Informacijos paieška pagal regionus
Bendrosios kompetencijos teismai. Įvadas
Aukščiausiasis Teismas
Kasacinis teismas (pranc. Cour de cassation / nyd. Hof van Cassatie) – tai Briuselyje įsikūręs aukščiausios instancijos teismas („teismų teismas“).
Prisiekusiųjų teismas
Prisiekusiųjų teismas (pranc. cour d’assises / nyd. hof van assisen) yra kiekvienoje iš dešimties provincijų ir sostinės Briuselio administracinėje apygardoje. Tai ne nuolat veikiantis teismas, jis sudaromas kiekvieną kartą, kai į jį sušaukiami kaltinamieji.
Apeliaciniai teismai
- Apeliacinis teismas (pranc. cour d’appel / nyd. hof van beroep). Belgijoje yra penki apeliaciniai teismai:
- Briuselyje (turi jurisdikciją Valonų Brabanto, Leveno ir Briuselio teisminėse apygardose),
- Lježe (turi jurisdikciją Lježo, Epeno, Namiūro ir Liuksemburgo teisminėse apygardose),
- Monse (turi jurisdikciją Heno apygardoje),
- Gente (turi jurisdikciją Vakarų ir Rytų Flandrijos teisminėse apygardose),
- Antverpene (turi jurisdikciją Antverpeno ir Limburgo teisminėse apygardose).
- Darbo bylų teismas (pranc. cour du travail / nyd. arbeidshof). Belgijoje yra penki darbo bylų teismai. Tai apeliaciniai teismai, kurių specializacija – darbo teisė. Jų teritorinė jurisdikcija tokia pati kaip ir pirmiau minėtų apeliacinių teismų.
Pirmosios instancijos teismai
- Pirmosios instancijos teismas (pranc. tribunal de première instance / nyd. rechtbank van eerste aanleg). Belgijoje yra 13 pirmosios instancijos teismų (po vieną kiekvienoje teisminėje apygardoje ir du Briuselio apygardoje – vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą).
- Darbo ginčų teismas (pranc. tribunal du travail / nyd. Arbeidsrechtbank). Belgijoje yra devyni darbo ginčų teismai (iš esmės po vieną kiekvieno apeliacinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, išskyrus Briuselio apeliacinio teismo teritorinę jurisdikciją, kurios darbo ginčų teismai įsikūrę Levene ir Nivelyje, o dar du – pačiame Briuselyje (vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą), ir išskyrus Epeno teisminę apygardą).
- Komercinių bylų teismas (pranc. tribunal de l’entreprise / nyd. ondernemingsrechtbank). Belgijoje yra devyni komercinių bylų teismai (iš esmės po vieną kiekvieno apeliacinio teismo teritorinėje jurisdikcijoje, išskyrus Briuselio apeliacinio teismo teritorinę jurisdikciją, kurios komercinių bylų teismai įsikūrę Levene ir Nivelyje, o dar du teismai – pačiame Briuselyje (vienas vartoja nyderlandų kalbą, kitas – prancūzų kalbą), ir išskyrus Epeno teisminę apygardą).
Žemesnės instancijos arba vietos teismai
- Taikos teismas (pranc. justice de paix / nyd. vredegerecht). Belgijoje yra 187 taikos teismai (po vieną kiekviename teisminiame kantone).
- Policijos teismas (pranc. tribunal de police / nyd. politierechtbank). Belgijoje yra 15 policijos teismų, t. y. po vieną kiekvienoje teisminėje apygardoje, išskyrus Briuselį, kuriame jų yra keturi.
Teismų jurisdikcija
Taikos teismas
Taikos teismas nagrinėja visus ieškinius, kurių vertė mažesnė negu 5 000 EUR ir kurie nėra išimtinai priskirti kitam teismui. Taikos teisėjas (pranc. juge de paix / nyd. vrederechter) taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ginčus dėl nuomos, viešosios tvarkos trikdymo, servitutų ir privalomų pirkimų, nepriklausomai nuo atitinkamos sumos, ir skirti laikinąsias apsaugos priemones sutuoktinių ginčuose. Išskyrus atvejus, kai ieškinio vertė neviršija 2 000 EUR, taikos teisėjo sprendimus galima apskųsti pirmosios instancijos teisme.
Policijos teismas
Policijos teismas – tai baudžiamųjų ir civilinių bylų teismas, nagrinėjantis baudžiamuosius nusižengimus (pranc. contraventions / nyd. overtredingen), taip pat veikas, už kurias baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą (délits / wanbedrijven), specialių įstatymų (pavyzdžiui, Žemės ūkio kodekso (Code rural / Veldwetboek) ar Miškų kodekso (Code forestier / Boswetboek)) pažeidimus, reikalavimus atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą ir kelių eismo taisyklių pažeidimus. Policijos teismo sprendimai gali būti skundžiami pirmosios instancijos teismui, išskyrus sprendimus dėl dalykų, išvardytų Teismų kodekse (pranc. Code judiciaire / nyd. Gerechtelijk Wetboek), kai ieškinio vertė neviršija 1 240 EUR.
Pirmosios instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo jurisdikcijai priklauso visos bylos, išskyrus tas, kurios įstatymu priskiriamos kitiems teismams. Taigi, šis teismas turi kitą jurisdikciją.
Pirmosios instancijos teismas padalytas į keturis skyrius: civilinių bylų teismą, baudžiamųjų bylų teismą, šeimos bylų teismą ir nepilnamečių bylų teismą. 2007 m. Antverpeno, Briuselio, Rytų Flandrijos, Lježo ir Heno pirmosios instancijos teismuose taip pat įsteigti bausmių vykdymo teismais vadinami skyriai.
Civilinių bylų teismas
Civilinių bylų teisme (pranc. tribunal civil / nyd. burgerlijke rechtbank) nagrinėjamos su asmenų statusu susijusios bylos. Teismo jurisdikcijai taip pat priklauso bylos, kurių ginčo suma didesnė nei 1 860 EUR, su paveldėjimo arba autorių teisėmis susijusios bylos ir apeliaciniai skundai dėl taikos teisėjo sprendimų.
Baudžiamųjų bylų teismas
Baudžiamųjų bylų teismas (pranc. tribunal correctionnel / nyd. correctionele rechtbank) nagrinėja visas nusikalstamas veikas ir sunkius nusikaltimus (crimes / misdaden), pavyzdžiui, apgaulę, sukčiavimą, netyčinę žmogžudystę, vagystę su įsilaužimu ar plėšimą, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą. Jis taip pat vykdo apeliacinio teismo funkcijas nagrinėdamas policijos teismo sprendimus.
Baudžiamųjų bylų teismui byla gali būti perduodama vienu iš dviejų būdų: tiesioginiu prokuratūros (pranc. ministère public / nyd. openbaar ministerie) arba žalos atlyginimo reikalaujančios šalies šaukimu, arba pirmosios instancijos teismo uždarosios kolegijos, kuri baigusi ikiteisminį tyrimą (instruction / gerechtelijk onderzoek) nustato, ar kaltinamojo byla perduotina baudžiamųjų bylų teismui, nutartimi.
Uždaroji kolegija (pranc. chambre du conseil / nyd. raadkamer) atlieka ikiteisminius tyrimus. Ją sudaro vienas posėdžiaujantis pirmosios instancijos teismo teisėjas, kuris apsvarsto, ar yra pagrindo bylą perduoti baudžiamųjų bylų teismui, arba nusprendžia įtariamojo netraukti baudžiamojon atsakomybėn (pranc. non lieu / nyd. buitenvervolginstelling). Be to, uždaroji kolegija kas mėnesį, o jeigu sunkus nusikaltimas, už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, negali būti tokiu pripažįstamas – kas tris mėnesius sprendžia, ar pratęsti kaltinamojo kardomąjį kalinimą, ar jį paleisti, esant reikalui su tam tikromis sąlygomis.
Kardomasis kalinimas (pranc. détention préventive / nyd. voorlopige hechtenis) – tai saugumo priemonė, kurią taikant nesunkaus ar sunkaus nusikaltimo, pagal kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, padarymu įtariamas asmuo įkalinamas iki teismo proceso. Ši priemonė taikoma, kad įtariamasis tikrai atvyktų pas teisėją, kad iki teismo nepadarytų kitų nusikalstamų veikų, kad nebandytų sunaikinti įrodymų ar nepalaikytų ryšių su kitais asmenimis (pavyzdžiui, siekdamas daryti įtaką liudytojams arba kitiems kaltinamiesiems). Įtariamasis, kuris galiausiai išteisinamas arba kurio baudžiamasis persekiojimas nutraukiamas, teisingumo ministro gali prašyti sumokėti kompensaciją už laiką, kurį jis nepagrįstai praleido kalėjime. Norint gauti šią kompensaciją už nepagrįstą kardomąjį kalinimą (pranc. indemnité en cas de détention inopérante / nyd. vergoeding wegens onwerkzame hechtenis), turi būti įvykdytos dvi sąlygos: kardomasis kalinimas turi trukti ilgiau nei aštuonias dienas ir kardomojo kalinimo priemonė arba jos pratęsimas neturi būti taikomi dėl įtariamojo elgesio. Antrąją sąlygą ministras vertina labai griežtai.
Uždarosios kolegijos sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti apeliacinio teismo kaltinimo kolegijai (pranc. chambre des mises en accusation / nyd. kamer van inbeschuldigingstelling). Kaltinimo kolegija atstovauja ikiteisminio tyrimo organui apeliacinio teismo lygmeniu.
Nepilnamečių bylų teismas
Nepilnamečių bylų skyriai, sudarantys nepilnamečių bylų teismą (pranc. tribunal de la jeunesse / nyd. Jeugdrechtbank)), turi jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su rizikos grupėms priklausančiais jaunuoliais ir nusikalstamas veikas padariusiais nepilnamečiais.
Nuspręsti, ar byla turėtų būti perduota nepilnamečių bylų teismui, gali tik prokuratūra. Priešingai negu civilinių bylų atveju, bylų negali iškelti privatūs asmenys. Nepilnamečiai nepilnamečių bylų teismui gali būti perduodami dviem atvejais.
- Pirma, jeigu jie padarė nusikalstamą veiką, policija apie juos informuoja prokuratūrą. Tada prokuratūra sprendžia, ar įvykiai yra pakankamai rimti, kad juos reikėtų perduoti nagrinėti nepilnamečių bylų teisėjui.
- Antra, jeigu nepilnamečiai patiria sudėtingą situaciją namuose, jie tikriausiai jau bendravo su jaunimo tarnyba (pranc. service d’aide à la jeunesse). Jeigu jų situacijos negalima išspręsti, jaunimo tarnyba perduoda bylą tarpininkavimo komitetui (pranc. commission de médiation), kuris sprendžia specialios paramos jaunimui klausimus. Prireikus šis tarpininkavimo komitetas gali paprašyti prokuratūros perduoti bylą nepilnamečių bylų teismui, kad būtų galima imtis tinkamų priemonių.
Šeimos bylų teismas
Šeimos bylų teismas (pranc. tribunal de la famille / nyd. familierechtbank) turi jurisdikciją nagrinėti visus šeimos ginčus pagal Teismų kodekso 572 bis straipsnį ir 577 straipsnio 3 dalį.
Išskyrus išimtis, šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti toliau nurodytas bylas, neatsižvelgiant į ginčo sumą:
- bet kokį pareiškimą dėl asmens statuso ir jo padarinių: ginčus, susijusius su santuoka ar jos pareigomis, santuokos nutraukimu ir jo turtiniais padariniais, vaiko kilmės nustatymu ar užginčijimu, tam tikrų civilinės metrikacijos darbuotojų priimtų sprendimų užginčijimu ir kt.;
- bet kokį pareiškimą dėl bendro gyvenimo teisinių santykių ir jų padarinių: su sugyventinių turtu susijusių priemonių, bendro gyvenimo teisinių santykių nutraukimo ir kt.;
- bet kokį pareiškimą dėl vaikų: tėvų pareigų ir (arba) gyvenamosios aplinkos nustatymo, teisių bendrauti su vaiku nustatymo ir kt.;
- bet kokį pareiškimą dėl išlaikymo prievolių: išlaikymo buvusiam sutuoktiniui arba vienam iš tėvų nustatymo ar pakeitimo, išlaikymo įmokos nustatymo arba pritaikymo ir kt.;
- tam tikrus pareiškimus dėl išmokų šeimai: išmokų šeimai gavėjo nustatymo arba išmokų šeimai mokėjimo jos gavėjui užginčijimo;
- bet kokį pareiškimą dėl šeimos turto: dovanojamo šeimos turto, susitarimo dėl sutuoktiniams priklausančio turto; taip pat ginčus, susijusius su paveldėjimu (pvz., palikimo atsisakymu) ir kt.;
- bet kokį pareiškimą dėl laikino draudimo gyventi būste smurto šeimoje atveju.
Teismas taip pat turi jurisdikciją skirti laikinąsias apsaugos priemones ir skubias priemones.
Galiausiai jis taip pat turi jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus, kuriais apskundžiami taikos teismo sprendimai dėl neveiksnių asmenų.
Bausmių vykdymo teismai
Bausmių vykdymo teismai (pranc. tribunal de l’application des peines / nyd. strafuitvoeringsrechtbank)) priima sprendimus dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų išorinio teisinio statuso. Jie gali priimti sprendimą skirti tokias priemones: ribotą kardomąjį kalinimą (pranc. détention limitée / nyd. beperkte detentie), elektroninę priežiūrą, lygtinį paleidimą (pranc. libération conditionnelle / nyd. voorwaardelijke invrijheidstelling) ir laikiną paleidimą (pranc. mise en liberté provisoire / nyd. voorlopige invrijheidstelling) siekiant asmenį išsiųsti iš šalies arba perduoti kilmės šaliai. Prokuratūra arba nuteistieji bausmių vykdymo teismų sprendimus gali apskųsti Kasaciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimų apskundimas
Išskyrus bausmių vykdymo teismų priimtus sprendimus, jeigu bylos šalis arba prokuratūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ji gali apskųsti šį sprendimą apeliacine tvarka su sąlyga, kad sprendimas priimtas pirmosios instancijos, t. y. jis nebuvo priimtas apeliacine tvarka apskundus policijos teismo arba taikos teismo jau priimtą sprendimą. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar ginčijamą sprendimą priėmė civilinių bylų teismas, baudžiamųjų bylų teismas ar nepilnamečių bylų teismas, apeliacinį skundą nagrinėja apeliacinis teismas.
Darbo ginčų teismas
Darbo ginčų teismo jurisdikcijai priklauso socialinės bylos: socialinio draudimo bylos (pensijos, nedarbas ir kt.), darbo ginčai (darbo sutartys, darbo reglamentavimas ir kt.) ir nelaimingų atsitikimų darbe bylos. Taip pat jis nagrinėja fizinių asmenų pateiktus prašymus dėl susitarimų su kreditoriais (pranc. règlement collectif de dettes / nyd. collectieve schuldenregeling).
Darbo ginčų teismą sudaro įvairios kolegijos. Jeigu Teismų kodekse nenustatyta kitaip, kolegijas sudaro joms pirmininkaujantis profesionalus teisėjas ir du tarėjai. Pagal teismo nagrinėjamos bylos pobūdį tarėjai atstovauja darbuotojams, darbdaviams arba savarankiškai dirbantiems asmenims. Šie asmenys skiriami darbo (darbdavių, darbuotojų, darbininkų ar savarankiškai dirbančių asmenų) organizacijų teikimu. Prokuroras vykdo darbo auditoriaus (pranc. auditeur du travail / nyd. arbeidsauditeur) funkcijas, o prokuratūra – darbo audito įstaigos (auditorat du travail / arbeidsauditoraat) funkcijas.
Jeigu šalis nesutinka su darbo ginčų teismo sprendimu, ji gali šį sprendimą apskųsti darbo bylų teismui.
Komercinių bylų teismas
Komercinių bylų teismas turi jurisdikciją nagrinėti verslo subjektų ginčus, neatsižvelgiant į ginčo sumą.
Fiziniai asmenys komercinių bylų teisme taip pat gali pareikšti ieškinius verslo subjektams.
Komercinių bylų teismas nagrinėja verslo subjektų, t. y. savarankiškai dirbančių fizinių asmenų (prekiautojų, laisvųjų profesijų atstovų, direktorių), juridinių asmenų (įmonių, asociacijų ir fondų) ir juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų, tarpusavio ginčus. Ginčai neturi priklausyti kitų teismų specialiajai jurisdikcijai, o fizinių asmenų atveju jie neturi būti kilę dėl veiksmo, kuris yra akivaizdžiai nesusijęs su verslu.
Komercinių bylų teismą sudaro viena arba kelios kolegijos. Kiekvieną kolegiją sudaro profesionalus teisėjas ir du tarėjai. Šie tarėjai yra ne profesionalūs teisėjai, o verslininkai, įmonių direktoriai, apskaitininkai, auditoriai ir kt. Jie padeda profesionaliam teisėjui dalydamiesi savo verslo patirtimi.
Tam tikrais atvejais prokuratūra iškelia bylas komercinių bylų teisme ir šiose bylose jai atstovauja prokuroras, vienas arba daugiau vyresniųjų pavaduotojų ir vienas arba daugiau kitų pavaduotojų.
Jei šalis nori užginčyti komercinių bylų teismo sprendimą, ji teikia skundą apeliaciniam teismui. Tačiau ginčijamas sprendimas turi būti priimtas pirmosios instancijos.
Apeliaciniai teismai ir darbo bylų teismai
Apeliacinį teismą sudaro kelios kolegijos.
- Civilinių bylų kolegijos (pranc. chambres civiles / nyd. burgerlijke kamers) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė pirmosios instancijos teismų civilinių bylų skyriai ir komercinių bylų teismai.
- Baudžiamųjų bylų kolegijos (pranc. chambres correctionnelles / nyd. correctionele kamers) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė baudžiamųjų bylų teismai.
- Nepilnamečių bylų kolegijos (pranc. chambres de la jeunesse / nyd. kamers in jeugdzaken) nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų, kuriuos pirmojoje instancijoje priėmė nepilnamečių bylų teismai.
- Kaltinimo kolegija (pranc. chambre des mises en accusation / nyd. kamer van inbeschuldigingstelling) – tai ikiteisminį tyrimą atliekantis organas, nagrinėjantis apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo uždarosios kolegijos sprendimų. Be to, būtent kaltinimo kolegija siunčia įtariamąjį į prisiekusiųjų teismą, jei šis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą, su spauda susijusį nusikaltimą arba politinį nusikaltimą.
Kaip ir darbo ginčų teismo atveju, darbo bylų teismo kolegijas sudaro profesionalus teisėjas ir du arba keturi tarėjai. Darbo bylų teisme nagrinėjami apeliaciniai skundai dėl darbo ginčų teismų sprendimų.
Prisiekusiųjų teismas
Sunkūs nusikaltimai, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą
Jeigu asmuo kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą (pranc. crime / nyd. misdaad ), už kurį baudžiamojon atsakomybėn traukiama pagal kaltinamąją išvadą ir kuris negali būti arba nėra laikomas tokiu nusikaltimu (pranc. délit / nyd. wanbedrijf), jis kviečiamas atvykti į prisiekusiųjų teismą, kur yra teisiamas prisiekusiųjų.
Prisiekusiųjų teismo pirmininkas yra profesionalus teisėjas, jam padeda du kiti profesionalūs teisėjai. Jie nesprendžia dėl kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo. Priimti sprendimą, ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, turi prisiekusieji. Prisiekusieji atrenkami iš gyventojų burtų keliu. Tapti prisiekusiuoju gali būti paprašyta bet kurio 28–65 metų Belgijos piliečio, galinčio laisvai naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, mokančio skaityti ir rašyti ir neteisto daugiau kaip keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme arba daugiau kaip 60 valandų viešųjų darbų bausme.
Prisiekusiųjų teismo proceso pradžioje perskaitoma kaltinamoji išvada, kurioje apibendrinamas faktų nustatymo procesas ir išdėstomi per ikiteisminį tyrimą surinkti pagrindiniai įrodymai. Paskui apklausiami liudytojai ir su tyrimu susiję asmenys. Šiomis apklausomis prisiekusiesiems, negalėjusiems susipažinti su bylos medžiaga, suteikiama galimybė susidaryti nuomonę. Paskui kaltinamąją kalbą sako prokuroras, kuris paprašo konkrečios bausmės, tada kalba žalos atlyginimo pareikalavusios šalys, ginamąsias kalbas sako advokatai. Taip pat išklausomas kaltinamasis. Jis atsako į pirmininko klausimus, paaiškina įvykius ir gali gintis įrodinėdamas savo nekaltumą. Pasibaigus posėdžiui dvylika prisiekusiųjų susirenka į uždarą posėdį. Prisiekusieji turi priimti sprendimą dėl kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo. Sprendimas priimamas balsuojant ir gali būti sąlyginis. Pavyzdžiui, prisiekusieji kaltinamąjį gali paskelbti kaltu ir kartu pripažinti, kad yra lengvinančių aplinkybių. Jeigu kaltinamasis paskelbiamas kaltu, profesionalūs teisėjai ir prisiekusieji kartu aptaria, kokia bausmė turi būti skiriama. Šis sprendimas priimamas absoliučia balsų dauguma. Sprendimas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi būti pagrįstas.
Iš esmės prisiekusiųjų teismo sprendimas neskundžiamas apeliacine tvarka (pranc. appel / nyd. hoger beroep). Tačiau nuteistasis, žalos atlyginimo pareikalavusi šalis arba prokuratūra gali apskųsti sprendimą Kasaciniam teismui (pranc. pourvoi en cassation / nyd.cassatieberoep). Jeigu nuosprendį Kasacinis teismas panaikina, byla perduodama nagrinėti kitam prisiekusiųjų teismui, kuris turi priimti naują sprendimą.
Su spauda susiję arba politiniai nusikaltimai
Nusikaltimas yra laikomas su spauda susijusiu nusikaltimu (pranc. délit de presse / nyd. drukpersmisdrijf), jei nusikalstamos idėjos reiškiamos tekstuose, kurie dideliu tiražu platinami naudojant technines priemones. Politinis nusikaltimas (pranc. délit politique / nyd. politiek misdrijf) – tai dėl politinės priežasties ir politiniais tikslais įvykdyta nusikalstama veika. Prisiekusiųjų teismas nagrinėja politinius ir su spauda susijusius nusikaltimus, išskyrus su spauda susijusius rasistinius arba ksenofobinius nusikaltimus.
Kasacinis teismas
Kasacinis teismas užtikrina, kad teismuose būtų laikomasi teisės aktų. Jis turi jurisdikciją visoje Belgijos teritorijoje. Kasacinis teismas priima sprendimus ne dėl faktų, o tik dėl teisinių klausimų. Skundas Kasaciniam teismui gali būti teikiamas tik remiantis teisiniais motyvais, taigi, jei yra pažeisti įstatymai arba bendrasis teisės principas. Kasaciniam teismui gali būti skundžiami tik paskutinėje instancijoje priimti sprendimai, t. y. sprendimai, kurių nebegalima apskųsti apeliacine tvarka.
Kasacinį teismą sudaro vyriausiasis pirmininkas, pirmininkas, skyrių pirmininkai ir bendrosios kompetencijos teismo teisėjai. Prokuratūrai atstovauja generalinis prokuroras prie Kasacinio teismo arba generalinis advokatas. Teismą sudaro trys kolegijos: pirmojoje nagrinėjamos civilinės, komercinės, mokestinės ir drausminės bylos, antrojoje – baudžiamosios bylos, o trečiojoje – darbo ir socialinio draudimo teisės bylos. Kiekviena iš šių kolegijų padalyta į du skyrius: prancūzų kalbos skyrių ir nyderlandų kalbos skyrių. Pagal taisykles kiekviename skyriuje posėdžiauja penki teisėjai.
Prieš priimdami sprendimą teisėjai išklauso prokuroro prie Kasacinio teismo nuomonę. Kasacinis teismas gali priimti sprendimą atmesti kasacinį skundą. Jeigu pateiktiems argumentams nepritariama, skundas atmetamas, o apskųstas sprendimas tampa galutinis. Jeigu, Kasacinio teismo nuomone, apskųstas sprendimas priimtas dėl netinkamo įstatymo taikymo, panaikinamas visas šis sprendimas arba jo dalis, o byla perduodama arba neperduodama nagrinėti iš naujo. Jeigu Kasacinis teismas padaro išvadą, kad bylą reikėtų iš naujo nagrinėti iš esmės, byla perduodama nagrinėti tokią pat jurisdikciją kaip apskųstą sprendimą priėmęs teismas turinčiam teismui. Byla niekada neperduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.
Pastaba
Pažymėtina, kad be civilinių bylų teismų, baudžiamųjų bylų teismai, apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų kolegijos, prisiekusiųjų teismas, pirmosios instancijos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos (baudžiamųjų bylų teismas) ir policijos teismas (nagrinėjantis baudžiamąsias bylas) taip pat nagrinėja civilinius ieškinius (paprastai susijusius su žalos atlyginimu), kuriuos baudžiamosiose bylose pateikia žalos atlyginimo reikalaujančios šalys, t. y. nusikalstamų veikų aukos plačiąja prasme.
Teisinių duomenų bazės
Daugiau informacijos apie Belgijos teismus pateikiama Belgijos teisminės valdžios portale.
Ar šia duomenų baze galima naudotis nemokamai?
Taip, duomenų baze galima naudotis nemokamai.
Susijusios nuorodos
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.