Procesiniai terminai

Airija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokių rūšių terminai taikomi civiliniame procese?

Pagrindinės terminų rūšys yra tokios:

Atsiliepimo į ieškinį terminas: kai atsakovui įteikiamas aukštajame teisme pareikštas ieškinys, atsakovas turi per aštuonias dienas pateikti įteikimo patvirtinimą, vadinamą „atvykimu“. Tačiau aštuonių dienų terminas netaikomas „specialiajam šaukimui“, kaip nurodyta Aukštesniųjų teismų taisyklių 12 nutarimo 2 taisyklėje, pagal kurią „atvykimo“ patvirtinimą leidžiama pateikti bet kuriuo metu.

Į bendrąjį 8 dienų laikotarpį neįskaičiuojama įteikimo data, nebent teismas nurodo kitaip. Tada atsakovas turi per tolesnį 28 dienų laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo pristatymo dienos arba nuo „atvykimo“ patvirtinimui skirto termino, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų vėlesnis, pateikti atsiliepimą į ieškinį [Aukštesniųjų teismų taisyklių 21 nutarimo 1 taisyklė].

Apygardos teisme vykstančiame civiliniame procese atsakovas privalo savo atsiliepimą į ieškinį ieškovui pateikti per 10 dienų nuo „atvykimo“ patvirtinimo [2001 m. Apygardos teismo taisyklių 15 nutarimo 4 taisyklė]. Apylinkės teisme „atvykimo“ patvirtinimas ir atsiliepimas į ieškinį turi būti pateikti ne vėliau kaip per 28 dienas nuo pranešimo apie ieškinį įteikimo [Apylinkės teismo taisyklių 42 nutarimas].

Teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo terminas: aukštajame teisme teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo procesas gali būti pradedamas per šešerius metus nuo tos dienos, kai teismo sprendimas tapo vykdytinas [Aukštesniųjų teismų taisyklių 42 nutarimo 23 taisyklė]. Jeigu praėjo šešeri metai arba dėl mirties ar kitų priežasčių pasikeitė bylos šalis, reikia kreiptis į teismą leidimo pradėti vykdymo užtikrinimą. Senaties terminas pareiškimui dėl teismo sprendimo pateikti sueina praėjus 12 metų nuo tos dienos, kai teismo sprendimas tapo vykdytinas [1957 m. Senaties terminų įstatymo 11 straipsnis].

Senaties terminai: Bylose dėl sutarčių sutarties šalis ieškinį gali pareikšti per šešerius metus nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas ieškiniui pareikšti. Savarankiško delikto bylose asmuo ieškinį paprastai gali pareikšti per šešerius metus, tačiau kūno sužalojimo bei garbės ir orumo įžeidimo bylose taikomos specialios teisės normos.

Kūno sužalojimo bylose asmuo gali pareikšti ieškinį per dvejus metus nuo sužalojimo dienos arba nuo tos dienos, kurią sužinojo apie sužalojimo padarymą, jeigu ši diena yra vėlesnė [2004 m. Civilinės atsakomybės ir teismų įstatymo 7 straipsnis].

Garbės ir orumo įžeidimo bylose asmuo ieškinį gali pareikšti per vienus metus – šis terminas išimtinėmis aplinkybėmis gali būti pratęstas iki dvejų metų.

Jeigu ieškinį ketinama pareikšti palikimo atžvilgiu, ieškinys turi būti pareiškiamas per dvejus metus nuo mirties arba per įprastą senaties terminą, priklausomai nuo to, kuris terminas yra trumpesnis [1961 m. Civilinės atsakomybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalis].

Procesą pagal 2010 m. Civilinės partnerystės ir tam tikrų sugyventinių teisių ir pareigų įstatymo 15 antraštinę dalį sugyventiniai turi pradėti per dvejus metus nuo jų santykių pabaigos.

Žemės susigrąžinimo bylose senaties terminas yra 12 metų.

Įprastinės nuomos delspinigių išieškojimo bylose senaties terminas yra šešeri metai. Hipotekos grąžinimo bylose senaties terminas yra 12 metų. Ieškiniams dėl gelbėjimo taikomas dvejų metų senaties terminas. Ieškinį dėl žalos, kylančios iš numanomų sąlygų pažeidimo, susijusio su trūkumų turinčia transporto priemone, asmuo gali pareikšti per dvejus metus [1980 m. Prekių pardavimo ir paslaugų teikimo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis]. Ieškinys dėl žalos, susijusios su trūkumų turinčiu gaminiu, turi būti pareiškiamas per trejus metus [1991 m. Atsakomybės už gaminius su trūkumais įstatymo 7 straipsnio 1 dalis].

2 Nedarbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas.

Teismų posėdžių laiko ir atostogų laikotarpių nustatymo taisykles galima rasti per nuorodą šio dokumento pabaigoje.

Airijoje į nedarbo dienų sąrašą, be šeštadienio ir sekmadienio, dar įtraukiamos šios dienos:

  • Naujųjų metų diena (sausio 1 d.)
  • Šv. Patriko diena (kovo 17 d.)
  • Velykų antroji diena
  • Kalėdos (gruodžio 25 d.)
  • Šv. Stepono diena (gruodžio 26 d.)
  • Pirmasis gegužės, birželio ir rugpjūčio mėn. pirmadienis
  • Paskutinis spalio mėn. pirmadienis

Kai Kalėdos, Šv. Stepono diena arba Naujųjų metų diena sutampa su savaitgaliu, po jų einanti darbo diena tampa švenčių diena. Taip pat atkreipkite dėmesį į teismo atostogų laikotarpį, kuriuo rengiama mažai teismo posėdžių, pvz., „atostogų posėdžiai“ ir skubių pareiškimų nagrinėjimo posėdžiai. Pavyzdžiui, per ilgas atostogas rugpjūčio ir rugsėjo mėn. aukštesniuosiuose teismuose ir apygardos teisme rengiama mažai posėdžių.

3 Kokios yra bendrosios civilinio proceso terminų taisyklės?

1957 m. Senaties terminų įstatyme su pakeitimais, nurodomi terminai, per kuriuos turi būti pradedamas teismo procesas. Ieškinio pateikti pasibaigus senaties terminui neleidžiama tik tuo atveju, jeigu atsakovas pasibaigusį senaties terminą pateikia kaip gynybinį argumentą. Atitinkamai senaties terminas neturi poveikio ieškovo teisei pareikšti ieškinį, tačiau gali turėti poveikį jo teisei laimėti. Taip pat reikšmę turi tai, kad, net jeigu ieškinys pareiškiamas per aktualų laikotarpį, aukštasis teismas vis tiek turi savaiminę jurisdikciją atmesti ieškinį teisingumo labui, jeigu nuo ieškinio pagrindo atsiradimo dienos iki proceso pradėjimo arba ieškinio pareiškimo dienos yra praėję tiek daug laiko, kad atsakovo atžvilgiu būtų pasielgta neteisingai. Taip pat žr. pirmiau pateiktą atsakymą į 1 klausimą.

4 Kai tam tikrą veiksmą ar formalumą reikia atlikti per nustatytą laiką, kada pradedamas skaičiuoti terminas?

Laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo atitinkamo įvykio dienos arba nuo sužinojimo apie atitinkamą įvykį (pvz., sužalojimą) dienos. Pavyzdžiui, jeigu teismas suteikia savaitę tam tikram veiksmui atlikti, tada atitinkamas veiksmas turi būti atliktas arba atitinkamas dokumentas turi būti pateiktas per savaitę nuo nutarties, kuria nurodoma atlikti tą veiksmą, priėmimo. Panašiai jeigu šalis gali sprendimo vykdymą užtikrinti per šešerius metus, šis terminas sueina praėjus šešeriems metams nuo tos dienos, kurią teismo sprendimas tapo vykdytinas.

Apskritai, išskyrus atvejus, kai teisės nuostatose išreikštas priešingas ketinimas, jeigu nustatyta, kad laikotarpis pradedamas skaičiuoti konkrečią dieną, ta diena įtraukiama į minėtą laikotarpį [2005 m. Aiškinimo įstatymo 18 straipsnio h punktas]. Tačiau Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarimo 10 taisyklėje numatyta, kad, jeigu tomis taisyklėmis nustatytas konkretus dienų skaičius (o ne „ištisos“ dienos), skaičiuojant laikotarpį pirmoji diena neįtraukiama.

5 Ar dokumentų perdavimo ar įteikimo būdas (dokumentą asmeniškai įteikia antstolis arba pašto darbuotojas) gali turėti įtakos termino eigos pradžiai arba ją pakeisti?

Jeigu kitai bylos šaliai dokumentas turi būti įteiktas iki konkrečios dienos arba per tam tikrą dienų skaičių, paprastai jį pavedama siųsti paprastu iš anksto apmokėtu laišku arba registruotu laišku. Jeigu dokumentas įteikiamas paprastu iš anksto apmokėtu laišku, laikoma, kad jis kitai bylos šaliai buvo įteiktas tokiu metu, kokiu vokas, kuriame yra dokumentas, paprastai pristatomas paštu – dažniausiai praėjus dienai po išsiuntimo. [Civilinio dokumento įteikimo apygardos teisme taisykles žr. 2001 m. Apygardos teismo taisyklių 11 nutarimo 10 taisyklėje ir 14 nutarimo 3 taisyklės vi punkte; pranešimo apie ieškinį apylinkės teisme taisykles žr. Apylinkės teismo taisyklių 41 nutarime; šaukimo įteikimo aukštajame teisme taisykles žr. Aukštesniųjų teismų taisyklių 9 nutarime].

Bendrosios laiko, įskaitant kai įteikimas laikomas atliktu, nustatymo taisyklės reglamentuojamos Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarime [Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarimo 9 taisyklė].

6 Jeigu termino eiga prasideda nuo įvykio, ar diena, kurią įvyko tas įvykis, į terminą įskaičiuojama?

Kai laikotarpis pradedamas skaičiuoti konkrečią dieną arba nuo konkrečios dienos, pavyzdžiui, jeigu dokumentas bylos šaliai turi būti įteiktas „per septynias dienas“, pagal įstatymą arba teismo taisykles laikoma, kad pirmoji diena (pavyzdžiui, diena, kurią priimama nutartis) yra įtraukta į tą laikotarpį. Tačiau Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarimo 10 taisyklėje numatyta, kad, jeigu tomis taisyklėmis nustatytas konkretus dienų skaičius (o ne „ištisos“ dienos), pirmoji diena neįtraukiama. Kai laikotarpis baigiamas skaičiuoti konkrečią dieną arba skaičiuojamas iki tos dienos, tada laikoma, kad ta diena yra įtraukta į laikotarpį. Kai dokumentui įteikti arba procedūrai atlikti skiriamos mažiau negu šešios dienos, tada, skaičiuojant laikotarpį, neįtraukiamas šeštadienis, sekmadienis, Kalėdų diena ir Didysis penktadienis. [Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarimas].

7 Kai terminas išreikštas dienomis, skaičiuojamos kalendorinės ar darbo dienos?

Kalendorinės dienos, nebent nurodyta kitaip.

8 Kaip skaičiuojamas savaitėmis, mėnesiais arba metais išreikštas terminas?

Kai laikotarpis tam tikram veiksmui arba tam tikrai procedūrai atlikti nustatomas mėnesiais arba metais, toks laikotarpis skaičiuojamas kalendoriniais mėnesiais, nebent nurodyta kitaip.

9 Kada baigiasi savaitėmis, mėnesiais arba metais skaičiuojamas terminas?

Apskritai, išskyrus atvejus, kai teisės nuostatose išreikštas priešingas ketinimas, jeigu nustatyta, kad laikotarpis pradedamas skaičiuoti konkrečią dieną arba nuo konkrečios dienos, ta diena įtraukiama į minėtą laikotarpį, be to, jeigu nustatyta, kad laikotarpis baigiamas skaičiuoti konkrečią dieną arba iki konkrečios dienos, ta diena įtraukiama į laikotarpį [2005 m. Aiškinimo įstatymo 18 straipsnio h punktas]. Tačiau Aukštesniųjų teismų taisyklių 122 nutarimo 10 taisyklėje numatyta, kad, jeigu tomis taisyklėmis nustatytas konkretus dienų skaičius (o ne „ištisos“ dienos), skaičiuojant laikotarpį pirmoji diena neįtraukiama.

10 Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba kitą nedarbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po jos einančios darbo dienos?

Jeigu teismo taisyklėse nurodytas terminas veiksmui arba procedūrai atlikti baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba kitą teismo kanceliarijos nedarbo dieną ir jeigu dėl to minėto veiksmo tą dieną atlikti negalima, laikoma, kad tas laikotarpis baigiasi kitą teismo kanceliarijos darbo dieną.

Tačiau tais atvejais, kai įstatyme nurodytas terminas veiksmui arba procedūrai atlikti baigiasi šeštadienį, sekmadienį ar kitą teismo kanceliarijos nedarbo dieną, fiksuotos taisyklės nėra. Bet kokia prielaida, kad terminas pratęsiamas iki pirmos darbo dienos, gali būti pakeista dėl atitinkamo įstatymo turinio ar tikslo.

11 Ar tam tikroms aplinkybėms terminai gali būti pratęsiami? Kokiomis sąlygomis?

Kai senaties terminas numatytas įstatyme, teismai neturi įgaliojimų tą terminą pratęsti. Tačiau teismams suteikiama jurisdikcija savo nuožiūra pratęsti arba sutrumpinti laikotarpius, kurie yra nustatyti teismo taisyklėse arba, tam tikrais atvejais, teismo nutartyse. Jeigu ieškovas mano, kad tam yra išimtinių aplinkybių, jis gali prašyti teismo pareiškimą apsvarstyti nedelsiant ir nelaukiant, kol atsakovui bus įteikti dokumentai. Tai laikoma pareiškimu ex parte arba „be pranešimo“. Jeigu priimama nutartis dėl pareiškimo ex parte, kitai bylos šaliai pranešama apie tos nutarties priėmimą ir tada jai suteikiama galimybė atvykti į teismą ir pateikti prašymą, kad nutartis būtų pakeista arba panaikinta. Paprastai teismo dokumentui pateikti skirtą terminą galima pratęsti šalių tarpusavio sutikimu. Kai bylos šalis siekia, kad būtų pratęstas apeliacinio skundo pateikimo terminas, ji turi įrodyti, kad ji ketino apeliacinį skundą pateikti per apribotą laiką ir kad to nepadarė dėl klaidos, kuriai pagrįsti ji turi argumentų. Jeigu dėl termino pabaigos pablogėjo kitos šalies padėtis, tai gali būti aktualus veiksnys ir teismas tokiomis aplinkybėmis gali pasinaudoti teise savo nuožiūra atsisakyti pratęsti terminą.

12 Kokie skundų padavimo terminai?

Apeliacinis skundas, kuriuo apskundžiamas aukštojo teismo sprendimas, turi būti pateikiamas per 28 dienas nuo sprendimo, kuris skundžiamas, galutinio surašymo.

Jeigu asmuo pageidauja apskųsti apygardos teismo nutartį, jis privalo apeliacinį skundą pateikti per 10 dienų nuo tos dienos, kurią buvo paskelbtas skundžiamas sprendimas arba nutartis [Aukštesniųjų teismų taisyklių 61 nutarimo 3 taisyklė].

Jeigu asmuo pageidauja apskųsti apylinkės teismo sprendimą, jis privalo apeliacinį skundą pateikti per 14 dienų nuo apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos [Apylinkės teismo taisyklių 101 nutarimo 1 taisyklė].

Siekiant, kad teisėjo arba administracinės įstaigos sprendimą peržiūrėtų teismas, prašymas turi būti pateikiamas nedelsiant, per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pirmą kartą atsirado prašymo pagrindai, nebent teismas mano, jog yra pagrįstų priežasčių terminą pratęsti. [Aukštesniųjų teismų taisyklių 84 nutarimo 21 taisyklės 1 dalis]

13 Ar teismai gali pakeisti terminus, visų pirma atvykimo į teismą terminus, arba nustatyti specialų atvykimo į teismą terminą?

Kai senaties terminas numatytas įstatyme, teismai neturi įgaliojimų tą terminą pratęsti ar sutrumpinti. Tačiau, taikant atitinkamą įstatymo nuostatą, teismas turi įgaliojimą savo nuožiūra pratęsti arba sutrumpinti terminą tam tikriems veiksmams atlikti. Ir Aukštesniųjų teismų taisyklėse, ir Apygardos teismo taisyklėse numatyta, kad teismas turi įgaliojimus pratęsti arba sutrumpinti tose taisyklėse nurodytą arba bet kurio teismo nustatytą terminą.

14 Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Ne, bylos šalis nepraranda galimybės pasinaudoti pratęstu terminu.

15 Kokios terminų nesilaikymo pasekmės?

Bylos šalis, kuri nesilaiko teismo nustatytų arba teismo taisyklėse arba teisės aktuose išdėstytų terminų, pralaimi bylos etapą. Pavyzdžiui, jeigu atsakovas neatvyksta į teismą arba nepateikia atsiliepimo į ieškinį, tada ieškovas gali pateikti prašymą priimti sprendimą už akių, nesant atsiliepimo į ieškinį.

Jeigu tokiomis aplinkybėmis teismas priima atsakovui nepalankų sprendimą, atsakovas gali prašyti panaikinti sprendimą arba gali teikti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui. Jeigu ieškovas laiku nepateikia savo ieškinio motyvų, atsakovas gali pateikti prašymą atmesti ieškinį dėl vilkinimo. Ieškovas šią nutartį gali apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Teismas taip pat gali pasinaudoti teise savo nuožiūra taip paskirstyti bylos išlaidas, kad būtų nubausta šalis, kuri nepagrįstai vilkino bylą arba nesilaikė atitinkamų terminų.

16 Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti jį praleidusios šalys?

Terminą praleidusi šalis gali prašyti teismo priimti nutartį, kuria terminas būtų pratęsiamas. Jeigu dėl pasibaigusio termino buvo priimtas sprendimas už akių, galima prašyti panaikinti sprendimą, o jeigu toks prašymas nepatenkinamas, galima teikti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui.

Paskutinis naujinimas: 02/07/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.