

Informacijos paieška pagal regionus
Tėvų valdžią iš esmės įgyvendina abu tėvai kartu. Tokia išvada darytina remiantis Lenkijos šeimos ir globos kodekso (lenk. kodeks rodzinny i opiekuńczy) 97 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią tėvai bendrai priima sprendimus esminiais su vaiku susijusiais klausimais, o jeigu jiems nepavyksta susitarti, sprendimą priima globos bylų teismas (lenk. sąd opiekuńczy). Kiekvienas iš tėvų gali nepriklausomai, neprivalėdamas tartis su kitu iš tėvų ir gauti jo sutikimo, spręsti tik ne tokius svarbius su vaiku susijusius klausimus. Lenkijos teismų praktikoje vaiko išvežimas į užsienį visam laikui arba laikinai, net atostogų, laikomas esminiu klausimu.
Atsižvelgiant į Šeimos ir globos kodekso 97 straipsnio 2 dalį, vienas iš tėvų gali išsivežti vaiką į užsienį be kito iš tėvų sutikimo tik jeigu:
Kito iš tėvų sutikimas reikalingas visais pirmesniame punkte neišvardytais atvejais, visų pirma tais atvejais, kai vienas iš tėvų turi visą tėvų valdžią arba jo tėvų valdžia yra apribota, tačiau jam neatimta teisė bendrai nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos. Šiuo klausimu Lenkijos teismų praktikoje nueita dar toliau. Kaip Aukščiausiasis Teismas (lenk. Sąd Najwyższy) išaiškino savo 1971 m. lapkričio 10 d. sprendime byloje III CZP 69/71, norint, kad su vienu iš tėvų, kuriam santuokos nutraukimo proceso metu buvo patikėta įgyvendinti tėvų valdžią, nepilnametis galėtų visam laikui išvykti į užsienį, reikia gauti globos bylas nagrinėjančio teismo sutikimą, jeigu kitas iš tėvų, kuriam buvo suteikta teisė prižiūrėti vaiko auklėjimą, nepateikė sutikimo dėl vaiko išvykimo. Taigi, atsižvelgiant į šį sprendimą, jeigu teismas, pavyzdžiui, per santuokos nutraukimo procesą, nesuteikė kitam iš tėvų teisės bendrai nuspręsti dėl vaiko įprastinės gyvenamosios vietos, kitas iš tėvų gali reikalauti grąžinti vaiką, jeigu jis negali naudotis savo teise matytis su vaiku. Savo 1985 m. kovo 6 d. sprendime byloje III CRN 19/85 Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad vaiko išvykimas į užsienį atostogų yra esminis dalykas, būtinas abiejų tėvų, vykdančių tėvų valdžią, sutikimas, o jeigu tokio sutikimo nėra, būtinas globos bylas nagrinėjančio teismo sprendimas.
Tokiais atvejais reikia kreiptis į Lenkijos globos bylų teismą ir prašyti pakaitinio sutikimo dėl vaiko išvykimo į užsienį.
Prašymus dėl tokio sutikimo gali pateikti tėvai, kurių tėvų valdžia nėra atimta ar sustabdyta. Prašymus gali pateikti patys pareiškėjai: tokiais atvejais Lenkijos teisėje nereikalaujama, kad teisme šalys būtų atstovaujamos advokato. Teismas, turintis dalykinę jurisdikciją nagrinėti šiuos prašymus, yra apylinkės teismas (lenk. sąd rejonowy) (šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius), nagrinėjantis bylas pirma instancija, o teritorinę jurisdikciją turi vaiko gyvenamosios arba buvimo vietos teismas.
Kaip minėta, norint išvežti vaiką į užsienį trumpam laikui, reikalingas kito iš tėvų sutikimas.
Lenkijoje sutikimo dėl vaiko išvežimo į užsienį (laikinai ar visam laikui) formos nenaudojamos. Todėl sutikimą galima duoti bet kokia forma. Tačiau, atrodo, patartina gauti rašytinį sutikimą, kuris galėtų būti įrodymas bet kokioje byloje dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Rengiant tokį sutikimą, gali būti pravartu kreiptis pagalbos į Lenkijoje praktikuojantį advokatą, patarėją teisės klausimais ar notarą.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.