Nacionaliniai teismai ir neteisminės įstaigos

Kroatija

Turinį pateikė
Kroatija

Nacionaliniai teismai

Pagal įstatymą įsteigti teismai atlieka ypatingą vaidmenį apsaugant žmogaus teises. Jų autonomiškumas ir nepriklausomumas garantuojamas Konstitucija. Galioja specialus mechanizmas, kuriuo garantuojamas konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimas: konstitucinis skundas, kurį gali pateikti piliečiai, manantys, kad nacionalinės institucijos, vietos ir regioninės savivaldos įstaigos ir viešosios teisės subjektai priimdami sprendimus dėl jų teisių ir pareigų pažeidė Konstitucijoje garantuojamas jų žmogaus teises arba pagrindines laisves, arba tais atvejais, kai įtaria arba kaltina tokias institucijas pažeidus Konstituciją. Skundą galima pateikti tik išnaudojus visas esamas teisių gynimo priemones.

Kroatijos Respublikos Konstitucinis Teismas (Ustavni sud Republike Hrvatske)
Trg svetog Marka 4
10000 Zagreb
Tel.: +385 1 6400 251
Faksas: +385 1 4551 055
https://www.usud.hr/

Kroatijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (Vrhovni sud Republike Hrvatske)
Trg Nikole Šubića Zrinskog 3
10 000 Zagreb
Tel.: +385 1 486 22 22, +385 1 481 00 36
Faksas: +385 1 481 00 35
E. paštas: vsrh@vsrh.hr
http://www.vsrh.hr/

Apygardos teismai (Županijski sudovi)
Municipaliniai teismai (Općinski sudovi)

Kroatijos Respublikos Aukštasis komercinis teismas (Visoki trgovački sud Republike Hrvatske)
Berislavićeva 11, 10 000 Zagreb
Tel.: +385 1 489 68 88
Faksas: +385 1 487 23 29
http://www.vtsrh.hr/
Komerciniai teismai (Trgovački sudovi) Kroatijos Respublikoje  PDF (192 Kb) hr

Komerciniai teismai

Kroatijos Respublikos Aukštasis administracinis teismas (Visoki upravni sud Republike Hrvatske)
Frankopanska 16, 10 000, Zagreb
Tel.: +385 1 480 78 00
Faksas: +385 1 480 79 28
http://www.upravnisudrh.hr/

Administraciniai teismai (Upravni sudovi)

Kroatijos Respublikos Aukštasis baudžiamųjų nusižengimų bylų teismas (Visoki prekršajni sud Republike Hrvatske)
Ulica Augusta Šenoe 30, 10 000 Zagreb
Tel.: +385 1 480 75 10
Faksas: +385 1 461 12 91
E. paštas: predsjednik@vpsrh.pravosudje.hr
https://sudovi.hr/VPSRH/

Ombudsmenas (Pučki pravobranitelj)

Trg hrvatskih velikana 6
10 000 Zagreb
Croatia
Tel.: +385 1 4851 855, +385 1 4851 853
E. paštas: info@ombudsman.hr
Faksas: +385 1 6431 628

Pagal Kroatijos Konstitucijos 93 straipsnį ombudsmenas yra Kroatijos parlamento atstovas, kurio pareiga – skatinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, kaip jos yra apibrėžtos Konstitucijoje, įstatymuose ir tarptautiniuose dokumentuose žmogaus teisių ir laisvių klausimais, kuriuos yra pasirašiusi Kroatijos Respublika.

Ombudsmeną ir jo pavaduotojus renka Kroatijos parlamentas aštuonerių metų kadencijai. Ombudsmenas saugo piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos savo veiksmais padaro valstybės įstaigos arba teisės subjektai, kuriems suteikti viešosios valdžios įgaliojimai. Ombudsmenas yra centrinė įstaiga, kovojanti su diskriminacija ir vykdanti nacionalinio prevencinio mechanizmo, kurio paskirtis – kovoti su kankinimu ir kitu žiauriu, nežmonišku arba žeminančiu elgesiu arba baudimu, užduotis. Vykdydamas šias užduotis, ombudsmenas veikia nepriklausomai ir savarankiškai.

Pareigos:

Žmogaus teisių apsauga

Piliečiai turi teisę perduoti skundą ombudsmenui, jei mano, kad valdžios institucijos pažeidė jų teises. Reaguodamas į skundą ir remdamasis gautais dokumentais, ombudsmenas atlieka tyrimą. Visos valstybės įstaigos, įstaigos, kurioms suteikti viešosios valdžios įgaliojimai, ir vietos bei regioninės savivaldos įstaigos, t. y. visi pagal viešąją teisę įsteigti subjektai, yra įpareigoti teikti visą prašomą informaciją.

Remdamasis nustatytais faktais, ombudsmenas gali rengti nuomones, rekomendacijas ir pranešimus atitinkamoms institucijoms arba aukščiausios instancijos įstaigoms ir prireikus teikti pranešimą Kroatijos parlamentui.

Be to, ombudsmenas tikrina, ar reglamentai atitinka Kroatijos Konstituciją ir tarptautines konvencijas, susijusias su žmogaus teisių apsauga, ir gali prašyti Kroatijos vyriausybės iš dalies pakeisti arba priimti su žmogaus teisėmis susijusius teisės aktus. Ombudsmenas taip pat gali prašyti, kad Kroatijos parlamentas suderintų teisės aktus su Konstitucija ir įstatymais ir turi teisę iškelti bylą Kroatijos Konstituciniame Teisme, kad išnagrinėtų įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Kroatijos Konstitucijai.

Žmogaus teisių skatinimas

Žmogaus teisių skatinimas – tai tyrimai ir analizė, duomenų bazių kūrimas ir priežiūra ir dokumentų rengimas bei tvarkymas, visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų savalaikis ir reguliarus informavimas, aktyvi sąveika ir bendradarbiavimas su pilietine visuomene, tarptautinėmis organizacijomis ir mokslo institucijomis, ir iniciatyvos, kuriomis siekiama teisės aktus suderinti su tarptautiniais ir Europos standartais ir tuos teisės aktus taikyti.

Centrinė kovos su diskriminacija įstaiga

Ombudsmenas priima fizinių ir juridinių asmenų skundus, teikia būtiną informaciją apie teises ir pareigas ir teisminės ir kitos apsaugos galimybes, nagrinėja individualius prašymus ir, neviršydamas savo kompetencijos, imasi veiksmų, kad pašalintų diskriminaciją ir apsaugotų diskriminaciją patyrusių asmenų teises (išskyrus atvejus, kai teisme iškelta byla dėl diskriminacijos), vadovauja tarpininkavimo procedūroms, kurias galima užbaigti sudarant abiem šalims priimtiną neteisminį susitarimą, ir kompetentingai prokuratūrai teikia ataskaitas apie nusikaltimus, susijusius su diskriminacija.

Nacionalinis prevencinis mechanizmas

Ombudsmenas atlieka užduotis, susijusias su nacionaliniu prevenciniu mechanizmu, kurio paskirtis – užkirsti kelią kankinimui ir kitam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui arba baudimui visur, kur asmenims atimama laisvė arba jie kalinami, yra sulaikomi arba apgyvendinami valstybės prižiūrimose patalpose, kurių negali palikti savo valia.

Tai reiškia, kad Ombudsmeno tarnybos atstovai, veikdami pagal šiuos įgaliojimus, lankosi kalėjimuose, pataisos namuose, areštinėse ir įvairiose institucijose, kuriose apgyvendinami psichinių sutrikimų turintys asmenys, ir tokie jų apsilankymai yra prevencinė priemonė, kuria siekiama apsaugoti asmenis, kuriems yra atimta laisvė arba kurių laisvė yra apribota.

Nacionalinė žmogaus teisių institucija (NHRI)

Nuo 2009 m. ombudsmenas yra vienintelė Kroatijos Respublikos nacionalinė žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo institucija (NHRI), kuriai pagal JT Paryžiaus principus, kuriais apibrėžiami nacionalinių žmogaus teisių institucijų nepriklausomumo parametrai, yra suteiktas A statusas.

Tai yra aukščiausias institucinio nepriklausomumo lygis, kuris dar kartą buvo nustatytas Ombudsmeno tarnybai 2013 m. liepos mėn., po to, kai JT atliko savo rekomendacijų, susijusių su nepriklausomumo statuso išsaugojimu ir didinimu, įgyvendinimo stebėseną.

Specializuotos žmogaus teisių įstaigos

Vaikų teisių ombudsmenas (Pravobranitelj za djecu)

Teslina 10
10 000 Zagreb
Croatia
E. paštas: info@dijete.hr
Tel.: 01/4929 669
Faksas: 01/4921 277
http://www.dijete.hr

Veikla

Vaiko teisių ombudsmenas stebi, kaip Kroatijos įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaikų teisių ir interesų apsauga, atitinka Kroatijos Konstituciją, Vaiko teisių konvenciją ir kitus tarptautinius dokumentus, susijusius su vaiko teisių ir interesų apsauga. Ji stebi atskirų vaiko teisių pažeidimus ir tiria bendras vaiko teisių ir interesų pažeidimų tendencijas ir rūšis. Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba saugo ir skatina specialių poreikių turinčių vaikų teises ir interesus, taip pat siūlo priemones, kuriomis kuriama visapusiška vaiko teisių apsaugos ir skatinimo sistema ir užkertamas kelias jų interesams kenkiantiems veiksmams. Ji informuoja ir konsultuoja vaikus jų teisių ir interesų įgyvendinimo ir apsaugos klausimais, bendradarbiauja su vaikais, skatina juos reikšti savo nuomonę ir jų klauso; inicijuoja visuomeninę veiklą, kuria siekia gerinti vaikų padėtį, ir joje dalyvauja, taip pat siūlo priemones, kaip didinti vaikų vaidmens visuomenėje svarbą. Ji turi galimybę susipažinti su bet kokiais duomenimis, informacija ir dokumentais, susijusiais su vaiko teisėmis ir apsauga, nepaisant tokių duomenų, informacijos ir veiksmų konfidencialumo laipsnio. Vaiko teisių ombudsmeno tarnyba turi teisę tikrinti bet kurios institucijos, valstybės įstaigos, juridinio ir fizinio asmens, turinčių teisėtus įgaliojimus rūpintis vaikais, ir religinių bendruomenių, kuriose vaikai yra apsistoję arba laikinai ar nuolat gyvena, patalpas.

Nustačiusi, kad vaikai patyrė fizinį ar psichinį smurtą, seksualinį priekabiavimą, prievartą ar seksualinį išnaudojimą, buvo apleisti ar aplaidžiai prižiūrimi, Ombudsmeno tarnyba privalo nedelsdama pranešti apie tai kompetentingai prokuratūrai ir perspėti kompetentingą socialinės priežiūros centrą bei pasiūlyti vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones. Ji gali prašyti, kad ekspertai ir specializuotos institucijos, tiriančios vaiko apsaugos, priežiūros, vystymosi ir teisių klausimus, suteiktų profesionalią pagalbą, ir tokia pagalba turi būti suteikiama laiku.

Lyčių lygybės ombudsmenas (Pravobraniteljica za ravnopravnost spolova)

Preobraženska 4/1
10 000 Zagreb
Tel.: +385 1 48 48 100
Faksas: +385 1 48 44 600
E. paštas: ravnopravnost@prs.hr
http://www.prs.hr

Veikla

Lyčių lygybės ombudsmenas nagrinėja skundus, susijusius su diskriminacija dėl lyties, santuokinės ar šeiminės padėties ir lytinės orientacijos; Lyčių lygybės ombudsmeno tarnyba nagrinėja lyčių lygybės principo pažeidimus, fizinių asmenų ar fizinių asmenų grupių diskriminavimo, kurį įvykdė nacionalinės valdžios institucijos, vietos ir regioninės savivaldos įstaigų padaliniai ir kitus viešosios valdžios įgaliojimus turinčios įstaigos, šių įstaigų darbuotojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, atvejus.

Ombudsmeno darbas apima įgaliojimus teikti pranešimus ir siūlyti bei teikti rekomendacijas.

Jeigu ombudsmenas nustato, kad buvo pažeistas lyčių lygybės principas, jis turi įgaliojimus pateikti prašymą dėl įstatymo konstitucinės peržiūros arba kitų teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo peržiūros.

Neįgaliųjų ombudsmenas (Pravobraniteljica za osobe s invaliditetom)

Savska cesta 41/3
10 000 Zagreb
Tel.: +385 1 6102 170
Faksas: +385 1 6177 901
E. paštas: ured@posi.hr

Veikla

Neįgaliųjų ombudsmeno tarnyba yra savarankiška nacionalinė institucija, kurios pagrindinė pareiga – stebėti ir skatinti Kroatijos Respublikos Konstitucijoje, tarptautinėse sutartyse ir įstatymuose nustatytas neįgaliųjų teises. Jei pažeidžiamos neįgaliųjų teisės, ombudsmenas turi teisę įspėti, pasiūlyti priemones, teikti rekomendacijas, informuoti ir prašyti pranešti, kokių veiksmų buvo imtasi.

Jeigu ombudsmenas nustato, kad teisinis sprendimo būdas kenkia neįgaliesiems arba vystymosi sutrikimų turintiems vaikams, kuriuo nors būdu apriboja jų galimybes arba dėl tokio sprendimo būdo jų padėtis tampa ne tokia palanki, palyginti su sveikais asmenimis, jis pasiūlys pakeisti tokį teisinį sprendimo būdą.

Neįgaliųjų ombudsmeno tarnyba priima neįgaliųjų ir jų interesus ginančių asmenų skundus, nagrinėja skundus dėl neįgaliųjų teisių pažeidimo ir, palaikydama ryšius su šiuos klausimus sprendžiančiomis institucijomis, bando rasti palankiausią sprendimo būdą. Neįgaliųjų ombudsmenas teikia konsultacinę pagalbą neįgaliesiems, kaip įgyvendinti ir apsaugoti savo teises ir interesus.

Asmens duomenų apsauga

Asmens duomenų apsaugos agentūra (Agencija za zaštitu osobnih podataka)

Martićeva 14
10 000 Zagreb

Tel.: +385 460 90 00
Faksas: +385 4609 099
E. paštas: azop@azop.hr
http://www.azop.hr

Asmens duomenų apsaugos agentūra yra juridinis asmuo, kuriam suteikti viešosios valdžios įgaliojimai; ji veikia nepriklausomai ir savarankiškai pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją. Agentūra atsako už administracinių ir profesinių užduočių, susijusių su asmens duomenų apsauga, vykdymą. Pagal savo viešosios valdžios įgaliojimus agentūra stebi, kaip saugomi asmens duomenys, atkreipia dėmesį į nustatytus piktnaudžiavimo renkant asmens duomenis atvejus, sudaro šalių ir tarptautinių organizacijų, kurios tinkamai reglamentuoja duomenų apsaugą, sąrašą, priima prašymus ištirti teisių, kurios garantuojamos Asmens duomenų apsaugos įstatyme, pažeidimus ir tvarko centrinį registrą, kuriame saugomos asmens duomenų bylos.

Nemokama teisinė pagalba

Priėmusi Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą, Teisingumo ministerija perėmė plataus masto ir sudėtingą užduotį sukurti nemokamos teisinės pagalbos sistemą.

Nemokamos teisinės pagalbos sistema leidžia piliečiams, kurių socialinės sąlygos nepalankios, pasisamdyti advokatus ir gauti teisinę pagalbą atliekant konkrečius teisinius veiksmus ir vienodomis sąlygomis naudotis teisminėmis ir administracinėmis procedūromis.

Nemokamos teisinės pagalbos gavėjai

Teisinės pagalbos gavėjai pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą yra:

  • Kroatijos piliečiai;
  • vaikai, kurie nėra Kroatijos piliečiai ir kurių Kroatijos Respublikos teritorijoje nelydi suaugę teisiniai globėjai;
  • laikinai gyvenantys užsieniečiai, atsižvelgiant į abipusiškumo principą, ir nuolat gyvenantys užsieniečiai;
  • užsieniečiai, kuriems suteikta laikina apsauga;
  • neteisėtai gyvenantys užsieniečiai, trumpai šalyje apsistoję užsieniečiai, dėl kurių pradėta išsiuntimo arba grąžinimo procedūra;
  • prieglobsčio prašytojai, prieglobstį gavę asmenys, užsieniečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga, ir jų šeimų nariai, kurie teisėtai gyvena Kroatijos Respublikoje, vykdant tokias procedūras, kurių metu teisinės pagalbos teikimas nenumatytas jokiame specialiame įstatyme.

Nemokamos teisinės pagalbos teikėjai

Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme numatyti šie nemokamos teisinės pagalbos teikėjai:

  • advokatai;
  • įgaliotos asociacijos;
  • teisės klinikos;
  • apygardų valstybinės administravimo tarnybos.

Nemokamos teisinės pagalbos rūšys

Teikiama pirminė ir antrinė nemokama teisinė pagalba.

Pirminė teisinė pagalba

Pirminės teisinės pagalbos formos:

  • bendro pobūdžio teisinės informacijos teikimas;
  • teisinė konsultacija;
  • pareiškimų rengimas įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautinius susitarimus ir tų įstaigų veikimo taisykles;
  • atstovavimas nagrinėjant bylas įstaigose, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė;
  • teisinė pagalba sudarant draugišką neteisminį susitarimą.

Pirminę teisinę pagalbą teikia apygardų valstybinės administravimo tarnybos, patvirtintos asociacijos ir teisės klinikos.
Teikdamos pirminę teisinę pagalbą, tarnybos yra įgaliotos teikti bendro pobūdžio teisinę informaciją, teisines konsultacijas ir rengti dokumentus.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turėtų kreiptis tiesiogiai į pirminės teisinės pagalbos teikėją.

Antrinė teisinė pagalba

Antrinės teisinės pagalbos formos:

  • teisinė konsultacija;
  • pareiškimų rengimas bylose prieš darbdavį dėl darbuotojų teisių apsaugos;
  • pareiškimų rengimas nagrinėjant ginčus;
  • atstovavimas per teismo procesą;
  • teisinė pagalba draugiškai sprendžiant ginčą;
  • atleidimas nuo teismo proceso išlaidų;
  • atleidimas nuo teismo mokesčių.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai.

Atsižvelgiant į bylos rūšį, antrinė teisinė pagalba gali būti teikiama nagrinėjant bylas, susijusias su:

  • daiktinėmis teisėmis, išskyrus žemės registro bylas;
  • darbo santykiais;
  • šeimos santykiais, išskyrus bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jeigu sutuoktiniai neturi bendrų arba įvaikintų nepilnamečių vaikų arba pilnamečių vaikų, kurių atžvilgiu jie turi globos teises;
  • vykdymo ir reikalavimų užtikrinimo procesais, susijusiais su priverstiniu išieškojimu pagal reikalavimus arba reikalavimų užtikrinimu, jeigu reikalavimai kyla iš proceso, kuriame pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas gali būti skirta teisinė pagalba;
  • draugišku ginčo sprendimu;
  • išimties tvarka – visais kitais administraciniais ir civiliniais teismo procesais, kai toks poreikis kyla iš konkrečių pareiškėjų ir jų namų ūkio narių gyvenimo aplinkybių, vadovaujantis pagrindiniu Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo tikslu.

Antrinės teisinės pagalbos skyrimo procedūra inicijuojama kreipiantis į kompetentingą apygardos arba Zagrebo miesto administracinį organą.

Pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas žmonės, norintys pasinaudoti savo teise gauti nemokamą teisinę pagalbą, privalo savo gyvenamosios vietos apygardos valstybinei administravimo tarnybai pateikti užpildytą standartinę teisinės pagalbos prašymo formą. Prie prašymo turi būti pridėtas aiškus rašytinis visų pareiškėjų ir pareiškėjų suaugusių namų ūkio narių sutikimas, siekiant atskleisti visus duomenis apie turtą, ir prisiimti bet kokią materialinę ir teisinę atsakomybę už pareiškėjo teiginių tikrumą.

Paraiškos formą galima atsisiųsti iš Teisingumo ministerijos interneto svetainės arba gauti apygardų valstybinėse administravimo tarnybose, municipaliniuose teismuose arba socialinės priežiūros centruose įprastomis jų darbo valandomis.

Paraiškoms netaikomi jokie administraciniai mokesčiai ir jas galima pateikti asmeniškai arba atsiųsti registruotu paštu.

Teikiant teisinę pagalbą apmokamos visos arba kai kurios teisinės pagalbos išlaidos, priklausomai nuo pareiškėjo finansinės padėties. Numatyta, kad tam tikrą procentinę procedūros išlaidų dalį galima pasidalyti, atsižvelgiant į pareiškėjo materialines aplinkybes.

Jei teisinė pagalba suteikiama ne visa apimtimi, skirtumą tarp visos sumos ir advokato išlaidų sumoka naudos gavėjas pagal paslaugos vertę, nurodytą Advokatų mokesčių ir išlaidų kompensavimo tarifų sąraše.

Teisingumo ministerija priima sprendimus dėl teisinės pagalbos pareiškėjų apeliacijų antrąja instancija, pirmąja instancija priima sprendimus dėl asociacijų ir teisės klinikų įrašymo į pirminės teisinės pagalbos teikėjų registrą ir vykdo pirminės teisinės pagalbos teikėjų administracinę ir profesinę stebėseną

Informacijos apie nemokamą teisinę pagalbą galima rasti Kroatijos Respublikos Teisingumo ministerijos interneto svetainėje arba gauti e. paštu besplatna.pravna.pomoc@pravosudje.hr, o atsakymo galima tikėtis per trumpiausią laiką.

Visais klausimais galima kreiptis tiesiogiai į apygardų valstybines administravimo tarnybas.

Tarpvalstybiniai ginčai

Tarpvalstybinis ginčas – tai ginčas, kuriame teisinės pagalbos prašančios šalies nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra ES valstybė narė, bet ne ta valstybė narė, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

Kilus tarpvalstybiniam ginčui, teisinė pagalba teikiama civilinėse ir komercinėse bylose, taikinimo procedūrų metu, sudarant neteisminius susitarimus, vykdant viešuosius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas tokiose bylose. Su tarpvalstybiniais ginčais susijusios nuostatos netaikomos mokesčių, muitų ir kitose administracinėse bylose.

Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje ir kuris siekia gauti teisinę pagalbą vykstant tarpvalstybiniam ginčui, kuris sprendžiamas kitos valstybės narės teisme, turi pateikti prašymą savo įprastinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos tarnybai. Kompetentinga tarnyba per aštuonias dienas nuo prašymo gavimo turi persiųsti jį Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerija išverčia prašymą ir patvirtinamuosius dokumentus į valstybės narės ir kompetentingos gaunančiosios institucijos oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų ir per 15 dienų nuo jų gavimo dienos persiunčia juos valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas, kompetentingai institucijai (gaunančioji institucija). Jei teisinė pagalba nesuteikiama, pareiškėjas turi sumokėti vertimo išlaidas.

Pareiškėjas prašymą taip pat gali tiesiogiai pateikti valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas arba kurioje turi būti vykdomas sprendimas, gaunančiajai institucijai.

Pareiškėjas, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje ir kuris siekia Kroatijos Respublikos teisme nagrinėjamo tarpvalstybinio ginčo metu gauti teisinę pagalbą, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Pareiškėjai arba valstybės narės, kurioje yra pareiškėjų nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta, kompetentinga institucija (perduodančioji institucija) pateikia teisinės pagalbos Kroatijos Respublikoje prašymą Teisingumo ministerijai (gaunančiajai institucijai). Formos ir patvirtinamieji dokumentai turi būti išversti į kroatų kalbą, kitu atveju prašymas bus atmestas.

Prašymai teikiami užpildant standartinę formą, kuri nustatyta 2004 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendime 2004/844/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles.

Paskutinis naujinimas: 20/12/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.