Latvijoje yra du registrai:

• kadastro informacinė sistema (kadastrs) – joje registruojamos atskiros nekilnojamojo turto dalys ir jų visuma, kad nekilnojamojo turto duomenis būtų galima įrašyti į žemės registrą; ir
• žemės registras (zemesgrāmata) – jame fiksuojamos nuosavybės teisės į Latvijos kadastro informacinėje sistemoje užregistruotą nekilnojamąjį turtą.

Žemės registras

Kokią informaciją galima rasti Latvijos centriniame kompiuteriniame žemės registre?

Latvijos centrinį kompiuterinį žemės registrą tvarko ir prižiūri Teismų administracija (Tiesu administrācija).

Žemės registruose registruojamas nekilnojamasis turtas ir su juo susijusios nuosavybės teisės. Jų įrašai laisvai prieinami visuomenei ir yra oficialūs. Žemės registrus tvarko apylinkės arba miesto teismo (rajona tiesa arba pilsētas tiesa) žemės registro skyriai.

Centrinis kompiuterinis žemės registras – tai elektroninė duomenų bazė, kurioje nuolat ir be pakeitimų saugomi žemės registrų duomenys, įrašų bylos ir abėcėlinės rodyklės, leidžianti parodyti šiuos duomenis kompiuterio ekrane arba atsispausdinti.

Centriniame kompiuteriniame žemės registre visų pirma fiksuojamos su nekilnojamuoju turtu susijusios teisinės ir faktinės aplinkybės ir kaupiama bendra informacija apie, pavyzdžiui:

• servitutus ir nekilnojamojo turto suvaržymus,
• atskirtą žemės dalį,
• savininkus,
• nuosavybės teisės pagrindą,
• pranešimus apie nemokumą,
• kreditorių reikalavimus,
• apribojimus,
• antrinių paveldėtojų paskyrimą ir paveldėjimo susitarimus,
• turtą suvaržančias daiktines teises ir įkeitimo teises.

Nekilnojamojo turto registruose kaupiamos bylos, kurias sudaro keturios dalys.

Pirmojoje dalyje registruojami duomenys apie:

• atitinkamą nekilnojamojo turto objektą;
• servitutus ir nekilnojamojo turto suvaržymus to nekilnojamojo turto naudai;
• nekilnojamojo turto objektui priklausantį žemės sklypą;
• nekilnojamojo turto objekto ir jo sklypo užimamą plotą;
• atskirtą žemės dalį ir jos plotą;
• pirmoje dalyje įrašytų servitutų ir suvaržymų pakeitimus ir tų duomenų pašalinimą.

Antrojoje dalyje registruojami duomenys apie:

• nekilnojamojo turto savininką;
• nuosavybės teisių pagrindą ir nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, jei ji buvo nurodyta;
• pranešimus, kuriais užtikrinami reikalavimai nuosavybės teisių atžvilgiu, ir įrašus apie šias teises;
• apribojimus parduoti nekilnojamąjį turtą ir jį suvaržyti daiktinėmis teisėmis;
• antrinių paveldėtojų paskyrimą;
• paveldėjimo susitarimus.

Trečiojoje dalyje registruojami duomenys apie:

• daiktines teises, kuriomis suvaržytas nekilnojamasis turtas;
• pažymas, kuriomis tos daiktinės teisės pagrindžiamos.

Ketvirtojoje dalyje registruojami duomenys apie:

• su nekilnojamuoju turtu susijusias įkeitimo teises ir įkeitimo vertę;
• šias įkeitimo teises patvirtinančius pranešimus;
• šių įrašų pakeitimus ir pašalinimus.

Ar Latvijos centriniu kompiuteriniu žemės registru galima naudotis nemokamai?

Registruoto nekilnojamojo turto paieškos funkcija galima naudotis nemokamai. Tačiau už bylos peržiūrą imamas 4,27 EUR mokestis.

Sudarius sutartį, mėnesinis abonentinis mokestis yra 49,80 EUR, o bylos peržiūros mokestis – 2,85 EUR.

Kaip atlikti paiešką Latvijos centriniame kompiuteriniame žemės registre?

Informacijos apie registruotą nekilnojamąjį turtą centriniame kompiuteriniame žemės registre galima ieškoti pagal:

• bylos numerį;
• nekilnojamojo turto objekto pavadinimą;
• kadastro numerį;
• nekilnojamojo turto objekto adresą.

Informaciją apie nekilnojamąjį turtą teikia Teismų administracija, tvarkanti centrinį kompiuterinį žemės registrą, apylinkės arba miesto teismų žemės registrų skyriai. Šią informaciją taip pat galima rasti internete.

Nacionalinės valdžios institucijos ir pareigūnai, kuriems teismų administracija teikia informaciją iš kompiuterinių registro duomenų bazių, nekilnojamojo turto bylų ir asmenų sąvado, yra nustatyti Vyriausybės nutarimu.

Latvijos centrinio kompiuterinio žemės registro istorija

Koordinuotas perėjimas prie prie kompiuterinių žemės registrų ir Latvijos centrinio kompiuterinio žemės registro sukūrimas – labai svarbus nekilnojamojo turto registravimo sistemos raidos etapas. Vyksta laipsniškas ir tikslinis perėjimas prie modernaus elektroninio žemės registro – nuo pirmųjų kompiuterių, kurie naudoti kaip rašomosios mašinėlės, įsigijimo iki nekilnojamojo turto registravimo sistemos sukūrimo, visos žemės registro informacijos perkėlimo iš popieriaus į elektronines laikmenas, visų 27 apylinkės ir miestų teismų žemės registrų skyrių duomenų bazių unifikavimo sukuriant bendrą nacionalinę žemės registro duomenų bazę, kuri yra vienintelė teisiškai pripažįstamos informacijos (duomenų) bazė.

1998 m. skaitmeninimo procese buvo ypač svarbūs – padarytos Žemės registro įstatymo pataisos, šį įstatymą papildant nauju skyriumi dėl kompiuterinio žemės registro. Dėl šių pokyčių teko atlikti didžiulį darbą, ir per 2001 m. pirmą pusmetį visi duomenys buvo palaipsniui perkelti į centrinį kompiuterinį žemės registrą. Kuriant žemės registravimo sistemą taip pat buvo siekiama pagerinti informacijos sklaidą ir interneto svetainę.

Kompiuterinio registro paskirtis – vienoje centrinėje duomenų bazėje kaupti visus žemės registro duomenis. Tik šioje duomenų bazėje saugomi duomenys turi teisinę galią, o prieigą prie jų turi tik žemės registrų skyrių darbuotojai. Registro struktūros esmė jį skaitmeninant nepakito – išlaikyta teritorinė jurisdikcija, o žemės registrų skyriai ir toliau priima prašymus padaryti įrašus arba priimti sprendimus dėl turto registracijos ir atitinkamų nuosavybės teisių įregistravimo žemės registre.

Kompiuterinio žemės registro įvedimo data užfiksuota 2001 m. liepos 5 d. Tą dieną pradėjo veikti centrinis kompiuterinis nekilnojamojo turto registras, o visuomenei pristatyta svetainė https://www.zemesgramata.lv. Šioje svetainėje galima rasti žemės registrų skyrių statistiką, naujienų ir straipsnių apie žemės registrą, žemės registrų skyrių adresus ir darbo laiką, mokesčius, žemės registrų skyriams pateiktinus dokumentus ir, svarbiausia, informaciją apie visus žemės registre įrašytus nekilnojamojo turto objektus, jų savininkus ir susijusius turto suvaržymus bei hipoteką.

Nuo 2004 m. balandžio 1 d. už centrinio kompiuterinio žemės registro veiklos ir techninę priežiūrą visiškai atsako Teismų administracija.

Iki 2012 m. gruodžio 1 d. žemės registre buvo sukurta 1,2 mln. nekilnojamojo turto bylų. Kiekvieną mėnesį vidutiniškai peržiūrima 145 000 centrinio kompiuterinio žemės registro bylų.

Kadastro informacinė sistema

Kokios yra Latvijos kadastro informacinės sistemos funkcijos

Latvijos kadastro informacinė sistema yra unifikuota nekilnojamojo turto apskaitos sistema, leidžianti teikti oficialius naujausius duomenis (tekstinius ir teritorijų planavimo dokumentus) apie Latvijos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, žemės sklypus, statinius, patalpų junginius, nekilnojamojo turto sudedamąsias dalis, taip pat apie savininkus, teisėtus turėtojus ir naudotojus, taip pat šiuos duomenis tvarkyti ir taikyti.

Ją tvarko Valstybinė žemės tarnyba (Valsts zemes dienests).

Nekilnojamasis turtas Latvijoje būna šių keturių kategorijų:

• nekilnojamasis turtas, kurį sudaro tik žemė;
• nekilnojamasis turtas, kurį sudaro žemė ir statiniai;
• nekilnojamasis turtas, kurį sudaro vien tik statiniai;
• butai.

Žemės kategorijai priklauso nekilnojamasis turtas plačiausia prasme, t.y. žemė su jos savininkui priklausančiais statiniais, taip pat vien nenaudojama žemė. Statinių kategorijai priklauso nekilnojamasis turtas, kurį sudaro tik statinys, esantis kitam savininkui priklausančiame žemės sklype. Butų kategorijai priklauso turtas, esantis pastate, kurį sudaro daug įvairiems savininkams priklausančių būstų – tai individuali nuosavybė kartu su konkrečiai neišskirta bendros nuosavybės dalimi.

Kadastro informaciją sudaro:

• tekstiniai duomenys – informacija apie nekilnojamojo turto kadastro aprašą, plotą, kadastrinę vertę, nekilnojamojo turto ir visų jį sudarančių kadastro objektų suvaržymus ir apribojimus, taip pat duomenys apie nekilnojamojo turto savininką, teisėtus turėtojus ar naudotojus;
• teritorijų planavimo duomenys – kartografiniai brėžiniai, kuriuose pažymėtos sklypo, sklypo dalių ir statinių ribos, pateikiami kadastriniai aprašymai ir kiti kadastro objektus apibūdinantys duomenys.

Kadastriniai duomenys naudojami:

• registruojant teises į nekilnojamąjį turtą;
• sudarant nekilnojamojo turto sandorius;
• naudojantis nekilnojamuoju turtu ir planuojant jo plėtrą;
• atliekant kadastrinį vertinimą;
• administruojant nekilnojamojo turto mokesčius;
• vykdant nacionalinę, regioninę ar vietos ekonomikos plėtrą ir teritorijų planavimą;
• vykdant žemės panaudos projektus ir sudarant aplinkos apsaugos planus;
• rengiant nacionalinės statistikos duomenis;
• nustatant sklypų balansinę vertę;
• kuriant ir prižiūrint geografinės informacijos sistemas;
• teikiant informaciją kitiems registrams ir informacinėms sistemoms;
• kitiems tikslams.

Ar Latvijos kadastro informacine sistema galima naudotis nemokamai?

Valstybinės žemės tarnybos leidinių portale galima nemokamai gauti tokią informaciją kaip nekilnojamojo turto objekto numeris; žemės sklypo, statinio ar patalpų junginio kadastro aprašas; žemės sklypo, statinio ar patalpų junginio adresas; nekilnojamojo turto objekto pavadinimas; žemės registro bylos numeris (jei nuosavybės teisės yra registruotos nekilnojamojo turto registre) ar grafinė vietos, kurioje yra sklypas arba statinys, žyma – simbolis palydoviniame žemėlapyje (M 1:50 000).

Mokestis už išsamesnę kadastro informaciją (be abonemento) yra 2,85 EUR už kiekvieną nekilnojamojo turto objektą, įskaitant atskirus jo elementus kadastre.

Portalo informacija taip pat prieinama įgaliotiesiems vartotojams, sudariusiems abonemento sutartį. Apie tai, kaip sudaryti tokią sutartį su Valstybine žemės tarnyba, išaiškinta čia.

Kaip atlikti paiešką Latvijos kadastro informacinėje sistemoje

Kadastro informacinėje sistemoje galima ieškoti nekilnojamojo turto, sklypų, statinių ir patalpų junginių. Daugiau informacijos apie paieškos galimybes galima rasti čia.

Latvijos kadastro informacinės sistemos istorija

Dabartinė kadastro informacinė sistema pradėta kurti 1992 m. Ji pradėjo veikti kaip tik tada, kai buvo vykdoma žemės reforma – labai svarbus procesas Latvijai atgavus nepriklausomybę ir pereinant prie rinkos ekonomikos. Asmenų teisė nuosavybės teise valdyti žemės oficialiai sugrąžinta 1993 m.

Nuo tada Latvijos kadastro informacinė sistema nuolat pildėsi. Pirmuosius ketverius metus nuo sistemos atkūrimo paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje joje buvo registruojami tik sklypai, jų turėtojai ir naudojimo būdas. 1996 m. pradėti registruoti ir duomenys apie statinius, o nuo 2000 m. registruojami visi butai.

Pirmuosius aštuonerius metus pagrindinė kadastro informacinės sistemos paskirtis buvo rinkti duomenis ir vykdyti pirminę jų registraciją. Nuo 2001 m. svarbiausias prioritetas yra nuolat atnaujinti informaciją ir užtikrinti jos kokybę.

Kadastro informacinėje sistemoje užregistruota 100 proc. šalies teritorijos. Registrai tvarkomi skaitmeniniu būdu.