Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Victims' rights - by country

Kroatija

Turinį pateikė
Kroatija
Oficialaus vertimo rodoma kalba nėra.
Čia galite susipažinti su šio teksto vertimu, atliktu mašininio vertimo priemone. Turėkite omenyje, kad jis skirtas tik padėti suprasti tekstą. Šio puslapio savininkas neprisiima jokios atsakomybės dėl šio mašininio vertimo priemone išversto teksto kokybės.

Victims of crime have a number of rights in pre-trial and criminal proceedings, with particular protection being afforded to children and victims of crimes against sexual freedom and human trafficking

A victim of a crime has the right to:

  • information that the police, the investigator, the state attorney's office (državno odvjetništvo) and the court have a duty to provide;
  • effective psychological and other expert assistance and support from bodies, organisations and institutions that support victims of crime;
  • participate in criminal proceedings as the injured party,
  • be informed by the state attorney (državni odvjetnik) regarding action taken on the basis of the victim’s report, and to file a complaint to a senior state attorney (viši državni odvjetnik);
  • state-funded specialist counselling if he/she suffers very severe psychosomatic damage or very serious consequences of the crime;
  • file an associated action for damages;
  • compensation in accordance with a separate law if he/she has suffered grievous bodily harm or serious deterioration of health as a result of violent crime.

A victim of a crime against sexual freedom or a crime of human trafficking has the following rights in addition to those mentioned above:

  • to speak with a counsellor prior to being interviewed, with the cost being met by the budget;
  • state-funded legal aid;
  • to be interviewed by a person of the same sex at the police station or state attorney's office;
  • to have a person of trust present during the interview;
  • to refuse to answer unnecessary questions relating to his/her personal life;
  • to ask to be interviewed via an audio-visual device;
  • confidentiality of personal data;
  • to demand the exclusion of the public from the hearing;
  • to be informed of these rights by the court, state attorney and the police before the first interview.

If a child is the victim of crime, he/she has the following rights in addition to those mentioned above:

  • state-funded legal aid;
  • to be accompanied by a person of trust when participating in procedures;
  • confidentiality of personal data;
  • to be interviewed in his/her home or another specially equipped location instead of a court;
  • the exclusion of the public;
  • for the questioning to be conducted without the judge or parties present in the same room with the child, through audio-video devices operated by a professional assistant;
  • for particular care to be taken during the interview so that the child’s mental health is not adversely affected.

Children are all persons under the age of 18 years.

Child witnesses and victims are to be examined by the investigating judge at the evidentiary hearing, and a child witness is to be subpoenaed through his/her parents or guardians.

Private prosecution

When a crime is reported, the state attorney will prosecute ex officio in most cases.

A private prosecution may be brought in the case of crimes for which criminal proceedings are launched on the basis of a private prosecution. The private prosecution must be brought within three months of the date when the authorised natural or legal person learned of the crime and the offender.

Associated action for damages

A victim of crime is also an injured party and is entitled to file an associated action for damages before the court.

Such an action may include the following claims:

  • compensation for damages, which can be tangible or intangible (pain suffered, fear);
  • return of belongings — if the injured party can prove that he/she was the owner or lawful holder;
  • annulment of a specific transaction — if the crime resulted in a property transaction (if the defendant forced the victim to conclude a contract).

An associated action for damages may be filed in criminal proceedings or in separate civil proceedings against the defendant. If the action is filed during criminal proceedings, a prerequisite for its acceptance is that the court finds the defendant guilty.

That is not a prerequisite for the success of an action in civil proceedings.

Rights of injured parties during an investigation and in criminal proceedings

During an investigation the victims of a crime, as private prosecutors and injured parties, are entitled to present facts and move to introduce evidence that is material for ascertaining the crime, identifying the offender(s) and establishing their claims in the associated action for damages.

A victim who takes part in criminal proceedings as an injured party has the right to:

  • use his/her own language, including deaf and deafblind sign language, and to the assistance of an interpreter if he/she does not understand or use Croatian, or to the assistance of a translator or sign language interpreter if he/she is deaf or deafblind;
  • use his/her own language;
  • file an associated action for damages and motions for temporary injunctions;
  • a representative;
  • present facts and move to introduce evidence;
  • attend the evidentiary hearing;
  • attend the proceedings, take part in the evidentiary proceedings and make a closing statement;
  • access the case file;
  • ask to be informed by the state attorney in respect of action taken on the basis of his/her report and file a complaint to a senior state attorney;
  • appeal;
  • file a motion to prosecute and bring a private prosecution;
  • receive notice of the rejection of a criminal charge or of the decision of the state attorney not to prosecute;
  • prosecute instead of the state attorney;
  • seek restoration of the previous situation;
  • receive notice of the outcome of the criminal proceedings.

The state attorney’s office and the court are obliged to examine, both before, and at each stage of, the criminal proceedings, whether there is any possibility of the accused making amends to the injured party for the damage caused by the crime. They are also obliged to inform the injured party of certain rights laid down by law (the injured party’s right to use his/her own language, the right to file an associated action for damages, etc.).

Right to financial compensation

The Act on Financial Compensation for Victims of Crime (Zakon o novčanoj naknadi žrtvama kaznenih djela) (Narodne Novine (NN; Official Gazette of the Republic of Croatia) Nos 80/08 and 27/11) lays down a right to financial compensation for victims of crime involving violence committed with intent in Croatia, or for their relatives under the conditions set out in that Act.

It establishes a right to financial compensation for victims of violent crime committed with intent and specifies the prerequisites and procedure for exercising the right to compensation, the bodies that take decisions and participate in the decision-making process on the right to compensation and the bodies and procedure in cross-border cases.

Victims of violent crime committed with intent have a right to financial compensation from the national budget.

The police, the state attorney's office and the courts are required to provide information on the right to compensation, supply the necessary application forms and, at the victim’s request, give general guidance and information on how to fill out an application and on the supporting documents that are required.

Applications for financial compensation must be submitted to the Ministry of Justice on the form which can be downloaded from the Ministry’s website.

Application form for financial compensation for victims of crime_hr  PDF (223 Kb) hr

Applications must be submitted within six months of the date on which the crime was committed. If there are legitimate reasons why a victim was unable to submit such an application within the deadline, he/she must do so within three months of the date on which those reasons cease to exist, and in any event within three years of the date on which the crime was committed.

If the victim is a minor or a person who has been stripped of contractual capacity and his/her legal representative did not submit an application within six months of the date on which the crime was committed, the period of six months starts to run from the person‘s eighteenth birthday or from the day on which criminal proceedings are launched after the victim has reached the age of majority or from the day when the person’s contractual capacity is restored.

Persons entitled to financial compensation:

  • victims of crime involving violence who are citizens of the Republic of Croatia, citizens of a Member State of the European Union or permanently resident in the European Union, and if the crime was committed in Croatia;
  • a victim who has suffered grievous bodily harm or whose health has deteriorated as a result of the crime (such a person is entitled to compensation for the costs of treatment, provided that it is not covered by mandatory health insurance, up to the amount of health insurance in the Republic of Croatia, and compensation for loss of earnings up to the amount of HRK 35 000);
  • a person who is a close relative of the deceased victim (spouse or partner, child, parent, adoptive parent, adopted child, step-parent, step-child, same-sex partner, grandparent and grandchild if they belonged to the same household as the victim) (such a person is entitled to compensation of up to HRK 70 000 for the loss of statutory maintenance);
  • in the event of the death of a victim, the person who paid the funeral expenses is entitled to compensation of up to HRK 5 000;
  • if a crime is reported to or filed by the police or the public prosecutor's office within six months from the date on which it was committed, regardless of whether or not the offender is known.

When the amount of compensation is established, account is taken of the victim’s conduct during and after the crime or his/her contribution to the causing of the damage and to the extent of the damage, whether the person is an immediate victim and whether he/she reported the crime to the competent authorities and when. In addition, an assessment is made of the victim’s cooperation with the police and the competent authorities in order to bring the offender to justice, account being taken of whether the immediate victim helped to cause the damage or exacerbated the damage; in any of these cases the compensation to which the victim is entitled will be reduced accordingly. An application for compensation will be refused, or the amount reduced, if the victim is found to be involved in organised crime or a criminal organisation. Compensation may also be refused, or the amount reduced, if the granting of full compensation would be contrary to the principle of fairness, morality and public policy.

Notice of offender's release

When a defendant is sentenced to imprisonment, the Independent Service for Victim and Witness Support at the Ministry of Justice will inform the victim of the prisoner's release date (unconditional release and release on probation).

Statutory obligation to inform victims of prisoner release

In accordance with the provisions of the Act Amending the Execution of Prison Sentences Act (Zakon o izmjenama i dopunama Zakona o izvršenju kazne zatvora), the Independent Service for Victim and Witness Support at the Ministry of Justice is required to inform the victim, injured party or his/her family about the release of a prisoner.

Victims are notified of the release of a prisoner in cases of crimes against sexual freedom and sexual morality, life and limb or crimes involving violence.

The information mentioned above is provided to a victim, injured party or his/her family, irrespective of whether the prisoner is being released unconditionally or on probation.

Moreover, when a decision is being taken on the advisability of allowing a prisoner to leave prison for his/her place of permanent or temporary residence, penitentiaries/prisons may require the probation service to establish the attitude of the victim or the victim’s family to the crime that was committed. The Independent Service for Victim and Witness Support draws up reports for the probation service on the basis of its discussions with the victim.

Support for witnesses and victims

Support for victims and witnesses in the Republic of Croatia is coordinated by the Independent Service for Victim and Witness Support (Samostalna služba za podršku žrtvama i svjedocima) at the Ministry of Justice.

Victims and witnesses can obtain support and information on their rights and on procedures from the Victim and Witness Support Department of a court.

Such departments have been set up at seven county courts (županijski sudovi), namely in Zagreb, Zadar, Osijek, Vukovar, Split, Sisak and Rijeka. The departments provide victims (and witnesses) and persons accompanying them with emotional support, practical information and information on rights. Support is also provided by departments of competent municipal and misdemeanour courts (općinski and prekršajni sudovi).

Victims can also obtain information about their rights and the types of assistance available to them by calling the free phone number 116 006 of the National Call Centre for Victims of Crimes and Misdemeanours (see the website of the National Call Centre).

The Ministry of Justice also provides victims and witnesses with support and information about their rights, and inquiries may be sent via email to: zrtve.i.svjedoci@pravosudje.hr or to the website of the Croatian Ministry of Justice: https://pravosudje.gov.hr/

Support for victims and witnesses in cross-border cases

The Independent Service for Support to Victims and Witnesses, which has been set up at the Ministry of Justice, provides support and information to both witnesses and victims who are summoned through international legal assistance (including witnesses of war crimes).

Information letters are sent to witnesses who are summoned to give testimony at courts in the Republic of Croatia, or to Croatian witnesses who are summoned to appear before foreign courts.

Witnesses of war crimes are provided with physical protection, where necessary, and assistance for preparing their journey and their appearance before the competent judicial body (in the case of witnesses and other parties who are summoned for questioning in criminal proceedings relating to war crimes before competent judicial bodies in the Republic of Croatia, or outside Croatia when such support relates to a request for international legal assistance).

Click on the links below to find the information that you need

1 - My rights as a victim of crime

2 - Reporting a crime and my rights during the investigation or trial

3 - My rights after trial

4 - Compensation

5 - My rights to support and assistance

Last update: 04/07/2018

The national language version of this page is maintained by the respective Member State. The translations have been done by the European Commission service. Possible changes introduced in the original by the competent national authority may not be yet reflected in the translations. The European Commission accepts no responsibility or liability whatsoever with regard to any information or data contained or referred to in this document. Please refer to the legal notice to see copyright rules for the Member State responsible for this page.

1 - Mano, kaip nusikaltimo aukos, teisės

Kokią informaciją, įvykus nusikaltimui, man suteiks valdžios institucija (pvz., policija, prokuroras), man dar nė nepranešus apie nusikaltimą?

Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, koks turi būti informacinės brošiūros, kuri gali būti pateikiama nusikaltimo aukai po įvykdyto nusikaltimo ir prieš pranešant apie jį, turinys. Kiekvienas asmuo turi teisę ir galimybę kreiptis į prokuratūrą, kurioje gali pranešti apie nusikaltimą, padaryti pareiškimą ar pateikti parodymus raštu dėl dalyko, priklausančio prokuroro kompetencijai. Asmuo, kreipęsis į prokuratūrą, gaus informaciją apie tai, kaip pranešti apie nusikaltimą, ir kitą svarbiausią informaciją apie savo teises ir pareigas.

Policijos pareigūnai privalo užregistruoti pranešimą apie nusikaltimą, dėl kurio vykdytinas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus.

Be to, kiekvienas asmuo turi teisę gauti tinkamą policijos apsaugą, jei yra pagrįstų priežasčių tokią apsaugą suteikti.

Septynių apskričių teismuose įsteigti paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai teikia emocinę paramą ir informaciją nusikaltimų aukoms apie jų teises (įskaitant techninio ir praktinio pobūdžio informaciją). Jie taip pat teikia paramą ir informaciją liudytojams ir nusikaltimų aukų bei liudytojų šeimų nariams. Informacija ir parama teikiamos bet kuriame proceso etape. Nusikaltimo aukos informaciją ir paramą gauna net ir tuo atveju, jei nepraneša apie nusikaltimą. Nusikaltimų aukos ir liudytojai, priklausomai nuo jų poreikių, iš šių padalinių taip pat siunčiami į specializuotas pilietinės visuomenės įstaigas ir organizacijas.

Negyvenu ES šalyje, kurioje įvykdytas nusikaltimas (ES ir ne ES piliečiai). Kaip saugomos mano teisės?

Nuostatos dėl nusikaltimų aukų ir civilinių ieškovų teisių yra vienodai taikomos nepriklausomai nuo pilietybės, nes Kroatijos baudžiamosios teisės aktai taikomi kiekvienam asmeniui, įvykdžiusiam nusikaltimą Kroatijos teritorijoje. Baudžiamojo proceso šalys ir kiti dalyviai turi teisę vartoti savo gimtąją kalbą.

Policija, prokuratūra ir teismai privalo pagal Baudžiamojo proceso kodeksą ir Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymą teikti nusikaltimų aukoms informaciją apie jų teises pagal tuos teisės aktus. Tai reiškia, kad prokuratūra ir teismai privalo ištirti galimybes ir prieš baudžiamąjį procesą, ir bet kuriame jo etape nukentėjusiajai šaliai gauti iš kaltinamojo kompensaciją už bet kokius nuostolius ar žalą, kuriuos ji galėjo patirti dėl nusikaltimo, ir žodžiu, nusikaltimo aukai suprantama kalba, arba raštu – kroatų ar anglų kalba informuoti nukentėjusiąją šalį apie jos teisę vartoti savo gimtąją kalbą, teisę pateikti reikalavimą pagal turtinę teisę ir teisę į kompensaciją. Prokuratūra ir teismai taip pat privalo pateikti nusikaltimo aukai, kai ji to prašo, bendrus nurodymus ir informaciją, kaip parengti pareiškimą ir kokius patvirtinamuosius dokumentus reikia pateikti. Informacinės brošiūros, kuriose pateikta informacija apie nusikaltimo aukos teisę gauti kompensaciją, ir kompensacijos reikalavimo forma yra parengtos kroatų ir anglų kalbomis. Šiuos dokumentus kroatų ir anglų kalbomis galima parsisiųsti iš Kroatijos teisingumo ministerijos interneto svetainės.

Bet kuri nusikaltimo auka, pranešusi apie nusikaltimą, iš policijos gauna informaciją apie savo teises. Informavęs nusikaltimo auką žodžiu, policijos pareigūnas pateikia informaciją raštu apie nusikaltimo aukos teises ir suteikia bet kokią turimą informaciją apie tarnybas, teikiančias apsaugą ir paramą nusikaltimų aukoms, įskaitant nemokamą nusikaltimų aukų pagalbos linijos telefono numerį.

Kroatų kalbos visiškai nemokantys asmenys iš policijos gali gauti kitomis kalbomis parengtą informacinę brošiūrą apie savo teises.

Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms skirto nacionalinio skambučių centro savanoriai (tel. 116 006) teikia emocinę paramą, informaciją apie teises ir praktinę informaciją. Jie taip pat siunčia nusikaltimų aukas į kitas kompetentingas tarnybas ir organizacijas siekdami užtikrinti, kad nusikaltimų aukos gautų bet kokią papildomą informaciją ir kitų formų paramą bei pagalbą. Ši pagalbos linija veikia darbo dienomis nuo 8.00 iki 20.00 val., o jos darbuotojai gali priimti skambučius kroatų ir anglų kalbomis.

Kokią informaciją gausiu, jei pranešiu apie nusikaltimą?

a) Nusikaltimo auka ir nukentėjusioji šalis turi teisę per du mėnesius po to, kai pareikšti kaltinimai arba pranešta apie nusikaltimą, paprašyti prokuratūros suteikti informaciją apie veiksmus, kurių imtasi dėl tų kaltinimų arba pranešimo apie nusikaltimą. Prokuratūra per pagrįstą laikotarpį, ne vėliau kaip per 30 dienų po prašymo pateikimo datos, jiems praneša apie veiksmus, kurių imtasi, nebent toks prašymas galėtų pakenkti proceso veiksmingumui. Apie sprendimą nesuteikti tokios informacijos turi būti pranešta prašymą pateikusiai nusikaltimo aukai arba nukentėjusiajai šaliai.

b) Prokuroras priima sprendimą sustabdyti tyrimą:

  • jei nusikaltimas, dėl kurio tas asmuo kaltinamas, nėra toks nusikaltimas, dėl kurio vykdytinas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus;
  • jei dėl aplinkybių negali būti kaltinamojo kaltės, nebent ta neteisėta veika būtų įvykdyta esant psichinio ar protinio neveiksnumo būsenos;
  • jei suėjo to nusikaltimo senaties terminas arba dėl to nusikaltimo suteikta amnestija ar malonė, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo persekiojimo vykdyti negalima, ir
  • jei nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis įvykdė tą nusikaltimą.

Sprendimas dėl tyrimo sustabdymo nusiunčiamas nukentėjusiajai šaliai ir kaltinamajam, kuris iškart paleidžiamas į laisvę, jei buvo sulaikytas ar jam buvo skirtas kardomasis kalinimas. Nukentėjusioji šalis kartu su tuo rašytiniu sprendimu gauna informaciją pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį apie tai, kaip pačiai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

c) Išnagrinėjęs pranešimą apie nusikaltimą ir patikrinęs duomenis prokuratūros informacinėje sistemoje, prokuroras argumentuotu sprendimu tą pranešimą atmeta, jei iš pranešimo yra aišku:

  • kad tai nėra toks nusikaltimas, dėl kurio gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus;
  • kad suėjo to nusikaltimo senaties terminas arba dėl to nusikaltimo suteikta amnestija ar malonė, arba byla dėl to nusikaltimo jau išspręsta teisme, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo persekiojimo vykdyti negalima;
  • kad dėl aplinkybių negali būti kaltės;
  • kad nėra pagrįstos abejonės, kad kaltinamasis įvykdė tą nusikaltimą, apie kurį pranešta, arba
  • iš pranešime pateiktos informacijos atrodo, kad tas pranešimas yra nepatikimas.

Prokuroro sprendimas atmesti pranešimą apie nusikaltimą negali būti apskųstas.

Jei Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta kitaip, prokuroras per aštuonias dienas informuoja nusikaltimo auką apie savo sprendimą atmesti pranešimą ir nurodo priežastis, kodėl taip nusprendė. Prokuroras taip pat suteikia informacijos, kaip nusikaltimo auka gali pati vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Apie savo sprendimą atmesti pranešimą prokuroras tą pranešimą pateikusiam asmeniui ir kaltinamajam praneša iškart, jei kuris nors iš šių šalių to paprašo.

Jei prokuroras negali įvertinti kaltinimų patikimumo, remdamasis pačiu pranešimu, arba jei pranešime pateiktos informacijos nepakanka, kad būtų galima pagrįstai nuspręsti pradėti tyrimą arba rinkti įrodymus, prokuroras pats atlieka reikiamus tyrimus arba nurodo policijai tai padaryti.

d) Sulaikymo įstaigos prižiūrėtojas turi iš karto paleisti į laisvę areštuotą arba sulaikytą asmenį:

  • jei tai daryti nurodė prokuroras;
  • jei areštuotas asmuo nebuvo apklaustas per įstatymų nustatytą terminą arba
  • jei jo sulaikymas buvo atšauktas.

e) Prokuroras gali raštu pakviesti liudytojus ir ekspertus padėti rinkti įrodymus. Gavęs prokuroro leidimą, tokius šaukimus gali siųsti ir tyrėjas. Teismas gali pateikti šaukimus liudytojams ir ekspertams duoti parodymus per įrodymų nagrinėjimo posėdį arba dalyvauti teismo posėdyje. Kompetentinga įstaiga iš anksto nustato, kokiu laiku ir kokioje vietoje bus renkami įrodymai. Pašauktas dalyvauti asmuo įspėjamas dėl to, kokie būtų jo nedalyvavimo padariniai.

Ar turiu teisę gauti nemokamas vertimo žodžiu ar raštu paslaugas (kai kreipiuosi į policiją ar kitas institucijas, arba tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu)?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, turi teisę:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu pagalbos, jei nesupranta kroatų kalbos arba ja pakankamai gerai nekalba, ar gestų kalbos vertėjo pagalbos tuo atveju, jei nukentėjusi šalis yra kurčia arba nereginti ir kurčia.

Kaip valdžios institucija užtikrina, kad suprasčiau ir būčiau suprastas (jei esu vaikas; jei turiu negalią)?

Jei nėra kitaip nustatyta atskiru įstatymu, bet kurio jaunesnio nei 14 metų vaiko parodymus gali išklausyti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ši apklausa vyksta teisėjui ir proceso šalims nesant toje pačioje patalpoje, kurioje yra vaikas, ir naudojant profesionalaus asistento valdomą garso ir vaizdo įrangą. Atlikti šią apklausą padeda psichologas, vaikų lavinimo specialistas arba kitas specialistas. Šioje apklausoje taip pat gali dalyvauti kuris nors iš vaiko tėvų arba globėjas, nebent tai trukdytų tyrimui ar prieštarautų vaiko interesams. Proceso šalys, ikiteisminio tyrimo teisėjui leidus, gali per dalyvaujantį specialistą užduoti klausimus vaikui liudytojui. Apklausa įrašoma naudojant garso ir vaizdo įrangą, jos įrašas užantspauduojamas ir pridedamas prie protokolo. Vaiką liudytoją galima šaukti antrai apklausai tik išimtinėmis aplinkybėmis, laikantis tos pačios tvarkos.

Jei nėra kitaip nustatyta atskiru įstatymu, 14–18 metų vaikų parodymus taip pat gali išklausyti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Su vaiku, ypač jei jis yra nusikaltimo auka, turi būti elgiamasi atidžiai, siekiant užtikrinti, kad dėl apklausos nepablogėtų vaiko psichikos sveikata. Ypač stengiamasi apsaugoti vaiką.

Bet kuris liudytojas, kuris pašauktas negali atvykti dėl senatvės, ligos ar negalios, gali būti apklaustas savo bute ar kitoje savo buvimo vietoje. Tokius liudytojus galima apklausti naudojant specialisto valdomą garso ir vaizdo įrangą. Jei to reikia dėl liudytojo būklės, apklausa atliekama taip, kad proceso šalys galėtų užduoti klausimus liudytojui nebūdamos toje pačioje patalpoje. Jeigu reikia, apklausa įrašoma naudojant garso ir vaizdo įrangą, jos įrašas užantspauduojamas ir pridedamas prie protokolo. Nusikaltimo aukos prašymu ta pati liudytojo apklausos procedūra gali būti atliekama, jeigu nusikaltimo auka yra nukentėjusi nuo nusikaltimo seksualinei laisvei ar moralei, prekybos žmonėmis nusikaltimo arba nusikaltimo šeimoje. Tokį liudytoją pašaukti antrai apklausai galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, jei teismas mano, kad tai būtina.

Paramos aukoms tarnybos

Kas teikia paramą aukoms?

Septynių apskričių (Zagrebo, Osijeko, Splito, Rijekos, Sisako, Zadaro ir Vukovaro) teismuose įsteigti paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai teikia paramą nusikaltimų aukoms ir liudytojams, duodantiems parodymus šiuose teismuose, taip pat tų miestų arba miestelių savivaldybės teismuose. Šie padaliniai taip pat teikia paramą baudžiamųjų nusižengimų teismuose dėl smurto šeimoje bylų ir siunčia nusikaltimų aukas bei liudytojus, priklausomai nuo jų poreikių, į specializuotas pilietinės visuomenės įstaigas ir organizacijas.

Informacija ir parama teikiamos telefonu ir nusikaltimo aukai arba liudytojui atvykus į teismo pastatą. Informacija taip pat teikiama el. paštu.

Daugiau informacijos rasite šiame Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasKroatijos teisingumo ministerijos interneto puslapyje.

Ar policija mane automatiškai nukreips į paramos aukoms tarnybą?

Informuodamas nusikaltimo auką apie jos teises, policijos pareigūnas šią informaciją taip pat pateikia raštu ir suteikia bet kokią turimą informaciją apie paramos nusikaltimų aukoms tarnybas, įskaitant nemokamą pagalbos nusikaltimų aukoms linijos telefono numerį. Informacinėje brošiūroje apie teises taip pat pateikiami toliau nurodytų subjektų kontaktiniai duomenys:

  • kompetentingo paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padalinio;
  • pilietinės visuomenės organizacijų toje apskrityje;
  • pagalbos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms nacionalinio skambučių centro (tel. 116 006).

Kaip saugomas mano privatumas?

Kompetentingos institucijos gali rinkti asmeninę informaciją tik įstatymų nustatytais tikslais, atlikdamos savo pareigas, nustatytas Baudžiamojo proceso kodekse.

Asmeninę informaciją galima tvarkyti tik kai tai yra nustatyta įstatymu arba kitomis teisės nuostatomis, ir toks tvarkymas turi būti ribojamas, kad ta informacija būtų tvarkoma tik tuo tikslu, kuriuo yra surinkta. Tolesnis tokios informacijos tvarkymas yra leidžiamas, jei neprieštarauja tam tikslui, dėl kurio ta informacija surinkta, ir jei kompetentingos įstaigos yra įgaliotos tvarkyti tokią informaciją kitu įstatymų nustatytu tikslu ir tas tolesnis tvarkymas yra būtinas ir proporcingas siekiant to kito tikslo.

Asmeninė informacija apie žmogaus sveikatą arba lytinį gyvenimą gali būti tvarkoma tik išimtiniais atvejais, jei kitaip neįmanoma nustatyti to nusikaltimo, už kurį baudžiama penkerių metų laisvės atėmimu ar dar griežtesne bausme, ar vykdyti baudžiamojo persekiojimo, arba kai tyrėjams ar prokuratūrai kitaip kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

Neleidžiama tvarkyti asmeninės informacijos, susijusios su rase ar etnine kilme, politiniais, religiniais ar filosofiniais įsitikinimais arba naryste profesinėje sąjungoje.

Baudžiamojo proceso tikslais surinkta asmeninė informacija gali būti perduodama valdžios institucijoms pagal specialų įstatymą, o kitiems juridiniams asmenims – tik jei prokuratūra arba teismas nustato, kad jiems tokios informacijos reikia įstatymų nustatytam tikslui pasiekti. Kai perduodama tokia informacija, atitinkamiems juridiniams asmenims primenama apie jų pareigą apsaugoti atitinkamų asmenų duomenis.

Asmens duomenys pagal aktualius teisės aktus gali būti naudojami ir per kitus baudžiamuosius procesus, kitus Kroatijoje vykdomus procesus dėl nusikalstamų veikų, taikant procedūras, susijusias su tarptautine pagalba baudžiamosiose bylose, ir prisidedant prie tarptautinio policijos bendradarbiavimo.

Ar tam, kad man būtų suteikta aukoms skiriama parama, prieš tai turiu pranešti apie nusikaltimą?

Nusikaltimo auka gauna informaciją ir paramą iš atitinkamo teismo paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padalinio arba iš pilietinės visuomenės organizacijos net ir tuo atveju, jei nepraneša apie nusikaltimą.

Asmeninė apsauga, jei man gresia pavojus

Pagal Įstatymo dėl policijos užduočių ir įgaliojimų 99 straipsnį, jei atskiru įstatymu nenustatyta kitaip, ir tol, kol yra pagrįstų priežasčių imtis tokių veiksmų, policija užtikrina tinkamą nusikaltimo aukos ir bet kurio kito asmens, suteikusio arba galinčio suteikti baudžiamajam procesui svarbios informacijos, ar bet kurio jiems artimo asmens apsaugą, jeigu jiems arba jų artimiesiems kelia grėsmę nusikaltimo vykdytojas ar kiti su baudžiamuoju procesu susiję asmenys. Policijos teikiama nusikaltimų aukų apsauga yra fizinė apsauga, teikiama visą parą.

Kokio pobūdžio apsaugos esama?

Pagal Įstatymo dėl baudžiamųjų nusižengimų 130 straipsnį policija gali nurodyti laikinai ir ne ilgiau kaip aštuonias dienas taikyti atsargumo priemonę asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas padaręs nusikaltimą. Praktikoje tai paprastai yra draudimai įtariamajam lankytis tam tikroje vietoje ar teritorijoje (iškeldinimas iš nusikaltimo aukos namų), draudimas artintis prie konkretaus asmens arba susisiekti ar palaikyti ryšius su konkrečiu asmeniu. Policija per aštuonias dienas kompetentingame baudžiamųjų nusižengimų teisme pateikia kaltinimus ir jis tada nusprendžia, ar tą atsargumo priemonę, kurios imtasi, reikia sustabdyti, ar toliau taikyti. Be to, teismas per procesą dėl baudžiamojo nusižengimo gali, remdamasis Įstatymu dėl smurto šeimoje (aukų apsaugos), nurodyti smurtautojui taikyti šias priemones:

  1. priverstinį psichosocialinį gydymą;
  2. draudimą smurtautojui artintis prie smurto šeimoje aukos, prie jos priekabiauti ar ją persekioti;
  3. iškeldinimą iš bendrų jo ir aukos namų;
  4. priverstinį gydymą nuo priklausomybės nuo tam tikrų medžiagų.

Pagal Įstatymą dėl baudžiamųjų nusižengimų teismas gali imtis ir kitų apsaugos ir atsargumo priemonių, skirtų nusikaltimo aukos apsaugai, kad įtariamasis prie jos nesiartintų ir nepriekabiautų.

Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą teismas ir prokuroras, užuot skyrę kaltinamajam kardomąjį kalinimą, gali nurodyti imtis vienos ar daugiau atsargumo priemonių, įskaitant draudimą nusikaltimo vykdytojui lankytis tam tikroje vietoje ar teritorijoje, artintis prie konkretaus asmens, susisiekti ar palaikyti ryšius su konkrečiu asmeniu, arba draudimą nusikaltimo vykdytojui persekioti nusikaltimo auką ar priekabiauti prie jos ar prie kito asmens, arba iškeldinimą iš nusikaltimo aukos namų.

Kas gali man suteikti apsaugą?

Nusikaltimo auka iš policijos gali gauti informaciją apie visas savo teises, įskaitant informaciją apie savo teisę į apsaugą, galimas apsaugos rūšis ir veiksmus, kurių policija imsis, kad apsaugotų nusikaltimo auką.

Ar kas nors įvertins mano bylą, kad nustatytų galimą tolesnę nusikaltimo vykdytojo sukeltą žalą?

Kai tyrimas baigiamas ir reikiami dokumentai pateikiami kompetentingoms baudžiamosios teisenos institucijoms, policija toliau nebevertina nusikaltimo aukos poreikių, nebent reikėtų taikyti kokias nors apsaugos ar atsargumo priemones, kurių nurodyta imtis. Jei gaunama pranešimų apie naujas aplinkybes, iš kurių tampa aišku, kad nusikaltimo vykdytojas vėl kelia grėsmę, policija imasi tolesnių nusikaltimo aukos apsaugos priemonių remdamasi savo vertinimu ir bylos faktais.

Ar kas nors įvertins mano bylą, kad nustatytų galimą tolesnę baudžiamosios teisenos sistemos (tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu) sukeltą žalą?

Baudžiamosios teisenos sistema (tyrimo ir teismo proceso etapais) veikia taip, kad būtų gerbiamos nusikaltimo aukos teisės ir jos statusas baudžiamajame procese pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Tyrimą atliekanti prokuratūra, prieš apklausdama nusikaltimo auką, individualiai įvertina jos būklę, bendradarbiaudama su įstaigomis, organizacijomis arba institucijomis, kurios teikia paramą ir pagalbą nusikaltimų aukoms, Individualiai vertinant nusikaltimo aukos būklę, be kita ko, nustatomas poreikis imtis specialių nusikaltimo aukos apsaugos priemonių. Jei toks poreikis yra, prokuratūra nustato, kokios apsaugos priemonės turi būti taikomos (speciali nusikaltimo aukos apklausos tvarka, ryšių technologijų naudojimas, kad būtų išvengta bet kokio akių kontakto tarp nusikaltimo aukos ir nusikaltimo vykdytojo, ir kitos teisės aktuose nustatytos priemonės). Kai nusikaltimo auka yra vaikas, laikoma, kad specialias apsaugos priemones taikyti būtina, ir jos nustatomos. Individualiai vertinant nusikaltimo aukos padėtį, visų pirma atsižvelgiama į jos asmenines savybes, nusikaltimo rūšį ir pobūdį ir į aplinkybes, kuriomis įvykdytas nusikaltimas. Ypač daug dėmesio skiriama toms nusikaltimų aukoms, kurios patyrė didelę žalą dėl sunkaus nusikaltimo, kurioms nusikaltimas padarytas dėl konkrečių asmeninių jų savybių ir kurios yra ypač pažeidžiamos dėl savo santykių su nusikaltimo vykdytoju.

Kokia apsauga numatyta ypač pažeidžiamoms aukoms?

Baudžiamosios teisenos sistema (tyrimo ir teismo proceso etapais) veikia taip, kad būtų gerbiamos nusikaltimo aukos teisės ir jos statusas baudžiamajame procese pagal Baudžiamojo proceso kodeksą. Tyrimą atliekanti prokuratūra, prieš apklausdama nusikaltimo auką, individualiai įvertina jos būklę, bendradarbiaudama su įstaigomis, organizacijomis arba institucijomis, kurios teikia paramą ir pagalbą nusikaltimų aukoms. Individualiai vertinant nusikaltimo aukos būklę, be kita ko, nustatomas poreikis imtis specialių nusikaltimo aukos apsaugos priemonių. Jei toks poreikis yra, prokuratūra nustato, kokios apsaugos priemonės turi būti taikomos (speciali nusikaltimo aukos apklausos tvarka, ryšių technologijų naudojimas, kad būtų išvengta bet kokio akių kontakto tarp nusikaltimo aukos ir nusikaltimo vykdytojo, ir kitos teisės aktuose nustatytos priemonės). Kai nusikaltimo auka yra vaikas, laikoma, kad specialias apsaugos priemones taikyti būtina, ir jos nustatomos. Individualiai vertinant nusikaltimo aukos padėtį, visų pirma atsižvelgiama į jos asmenines savybes, nusikaltimo rūšį ir pobūdį ir į aplinkybes, kuriomis įvykdytas nusikaltimas. Ypač daug dėmesio skiriama toms nusikaltimų aukoms, kurios patyrė didelę žalą dėl sunkaus nusikaltimo, kurioms nusikaltimas padarytas dėl konkrečių asmeninių jų savybių ir kurios yra ypač pažeidžiamos dėl savo santykių su nusikaltimo vykdytoju.

Esu nepilnametis. Ar turiu specialių teisių?

Vaikas, kuris yra nusikaltimo auka, turi šias papildomas teises:

  1. teisę, kad jam atstovautų valstybės apmokamas atstovas;
  2. teisę, kad būtų konfidencialiai tvarkoma jo asmeninė informacija;
  3. teisę, kad procesas vyktų nedalyvaujant visuomenei.

Vaikas yra bet kuris jaunesnis nei 18 metų asmuo.

Vaiką liudytoją arba nusikaltimo auką per įrodymų nagrinėjimo posėdį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o šaukimas liudyti yra nusiunčiamas jo tėvams arba globėjui.

Mano šeimos narys mirė įvykdžius nusikaltimą. Kokios mano teisės?

Pagal Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymą, kai tiesioginė nusikaltimo auka miršta dėl smurtinio nusikaltimo, netiesioginė nusikaltimo auka (tiesioginės nusikaltimo aukos sutuoktinis, partneris, kuris nors iš tėvų, įvaikis, įtėvis, pamotė, patėvis, posūnis ar podukra arba asmuo, su kuriuo tiesioginė nusikaltimo auka kartu gyveno palaikydama tos pačios lyties santykius) turi teisę gauti finansinę kompensaciją, kaip nustatyta Nusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymu.

Jeigu netiesioginė nusikaltimo auka buvo mirusiojo (tiesioginės nusikaltimo aukos) išlaikoma, ji turi teisę gauti ne didesnę kaip 70 000 HRK kompensaciją dėl to, kad neteko tokio įstatymų nustatyto išlaikymo, ir ne didesnę kaip 5 000 HRK kompensaciją už patirtas įprastas laidojimo išlaidas.

Bet kuris asmuo, kurio šeimos narys mirė kaip nusikaltimo auka, turi teisę dalyvauti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis ir reikalauti kompensacijos (baudžiamojo arba civilinio proceso tvarka).

Mano šeimos narys buvo nusikaltimo auka. Kokios mano teisės?

Netiesiogine nusikaltimo auka laikomas tiesioginės nusikaltimo aukos sutuoktinis, partneris, vaikas, tėvai, įvaikis, įtėvis, pamotė, patėvis, posūnis ar podukra arba asmuo, su kuriuo tiesioginė nusikaltimo auka kartu gyveno palaikydama tos pačios lyties santykius.

Netiesioginėmis nusikaltimo aukomis taip pat gali būti laikomi seneliai ir anūkai, jei vienas iš jų buvo tiesioginė nusikaltimo auka, jie nuolat gyveno kartu ir seneliai vaikui atstojo tėvus.

Nesantuokiniai santykiai ir tos pačios lyties asmenų santykiai aiškinami pagal Kroatijos teisės aktus.

Jei nusikaltimo auka miršta, netiesioginės nusikaltimo aukos turi teisę gauti kompensaciją (dėl to, kad neteko įstatymų nustatyto išlaikymo, ir už įprastas laidojimo išlaidas).

Ar galiu pasinaudoti tarpininkavimo paslaugomis? Kokios sąlygos taikomos? Ar būsiu saugus vykstant tarpininkavimo procesui?

Kroatijoje tarpininkavimo tarp nusikaltimo aukos ir vykdytojo modelis taikomas per ikiteisminį procesą dėl nusikaltimus įvykdžiusių nepilnamečių ir jaunų suaugusiųjų, pagal sistemą, kurioje taikomas sąlyginės galimybės principas laikantis Nepilnamečių bylų teismų įstatymo nuostatų, kuriomis nustatyta konkreti prievolė pradėti tarpininkavimo procesą išsprendžiant konfliktą be teismo. Kitaip tariant, jei nepilnametis nusikaltimo vykdytojas įvykdo šią prievolę, jam nereikia stoti prieš teismą.

Nuo 2013 m. Kroatijoje iš viso dirba 60 tarpininkų, baigusių vienų metų mokymo programą, kurią sudaro 170 mokymo valandų (įskaitant paskaitas, praktines užduotis, pratybas pasiskirsčius vaidmenimis ir praktinę mentorystės veiklą bei darbo priežiūrą). Kroatijoje jie yra vieninteliai specialistai, įgalioti vykdyti atkuriamąjį teisingumą baudžiamosiose bylose ir gavę atestatus iš Kroatijos socialinės politikos ir jaunimo reikalų ministerijos, Neteisminio ginčų sprendimo asociacijos ir UNICEF.

Taigi, neteisminio ginčų sprendimo tarnybos veikia visuose miestuose, kurie yra Kroatijos apskričių centrai.

Kur galiu rasti teisės aktą, kuriame būtų išdėstytos mano teisės?

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasBaudžiamojo proceso kodeksas
Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasNusikaltimų aukų (finansinės kompensacijos) įstatymas

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

2 - Pranešimas apie nusikaltimą ir mano teisės tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu

Kaip galiu pranešti apie nusikaltimą?

Apie nusikaltimus kompetentingai prokuratūrai galima pranešti raštu, žodžiu ar kitomis priemonėmis.

Jeigu apie nusikaltimą pranešate žodžiu, būsite perspėjamas dėl melagingų skundų teikimo padarinių. Jeigu apie nusikaltimą pranešama žodžiu, parengiamas rašytinis protokolas, o telefonu arba kitomis telekomunikacijų priemonėmis pateikti pranešimai, kai įmanoma, įrašomi elektroniniu būdu ir parengiamas oficialus raštas.

Apie nusikaltimą pranešančios nusikaltimo aukos gauna rašytinį skundo gavimo patvirtinimą, kuriame išdėstomi pagrindiniai nusikaltimo, apie kurį buvo pranešta, duomenys. Nusikaltimų aukos, kurios nekalba valdžios institucijų vartojama kalba arba jos nesupranta, gali pranešti apie nusikaltimą savo kalba ir joms padeda paskirtas vertėjas žodžiu arba kitas asmuo, mokantis ir suprantantis tiek kompetentingos institucijos, tiek nusikaltimo aukos kalbą. Nusikaltimų aukos, kurios nekalba valdžios institucijų vartojama kalba arba jos nesupranta, gali prašyti, kad skundo gavimo patvirtinimas būtų nemokamai raštu išverstas į jos kalbą.

Jeigu pranešimas apie nusikaltimą teikiamas teismui, policijai arba netinkamai prokuratūrai, šios institucijos jį priima ir nedelsdamos perduoda kompetentingai prokuratūrai.

Prokuroras pranešimą apie nusikaltimą nedelsdamas užregistruoja pranešimų apie nusikaltimus registre, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nurodyta kitaip.

Jeigu prokuroras tik sužino apie padarytą nusikaltimą arba gauna jo aukos pranešimą, jis dėl to parengia oficialų raštą, jį įtraukia į įvairių nusikalstamų veikų registrą ir toliau veikia taip, kaip nustatyta teisės aktuose.

Jei pranešime apie nusikaltimą nėra nusikaltimo duomenų, t. y. prokuroras negali nustatyti, apie kokį nusikaltimą pranešta, jis įtraukia tą pranešimą į įvairių nusikalstamų veikų registrą ir paprašo apie nusikaltimą pranešusio asmens per 15 dienų suteikti papildomos informacijos.

Jei apie nusikaltimą pranešęs asmuo neatsako į papildomos informacijos prašymą, prokuroras tai pažymi oficialiame rašte. Pasibaigus terminui, per kurį galima pateikti papildomos informacijos, prokuroras per aštuonias dienas turi apie tai pranešti vyresniajam prokurorui. Vyresnysis prokuroras gali nurodyti pranešimą apie nusikaltimą įtraukti į pranešimų apie nusikaltimus registrą.

Kaip galiu sužinoti, kas vyksta šioje byloje?

Praėjus dviem mėnesiams po to, kai pateiktas skundas arba pranešta apie nusikaltimą, nusikaltimo auka arba nukentėjusioji šalis gali nusiųsti prokurorui prašymą suteikti informacijos apie veiksmus, kurių imtasi dėl to skundo arba pranešimo. Prokuroras turi į prašymą atsakyti per pagrįstą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tada, kai gautas rašytinis prašymas, nebent toks atsakymas galėtų pakenkti procesui. Jei prokuroras nusprendžia nesuteikti šios informacijos, jis turi apie tai informuoti nusikaltimo auką arba nukentėjusiąją šalį.

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, turi teisę būti informuota apie šio proceso rezultatą.

Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą (tyrimo arba teisminio nagrinėjimo metu)? Kokiomis sąlygomis?

Seksualinių nusikaltimų ir prekybos žmonėmis aukos kartu su minėtomis teisėmis turi teisę prieš savo apklausą nemokamai pasikonsultuoti su patarėju teisės klausimais ir joms gali būti skirtas atstovas. Šio patarėjo ir (arba) atstovo dalyvavimo išlaidas padengia valstybė.

Vaikai, kurie yra nusikaltimų aukos, kartu su visomis minėtomis teisėmis turi teisę turėti atstovą, kurio išlaidas padengia valstybė.

Nusikaltimų aukos turi teisę gauti pirminę ir antrinę teisinę pagalbą. Tokia pagalba per procesą nemokamai teikiama smurtinių nusikaltimų aukoms, kad jos galėtų gauti kompensaciją už žalą, kurią patyrė kaip nusikaltimo aukos.

Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme yra numatytas pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimas.

Pirminė teisinė pagalba apima bendrąją teisinę informaciją, teisines konsultacijas, pareiškimus viešojo sektoriaus institucijoms, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautines sutartis ir vidaus darbo tvarkos taisykles, atstovavimą viešojo sektoriaus institucijų nagrinėjamose bylose ir teisinę pagalbą sprendžiant ginčus neteismine tvarka.

Pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama bet kuriuo teisiniu klausimu, jeigu:

  • pareiškėjas neturi pakankamai žinių ar gebėjimų, kad galėtų pats ginti savo teises;
  • pareiškėjas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal specialiuosius teisės aktus;
  • pateiktas prašymas nėra aiškiai nepagrįstas;
  • pareiškėjo ekonominė padėtis yra tokia, kad sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą būtų sunku pragyventi jam pačiam ar kitiems jo namų ūkio nariams.

Pareiškėjai, siekiantys gauti pirminę teisinę pagalbą, turėtų kreiptis tiesiai į pirminės teisinės pagalbos teikėją.

Antrinė teisinė pagalba apima teisines konsultacijas, pareiškimus taikant procedūrą, kuria siekiama apginti darbuotojų teises nuo darbdavio, pareiškimų teikimą per teismo procesus, atstovavimą per teismo procesus, teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčus ir atleidimą nuo teisinių išlaidų bei teismo mokesčių mokėjimo.

Antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama, jeigu:

  1. procesas yra sudėtingas;
  2. pareiškėjas nėra pajėgus pats sau atstovauti;
  3. pareiškėjo ekonominė padėtis yra tokia, kad sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą būtų sunku pragyventi jam pačiam ar kitiems jo namų ūkio nariams;
  4. bylinėjimasis nėra nepagrįstas;
  5. per praėjusius šešis mėnesius nebuvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl tyčia pateiktos netikslios informacijos ir
  6. pareiškėjas nėra gavęs teisinės pagalbos pagal specialiuosius teisės aktus.

Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą patenkinamas prieš tai nevertinant pareiškėjo ekonominės padėties, jei pareiškėjas yra:

  1. vaikas, dalyvaujantis procese dėl savo išlaikymo;
  2. smurtinio nusikaltimo auka, siekianti gauti kompensaciją dėl tuo nusikaltimu padaryto sužalojimo;
  3. išlaikymo išmokų gavėjas pagal specialiuosius teisės aktus dėl socialinės apsaugos teisių arba
  4. pragyvenimo išmokos gavėjas pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių ir Įstatymą dėl karo ir pilietinio karo veteranų apsaugos.

Pareiškėjai, prašantys suteikti antrinę teisinę pagalbą, kompetentingai įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą.

Ar galiu prašyti kompensuoti išlaidas (patirtas dėl dalyvavimo tyrime ir (arba) teisminio nagrinėjimo procese)? Kokiomis sąlygomis?

Kaltinamiesiems, kurie pripažįstami kaltais, teismas įsako padengti bylinėjimosi išlaidas, nebent jie turėtų teisę būti visiškai ar iš dalies nuo to atleisti.

Kai baudžiamasis procesas sustabdomas arba kai teismas išteisina kaltinamąjį ar panaikina kaltinimus, teismo nutartimi arba sprendimu turi būti nustatyta, kad valstybė apmoka baudžiamojo proceso išlaidas pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 145 straipsnio 2 dalies 1–5 punktus, neišvengiamas kaltinamojo patirtas išlaidas ir neišvengiamas gynybos advokato išlaidas bei jam priklausantį atlyginimą, jei įstatymų nenustatyta kitaip.

Ar galiu pateikti skundą, jei mano byla bus nutraukta jos neperdavus teismui?

Nusikaltimų aukos, kurių skundai dėl nusikaltimų yra atmesti, gali pačios vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

Jei prokuroras nustato, kad nėra pagrindo vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas pagal ex officio įgaliojimus, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, apie kuriuos pranešta, jis turi per aštuonias dienas apie tai informuoti nusikaltimo auką ir suteikti jai informaciją, kad ji pati gali vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Tą patį turi padaryti ir teismas, jeigu jis priima nutartį sustabdyti procesą dėl to, kad prokuroras nutraukė baudžiamąjį persekiojimą kitose bylose.

Ar galiu dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese?

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą nukentėjusioji šalis per baudžiamąjį procesą turi šias teises:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu paslaugų, jei nekalba kroatų kalba arba jos nesupranta, ar gestų kalbos vertėjo paslaugų, jei nukentėjusioji šalis yra kurčias arba neregintis ir kurčias asmuo;
  • pateikti susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašymus taikyti laikinus draudimus nusikaltimo vykdytojui;
  • gauti teisinio atstovavimo paslaugas;
  • pateikti faktus ir siūlyti įrodymus;
  • dalyvauti įrodymų nagrinėjimo posėdyje;
  • dalyvauti procese, dalyvauti procedūroje dėl įrodymų ir padaryti baigiamąjį pareiškimą;
  • prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga pagal Baudžiamojo proceso įstatymo 184 straipsnio 2 dalį;
  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto pranešimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • pateikti apeliacinį skundą;
  • prašyti atkurti ankstesnę padėtį;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Koks yra mano oficialus statusas teisingumo sistemoje? Pavyzdžiui, ar esu (arba galiu pasirinkti būti) nusikaltimo auka, liudytojas, nukentėjusioji šalis ar privatus kaltintojas?

Nusikaltimų aukos yra fiziniai asmenys, tiesiogiai dėl nusikaltimo patyrę fizinę ar psichologinę žalą, turtinę žalą arba šiurkštų savo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimą. Nusikaltimo auka taip pat gali būti asmens, kuris mirė tiesiogiai dėl nusikaltimo, sutuoktinis, partneris, gyvenimo draugas, neoficialus gyvenimo draugas ir palikuonis, o jeigu tokių asmenų nėra – tiesiogiai dėl nusikaltimo mirusio asmens protėviai arba broliai ir seserys. Bet kuris asmuo, kuriam teisiškai priklausė būti mirusiojo išlaikomam, taip pat laikomas to nusikaltimo auka.

Nukentėjusioji šalis yra nusikaltimo auka arba juridinis asmuo, kuriam tuo nusikaltimu padaryta žala ir kuris dalyvauja baudžiamajame procese turėdamas nukentėjusiosios šalies statusą.

Proceso šalies arba dalyvio statusas priklauso ne nuo to asmens noro, o nuo jo vaidmens toje konkrečioje baudžiamojoje byloje. Kiekvienas asmuo gali atlikti bet kurį iš minėtų vaidmenų, priklausomai nuo aplinkybių, kaip nustatyta teisės aktais; jo pasirinkimas yra susijęs su teisėmis, kuriomis jis nori naudotis kaip nukentėjusioji šalis arba nusikaltimo auka.

Kokios yra mano su šiuo statusu susijusios teisės ir pareigos?

Nusikaltimo auka turi teisę:

  • gauti paramos nusikaltimų aukoms paslaugas;
  • gauti veiksmingą psichologinę ir kitokią profesionalią pagalbą ir paramą iš įstaigų, organizacijų ir institucijų, padedančių nusikaltimų aukoms, kaip nustatyta teisės aktuose;
  • būti apsaugota nuo bauginimo ir keršto;
  • išsaugoti savo orumą duodama parodymus kaip auka;
  • būti išklausyta be nepagrįsto delsimo po to, kai pateikia skundą dėl nusikaltimo, o vėliau būti apklausiama tik tiek, kiek absoliučiai būtina tam baudžiamajam procesui;
  • bet kokius veiksmus atlikti lydima asmens, kuriuo pasitiki;
  • atlikti kuo mažiau medicininių procedūrų ir tik jei jos absoliučiai būtinos baudžiamajam procesui;
  • pateikti prašymą pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba pateikti privatų ieškinį pagal Baudžiamąjį kodeksą, dalyvauti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, būti informuota, jei skundas dėl nusikaltimo bus atmestas (Baudžiamojo proceso įstatymo 206 straipsnio 3 dalis), ir būti informuota apie prokuroro sprendimą nesiimti veiksmų, taip pat savarankiškai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą nedalyvaujant prokurorui;
  • būti prokuroro informuota apie veiksmus, kurių imtasi dėl jos skundo (Baudžiamojo proceso įstatymo 206a straipsnis), ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui (šio įstatymo 206b straipsnis);
  • prašyti informacijos ir be nepagrįsto delsimo gauti informaciją apie nusikaltimo vykdytojo paleidimą iš sulaikymo ar kardomojo kalinimo įstaigos, nusikaltimo vykdytojo pabėgimą arba paleidimą iš kalėjimo ir priemones, kurių imtasi nusikaltimo aukos apsaugai užtikrinti;
  • prašyti informacijos ir gauti informaciją apie bet kokį galutinį sprendimą, kuriuo nutraukiamas baudžiamasis procesas;
  • įgyvendinti kitas pagal įstatymus suteiktas teises.

Baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis dalyvaujanti nusikaltimo auka turi šias teises:

  • vartoti savo gimtąją kalbą, įskaitant gestų kalbą, ir prašyti vertėjo žodžiu paslaugų, jei nekalba kroatų kalba arba jos nesupranta, ar gestų kalbos vertėjo paslaugų, jei nukentėjusioji šalis yra kurčias arba neregintis ir kurčias asmuo;
  • pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir prašymus taikyti laikinus draudimus nusikaltimo vykdytojui;
  • gauti teisinį atstovavimą;
  • pateikti faktus ir siūlyti įrodymus;
  • dalyvauti įrodymų nagrinėjimo posėdyje;
  • dalyvauti procese, dalyvauti procedūroje dėl įrodymų ir padaryti baigiamąjį pareiškimą;
  • prašyti leisti susipažinti su bylos medžiaga pagal įstatymą;
  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto pranešimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • pateikti apeliacinį skundą;
  • prašyti atkurti ankstesnę padėtį;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Kartu su šiame įstatyme numatytomis nusikaltimų aukų teisėmis nusikaltimų aukos, kurios yra vaikai, dar turi šias teises:

  1. teisę nemokamai turėti atstovą,
  2. teisę į asmens duomenų apsaugą,
  3. teisę, kad byla būtų nagrinėjama uždarame posėdyje. (Baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Kartu su šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytomis nusikaltimų aukų teisėmis seksualinių nusikaltimų ir prekybos žmonėmis aukos dar turi šias teises:

  1. teisę į nemokamą konsultaciją iki apklausos,
  2. teisę gauti nemokamą atstovą,
  3. teisę policijoje arba prokuratūroje būti apklausiamoms tos pačios lyties asmens ir, jei įmanoma, to paties asmens, jeigu apklausa kartojama,
  4. neatsakyti į klausimus, kurie nėra susiję su nusikaltimu, tačiau yra susiję su nusikaltimo aukos privačiu gyvenimu,
  5. teisę prašyti, kad būtų apklausiamos garso ir vaizdo priemonėmis (šio įstatymo 292 straipsnio 4 dalis),
  6. teisę į asmens duomenų apsaugą,
  7. teisę, kad byla būtų nagrinėjama uždarame posėdyje. (Baudžiamojo proceso įstatymo 44 straipsnio 4 dalis).

Tyrimo etape nusikaltimų aukos, kurios dalyvauja procese kaip privatūs kaltintojai arba nukentėjusiosios šalys, gali atkreipti dėmesį į visus susijusius faktus ir pateikti įrodymus, svarbius nustatant nusikaltimą, išaiškinant nusikaltimo vykdytoją (-us) ir pateikiant reikalavimus per susijusį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Ir prieš baudžiamąjį procesą, ir visais šio proceso etapais prokuratūra ir teismas turi apsvarstyti galimybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajai šaliai kompensuotų bet kokią dėl nusikaltimo patirtą žalą. Jie taip pat privalo informuoti nukentėjusiąją šalį apie tam tikras jos teises pagal įstatymus (pavyzdžiui, nukentėjusiosios šalies teisę vartoti savo gimtąją kalbą, teisę pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir kt.).

Asmenys, kurie gali turėti informacijos apie nusikaltimą, nusikaltimo vykdytoją ar kitas svarbias aplinkybes, gali būti pašaukti dalyvauti kaip liudytojai.

Nukentėjusiosios šalys, veikiančios kaip ieškovai ir privatūs kaltintojai, gali būti apklausiamos kaip liudytojai.

Privatus kaltintojas turi tas pačias teises kaip ir prokuroras, išskyrus tas teises, kurias turi tik valstybės institucija.

Ar teisminio nagrinėjimo metu galiu padaryti pareiškimą ar duoti parodymus? Kokiomis sąlygomis?

Pagal šį įstatymą nukentėjusioji šalis turi teisę:

  1. atkreipti dėmesį į faktus ir pateikti įrodymus;
  2. dalyvauti įrodymų nagrinėjimo posėdyje;
  3. dalyvauti procese, dalyvauti procedūroje dėl įrodymų ir padaryti baigiamąjį pareiškimą (Baudžiamojo proceso įstatymo 51 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamąjį persekiojimą vykdanti nusikaltimo auka turi tas pačias teises kaip ir prokuroras, išskyrus tas teises, kurias turi tik valstybės institucija.

Privatus kaltintojas turi tas pačias teises kaip ir prokuroras, išskyrus tas teises, kurias turi tik valstybės institucija. Privatūs kaltintojai privalo laikytis tų pačių procesinių nuostatų, kurios taikomos nukentėjusiosioms šalims ir ieškovams.

Per apklausą vyriausiasis teisėjas paragina visas šalis išdėstyti įrodymus, kuriuos jos ketina pateikti pagrindiniame posėdyje. Kiekviena šalis paraginama pateikti pastabų dėl kitos šalies pareiškimų.

Kokią informaciją gausiu teisminio nagrinėjimo metu?

Tyrimo etapu nusikaltimų aukos, kurios dalyvauja procese kaip privatūs kaltintojai arba nukentėjusiosios šalys, gali atkreipti dėmesį į visus faktus ir pateikti įrodymus, svarbius nustatant nusikaltimą, išaiškinant nusikaltimo vykdytoją (-us) ir pateikiant reikalavimus ieškinyje dėl žalos atlyginimo.

Baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis dalyvaujanti nusikaltimo auka turi šias teises:

  • prašyti, kad prokuroras praneštų apie veiksmus, kurių imtasi dėl pateikto pranešimo, ir pateikti skundą vyresniajam prokurorui;
  • būti informuota apie tai, kad skundas dėl nusikaltimo atmestas arba kad prokuroras nusprendė nesiimti veiksmų;
  • gauti pranešimą apie baudžiamojo proceso rezultatą.

Ar turėsiu galimybę susipažinti su bylos medžiaga?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, gali susipažinti su bylos medžiaga.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

3 - Mano teisės pasibaigus teisminiam nagrinėjimui

Ar galiu apskųsti sprendimą?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, gali apskųsti nuosprendį.

Asmenys, kuriems leidžiama tai daryti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį gali apskųsti per 15 dienų po to, kai jiems įteikta to nuosprendžio kopija.

Apeliacinį skundą gali pateikti bet kuri bylos šalis, gynybos advokatas arba nukentėjusioji šalis.

Nukentėjusioji šalis gali apskųsti nuosprendį remdamasi teismo priimta nutartimi dėl baudžiamojo proceso išlaidų ar dėl reikalavimo atlyginti žalą. Tačiau jei prokuroras perėmė baudžiamąjį persekiojimą iš nukentėjusiosios šalies, kuri veikė kaip privatus kaltintojas, ji gali pateikti apeliacinį skundą bet kokiu pagrindu, kuriuo galima užginčyti nuosprendį.

Kokios yra mano teisės paskelbus nuosprendį?

Nusikaltimo auka, dalyvaujanti baudžiamajame procese kaip nukentėjusioji šalis, gali pateikti apeliacinį skundą ir siekti, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis.

Ar turiu teisę į paramą ar apsaugą, pasibaigus teisminiam nagrinėjimui? Kiek laiko?

Nusikaltimų aukos ir liudytojai gali kreiptis į specialius apskričių teismų padalinius, kad gautų informaciją ir paramą bet kuriame baudžiamojo proceso (ar proceso dėl baudžiamojo nusižengimo) etape iki tol, kol bus priimtas nuosprendis.

Jei nusikaltimų aukos arba liudytojai į šiuos paramos aukoms ir liudytojams padalinius kreipsis po to, kai bus priimtas nuosprendis, šie padaliniai suteiks jiems informaciją pagal savo kompetenciją ir nusiųs juos į kitas specializuotas organizacijas ir tarnybas, kurios tenkina nusikaltimų aukų arba liudytojų poreikius.

Teisingumo ministerijos Nepriklausoma paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams tarnyba teikia nusikaltimų aukoms, nukentėjusiosioms šalims arba jų šeimoms informaciją apie nusikaltimo vykdytojo paleidimą (automatinį arba lygtinį paleidimą) iš kalėjimo. Ši informacija teikiama visoms nusikaltimų aukoms ir nukentėjusiosioms šalims po sunkių nusikaltimų, tokių kaip nusikaltimai gyvybei ir sveikatai, seksualiniai nusikaltimai, smurtiniai nusikaltimai ar karo nusikaltimai.

Išimtiniais atvejais, kai Tarnyba nustato, kad ilgalaikio smurto šeimoje ar smurto prieš moteris aukai reikia suderintos papildomos paramos, ji informuoja tos apskrities specialios darbo grupės, skirtos smurto šeimoje ir smurto prieš moteris prevencijai ir kovai su juo, koordinatorių apie įvykusį pokalbį su nusikaltimo auka ir apie jos problemas ir paprašo, kad ši apskrities darbo grupė imtųsi reikiamų veiksmų. Kai tinka, ši informacija taip pat perduodama kompetentingam policijos skyriui ir kompetentingam socialinės gerovės centrui, jei nusikaltimo auka (vaikas ar kitas asmuo) yra teisiškai neveiksni, arba kompetentingai probacijos tarnybai, jei nusikaltimo vykdytojas yra lygtinai paleistas į laisvę ir privalo reguliariai atvykti į probacijos tarnybą.

Išimtiniais atvejais, kai Tarnyba, remdamasi informacija, surinkta iš nusikaltimo aukos (dėl kito nusikaltimo, o ne tų, kurie minėti pirmiau), padaro išvadą, kad nusikaltimo aukai reikia skubios papildomos paramos ir apsaugos, ji gali prašyti, kad, nusikaltimo aukai sutikus, veiksmų imtųsi kompetentingas policijos skyrius.

Paramą nusikaltimų aukoms taip pat teikia pilietinės visuomenės organizacijos iškart po nusikaltimo, per baudžiamąjį procesą ir po teisminio bylos nagrinėjimo pabaigos, t. y. po to, kai priimtas galutinis nuosprendis. Pilietinės visuomenės organizacijų teikiama parama ir pagalba priklauso nuo jų kompetencijos.

Kokia informacija man bus suteikta, jei nusikaltimo vykdytojui bus paskelbtas nuosprendis?

Rašytinis nuosprendis, kuriame pateikta nurodymų dėl galimų teisių gynimo priemonių, įteikiamas kaltintojui, kaltinamajam ir jo gynybos advokatui, nukentėjusiajai šaliai (jei ji turi teisę apskųsti sprendimą), tai šaliai, kurios turtas tuo sprendimu konfiskuojamas, ir juridiniam asmeniui, iš kurio turi būti konfiskuotos pajamos.

Nukentėjusiajai šaliai, kuri neturi teisės apskųsti nuosprendžio, jis bus pateiktas įstatymų nustatyta tvarka kartu su pranešimu apie jos teisę siekti, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis. Galutinis nuosprendis pateikiamas nukentėjusiajai šaliai, jei ji to paprašo.

Ar man bus pranešta, jei nusikaltimo vykdytojas bus paleistas (įskaitant paleidimo nesuėjus terminui arba lygtinio paleidimo atvejus) arba pabėgs iš kalėjimo?

Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą prašymą pateikusi nusikaltimo auka nedelsiant policijos informuojama apie tai, kad nutrauktas nusikaltimo vykdytojo sulaikymas arba kardomasis kalinimas, nebent dėl tokios informacijos atskleidimo galėtų kilti grėsmė nusikaltimo vykdytojui. Nusikaltimo auka taip pat informuojama apie priemones, kurių imamasi dėl jos apsaugos, kai tokių priemonių yra nurodyta imtis.

Pataisos įstaigos ir kalėjimai neinformuoja Nepriklausomos paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams tarnybos apie pabėgusius kalinius, o pranešimą apie nusikaltimo vykdytojo pabėgimą nusiunčia tik policijai; tačiau šias teisės normas netrukus planuojama pakeisti.

Nusikaltimų aukos turi teisę, kai paprašo, būti informuojamos apie nusikaltimo vykdytojo paleidimą iš sulaikymo ar kardomojo kalinimo įstaigos ir jo pabėgimą arba paleidimą iš kalėjimo, taip pat apie priemones, kurių imamasi dėl aukos saugumo.

Sunkių nusikaltimų, t. y. nusikaltimų gyvybei ir sveikatai, seksualinių nusikaltimų, smurtinių nusikaltimų ir karo nusikaltimų aukos informuojamos apie nusikaltimo vykdytojo automatinį arba lygtinį paleidimą į laisvę.

Ar būsiu įtrauktas priimant sprendimus dėl paleidimo arba lygtinio paleidimo? Pavyzdžiui, ar galiu padaryti pareiškimą arba paduoti skundą?

Į bet kokį smurtinio nusikaltimo aukos padarytą pareiškimą ir į kitą svarbią su nusikaltimo auka susijusią informaciją atsižvelgiama svarstant, ar reikėtų priimti sprendimą leisti nusikaltimo vykdytojui praleisti savaitgalius ne pataisos įstaigoje ar kalėjime. Nusikaltimo aukos pareiškimas yra vienas iš lygtinio paleidimo proceso dokumentų. Tačiau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nusikaltimo aukai nesuteikiama galimybės dalyvauti priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo ir (arba) tą sprendimą apskųsti.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

4. Kompensacija

Kokia procedūra taikoma reikalavimui, kad nusikaltimo vykdytojas atlygintų žalą (pvz., teismo byla, civilinis ieškinys, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje)?

Pagal konkrečius teisės aktus nusikaltimų, už kuriuos baudžiama ne mažiau kaip penkerių metų laisvės atėmimu, aukos, patyrusios didelę psichologinę ir fizinę traumą arba sunkius nusikaltimo padarinius, turi teisę pasikonsultuoti su patarėju prieš duodamos parodymus per baudžiamąjį procesą arba pateikdamos reikalavimą atlyginti žalą; šiam patarėjui atlyginama iš valstybės biudžeto.

Per baudžiamąjį procesą reikalavimus atlyginti žalą gali teikti asmenys, kuriems leidžiama pareikšti tokius reikalavimus civiliniais ieškiniais.

Nusikaltimų aukos, teikiančios reikalavimus atlyginti žalą, turi nurodyti, ar jau gavo kompensaciją ir ar pateikė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Teismas nusikaltimo vykdytojui nurodė man atlyginti žalą ir (arba) sumokėti kompensaciją. Kaip užtikrinti, kad nusikaltimo vykdytojas sumokėtų?

Kai dėl reikalavimo atlyginti žalą priimamas galutinis ir vykdytinas sprendimas, nukentėjusioji šalis gali prašyti, kad teismas, priėmęs tą sprendimą pirmąja instancija, išduotų jai patvirtintą to sprendimo kopiją, kurioje būtų nurodyta, kad tas sprendimas vykdytinas.

Jei sprendime nenustatyta termino, iki kurio jis turi būti įvykdytas, tuo sprendimu nustatyta prievolė turi būti įvykdyta per 15 dienų po to, kai tas sprendimas tampa galutinis. Po šio termino pradedamas priverstinis tos prievolės vykdymo užtikrinimas.

Jei nusikaltimo vykdytojas nemoka, ar gali valstybė man atlikti išankstinį mokėjimą? Kokiomis sąlygomis?

Tyčinio nusikaltimo aukai gali būti skirta kompensacija iš valstybės biudžeto pagal specialų įstatymą. Jei jau yra patenkintas aukos reikalavimas atlyginti žalą, kompensacijos dydis priklauso nuo tos skirtos sumos, o teismas, priimantis sprendimą dėl reikalavimo atlyginti žalą, taip pat atsižvelgia į kompensaciją, aukos jau gautą iš valstybės biudžeto.

Ar turiu teisę į kompensaciją iš valstybės?

Tyčinių smurtinių nusikaltimų, kurie įvykdyti Kroatijoje po 2013 m. liepos 1 d., aukos turi teisę gauti kompensaciją:

  • jei yra Kroatijos ar kitos ES valstybės narės piliečiai arba gyventojai;
  • jei dėl nusikaltimo patyrė sunkų kūno sužalojimą arba sunkų sveikatos sutrikdymą;
  • jei apie nusikaltimą pranešta policijai ar prokuratūrai arba jis užregistruotas toje įstaigoje per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią jis įvykdytas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo vykdytojas yra žinomas;
  • jei auka pateikia oficialios formos prašymą kartu su reikiamais dokumentais (prašymo formą galima gauti bet kuriame policijos skyriuje, prokuratūroje arba municipaliniame ar apskrities teisme; ją taip pat galima gauti internetu Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūrų ir municipalinių bei apskričių teismų svetainėse).

Auka turi teisę, kad būtų kompensuotos:

  • medicininio gydymo išlaidos iki valstybės nustatytų ribų; ši kompensacija suteikiama tik tada, kai aukos išlaidos negali būti padengtos sveikatos draudimo lėšomis;
  • prarastos pajamos iki 35 000 HRK.

Ar turiu teisę į kompensaciją, jei nusikaltimo vykdytojas nepripažintas kaltu?

Kompensacija aukai gali būti suteikta net ir tuo atveju, kai nusikaltimo vykdytojas nežinomas arba baudžiamasis procesas nepradėtas.

Ar turiu teisę į specialią išmoką, kol laukiu sprendimo dėl mano pateikto ieškinio dėl kompensavimo?

Pagal Kroatijos įstatymus tokių specialių išmokų neteikiama.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.

5 - Mano teisės į paramą ir pagalbą

Esu nusikaltimo auka. Į ką turiu kreiptis dėl paramos ir pagalbos?

Paramos aukoms pagalbos linija

Nacionalinė paramos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms linija (tel. 116 006) teikia emocinę paramą, informaciją apie aukų teises bei praktinę informaciją ir pataria, kurios įstaigos ir organizacijos gali suteikti tolesnę informaciją, pagalbą ir paramą.

Ši pagalbos linija – tai nemokamos pagalbos telefonu paslauga.

Ji teikiama kroatų ir anglų kalbomis, darbo dienomis nuo 8.00 iki 20.00 val.

Nacionalinė paramos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms linija (tel. 116 006) yra bendroji paramos tarnyba.

Daugiau informacijos: Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langashttps://pzs.hr/

Kitos specializuotos pilietinės visuomenės organizacijos taip pat teikia paramą ir pagalbą telefonu kai kurių nusikaltimų aukoms ir vaikams. Daugiau informacijos pateikiama Kroatijos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasteisingumo ministerijos interneto svetainėje kurioje taip pat galite rasti šių organizacijų sąrašą pagal apskritis ir informaciją apie pilietinės visuomenės organizacijas, įtrauktas į Paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams ir bendradarbiavimo tinklą (kroat. Mreža podrške i suradnje za žrtve i svjedoke kaznenih djela).

Visoje šalyje psichosocialinę ir teisinę pagalbą teikiančių organizacijų sąrašas:

116 006

Nacionalinė paramos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aukoms linija

Darbo dienomis 8.00–20.00 val.

116 000

Nacionalinė karštoji linija dėl dingusių vaikų

Dingusių ir smurtą patiriančių vaikų pagalbos centras

24/7

116 111

Hrabri telefon – pagalbos vaikams linija

Darbo dienomis 9.00–20.00 val.

0800·0800

Hrabri telefon – pagalbos tėvams linija

Darbo dienomis 9.00–20.00 val.

0800 77 99

Pagalbos dėl prekybos žmonėmis telefono numeris

Kiekvieną dieną, 10.00–18.00 val.

0800 55 44

Smurto aukų moterų konsultavimo centras

Zagrebo moterų centras

Darbo dienomis 11.00–17.00 val.

0800 655 222

Pagalbos smurto aukoms moterims ir vaikams telefono numeris

Ženska pomoć sada – moterų pagalbos linija

24/7

0800 200 144

B.a.B.e. – nemokama teisinė pagalba smurto šeimoje aukoms

Darbo dienomis 9.00–15.00 val.

01 6119 444

Paramos seksualinio smurto aukoms centras

Ženska soba – lytinių teisių centras

Darbo dienomis 10.00–17.00 val.

01 48 28 888

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos centras TESA

Darbo dienomis 10.00–22.00 val.

01 48 33 888

„Blue Phone“ vaikų pagalbos linija

Darbo dienomis 9.00–21.00 val.

01 4811 320

Nemokama teisinė pagalba

Teisės universiteto Teisės klinika

Darbo dienomis 10.00–12.00 val., trečiadieniais ir ketvirtadieniais 17.00–19.00 val.

Ar parama aukoms teikiama nemokamai?

Taip.

Kokio pobūdžio paramą galiu gauti iš valstybinių tarnybų ar institucijų?

Paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai teikia:

  1. emocinę paramą;
  2. informaciją apie teises;
  3. techninio ir praktinio pobūdžio informaciją aukoms, liudytojams ir jų šeimų nariams;
  4. siuntimus į specializuotas įstaigas ir pilietinės visuomenės organizacijas pagal aukos arba liudytojo poreikius.

Apskričių teismų paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams padaliniai:

PARAMOS NUSIKALTIMŲ AUKOMS IR LIUDYTOJAMS PADALINIAI

Osijeko apskrities teismas

Adresas:

Europska avenija 7, 31 000 Osijek, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

031/228-500

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima@zsos.pravosudje.hr

Rijekos apskrities teismas

Adresas:

Žrtava fašizma 7, 51000 Rijeka, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

051/355-645

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima-ri@pravosudje.hr

Sisako apskrities teismas

Adresas:

Trg Ljudevita Posavskog 5, 44000 Sisak, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

044/524-419

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima-sk@zssk.pravosudje.hr

Splito apskrities teismas

Adresas:

Gundulićeva 29a, 21000 Split, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

021/387-543

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima-st@pravosudje.hr

Vukovaro apskrities teismas

Adresas:

Županijska 33, 32000 Vukovar, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

032/452-529

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima-vu@pravosudje.hr

Zadaro apskrities teismas

Adresas:

Borelli 9, 23 000 Zadar, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

023/203-640

E. paštas:

Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspodrska-svjedocima@pravosudje.hr

Zagrebo apskrities teismas

Adresas:

Trg N.Š. Zrinskog 5, 10 000 Zagreb, Hrvatska (Kroatija)

Tel.

01/4801-062


Kroatijos teisingumo ministerijos Paramos nusikaltimų aukoms ir liudytojams tarnyba (kroat. Služba za podršku žrtvama i svjedocima):

  • teikia sistemingą paramą aukoms ir liudytojams;
  • koordinuoja teismų padalinių, teikiančių paramą aukoms ir liudytojams, darbą;
  • teikia nusikaltimų aukoms, nukentėjusioms šalims ar jų šeimų nariams informaciją apie nusikaltimo vykdytojo paleidimą (automatinį arba lygtinį paleidimą) iš kalėjimo;
  • teikia informaciją apie teises ir emocinę paramą nusikaltimų aukoms ir liudytojams iš užsienio, kviečiamiems duoti parodymus Kroatijos teismuose pagal tarptautinės teisinės pagalbos mechanizmą, ir nusikaltimų aukoms bei liudytojams iš Kroatijos, pagal tą patį mechanizmą kviečiamiems duoti parodymus užsienio teismuose. Tarnyba siunčia nusikaltimų aukoms ir liudytojams informacinius laiškus su kontaktine informacija;
  • priima iš nusikaltimų aukų kompensacijos reikalavimus, rengia medžiagą Kompensavimo nusikaltimų aukoms komiteto (kroat. Odbor za novčanu naknadu žrtvama kaznenih djela) posėdžiams ir teikia pagalbą tarpvalstybinėse bylose.

Kokio pobūdžio paramą galiu gauti iš nevyriausybinių organizacijų?

Priklausomai nuo organizacijos pobūdžio ir jos kompetencijos, galima gauti įvairių rūšių pagalbą ir paramą: psichologinę, emocinę, teisinę, praktinę, apgyvendinimo, medicinos pagalbą, apsaugą ir paramą teisme.

Daugiau informacijos ir šių organizacijų kiekvienoje apskrityje sąrašą rasite Kroatijos Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasteisingumo ministerijos svetainėje.

Kroatijoje šiuo metu steigiama dvylika probacijos tarnybų. Jų užduotis – atsižvelgti į baudžiamųjų sankcijų vykdymo žmogiškąjį aspektą, užtikrinti efektyvesnę nusikaltimų vykdytojų reintegraciją į visuomenę ir teikti pagalbą nusikaltimų aukoms, nukentėjusiosioms šalims ir jų bei nusikaltimų vykdytojų šeimoms.

Nacionalinė probacijos tarnyba padeda pasirengti nusikaltimų vykdytojų grįžimui į visuomenę po paleidimo iš kalėjimo. Tai apima pagalbą jiems susirasti būstą ir darbą, taip pat pagalbą jiems patiems ir jų nusikaltimų aukoms, nukentėjusiosioms šalims bei jų šeimoms pasirengti nusikaltimo vykdytojo išėjimui į laisvę. Ši tarnyba taip pat organizuoja psichosocialinės paramos teikimą aukoms, nukentėjusiosioms šalims ir aukų bei nusikaltimų vykdytojų šeimoms.

Kai ketinama išleisti į laisvę nusikaltimo vykdytoją, kuris atlieka bausmę už seksualinį nusikaltimą, nusikaltimą gyvybei ir sveikatai ar smurtinį nusikaltimą, Probacijos tarnyba privalo tinkamai ir nedelsdama apie tai pranešti aukoms, nukentėjusiosioms šalims arba jų šeimoms.

Atskirų probacijos tarnybų ir Teisingumo ministerijos Probacijos departamento kontaktiniai duomenys pateikti Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasčia.

Nusikaltimų aukos gali kreiptis į policiją el. paštu Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langaspolicija@mup.hr ar Nuspaudus nuorodą bus atidarytas naujas langasprevencija@mup.hr arba paskambinti telefonu 192 (visą parą, visomis savaitės dienomis) ar +385 1 3788 111.

Paskutinis naujinimas: 09/10/2018

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.