Procesiniai terminai

1 Kokių rūšių terminai taikomi civiliniame procese?

Procesiniai veiksmai turi būti atlikti iki teisės aktuose nustatytų konkrečių terminų (isp. términos) arba per tam tikrus laikotarpius (isp. plazos).

Terminu nustatomas laikas, iki kurio turi būti atliktas konkretus procesinis veiksmas.

Laikotarpiu nustatomas laikas, suteikiamas tam tikram procesui atlikti. Laikotarpiai gali būti skaičiuojami dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais.

Jeigu teisės aktuose nenustatytas nei laikotarpis, nei terminas, laikoma, kad veiksmas turi būti atliekamas nedelsiant.

Tačiau turi būti taikomas proporcingumo kriterijus, o 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta pagrįsto laiko koncepcija (joje atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip bylos sudėtingumas, atitinkamos rūšies bylai nagrinėti paprastai skiriamas laikas, bylos šalies interesai ir jos procesinis elgesys, valdžios institucijų elgesys arba turimų išteklių įvertinimas). Tačiau jeigu teismas nesilaiko pagrįsto laiko koncepcijos, tai turi poveikį Ispanijos Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai teisei.

Be to, jeigu teismai ir teismų pareigūnai be pagrįstos priežasties nesilaiko terminų ir laikotarpių, pradedama drausminė byla pagal Teismų veiklos pagrindų įstatymą (isp. Ley Orgánica del Poder Judicial). Tai neturi poveikio šalies, kurios teisė buvo pažeista, teisei reikalauti atlyginti galimai patirtą žalą.

Be procesinių laikotarpių, dar atskirai taikomi terminai tam tikroms materialinėms juridinėms teisėms įgyvendinti (senaties terminai).

2 Nedarbo dienų, numatytų 1971 m. birželio 3 d. Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, sąrašas

Kalbant apie administracinių procedūrų reglamentavimą, Reglamentas (EEB) Nr. 1182/71 šiuo metu į nacionalinę teisę yra perkeltas Įstatymo, kuriuo nustatomas viešojo sektoriaus institucijoms taikomas teisinis režimas ir bendras administracinis procesas (isp. Ley de Régimen Jurídico de las Administraciones Públicas y del Procedimiento Administrativo Común), 48 straipsniu. 48 straipsnyje numatyta:

1. Jeigu Ispanijos teisėje arba ES teisės aktuose nenurodyta kitaip, kai laikotarpiai skaičiuojami dienomis, laikoma, kad jie reiškia darbo dienas, o sekmadieniai ir švenčių dienos neįskaitomi. Jeigu laikotarpis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, tai nurodoma atitinkamose pastabose.
2. Jeigu laikotarpis skaičiuojamas mėnesiais arba metais, jis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai pranešama apie veiksmą arba jis paskelbiamas, arba kitą dieną po to, kai pareiškimas pripažįstamas priimtu arba atmestu, jeigu atitinkamos valdžios institucijos nepateikia atsakymo. Jeigu paskutinį laikotarpio mėnesį nėra laikotarpio pradžios datą atitinkančios dienos, laikoma, kad laikotarpis baigiasi paskutinę mėnesio dieną.
3. Jeigu paskutinė laikotarpio diena yra nedarbo diena, laikotarpis pratęsiamas iki kitos darbo dienos.
4. Jeigu laikotarpis skaičiuojamas dienomis, dienos pradedamos skaičiuoti kitą dieną po to, kai pranešama apie susijusį veiksmą arba jis paskelbiamas, arba kitą dieną po to, kai pareiškimas pripažįstamas priimtu arba atmestu, jeigu atitinkamos valdžios institucijos nepateikia atsakymo.
5. Kai savivaldybėje arba autonominėje srityje, kurioje atitinkama šalis gyvena, diena yra darbo diena, o administracinio organo buvimo vietoje ji yra nedarbo diena, arba atvirkščiai, diena visais atvejais laikoma nedarbo diena.
6. Tai, kad diena paskelbta darbo arba nedarbo diena laikotarpiams apskaičiuoti, nelemia viešojo administravimo įstaigų veikimo, darbo laiko organizavimo ar galimybės visuomenei susipažinti su registrų duomenimis.
7. Terminams apskaičiuoti nedarbo dienų kalendorių nustato centrinė valdžia ir autonominių sričių administracijos savo atitinkamose atsakomybės srityse, vadovaudamosi oficialiu darbo dienų kalendoriumi. Į autonominių sričių patvirtintą kalendorių įtraukiamos įvairių atitinkamos geografinės teritorijos vietos valdžios institucijų, kurioms taikomas kalendorius, nedarbo dienos.

Kalendorius turi būti skelbiamas atitinkamame oficialiajame leidinyje ir kitose žiniasklaidos priemonėse iki kiekvienų metų pradžios – taip užtikrinama, kad visuomenė jį žinotų.

INTERNETO NUORODA į 2022 m. darbo dienų kalendorių.

Nedarbo dienos teismo proceso tikslu nustatytos Teismų veiklos pagrindų įstatymo 182 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta taip:

1. Procesiniais tikslais nedarbo dienomis laikomos šios dienos: šeštadieniai ir sekmadieniai; gruodžio 24 ir 31 d. valstybinės, regioninės ir visuomeninės šventės. Generalinė teismų taryba reglamentu gali leisti šiomis dienomis vykdyti teismines procedūras teisės aktuose konkrečiai nenumatytais atvejais.
2. Darbo diena pradedama 8.00 val. ir baigiama 20.00 val., jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.

Pagal Teismų veiklos pagrindų įstatymo 183 straipsnį rugpjūčio mėnesio dienos visų teisminių procedūrų tikslais laikomos nedarbo dienomis, išskyrus atvejus, kai procesinės teisės aktais procedūra yra pripažinta skubia.

3 Kokios yra bendrosios civilinio proceso terminų taisyklės?

Taisyklės išdėstytos Civilinio proceso įstatymo (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil) Nr. 1/2000 su pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 5 d. Įstatymu Nr. 42/2015, I knygos V antraštinės dalies II skyriaus 130–136 straipsniuose.

Pagrindiniai dabartinių taisyklių ypatumai yra šie:

a) visos teisminės procedūros turi būti atliekamos darbo dienomis ir darbo laiku.

Darbo dienos yra visos metų dienos, išskyrus šeštadienius, sekmadienius, valstybines, regionines ir visuomenines šventes. Rugpjūčio mėn. dienos taip pat yra nedarbo dienos ir teismai šiomis dienomis nesiunčia praktikuojantiems teisininkams elektroninių pranešimų, nebent atitinkamų formalumų tikslais šios dienos laikomos darbo dienomis.

Darbo laikas yra nuo 8.00 val. iki 20.00 val., jeigu konkrečiai procedūrai atlikti teisės aktuose nenumatytas kitoks darbo laikas. Pranešimų siuntimo ir priverstinio vykdymo tikslais 20.00–22.00 val. laikotarpis taip pat įskaičiuojamas į darbo laiką.

Išimties tvarka tam tikroms procedūroms atlikti, pvz., pasiūlymams elektroniniame aukcione pateikti, terminas nustatomas kalendorinėmis dienomis, o nedarbo laiko nėra. Civilinio proceso įstatymo 649 straipsnyje nustatytas dvidešimties kalendorinių dienų laikotarpis nuo aukciono pradžios ir aukcionas nebaigiamas, kol praeina viena valanda nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo, jeigu šio pasiūlymo kaina yra aukštesnė negu ankstesnio aukščiausios kainos pasiūlymo, net jeigu tai reiškia, kad pradinis dvidešimties dienų laikotarpis bus pratęstas daugiausia 24 valandomis;

b) dienos ir valandos gali būti laikomos darbo dienomis ir darbo laiku, jeigu atitinkamos procedūros laikomos skubiomis, t. y. kai delsimas gerokai pakenktų atitinkamoms šalims arba tinkamam teisingumo vykdymui arba teismo sprendimas taptų neveiksmingas. (Pavyzdžiai – priverstinė hospitalizacija psichiatrinėje ligoninėje, teisminės priemonės, kurių imamasi nepilnamečių interesams iš civilinio proceso kylančių konfliktų atveju apginti, ir kt.) Tai gali būti daroma teismo iniciatyva arba atitinkamos šalies prašymu, priemonę atitinkamu atveju gali skirti arba teisės patarėjas, arba pats teismas.

Bet kuriuo atveju skubių priemonių galima imtis rugpjūčio mėn. ir tam nereikia konkretaus leidimo. Panašiai leidimo nereikia, jeigu darbo laiku pradėtos skubios priemonės būtinai turi būti tęsiamos nedarbo laiku;

c) siekiant apskaičiuoti laikotarpius, laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai paskelbiamas teisinis pranešimas apie laikotarpio pradžią, ir apima paskutinę laikotarpio dieną, kuri baigiasi vidurnaktį.

Tačiau jeigu teisės aktuose nustatyta, kad laikotarpis pradedamas skaičiuoti iš karto, kai baigiasi kitas laikotarpis, jis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi ankstesnis laikotarpis, o naujas pranešimas yra nebūtinas;

d) ieškinio dokumentams pateikti (Civilinio proceso įstatymo 135 straipsnis) yra dvi priemonės, kuriomis teismas palaiko ryšį su bylos šalimis:

1. popierinė forma fiziniams asmenims, kuriems neatstovauja teismo atstovas (isp. procurador) (paprastai ji naudojama, kai ieškinio vertė yra mažesnė negu 2 000 EUR), arba jeigu dokumento negalima pateikti skaitmenine forma;
2. teismų internetinė ir elektroninė sistemos. Šiomis sistemomis privalo naudotis praktikuojantys teisininkai ir tam tikros bylos šalys, net jeigu joms neatstovauja teismo atstovas (pavyzdžiui, juridiniai asmenys, notarai ir sekretoriai: žr. Civilinio proceso įstatymo 273 straipsnį). Šalys taip pat gali nuspręsti naudotis šiomis sistemomis, net jeigu neprivalo to daryti. Jeigu dokumentai teikiami elektronine forma, automatiškai išduodamas gavimo patvirtinimas. Praktikuojantys teisininkai gali elektroniniu būdu teikti rašytinius pareiškimus ir kitus dokumentus 24 valandas per dieną, kiekvieną metų dieną. Jeigu dokumentas teikiamas nedarbo dieną arba nedarbo laiku, jis laikomas pateiktu kitos darbo dienos pradžioje. Taip pat numatyta galimybė besibaigiančius laikotarpius pratęsti, jeigu privalomo dokumento negalima pateikti iki termino pabaigos, nes neplanuotai sutrinka internetinio pateikimo tarnybos darbas.

Kad ir koks pateikimo būdas naudojamas, bet kuriuos dokumentus, kuriems taikomas terminas, galima pateikti iki kitos darbo dienos po to, kai pasibaigia laikotarpis, 15.00 val.

Civiliniame procese ieškinio dokumentų negalima pateikti budinčiam teismui;

e) laikotarpių negalima pratęsti: jeigu šalis nesilaiko termino, ji netenka galimybės atlikti atitinkamą procesinį veiksmą.

INTERNETO NUORODA:

CIVILINIO PROCESO TEISĖ (isp. LEY DE ENJUICIAMIENTO CIVIL)

4 Kai tam tikrą veiksmą ar formalumą reikia atlikti per nustatytą laiką, kada pradedamas skaičiuoti terminas?

Civilinio proceso įstatymo 151 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, kad pranešimai apie visus teismų ar teisės patarėjų skelbiamus sprendimus turi būti įteikti per tris dienas nuo sprendimo priėmimo dienos arba jo paskelbimo dienos.

151 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad tais atvejais, kai pranešimas įteikiamas prokurorui, Vyriausybės teisės tarnybai, Cortes Generales ir Teisėkūros asamblėjų teisės patarėjui arba Socialinės apsaugos administracijos ar kitos autonominės srities įstaigos, arba vietos valdžios organizacijos teisės patarėjui, ir kai pranešimas įteikiamas per procesiniams teismo atstovams atstovaujančias profesines organizacijas, laikoma, kad jis įteiktas kitą darbo dieną negu jo gavimo data, užregistruota oficialiame registre arba gavimo patvirtinime, jeigu pranešimas įteiktas elektroniniu būdu arba internetu. Jeigu pranešimas išsiunčiamas po 15.00 val., laikoma, kad jis yra gautas kitą darbo dieną.

151 straipsnio 3 dalyje priduriama, kad tuo atveju, kai prie pranešimo pridedamas dokumentas arba nutartis įteikiami kitą dieną po pranešimo gavimo, laikoma, kad pranešimas buvo įteiktas tuomet, kai užregistruojamas dokumento įteikimas, su sąlyga, kad pranešimo pasekmės yra susijusios su dokumentu.

5 Ar dokumentų perdavimo ar įteikimo būdas (dokumentą asmeniškai įteikia antstolis arba pašto darbuotojas) gali turėti įtakos termino eigos pradžiai arba ją pakeisti?

Jeigu pranešimą apie sprendimą įteikia teismo antstolis arba jis įteikiamas paštu, galioja data, kurią dokumentą pasirašytinai pristatė teismo antstolis arba pašto tarnyba.

Jeigu dokumentas įteikiamas jį paskelbiant pagal Civilinio proceso įstatymo 164 straipsnį, nes atsakovo adresas nėra žinomas, laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai jis atitinkamai paskelbiamas teismo skelbimų lentoje arba Oficialiajame valstybiniame leidinyje ar elektroniniu būdu.

Kai teismo atstovų pateiktų dokumentų kopijas reikia perduoti kitų šalių teismo atstovams, Civilinio proceso įstatymo 278 straipsnyje numatyta, kad jeigu pagal teisės aktus perdavus dokumentą pradedamas skaičiuoti laikotarpis, per kurį reikia atlikti procesinį veiksmą, tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti be teismo dalyvavimo, jis pradedamas skaičiuoti kitą dieną negu perduotose kopijose nurodyta data arba diena, kurią jie laikomi perduotais, jeigu jie buvo perduodami elektroniniu būdu.

6 Jeigu termino eiga prasideda nuo įvykio, ar diena, kurią įvyko tas įvykis, į terminą įskaičiuojama?

Laikotarpis pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai įvyko termino pradžią pagal teisės aktus lėmęs įvykis.

7 Kai terminas išreikštas dienomis, skaičiuojamos kalendorinės ar darbo dienos?

Į laikotarpius nedarbo dienos neįskaičiuojamos, išskyrus, kaip minėta, pasiūlymus elektroniniuose aukcionuose, kur laikotarpis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis.

Skaičiuojant laikotarpius skubiems veiksmams atlikti, rugpjūčio mėn. dienos nedarbo dienoms nepriskiriamos: į skaičiuojamą terminą neįtraukiami tik šeštadieniai, sekmadieniai ir švenčių dienos.

8 Kaip skaičiuojamas savaitėmis, mėnesiais arba metais išreikštas terminas?

Mėnesiais ar metais skaičiuojami laikotarpiai skaičiuojami nuo vienos datos iki kitos. Ispanijos teisės aktuose nenumatyta savaitėmis skaičiuojamų laikotarpių.

9 Kada baigiasi savaitėmis, mėnesiais arba metais skaičiuojamas terminas?

Jeigu paskutinį laikotarpio mėnesį nėra laikotarpio pradžios datą atitinkančios dienos, laikoma, kad laikotarpis baigiasi paskutinę mėnesio dieną.

10 Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį, valstybinių švenčių dieną arba kitą nedarbo dieną, ar jis pratęsiamas iki pirmos po jos einančios darbo dienos?

Jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį ar kitą nedarbo dieną, laikoma, kad jis yra pratęstas iki kitos darbo dienos.

11 Ar tam tikroms aplinkybėms terminai gali būti pratęsiami? Kokiomis sąlygomis?

Laikotarpių negalima pratęsti. Tačiau laikotarpius galima nutraukti, o terminus galima pratęsti, kai jų neįmanoma laikytis dėl force majeure. Šiais atvejais laikotarpis ar terminas vėl pradedamas skaičiuoti, kai išnyksta nutraukimo ir pratęsimo priežastis. Teismas savo iniciatyva arba šalies, kuriai aptariama padėtis turi poveikį, prašymu turi surinkti tokios force majeure padėties įrodymus (žr. atsakymą į klausimą Nr. 13) – teismas tai daro posėdyje, kuriame dalyvauja kitos šalys.

12 Kokie skundų padavimo terminai?

Įvairių rūšių apeliacinių skundų pateikimo terminai yra nustatyti teisės aktais ir jų pratęsti negalima. Kai apeliacinis skundas teikiamas aukštesniam teismui (isp. recursos de apelación) ir Aukščiausiajam Teismui (isp. recursos de casación), laikotarpis yra 20 dienų ir pradedamas skaičiuoti kitą dieną po to, kai pranešama apie teismo sprendimą (Civilinio proceso įstatymo 458 ir 479 straipsniai).

13 Ar teismai gali pakeisti terminus, visų pirma atvykimo į teismą terminus, arba nustatyti specialų atvykimo į teismą terminą?

Įstatyminių terminų negalima pratęsti. Kai kuriais atvejais teisės aktuose reikalaujama, kad teismas nustatytų konkrečią datą ir laiką veiksmui atlikti.

Išimties tvarka numatyta galimybė nutraukti laikotarpius ir pratęsti terminus force majeure atveju:

1. Bendroji nuostata išdėstyta Civilinio proceso įstatymo 134 straipsnio 2 dalyje. Teisės patarėjas savo iniciatyva arba šalies, kuriai aptariama padėtis turi poveikį, prašymu turi surinkti tokios force majeure padėties įrodymus – jis tai daro posėdyje, kuriame dalyvauja kitos šalys. Teismui galima pateikti apeliacinį skundą, kuriuo prašoma peržiūrėti teisės patarėjo sprendimą.
2. Kai paskiriama posėdžio data, jeigu į posėdį sušaukti asmenys negali į jį atvykti dėl force majeure ar panašių priežasčių, jie turi nedelsdami informuoti teismą, pateikdami priežasties įrodymus, ir prašyti skirti naują posėdį arba priimti sprendimą (Civilinio proceso įstatymo 183 straipsnio 1 dalis, 189 ir 430 straipsniai). Naujas posėdis skiriamas, jeigu padėties įrodymai priimami ir jeigu dėl šios padėties posėdyje negali dalyvauti: advokatas (Civilinio proceso įstatymo 183 straipsnio 2 dalis, 188 straipsnio 1, 5 ir 6 dalys); šalis, kurios dalyvavimas būtinas, nes jai neatstovauja advokatas arba ją būtina apklausti; (Civilinio proceso įstatymo 183 straipsnio 3 dalis ir 188 straipsnio 4 dalis); arba liudytojas ar ekspertas. Pastaruoju atveju liudytojas arba ekspertas gali būti iškviesti išnagrinėti įrodymus ne teismo posėdyje, kai šalys jau būna apklaustos (Civilinio proceso įstatymo 183 straipsnio 4 dalis).
3. Terminas, per kurį nepagarbą teismui parodęs asmuo gali prašyti panaikinti galutinį sprendimą, gali būti pratęstas force majeure atveju (Civilinio proceso įstatymo 502 straipsnio 2 dalis).
4. Jeigu įrodymai išnagrinėjami iki teisminio nagrinėjimo pradžios (teisėjas tai gali leisti padaryti pagal Civilinio proceso įstatymo 293 ir tolesnius straipsnius, jeigu pagrįstai nuogąstaujama, kad išnagrinėti įrodymų įprastu proceso etapu nebus įmanoma), prašymas turi būti pateiktas per du mėnesius nuo įrodymų išnagrinėjimo, nebent įrodoma, kad pradėti teisminio nagrinėjimo tuo laikotarpiu nebuvo įmanoma dėl force majeure ar panašių priežasčių (Civilinio proceso įstatymo 295 straipsnio 3 dalis.

Abi šalys tarpusavio sutarimu taip pat gali prašyti sustabdyti procesą nenurodydamos priežasčių arba siekdamos, kad joms būtų sudarytos sąlygos pabandyti pasiekti susitarimą arba ginčą spręsti tarpininkavimo ar arbitražo būdu. Proceso negalima sustabdyti ilgesniam kaip 60 dienų laikotarpiui arba ilgiau negu iki tarpininkavimo pabaigos (Civilinio proceso įstatymo 19 straipsnio 4 dalis ir 415 straipsnis).

Jeigu pateikiamas teisinės pagalbos prašymas, yra du galimi scenarijai, kuriems taikomas 1996 m. sausio 10 d. Įstatymo Nr. 1/1996 (Teisinės pagalbos įstatymas) su pakeitimais, padarytais minėtu Įstatymu Nr. 42/2015, 16 straipsnis:

1. Jei prašymas pateikiamas jau vykstant procesui, siekdamas, kad nesueitų teisės pateikti ieškinį senaties terminas arba kuri nors šalis neprarastų teisės į teisminį nagrinėjimą dėl laikotarpio pabaigos, teisės patarėjas arba administracinis organas savo iniciatyva arba šalių prašymu gali nurodyti sustabdyti laikotarpį, kol bus nuspręsta, ar suteikti teisinę pagalbą, arba kol bus laikinai skirtas advokatas ir teismo atstovas tais atvejais, kai teisinis atstovavimas yra arba privalomas, arba reikalingas siekiant teisingumo, jeigu prašymas buvo pateiktas per civilinio proceso teisės aktuose nustatytus terminus.
2. Kai nemokamos teisinės pagalbos prašymas pateikiamas prieš prasidedant procesui ir ieškinys gali nukentėti suėjus senaties terminams, šie terminai bus atitinkamai nutraukti arba sustabdyti, kol bus laikinai paskirtas nemokamos teisinės pagalbos advokatas ir, jei reikia, teismo atstovas, tvarkantis bylą pareiškėjo vardu; ir, jei tokio advokato ar atstovo negalima paskirti, kol bus priimtas galutinis administracinis sprendimas dėl teisinės pagalbos suteikimo arba nesuteikimo.

Bet kuriuo atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, kai pareiškėjui pranešama apie laikiną Advokatų asociacijos (isp. Colegio de Abogados) advokato paskyrimą arba kai atitinkamais atvejais Teisinės pagalbos valdyba priima sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo ir bet kuriuo atveju per du mėnesius nuo prašymo pateikimo.

Jeigu prašymas atmetamas, juo akivaizdžiai piktnaudžiaujama ir siekiama tik pratęsti terminus, bylą nagrinėjantis teismas gali apskaičiuoti terminus griežčiausiomis įstatymo leidžiamomis sąlygomis, atsižvelgdamas į visas iš to kylančias pasekmes.

Žodiniame procese, susijusiame su iškeldinimu dėl nemokėjimo ar termino pasibaigimo, Civilinio proceso įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje numatytas kitas bylos nagrinėjimo sustabdymo atvejis, kai socialinės tarnybos patvirtina, kad atitinkamas namų ūkis yra socialiai ir (arba) ekonomiškai pažeidžiamas. Teismo kancleris, gavęs pranešimą, sustabdys bylos nagrinėjimą, kol bus priimtos priemonės, kurias socialinės tarnybos laiko tinkamomis; bylos nagrinėjimas sustabdomas daugiausia vieno mėnesio laikotarpiui nuo socialinių tarnybų pranešimo teismui gavimo arba per tris mėnesius, jei ieškovas yra juridinis asmuo. Priėmus priemones arba suėjus terminui bylos nagrinėjimas bus atnaujintas ir procedūra bus tęsiama.

14 Jeigu asmeniui, gyvenančiam toje vietoje, kurioje jam būtų pratęstas terminas, apie veiksmą, kurį jis turi atlikti, pranešama toje vietoje, kurioje gyvenantiems asmenims terminas nepratęsiamas, ar šis asmuo praranda galimybę pasinaudoti pratęstu terminu?

Netaikoma.

15 Kokios terminų nesilaikymo pasekmės?

Paprastai šalis, kuri praleidžia laikotarpį arba terminą, praranda teisę atlikti atitinkamą veiksmą (Civilinio proceso įstatymo 136 straipsnis). Kai kurie svarbiausi pavyzdžiai yra šie:

• Jeigu atsakovas neatvyksta į teisminį nagrinėjimą, laikoma, kad jis rodo nepagarbą teismui (Civilinio proceso įstatymo 442 straipsnio 2 dalis ir 496 straipsnio 1 dalis) ir teisminis nagrinėjimas tęsiamas atsakovo nebešaukiant. Jis informuojamas tik apie šią nutartį ir apie galutinį sprendimą, kuriuo baigiamas teisminis nagrinėjimas (Civilinio proceso įstatymo 497 straipsnis).
• Procesui vykstant įprasta tvarka, jeigu ieškovas arba jo advokatas neatvyksta į parengiamąjį posėdį, o atsakovas taip pat neatvyksta arba atvyksta, tačiau nepareiškia teisėto intereso, kad procesas būtų tęsiamas, byla nutraukiama (414 straipsnis).
• Kai procesas vyksta žodžiu, jeigu ieškovas neatvyksta, o atsakovas nepareiškia teisėto intereso, kad procesas būtų tęsiamas, laikoma, kad ieškovas procesą nutraukė. Ieškovui nurodoma sumokėti išlaidas ir sumokėti atsakovui kompensaciją, jeigu atsakovas jos prašo ir pateikia patirtos žalos ir nuostolių įrodymus (Civilinio proceso įstatymo 442 straipsnio 1 dalis).
• Nepaisant teismo pareigos aktyviai valdyti bylas, jeigu procese neatliekami jokie veiksmai, jis nutrūksta ir laikoma, kad visų formų ieškinių ir apeliacinių skundų visomis instancijomis buvo atsisakyta (Civilinio proceso įstatymo 237 straipsnis). Pirmosios instancijos procesas nutrūksta po dvejų neaktyvumo metų ir laikoma, kad ieškinio buvo atsisakyta, o tai reiškia, kad galima pateikti naują ieškinį. Antrosios instancijos procesas, taip pat procesas, kuriame laukiama specialiojo apeliacinio skundo dėl procesinio pažeidimo arba kasacinio skundo Aukščiausiajam Teismui, nutrūksta po vienų neaktyvumo metų ir laikoma, kad šalis atsisakė visų formų apeliacinių skundų. Laikotarpiai skaičiuojami nuo paskutinio pranešimo įteikimo šalims. Procesas nenutrūksta, jeigu jį tęsti kliudo force majeure ar kitos priežastys, kurių šalys negali kontroliuoti.
• Vykdymo procesas nenutrūksta ir gali būti tęsiamas, kol sprendimas įvykdomas, net jeigu per minėtuosius laikotarpius procese neatliekama jokių veiksmų. Tačiau tam reikia, kad vykdymo procesas būtų pradėtas, nes Civilinio proceso įstatymo 518 straipsnyje nustatytas penkerių metų senaties terminas bet kuriam teismo sprendimu, teismo nutartimi ar tarpininkavimo susitarimu grindžiamam vykdymo veiksmui atlikti. Penkerių metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai sprendimas tampa galutinis ir neskundžiamas. Taigi, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas prašymas dėl vykdymo, terminas sueina ir teisė įvykdyti sprendimą teismine tvarka prarandama.

16 Jeigu terminas pasibaigia, kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti jį praleidusios šalys?

Kai šalis informuojama, kad baigėsi terminas tam tikram veiksmui atlikti, ir taip pradedamas kitas proceso etapas, arba jeigu šalies pareiškimas arba ieškinys atmetamas dėl senaties termino, šalis gali tą nutartį apskųsti. Taip daroma, pavyzdžiui, jeigu atsiliepimas į ieškinį atmetamas dėl to, kad buvo pateiktas pasibaigus terminui.

Jeigu asmeniui nedalyvaujant jo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas teismo sprendimas ir jam sprendimas buvo įteiktas asmeniškai, asmuo gali teikti apeliacinį skundą tik aukštesnės instancijos teismui (isp. recurso de apelación) arba Aukščiausiajam Teismui (isp. recurso de casación). Šie apeliacinio skundo teikimo būdai taip pat prieinami, kai pranešimas įteikiamas jį paskelbiant oficialiuose leidiniuose arba elektroniniu būdu. Abiem atvejais apeliacinis skundas turi būti pateiktas per įstatyme (Civilinio proceso įstatymo 500 straipsnyje) nurodytą laikotarpį.

Jeigu asmuo nuolat neatvykdavo į teismą, jis gali prašyti panaikinti galutinį teismo sprendimą, jeigu jis į teismą negalėjo atvykti arba apie proceso buvimą nežinojo dėl force majeure (Civilinio proceso įstatymo 501 ir tolesni straipsniai).