

Informacijos paieška pagal regionus
Procesiniai terminai, t. y. laiko tarpas, per kurį reikia atlikti konkretų veiksmą, gali būti: a) privalomieji (it. perentorio), tai reiškia, kad suėjus tokiam terminui atliktas veiksmas laikomas negaliojančiu; b) nurodomieji (it. ordinatorio), tai reiškia, kad suėjus tokiam terminui atliktas veiksmas nelaikomas neteisėtu arba negaliojančiu; c) minimalūs (it. dilatorio), tai reiškia, kad veiksmas yra neteisėtas, jei jis atliekamas prieš pasibaigiant tokiam terminui (Civilinio proceso kodekso 152−155 straipsniai, žr. toliau pateikiamą priedą).
Toliau nurodytos dienos yra nedarbo dienos: visi sekmadieniai, sausio 1 d., sausio 6 d., balandžio 25 d., Velykų pirmadienis, gegužės 1 d., birželio 2 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., gruodžio 8 d. ir gruodžio 25 bei 26 d.
Skaičiuojant procesinį terminą, termino pradžios diena (lot. dies a quo) nėra įskaičiuojama. Jeigu paskutinė termino diena (lot. dies ad quem) yra nedarbo diena, terminas automatiškai pratęsiamas iki kitos darbo dienos. Jeigu įstatyme pateikiama nuoroda į kalendorines dienas (it. giorni liberi), skaičiuojant terminą termino pradžios ir pabaigos dienos neįskaičiuojamos.
Jeigu įstatyme aiškiai nenurodyta, kad terminas yra privalomasis, tai bus laikoma nurodomuoju terminu.
Skaičiuojant mėnesiais arba metais nustatytus terminus, naudojamas bendras kalendorius; todėl terminas pasibaigia tuomet, kai pasibaigia atitinkamo mėnesio diena, susijusi su pradine diena, arba, kai terminas skaičiuojamas metais, paskutinių metų, susijusių su pradiniais metais, atitinkamo mėnesio dieną, nepaisant to, kad mėnuo gali turėti 31 ar 28 dienas, įskaitant keliamųjų metų vasario mėnesį.
Privalomųjų terminų pratęsti negalima.
Procesiniai terminai bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose (išskyrus su darbo teise susijusias bylas) automatiškai sustabdomi per vasaros atostogas, kurios, įgyvendinus reformą pagal Įstatymo galią turintį dekretą Nr. 132/2014, kiekvienais metais trunka nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (anksčiau jos trukdavo iki rugsėjo 15 d.), ir jie toliau skaičiuojami arba pradedami skaičiuoti pasibaigus šiam sustabdymo terminui.
Jeigu teisėjas nepatikslina termino pradžios datos, jis paprastai pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią šalis de facto arba de jure sužino apie savo prievolę (pvz., apeliacinio skundo pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie teismo sprendimą arba, jei apie jį nepranešama, nuo jo paskelbimo dienos).
Taip gali atsitikti šiais dviem atvejais:
a) atsižvelgiant į terminus, kurie pradėti skaičiuoti nuo dokumento įteikimo arba pranešimo apie jį (pvz., terminai apeliaciniam skundui dėl sprendimo paduoti).
Šiais atvejais skaičiuojant apeliacinio skundo padavimo trumpąjį terminą pagal Civilinio proceso kodekso 325 straipsnį (30 dienų pirmajam apeliaciniam skundui paduoti arba 60 dienų kasaciniam skundui kasacinės instancijos teismui paduoti) svarbiausia yra momentas, kada adresatas gauna teismo sprendimo kopiją. Todėl momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas, iš tikrųjų gali keistis atsižvelgiant į įteikimo būdą, nes paštu dokumentai paprastai įteikiami per ilgesnį laiką nei tuomet, kai juos įteikia teismo antstolis.
b) Kalbant apie dokumentų įteikimą paštu, Konstitucinis Teismas (2002 m. sprendime Nr. 477 ir 2004 m. sprendime Nr. 28) konstatavo, kad teismo dokumentas laikomas įteiktu, kai dokumentą įteikianti šalis perduoda jį teismo antstoliui, nepaisant to, kokiu būdu vėliau dokumentai yra perduodami (paštu ar įteikiant teismo antstoliui), o įteikimo procedūros pabaiga yra diena, kurią adresatas gauna dokumentą.
Šis principas reiškia, kad momentas, nuo kurio norinti įteikti dokumentą šalis laikoma jį įteikusia, yra atskiriamas nuo dokumento įteikimo adresatui momento; šis principas taip pat patvirtinamas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1348/2000. Principas yra susijęs tik su dokumento įteikimu laiku, kai tariama, kad dokumentą įteikianti šalis laikėsi termino, jeigu dokumentas, kurį reikia įteikti, teismo antstoliui yra perduodamas prieš pasibaigiant taikytinam terminui. Tai neturi įtakos termino pradžios momentui, kuris yra arba pranešimo apie dokumentą, arba jo įteikimo adresatui, arba teismo sprendimo paskelbimo ar kito įvykio įvykimo momentas, kaip išsamiau aprašyta pirmiau.
Ne, įvykio diena nėra įskaičiuojama į terminą.
Įskaičiuojamos visos dienos; jeigu terminas baigiasi nedarbo dieną, jis pratęsiamas iki kitos darbo dienos.
Mėnesiais arba metais nustatytas terminas reiškia, kad terminą sudaro kalendoriniai mėnesiai ir metai.
Tokiais atvejais terminas pasibaigia tuomet, kai pasibaigia atitinkamo mėnesio diena, susijusi su pradine diena, arba, kai terminas skaičiuojamas metais, paskutinių metų, susijusių su pradiniais metais, atitinkamo mėnesio diena, nepaisant to, kad mėnuo gali turėti 31 ar 28 dienas, įskaitant keliamųjų metų vasario mėnesį.
Taip.
Privalomųjų terminų pratęsti negalima. Tačiau šalys gali prašyti, kad teismas pratęstų terminą, jei gali įrodyti, kad termino nesilaikė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.
Visų pirma reikia atskirti ilguosius ir trumpuosius terminus.
Ilgasis terminas yra šeši mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Trumpasis terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie teismo sprendimą momento, yra 30 dienų pirmajam apeliaciniam skundui paduoti arba 60 dienų kasaciniam skundui kasacinės instancijos teismui paduoti. Prašymai dėl trečiųjų šalių prieštaravimų (it. opposizione di terzo revocatoria) ir prašymai peržiūrėti sprendimą (it. revocazione) turi būti pateikiami per 30 dienų nuo to momento, kai nustatoma apgaulė arba klaida, kuria pagrįstas prašymas. Apeliaciniai skundai dėl jurisdikcijos nebuvimo turi būti paduodami per 30 dienų.
Paprastai teismas gali nustatyti terminus savo nuožiūra, tačiau turi atsižvelgti į įstatyme nustatytas ribas. Vis dėlto terminai, per kuriuos šalys turi atvykti į teismą, yra nurodyti įstatyme ir teismas jų nustatyti negali. Pagal Civilinio proceso kodekso 168a straipsnį teismas pirmojo posėdžio datą gali nukelti ne ilgesniam kaip 45 dienų laikotarpiui.
Italijoje nėra bendros taisyklės, susijusios tu terminų pratęsimu. Tačiau tam tikrose bylose terminai gali būti sustabdyti atsižvelgiant į gaivalines nelaimes. Todėl paprastai terminai pratęsiami tik asmeniui arba teritorijai, kuriai taikoma priemonė arba ministro įsakymas.
Nesilaikant privalomojo termino išnyksta teisė atlikti veiksmą, kurį reikėjo atlikti per nurodytą terminą.
Terminą praleidusios šalys gali prašyti jį pratęsti, jeigu gali įrodyti, kad termino nesilaikė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.
Procesiniai terminai: Civilinio proceso kodekso 323–338 straipsniai (72 Kb)
Procesiniai terminai: Civilinio proceso kodekso 152–155 straipsniai (41 Kb)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.