- 1 Ar galima teismo procesą pradėti internetu?
- 2 Jeigu taip, kokių rūšių bylose ieškinį galima pareikšti internetu? Ar yra bylų, kuriose ieškinį galima pareikšti tik internetu?
- 3 Ar ši paslauga visuomet prieinama (t. y. visą parą, 7 dienas per savaitę), ar ja galima pasinaudoti tik konkrečiomis valandomis? Jeigu taip, kokiomis valandomis?
- 4 Ar ieškinio turinys turėtų būti pateikiamas tam tikru formatu?
- 5 Kaip užtikrinama duomenų perdavimo ir laikymo apsauga?
- 6 Ar reikia naudoti kokios nors rūšies elektroninį parašą ir (arba) laiko įrašą?
- 7 Ar reikia mokėti teismo mokestį? Jeigu taip, kaip jį galima sumokėti ir ar jis skiriasi nuo ne elektroninei procedūrai nustatytų mokesčių?
- 8 Ar galima atsiimti internetu pareikštą ieškinį?
- 9 Jeigu ieškovas ieškinį pareiškia internetu, ar atsakovas gali ir (arba) privalo atsiliepimą į ieškinį pateikti taip pat internetu?
- 10 Kokia tvarka taikoma elektroninės procedūros atveju, jeigu atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį?
- 11 Kokia tvarka taikoma elektroninės procedūros atveju, jeigu atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį?
- 12 Ar galima dokumentus teismui pateikti elektroniniu būdu? Jeigu taip, kokių rūšių bylose ir kokiomis sąlygomis?
- 13 Ar galima teismo dokumentus, visų pirma teismo sprendimus, įteikti internetu?
- 14 Ar galima teismo sprendimus surašyti elektronine forma?
- 15 Ar galima skundą paduoti ir sprendimą dėl jo įteikti internetu?
- 16 Ar galima vykdymo procesą pradėti internetu?
- 17 Ar šalys arba jų teisiniai atstovai informaciją apie bylas gali gauti internetu? Jei taip, kokiu būdu?
Informații pe regiuni
1 Ar galima teismo procesą pradėti internetu?
Latvija sukūrė internetinį portalą „e. byla“ (lat. e-lieta), kuriame asmuo gali pradėti teisminį procesą pagal Civilinio proceso įstatymą, pateikti procesinius dokumentus, stebėti teismo proceso eigą ir gauti bei peržiūrėti teismo proceso dokumentus.
2 Jeigu taip, kokių rūšių bylose ieškinį galima pareikšti internetu? Ar yra bylų, kuriose ieškinį galima pareikšti tik internetu?
Asmens teisės ir galimybė per internetinį portalą pradėti teismo procesą tiek civiliniuose, tiek administraciniuose procesuose. Be to, visuose procesuose šalims suteikiama galimybė susisiekti su institucija ir susipažinti su bylos medžiaga per portalą „e. byla“. Civiliniame ir administraciniame procese asmuo taip pat išsaugo teisę kreiptis į teismą popierine forma, jeigu jis negali arba nenori naudotis elektroninėmis priemonėmis.
3 Ar ši paslauga visuomet prieinama (t. y. visą parą, 7 dienas per savaitę), ar ja galima pasinaudoti tik konkrečiomis valandomis? Jeigu taip, kokiomis valandomis?
Teismo dokumentai gali būti pateikiami ir su jais galima susipažinti elektroniniu būdu ir internetu bet kuriuo metu, tačiau jurisdikciją turintis teismas arba institucija peržiūri ir tvarko dokumentus savo darbo valandomis.
4 Ar ieškinio turinys turėtų būti pateikiamas tam tikru formatu?
Norint pateikti ieškinį per internetinį portalą „e. byla“, galima užpildyti specialiai parengtą formą ir pridėti visus pagal teisės aktus reikalaujamus dokumentus, tačiau asmuo taip pat gali nuspręsti įkelti savarankiškai parengtą pareiškimą.
5 Kaip užtikrinama duomenų perdavimo ir laikymo apsauga?
Pagal dabartinę reguliavimo sistemą platformos operatorius užtikrina, kad būtų laikomasi e. bylų platformos, kurios vienas iš bendrų sprendimų yra portalas „e. byla“, saugumo reikalavimų. Teismų administracija (lat. Tiesu administrācija), kaip e. bylų platformos operatorius, taip pat yra asmens duomenų valdytoja, kiek tai susiję su asmens duomenimis, būtinais siekiant užtikrinti prieigą prie e. bylų platformos veiklos organizavimo pagal teisės aktus. Tačiau asmens duomenų, surinktų iš kitų nacionalinių informacinių sistemų, atveju duomenų valdytojas, atsakingas už asmens duomenų tvarkymą e. bylų platformoje, yra nacionalinė institucija, atsakinga už asmens duomenų tvarkymą atitinkamoje nacionalinėje informacinėje sistemoje.
6 Ar reikia naudoti kokios nors rūšies elektroninį parašą ir (arba) laiko įrašą?
Kad būtų galima naudotis portalu „e. byla“, reikia vienos iš šių tapatumo nustatymo priemonių: e. tapatybės kortelės (lat. eID karte), e. parašo (lat. e. Paraksts), mobiliojo e. parašo (lat. e. Paraksts mobile), eIDAS.
7 Ar reikia mokėti teismo mokestį? Jeigu taip, kaip jį galima sumokėti ir ar jis skiriasi nuo ne elektroninei procedūrai nustatytų mokesčių?
Teismo mokesčiai gali būti mokami naudojantis interneto portalu „e. byla“. Mokesčių dydis nesiskiria nuo mokesčių, mokamų ne pagal elektroninę procedūrą, dydžio.
8 Ar galima atsiimti internetu pareikštą ieškinį?
Bet kuris pareiškimą pateikęs asmuo turi teisę jį atsiimti įstatymo nustatytais atvejais, neatsižvelgiant į tai, kokia forma pareiškimas buvo pateiktas teismui.
9 Jeigu ieškovas ieškinį pareiškia internetu, ar atsakovas gali ir (arba) privalo atsiliepimą į ieškinį pateikti taip pat internetu?
Atsakovas turi teisę pasirinkti bendravimo su teismu būdą. Pagal teisės aktus ryšiai gali būti palaikomi per portalą „e. byla“, e. paštu, oficialiu adresato elektroniniu adresu arba popierine forma. Jei asmuo sutiko, kad ryšiui su teismu palaikyti būtų naudojama viena iš pirmiau minėtų elektroninių ryšių priemonių, jis turi būti pasiekiamas per portalą „e. byla“, jo nurodytu e. pašto adresu arba oficialiu e. pašto adresu.
10 Kokia tvarka taikoma elektroninės procedūros atveju, jeigu atsakovas pateikia atsiliepimą į ieškinį?
Kad galėtų naudotis viena iš elektroninių ryšių priemonių, atsakovas turi pranešti teismui, jog jis sutinka ryšius su teismu palaikyti internetine sistema arba e. paštu. Be to, vykstant neteisminio prievolių vykdymo užtikrinimo procedūrai, skolininko atsakymas turi būti parengtas pagal Ministrų kabineto patvirtintą šabloną. Skolininkas gali atsakyti naudodamas internetinę formą, kurią galima rasti internetinėje sistemoje. Tokiu atveju laikoma, kad skolininkas sutiko ryšius su teismu palaikyti internetine sistema.
11 Kokia tvarka taikoma elektroninės procedūros atveju, jeigu atsakovas nepateikia atsiliepimo į ieškinį?
Jeigu atsakovas nėra davęs sutikimo naudotis kuria nors iš elektroninių ryšių su teismu priemonių, jis turi būti pasiekiamas savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, papildomu deklaracijoje nurodytu adresu arba kitu asmens nurodytu adresu, skirtu ryšiams su teismu palaikyti. Tai, kad teismo dokumentai buvo pristatyti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, deklaracijoje nurodytu papildomu adresu ar asmens nurodytu adresu ryšiams su teismu palaikyti, ir tai, kad iš pašto skyriaus gaunamas pranešimas apie įteikimą arba grąžinami dokumentai, savaime neturi įtakos dokumentų įteikimo faktui. Daroma prielaida, kad dokumentai buvo įteikti septintą dieną nuo išsiuntimo dienos, jei jie išsiųsti paštu, arba trečią dieną nuo išsiuntimo, jei jie siunčiami elektroniniu būdu.
12 Ar galima dokumentus teismui pateikti elektroniniu būdu? Jeigu taip, kokių rūšių bylose ir kokiomis sąlygomis?
Latvijoje dokumentus galima siųsti elektroniniu būdu.
Pagal 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos teismai privalo priimti elektroniniu būdu pasirašytus dokumentus.
Latvijos nacionalinės teisės aktuose dėl elektroninių dokumentų (Elektroninių dokumentų įstatyme (lat. Elektronisko dokumentu likums)) nurodyta, kad elektroninių dokumentų autentiškumui nustatyti juose turi būti duomenys, kuriais patvirtinamas tiek dokumento autentiškumas, tiek jį pasirašiusio asmens tapatybė, o tam, kad būtų laikoma, jog dokumentą pasirašė pats asmuo, jis turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Naudojant elektroninius dokumentus duomenų saugumą, laikydamiesi Elektroninių dokumentų įstatymo ir Latvijoje galiojančių asmens duomenų apsaugos taisyklių, užtikrina saugaus elektroninio parašo paslaugų teikėjai. Asmuo turi duoti specialų sutikimą, kad galėtų su teismu susirašinėti e. paštu. Tai reiškia, kad teismas šaliai siunčia savo parengtus dokumentus.
Be to, bet kokios rūšies ieškinius galima pareikšti naudojant dokumentus, kurių autentiškumas patvirtintas saugiu elektroniniu parašu, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta speciali bylos iškėlimo procedūra. Keitimosi elektroniniais dokumentais procedūra netaikoma tam tikrų rūšių sutartims, susijusioms su nekilnojamuoju turtu, šeimos ir paveldėjimo teise, ir tam tikrų rūšių garantijų sutartimis.
Kalbant apie laiko žymą, tais atvejais, kai teisės aktuose nustatyta, kad, be kitų rekvizitų, dokumente taip pat turi būti laiko žyma, šis reikalavimas elektroninio dokumento atveju įvykdomas, jei elektroninis dokumentas turi saugų elektroninį parašą ir laiko žymą arba elektroninį parašą, jei šalys raštu susitarė, kad elektroniniai dokumentai gali būti pasirašyti elektroniniu parašu.
13 Ar galima teismo dokumentus, visų pirma teismo sprendimus, įteikti internetu?
Taip, teismas dokumentus, įskaitant teismo sprendimus, gali išduoti internetu, jei šalys su tuo sutiko. Be to, jeigu teismas nustato, kad teismo posėdyje neįmanoma priimti sprendimo, jis gali nustatyti datą, kada sprendimas bus parengtas ir paskelbtas internete. Teismas nustato į ateinančių 30 dienų laikotarpį patenkančią datą, nuo kurios sprendimas bus paskelbtas internete. Teismo sprendimas laikomas priimtu tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje.
14 Ar galima teismo sprendimus surašyti elektronine forma?
Teismo dokumentai, įskaitant teismo sprendimus, gali būti įteikiami elektroniniu būdu, jeigu pareiškėjas pareiškime nurodė, kad susirašinėjimui su teismu yra pasirengęs naudoti elektroninį paštą.
15 Ar galima skundą paduoti ir sprendimą dėl jo įteikti internetu?
Taip, asmuo gali pateikti apeliacinius skundus ir gauti dėl jų priimtas nutartis naudodamasis interneto portalu „e. byla“.
Asmuo turi duoti specialų sutikimą, kad galėtų su teismu susirašinėti e. paštu. Tai reiškia, kad teismas šaliai siunčia savo parengtus dokumentus.
16 Ar galima vykdymo procesą pradėti internetu?
Taip, įdiegus e. bylų sistemą, buvo rastas sprendimas dėl teismo išduodamų elektroninių vykdomųjų dokumentų teikimo, modernizuojant vykdomųjų dokumentų keitimąsi tarp teismo, skolų išieškotojų ir prisiekusiųjų antstolių. Vykdomieji dokumentai internetu perduodami tarp Teismų informacinės sistemos ir Vykdymo užtikrinimo bylų registro. Teismas per įstatyme nustatytą terminą parengia vykdomąjį raštą ir jį paskelbia Teismų informacinėje sistemoje. Antstolis imasi vykdymo veiksmų pagal skolų išieškotojo rašytinį prašymą, kurį galima pateikti popierine forma ir kurį pasirašo skolų išieškotojas, arba pagal prašymą, kuris su saugiu elektroniniu parašu atsiunčiamas oficialiu antstolio elektroniniu adresu arba e. pašto adresu. Įvesdamas vykdomąją bylą antstolis vykdomąjį dokumentą struktūrizuotų duomenų forma perkelia iš Teismų informacinės sistemos į Vykdymo užtikrinimo bylų registrą.
17 Ar šalys arba jų teisiniai atstovai informaciją apie bylas gali gauti internetu? Jei taip, kokiu būdu?
Šalys ir jų teisiniai atstovai susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti procesinius dokumentus gali interneto portale „e. byla“.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.