Teisėtas persikėlimas gyventi į užsienį su vaikais

Portugalija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Kokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo gali teisėtai išsivežti vaiką į užsienį?

Už labai svarbių klausimų sprendimą atsako abu tėvai (Civilinio kodekso (port. Código Civil) 1901, 1902, 1911 ir 1912 straipsniai).

Jei tėvai išsiskiria (santuokos nutraukimas arba separacija), abu toliau lieka atsakingi už labai svarbius klausimus (Civilinio kodekso 1906 straipsnio 1 dalis), nebent teismas, remdamasis motyvuotu sprendimu, nusprendžia, kad tėvų valdžią turėtų įgyvendinti tik vienas iš tėvų, arba jeigu manoma, kad bendras tėvų valdžios vykdymas neatitiktų vaiko interesų (Civilinio kodekso 1906 straipsnio 2 dalis).

„Labai svarbūs klausimai“ nėra konkrečiai apibrėžti. Jie susiję su kai kuriais vaiko gyvenimo aspektais arba rimtais ir neeiliniais egzistenciniais klausimais, susijusiais su pagrindinėmis vaiko teisėmis.

Vieta ar pasirinkimas, kur vaikas daugiausia gyvens, kitaip tariant, vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimas yra labai svarbus klausimas. Už šį sprendimą atsako abu tėvai; jei tėvai šiuo klausimu nesutaria, vaiko gyvenamąją vietą nustato teismas (Civilinio kodekso 1906 straipsnio 5 dalis).

Todėl vienas iš tėvų gali teisėtai išsivežti vaiką į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo tik jeigu jis vienintelis vykdo tėvų valdžią arba vaiko gyvenamąją vietą nustatė arba pakeitė teismas, leidęs išvežti jį į kitą valstybę.

2 Kokiais atvejais, norint išsivežti vaiką į užsienį, reikia turėti kito iš tėvų sutikimą?

Sutikimo reikalaujama, kai abu tėvai vykdo tėvų valdžią, kaip šiuo metu yra pagal Civilinio kodekso 1906 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę.

3 Kaip būtų galima teisėtai išsivežti vaiką į užsienį, jei kitas iš tėvų su tuo nesutinka, nors tai yra reikalinga?

Jei vienas iš tėvų nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę ir tėvų valdžią vykdo abu tėvai, vaikas gali būti išvežtas į kitą valstybę tik teismo sprendimu (Civilinio kodekso 1906 straipsnio 5 dalis).

Tokiu atveju byla turi būti iškelta teisme arba teismo skyriuje, turinčiame teritorinę jurisdikciją ir jurisdikciją nagrinėti šeimos ir nepilnamečių bylas (žr. Teismų sistemos organizavimo įstatymo Nr. 62/2013 122–125 straipsnius); byla bus nagrinėjama pagal taisykles, kuriomis reglamentuojamos civilinės globos bylos, patvirtintas įstatymu Nr. 141/2015 (žr. to įstatymo 3, 9 ir 67 straipsnius).

4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Jei yra atitinkamos sutikimo formos, pateikite jas.

Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikinas išvežimas atostogų ar laisvalaikiui nelaikomas labai svarbiu klausimu, jei dėl išvežimo nebūtina pakeisti vietos, kur vaikas daugiausia gyvena. Išimtys taikomos tais atvejais, kai išvežama į šalis, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, t. y. į šalis, kurios laikomos nesaugiomis arba kuriose siaučia pandemija, ir todėl vaiko saugumui ir sveikatai kyla pavojus.

Tačiau laikinas išvežimas sveikatos priežiūros tikslais laikomas labai svarbiu klausimu, kuriam reikalingas abiejų tėvų sutikimas, atsižvelgiant į konkrečią sveikatos priežiūrą ir galimą tokios priežiūros įtaką pagrindinėms vaiko teisėms. Ši priežiūra gali būti susijusi su svarbiu gydymu (chemoterapija, eksperimentine terapija) arba poreikiu lydėti vaiką, nes jis nesupranta medicinos personalo vartojamos kalbos arba medicinos personalui sunku arba neįmanoma gauti tikslios informacijos iš vaiko apie ligos simptomus, todėl reikalingas vertimas.

Kai norint užtikrinti tokios svarbos sveikatos priežiūrą vaiką, abiem tėvams sutikus dėl gydymo, reikia laikinai išvežti, šis sutikimas galioja ir dėl vaiko išvežimo.

Formos

Užsieniečių ir sienos tarnyba (SEF) yra parengusi pavyzdines nepilnamečių išvežimo formas.

Jas galima rasti spustelėjus toliau pateiktas nuorodas.

Taikytini teisės aktai

Civilines globos bylas reglamentuojančios taisyklės

Civilinis kodeksas

Teismų sistemos organizavimo įstatymas

Pastaba.

Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms. Tačiau vis tiek būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais, kurie gali būti nuolat atnaujinami arba gali kisti jų aiškinimas teismų praktikoje.

Paskutinis naujinimas: 08/03/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.