- 1 Kokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo gali teisėtai išsivežti vaiką į užsienį?
- 2 Kokiais atvejais, norint išsivežti vaiką į užsienį, reikia turėti kito iš tėvų sutikimą?
- 3 Kaip būtų galima teisėtai išsivežti vaiką į užsienį, jei kitas iš tėvų su tuo nesutinka, nors tai yra reikalinga?
- 4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Jei yra atitinkamos sutikimo formos, pateikite jas.
Informacijos paieška pagal regionus
- Belgijabe
- Bulgarijabg
- Čekijacz
- Danijadk
- Vokietijade
- Estijaee
- Airijaie
- Graikijael
- Ispanijaes
- Prancūzijafr
- Kroatijahr
- Italijait
- Kiprascy
- Latvijalv
- Lietuvalt
- Liuksemburgaslu
- Vengrijahu
- Maltamt
- Nyderlandainl
- Austrijaat
- Lenkijapl
- Portugalijapt
- Rumunijaro
- Slovėnijasi
- Slovakijask
- Suomijafi
- Švedijase
- Jungtinė Karalystėuk
1 Kokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų be kito iš tėvų sutikimo gali teisėtai išsivežti vaiką į užsienį?
Pagal Įstatymo Nr. 248/2005 dėl Rumunijos piliečių laisvo judėjimo tvarkos užsienyje 30 straipsnio 1 dalies c punktą nepilnametis, kuris turi savo kelionės dokumentą ar, atitinkamais atvejais, tapatybės kortelę, paprastą tapatybės kortelę arba elektroninę tapatybės kortelę ir keliauja į užsienį su vienu iš tėvų, gali išvykti iš Rumunijos, nereikalaujant kito iš tėvų sutikimo deklaracijos, jei vaiką lydintis vienas iš tėvų įrodo, kad vaikas jam patikėtas galutiniu ir neatšaukiamu teismo sprendimu ar kad jis vienas įgyvendina tėvų valdžią galutiniu ir (arba) neatšaukiamu teismo sprendimu bylose, iškeltose nuo 2013 m. vasario 15 d.
Sutikimo deklaracijos taip pat nereikalaujama, jeigu kitam iš tėvų yra atimtos tėvystės teisės arba atitinkamu atveju jis pagal įstatymą buvo paskelbtas dingusiu be žinios, jeigu vaiką lydintis vienas iš tėvų pateikia atitinkamus įrodymus.
Panašiai, remiantis Įstatymo Nr. 248/2005 30 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka, kito iš tėvų arba abiejų tėvų, arba, atitinkamais atvejais, to iš tėvų, kuriam patikėtas nepilnametis, to iš tėvų, kuris vienas įgyvendina tėvų valdžią, likusio gyvo vieno iš tėvų arba jo teisinio atstovo deklaracijos, kuria sutinkama, kad vaikas išvyktų iš Rumunijos, nereikalaujama, kai nepilnametis Rumunijos pilietis, kurio nuolatinė arba kitokia gyvenamoji vieta yra kelionės tikslo šalyje, ten vyksta lydimas, kaip apibrėžta Įstatyme Nr. 248/2005.
Pasienio policija leidžia lydimiems nepilnamečiams išvykti iš Rumunijos, jei jį lydintis vienas iš tėvų pagrindžia poreikį keliauti į užsienį, nes vaikas turi gauti medicininį gydymą, kurio neįmanoma gauti Rumunijoje, ir jei, jo negavus, nepilnamečio gyvybei ar sveikatai grėstų didelis pavojus, jei lydintis vienas iš tėvų šiuo klausimu pateikia įrodymus, kuriuos išdavė ar patvirtino Rumunijos sveikatos priežiūros institucijos ir kuriuose nurodytas laikotarpis bei valstybė (-ės), kurioje (-iose) vaikas turi būti gydomas, net jei ne abu tėvai davė sutikimą, jei sutikimo nedavė kitas iš tėvų, gyvas likęs vienas iš tėvų ar teisinis atstovas. Be to, pasienio policija leidžia lydimiems nepilnamečiams išvykti iš Rumunijos, jei jį lydintis vienas iš tėvų pateikia įrodymus, kad nepilnametis vaikas keliauja dėl studijų arba į oficialias varžybas, parodydamas atitinkamus dokumentus, kuriuose nurodytas laikotarpis ir valstybė (-ės), kurioje (-iose) bus studijuojama arba kurioje (-iose) bus rengiamos varžybos, net jei sutikimą davė tik vienas iš tėvų.
2 Kokiais atvejais, norint išsivežti vaiką į užsienį, reikia turėti kito iš tėvų sutikimą?
Kito iš tėvų sutikimas reikalingas norint išvežti vaiką į kitą valstybę narę, jei tėvų valdžią bendrai įgyvendina abu tėvai.
Taip tėvai bendrai ir lygiomis teisėmis įgyvendina tėvų valdžią, neatsižvelgiant į tai, ar nepilnametis yra santuokinis, ar nesantuokinis vaikas (Civilinio kodekso 503 straipsnio 1 dalis).
Kai santuoka pasibaigia ją nutraukiant, abu tėvai tėvų valdžią įgyvendina kartu, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Jeigu esama pagrįstų priežasčių, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas nusprendžia, kad tėvų valdžią įgyvendins tik vienas iš tėvų (Civilinio kodekso 397 straipsnis ir 398 straipsnio 1 dalis).
Remiantis Įstatymo Nr. 248/2005 30 straipsnio 1 dalies b punktu, norėdamas išvežti nepilnametį Rumunijos pilietį iš šalies, jį lydintis vienas iš tėvų turi pateikti pasienio policijai kito iš tėvų sutikimo, kad nepilnametis išvyktų į užsienį, deklaraciją, kuri galioja ne ilgiau kaip trejus metus nuo jos parengimo dienos.
Deklaraciją Rumunijoje turi būti patvirtinęs notaras, o užsienyje – Rumunijos diplomatinės misijos ar konsulatai. Arba, jeigu deklaracija buvo pateikta užsienio šalies valdžios institucijoms, ji turi atitikti įstatymu nustatytas viršnacionalinės legalizacijos sąlygas arba turėti apostilę pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagoje priimtą Konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, – šis reikalavimas netaikomas deklaracijoms, kurias išdavė valstybės, su kuriomis Rumunija yra sudariusi sutartis, konvencijas arba susitarimus dėl teisinės pagalbos civilinėse arba šeimos bylose, ir šiose sutartyse, konvencijose ar susitarimuose yra numatyta netaikyti viršnacionalinio legalizavimo. Deklaracija šalims turi būti išduota dviem egzemplioriais, vieną iš jų turi lydintis asmuo, o antrasis pridedamas prie nepilnamečio paso.
3 Kaip būtų galima teisėtai išsivežti vaiką į užsienį, jei kitas iš tėvų su tuo nesutinka, nors tai yra reikalinga?
Visais atvejais, kai tėvai nesutaria dėl tėvų teisių ar pareigų įgyvendinimo, šeimos bylų teismas, išklausęs tėvus ir atsižvelgdamas į psichosocialinio tyrimo ataskaitos išvadas, priima sprendimą vadovaudamasis vaiko interesais (Civilinio kodekso 486 straipsnis). Todėl vietoj kito iš tėvų sutikimo dėl vaiko išvykimo į užsienį gali būti priimtas teismo sprendimas.
4 Ar laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nuolatinio vaiko išsivežimo atveju? Jei yra atitinkamos sutikimo formos, pateikite jas.
Kito iš tėvų sutikimas yra būtinas, jeigu kelionės su vaiku į užsienį tikslas yra pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nebent teisę vykdyti tėvų valdžią turi tik vienas iš tėvų, pageidaujantis persikelti.
Taigi Civiliniame kodekse numatyta, kad, jeigu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas kartu su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvena, turi poveikį tėvų valdžios ar tėvų teisių įgyvendinimui, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik gavus išankstinį kito iš tėvų sutikimą. Ar tėvai tarpusavyje nesutaria, sprendžia šeimos bylų teismas (Civilinio kodekso 497 straipsnis).
Įstatyme Nr. 248/2005 persikėlimas į užsienį neskirstomas į laikiną ir nuolatinį.
Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 94/2006, kuriuo patvirtinamos Įstatymo Nr. 248/2005 įgyvendinimo taisyklės, 34 straipsnį deklaracijų, reikalingų nepilnamečiui išvykti iš šalies, pavyzdys parengiamas Pasienio policijos Generalinės inspekcijos generalinio inspektoriaus nurodymu.
Įstatymo Nr. 248/2005 tekstas pateiktas čia.
Atitinkamos rinkmenos
Tėvų sutikimo dėl vaiko išvykimo iš šalies lydint kitam suaugusiajam forma. (100 Kb)
Tėvų sutikimo dėl vaiko išvykimo iš šalies lydint kitam suaugusiajam forma. (194 Kb)
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.