Teisinių profesijų rūšys

Austrija

Šiame puslapyje pateikiama teisininkų profesijų Austrijoje apžvalga.

Turinį pateikė
Austrija

Teisininkų profesijos. Įžanga

Šiuo metu Austrijos federalinės teisingumo ministerijos jurisdikcijoje dirba 1 964 profesionalūs teisėjai (remiantis 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant Aukščiausiojo Teismo ir Federalinio administracinio teismo teisėjus, tačiau neįtraukiant pakyrimų į centrinę valdžią).

Teisėjus gali paskirti nebūtinai Teisingumo ministerija, pvz., į Aukščiausiąjį administracinį teismą, Federalinį fiskalinį teismą ir provincijos administracinius teismus.

Be to, kai kuriose teisminėse procedūrose pasitelkiami teisinio išsilavinimo neturintys teisėjai, kurie dirba savanoriškai. Jie, be kita ko, gali būti tarėjai arba prisiekusieji baudžiamosiose bylose arba specialieji teisėjų padėjėjai komercinėse, darbo ir socialinėse bylose.

Iš viso dirba 413 prokurorų (remiantis 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant Generalinės prokuratūros prokurorus, tačiau neįtraukiant pakyrimų į centrinę valdžią) ir 4 848 pareigūnai ir sutartininkai (remiantis 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant darbuotojus Aukščiausiajame Teisme ir Generalinėje prokuratūroje, tačiau neįtraukiant pakyrimų į centrinę valdžią), kurie padeda teismams ir prokuratūroms dirbti savo darbą.

3 799 asmenys dirba kalėjimų sistemoje (remiantis 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, visos darbo dienos ekvivalentais, įskaitant Kalėjimų departamento narius). Šis skaičius apima iš viso 3 214 kalėjimo prižiūrėtojų (įskaitant besistažuojančius prižiūrėtojus).

1. Teisėjai

Teisėjų mokymas ir paskyrimas

Norintieji tapti bendrosios kompetencijos teismų sistemos teisėjais privalo užbaigti teisės studijas ir teismo stažuotes ir paskui užbaigti parengiamąją teisėjo praktiką. Kasmet paskiriama maždaug 70–80 teisėjų-stažuotojų Parengiamoji teisėjo praktika (įskaitant stažuotę teisme) iš esmės trunka ketverius metus ir ji atliekama apylinkių teismuose, apygardos teismuose, prokuratūrose, kalėjimuose, aukų apsaugos arba pagalbos aukoms centruose arba advokato kontoroje, notaro biure ar Finanzprokuratur. Dalis šio mokymo gali būti rengiama ir Aukštesniajame apygardos teisme, Aukščiausiajame Teisme, Federalinėje teisingumo ministerijoje, Įkalinimo įstaigų departamente, lygtinio nuteisimo tarnybos centruose, Teisės patikėtinių asociacijoje ar jaunimo reikalų tarnybose, teisinės apsaugos komisaro tarnyboje arba finansų sektoriuje (pvz., tinkamose įmonėse). Teisėjų rengimo programa baigiama laikant teisėjų tarnybos egzaminą.

Išlaikęs teisėjų tarnybos egzaminą, teisėjas-stažuotojas gali pretenduoti į laisvą teisėjo darbo vietą.

Administracinių teismų sistemoje parengiamoji teisėjo praktika neatliekama, tačiau administracinių bylų teisėjai privalo pateikti atitinkamos profesinės patirties įrodymus (pvz., susijusius su tarnyba administracinėje institucijoje). Prieš paskyrimą apygardos administracinio teismo ir Federalinio administracinio teismo teisėjai privalo užbaigti teisės studijas ir įgyti penkerių metų profesinę teisinio darbo patirtį. Aukščiausiojo administracinio teismo teisėjai privalo turėti dešimties metų profesinę teisinio darbo patirtį.

Bendrosios kompetencijos teisėjai gali pereiti dirbti į administracinius teismus. Administracinio teismo teisėjai taip pat gali būti paskirti kaip bendrosios kompetencijos teismo teisėjai po penkerių metų tarnybos administraciniuose teismuose.

Teisėjus iš esmės skiria Austrijos Prezidentas, tačiau, kalbant apie daugumą teisėjų pareigybių, skyrimo įgaliojimai yra perduoti federaliniam teisingumo ministrui. Priešingai, apygardos administracinio teismo teisėjus skiria atitinkamos provincijos vyriausybė. Teisėjais gali būti skiriami tik Austrijos valstybės piliečiai.

Teisinio išsilavinimo neturinčius teisėjus (Laienrichter*innen) būtina atskirti nuo profesionalių teisėjų. Jiems nereikalingas teisinis mokymas ir jie dirba savanoriškai. Jie dirba tarėjais (Schöff*innen) ir prisiekusiaisiais baudžiamosiose bylose ir teisėjų padėjėjais (Beisitzer*innen), turinčiais specialiųjų žinių darbo ir socialinės teisės bylose.

Teisėjų statusas

Į federalinius bendrosios kompetencijos teismus ir administracinius teismus paskirti teisėjai yra federaliniai valstybės tarnautojai. Be Federalinio konstitucinio akto (Bundes-Verfassungsgesetz), pagrindinis teisės šaltinis, susijęs su teisėjų mokymu ir profesiniu statusu, yra Teisėjų ir prokurorų tarnybos įstatymas (Richter- und Staatsanwaltschaftsdienstgesetz). Įstatyme reglamentuojama daugybė nuostatų (įskaitant, pvz., drausmės teisės ir tarnybos aprašymus) ir tai daroma labai panašiai tiek teisėjų, tiek prokurorų atveju.

Į apygardos administracinius teismus (Landesverwaltungsgerichten) pakirti teisėjai yra atitinkamos provincijos valstybės tarnautojai. Jų profesinis statusas reglamentuojamas Federaliniame konstituciniame įstatyme ir konkrečiuose provincijos teisės aktuose.

Visi profesionalūs teisėjai skiriami neribotam terminui ir išeina į pensiją tų metų, kuriais jiems sueina 65 metai, pabaigoje.

Pagal Federalinės Konstitucijos įstatymo 87 ir 88 straipsnius teisėjai, kaip nepriklausomi valstybės pareigūnai, aiškina teisę ir nagrinėja bylas. Šis nepriklausomumas reiškia teisėjų teisę nesivadovauti jokiais nurodymais (dalykinis nepriklausomumas) ir tai, kad jie negali būti atleisti iš pareigų ar perkelti į kitas pareigas (asmeninis nepriklausomumas). Teisėjai vadovaujasi tik įstatymais ir sprendimus priima pagal savo teisinius įsitikinimus. Jie taip pat nėra įpareigoti vadovautis anksčiau priimtais kitų teismų sprendimais panašiais teisės klausimais (precedentais).

Išskyrus atvejus, kai teisėjai išeina į ilgalaikę senatvės pensiją pasiekę įstatymo nustatytą pensinį amžių, jie gali būti prieš savo valią atleisti iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ar išleisti į pensiją tik įstatymų nustatytomis aplinkybėmis ir būdais, remiantis atitinkamu teismo sprendimu (Austrijos Federalinės Konstitucijos įstatymo 88 straipsnis).

Ypatingas konstitucijos suteiktas statusas teisėjams taikomas tik tol, kol jie atlieka savo, kaip teisėjų, pareigas (vykdo visus pagal įstatymą ir darbo pasidalijimą teismui priskirtus uždavinius). Išimtis yra teisingumo administravimo bylos (priemonės, kuriomis palaikoma teismų sistemos veikla). Tokiais atvejais teisėjai yra nepriklausomi tik nagrinėdami šias bylas teisėjų kolegijose arba komisijose (pvz., bylų paskirstymas teisme arba pasiūlymai dėl kandidatų į teismo darbuotojų pareigas). Kitais atvejais teisėjai privalo laikytis aukštesniųjų teisėjų nurodymų. Veikos paskirstymu teisėjams užtikrinama Konstitucijoje garantuota teisė, kad bylą išnagrinės teisėjas.

Funkcijos ir pareigos

Teisėjai yra atsakingi už civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą. Administracinės ir konstitucinės teisės bylose jie vykdo administracinės teisės priežiūros ir konstitucinės apsaugos funkcijas.

Teisinė atsakomybė

Drausminių bylų teismas: teisėjai, kurie nusikalstamai pažeidžia savo profesines ir etines pareigas ir statusą, turi atsakyti prieš drausminių bylų teismą. Bendrosios kompetencijos teisėjų drausminių bylų teismas yra įkurtas aukštesniojo apygardos teismo arba prie Aukščiausiojo Teismo. Drausminių bylų teismas taip pat nagrinėja prokurorų drausminius pažeidimus. Tos pačios drausmės taisyklės, išskyrus kelias išimtis, taikomos federalinių administracinių teismų teisėjams. Priešingai, aukštesniojo apygardos teismo teisėjų drausmės taisyklės nustatytos atitinkamuose provincijos teisės aktuose.

Baudžiamųjų bylų teismas: jeigu pažeidžiant profesines pareigas kartu yra padaroma nusikalstama veika (pvz., piktnaudžiavimas pareigomis), teisėjai (ir prokurorai) turi atsakyti baudžiamųjų bylų teisme.

Civilinių bylų teismas: šalys, kurios dėl neteisėtos ir nusikalstamos teisėjo (arba prokuroro) veikos patyrė žalą, gali reikalauti žalos atlyginimo tik iš valstybės. Jeigu teisėjas (arba prokuroras) tai padarė tyčiniais veiksmais ar dėl didelio aplaidumo, tai valstybė gali pareikalauti atlyginti jos kompensuotą žalą regreso tvarka.

2. Prokurorai

Organizacinė sistema

Iš esmės prokuratūros įstaigų hierarchinė organizacinė sistema atitinka teismų organizacinę sistemą.

Kiekviename iš 16 pirmosios instancijos teismų veikia prokuratūra, kuri turi jurisdikciją nagrinėti baudžiamąsias bylas. Be to, veikia Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra (Wirtschafts- und Korruptionsstaatsanwaltschaft), kuri turi kompetenciją visoje Austrijoje. Kiekviename aukštesniajame apygardos teisme yra vyresniojo prokuroro biuras, o Aukščiausiajame Teisme veikia generalinio prokuroro biuras. Aukštesniosios prokuratūros ir Generalinė prokuratūra yra tiesiogiai pavaldžios Federaliniam teisingumo ministrui.

Prokurorų mokymas ir paskyrimas

Prokurorų mokymo sistema panaši į bendrosios kompetencijos teisėjų mokymą.

Prokuroru gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis paskyrimui teisėju keliamus reikalavimus.

Į laisvas prokurorų – kaip ir teisėjų – darbo vietas skelbiamas viešas konkursas. Teisę skirti prokurorą turi Austrijos Prezidentas, tačiau – lygiai taip kaip ir teisėjų skyrimo procedūroje – daugeliu atvejų ši teisė skirti yra deleguota Federaliniam teisingumo ministrui.

Prokurorų statusas

Prokuratūros atskiros teisminės institucijos, tačiau jos neturi nepriklausomumo. Prokuratūros įstaigų struktūra yra hierarchinė – jos privalo laikytis aukštesniųjų prokurorų įstaigų ir galiausiai Federalinio teisingumo ministro nurodymų.

Teisės duoti tokius nurodymus išsamiai sureguliuota įstatymais. Aukštesniosios prokurorų įstaigos arba Federalinis teisingumo ministras nurodymus gali duoti tik raštu, ir jie turi būti pagrįsti. Be to, gauti nurodymai įtraukiami į baudžiamosios bylos medžiagą. Prieš priimdamas nurodymą, federalinis ministras privalo konsultuotis su Weisungsrat (patariamąjį taryba nurodymų klausimais). Federalinis teisingumo ministras yra atsakingas ministerijos lygmeniu ir turi atsiskaityti ir teikti informaciją Parlamentui.

Atskirų prokuratūros įstaigų darbuotojai privalo laikytis įstaigos vadovo duotų nurodymų. Tačiau jeigu darbuotojai mano, kad nurodymas neteisėtas, jie gali reikalauti raštiško nurodymo ar netgi prašyti atleisti juos nuo atitinkamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Funkcijos ir pareigos

Prokuratūros yra specialios nuo teismų atskirtos įstaigos. Jų funkcija – užtikrinti viešojo intereso apsaugą vykdant baudžiamąjį teisingumą. Tai reiškia atsakomybę už baudžiamojo tyrimo procedūrą. Prokuratūros taip pat atsako už kaltinimų patiekimą ir kaltinimo palaikymą baudžiamosiose bylose. Dėl to jos dar vadinamos kaltinimo įstaigomis.

Prokurorai yra atsakingi už kaltinamųjų aktų perdavimą teismui ir kaltinimo palaikymą apygardos teisme ir apylinkės teismuose, esančiuose atitinkamo apygardos teismo jurisdikcijoje. Paprastai apylinkės prokurorai perduoda kaltinamąjį aktą apylinkės teismams. Tai yra specialiųjų žinių turintys pareigūnai, tačiau mokslinis laipsnis jiems nėra būtinas

Ypatingą statusą turi Kovos su ekonominiais nusikaltimais ir korupcija prokuratūra, kurios jurisdikcijai visoje šalyje visų pirma priklauso piktnaudžiavimo tarnyba ir ekonominiai nusikaltimai dėl didesnės kaip 5 000 000 EUR sumos. Be to, į jos kompetenciją patenka finansiniai nusikaltimai, susiję su didesne nei 5 000 000 EUR suma, socialinio sukčiavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bylos, neteisėto bankroto sunkinančiomis aplinkybėmis bylos (kridaträchtiges Verhalten), taip pat nusikalstamos veikos pagal Akcijų įstatymą arba Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymą (kurių įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 5 000 000 EUR arba kuriose yra daugiau kaip 2 000 darbuotojų).

Aukštesniosios prokuratūros užima aukštesnę hierarchinę padėtį nei prokuratūros ir veikia prie Vienos, Graco, Linco ir Insbruko aukštesniųjų apygardos teismų. Aukštesniosios prokuratūros ne tik pateikia kaltinimus aukštesniajame apygardos teisme, bet ir atsako už už visų jos jurisdikcijoje esančių prokuratūrų priežiūrą ir yra tiesiogiai pavaldžios federaliniam teisingumo ministrui.

Generalinė prokuratūra, veikianti prie Aukščiausiojo Teismo, turi specialų statusą. Ji tiesiogiai atskaitinga federaliniam teisingumo ministrui ir neturi teisės savarankiškai duoti nurodymų prokuratūroms arba aukštesniosioms prokuratūroms. Ji taip pat neteikia jokių kaltinimų. Vietoje to jai pavesta teikti paramą Aukščiausiajam Teismui. Visų pirma ji įgaliota baudžiamosiose bylose, kuriose šalys negali (arba nebegali) pateikti apeliacijos, pareikšti vadinamąjį skundą dėl negaliojimo, kuriuo siekiama užtikrinti įstatymų laikymąsi. Taip Generalinė prokuratūra vykdo svarbią funkciją užtikrinant vienodą teisės taikymą ir teisinio tikrumo principo laikymąsi baudžiamosiose bylose.

Teisinė atsakomybė

Prokurorų drausminė, baudžiamoji ir civilinė atsakomybė reglamentuojama taip pat kaip ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų.

3. Vyresnieji teismo specialistai

Organizacinė sistema

Vyresnieji teismo specialistai (Diplomrechtspfleger*innen) yra labai svarbus Austrijos teismų sistemos ramstis. Daugiau kaip 80 proc. visų teismo sprendimų priima vyresnieji teismo specialistai, kurių šiuo metu yra 760.

Vyresniųjų teismo specialistų mokymas

Į vyresniųjų teismo specialistų mokymo kursus priimami tik teismo darbuotojai, kurie išlaikė Matura (vidurinės mokyklos baigiamąjį egzaminą) arba Berufsreifeprüfung (profesinės mokyklos baigiamąjį egzaminą), užbaigė praktinį mokymą teisme ir išlaikė tarnybos teisme ir specialiosios tarnybos egzaminus. Mokymai trunka dar trejus metus ir juos sudaro darbas teisme, įskaitant specializacijos įgijimą atitinkamoje darbo srityje, dalyvavimą bendruose ir su darbo sritimi susijusiuose mokymo kursuose ir atitinkamų egzaminų išlaikymą. Išlaikius vyresniojo teismo specialisto egzaminą ir jeigu įvykdomi kiti Vyresniųjų teismo specialistų įstatymo (Rechtspflegergesetz) 3 skirsnyje nustatyti reikalavimai, federalinis teisingumo ministras kandidatui į vyresniuosius teismo specialistus įteikia diplomą. Diplome turi būti nurodyta darbo sritis. Gavęs šį diplomą, kandidatas į vyresniuosius teismo specialistus turi įgaliojimus federalinėje teritorijoje vykdyti teisminę veiklą, susijusią su jo darbo sritimi, todėl gali dirbti vyresniuoju teismo specialistu.

Vėliau aukštesniojo apygardos teismo pirmininkas privalo nustatyti, į kurį teismą ir, jei tinkama, kuriam laikui paskirti konkretų vyresnįjį teismo pareigūną. Teisme, kurį nustato pirmininkaujantis teisėjas, vyresnįjį teismo specialistą teismo vadovybė (teismo pirmininkas arba vadovas) paskiria dirbti į konkretų, o kartais į kelis skyrius, kuriam vadovauja teisėjas.

Vyresniųjų teismo specialistų statusas

Vyresnieji teismo specialistai yra itin gerai profesiniu požiūriu pasirengę teismo pareigūnai, kuriems pagal Austrijos konstitucijos įstatymą (87a straipsnį) ir Vyresniųjų teismo specialistų įstatymą pavesta atlikti visus tiksliai aprašytus darbus pirmosios instancijos teismuose nagrinėjant civilines bylas. Jie privalo laikytis nurodymų, duodamų teisėjo, kuris paskirtas atsakingu pagal bylų paskirstymą teisme. Teisėjas gali bet kada įtraukti juos į bylos nagrinėjimą ar nuo jo nušalinti. Vyresnieji teismo specialistai gali priimti tik sprendimus. Jų priimtus sprendimus galima ginčyti tokia pat tvarka kaip ir teisėjų sprendimus. Jeigu sprendimo negalima ginčyti dėl ginčijamos sumos dydžio arba jį galima ginčyti tik ribotai laikantis įprastų taisyklių, taip pat įmanoma prašyti, kad jį priimtų už bylos nagrinėjimą atsakingas teisėjas.

Paprastai vyresnieji teismo specialistai dažniausiai dirba savarankiškai. Teisėjai nurodymų paprastai neduoda ir tai atsitinka labai retai.

Funkcijos ir pareigos

Vyresnieji teismo specialistai skiriami dirbti šiose srityse:

  • civilinio proceso, teismo sprendimų vykdymo, nemokumo procedūrų (skolų reguliavimo procedūrų) srityse;
  • bylose, kurios sprendžiamos ne ginčo tvarka;
  • nekilnojamojo turto (žemės sklypų) ir laivų registrų bylose;
  • įmonių registrų bylose.

Kiekvienai iš šių sričių yra reikalingas specialus dalykinis pasirengimas ir specialus paskyrimas dirbti vyresniuoju teismo specialistu toje srityje.

Teisėjų ir vyresniųjų teismo specialistų kompetencijos atskyrimas

Vyresniojo teismo specialisto veikla apima ne visus minėtų darbų srityse atliekamus darbus ir priimamus sprendimus. Vyresniajam teismo specialistui tenkantys darbai yra tiksliai išvardyti Vyresniųjų teismo specialistų įstatyme, nors kompetencija kai kuriose darbo srityse gali būti išplėsta.

Vyresniųjų teismo specialistų įstatyme nustatytos veiklos sritys, kuriose vyresnieji teismo specialistai dirba individualiai. Šiose veiklos srityse vyresniesiems teismo specialistams priskiriamos konkrečios pareigos (pvz., veiklos sritis nemokumo bylose apima apylinkių teismuose nagrinėjamas bankroto bylas). Žinoma, tam tikros pareigos paliekamos teisėjams.
Be to, kiekvienos veiklos sritį, be kita ko, sudaro „mokėjimo nurodymo“ procedūrų vykdymas, teismo sprendimų atitinkamoje darbo srityje teisinio poveikio patvirtinimas ir vykdymas, sprendimai dėl prašymų suteikti teisinę pagalbą, kurias vykdo vyresnieji teismo specialistai, ir oficialių funkcijų vykdymas, remiantis teisminės pagalbos prašymu, kurį teikia vidaus teismas arba vidaus institucija.

4. Advokatai

Bendroji informacija

Advokatai yra kvalifikuoti ir įgaliojimus turintys asmenys, kurie atstovauja šalims įvairiais teisminiais ir neteisminiais, viešais ir privačiais klausimais visuose Austrijos Respublikos teismuose ir valdžios institucijose.

Norint verstis advokato profesija Austrijoje, nereikia oficialaus paskyrimo, tačiau tam reikia atitikti toliau išvardytas sąlygas.

Esminiai teisiniai pagrindai nustatyti Austrijos advokatų įstatyme (Rechtsanwaltsordnung, Valstybės žinios Nr. 96/1896), Advokatų ir advokatų-stažuotojų drausminiame statute (Disziplinarstatut für Rechtsanwälte und Rechtsanwaltsanwärter, Federalinės valstybės žinios Nr. 474/1990), Federaliniame advokatų įkainių įstatyme (Bundesgesetz über den Rechtsanwaltstarif, Federalinės valstybės žinios Nr. 189/1969) ir Advokatų kvalifikacinio egzamino įstatyme (Rechtsanwaltsprüfungsgesetz, Federalinės valstybės žinios Nr. 556/1985).

Advokatams keliami profesiniai reikalavimai

Asmuo, norintis dirbti advokato darbą, pirmiausia turi baigti Austrijos teisės studijas ir turi įrodyti bent penkerius metus dirbęs teisinį darbą, iš jų ne mažiau kaip septynis mėnesius – teisme ar prokuratūroje, ir atlikti trejus metus trunkančią advokato-stažuotojo praktiką pas Austrijos advokatą.

Advokato egzaminą, kurį kandidatai privalo išlaikyti, kad galėtų verstis praktika, galima laikyti trejus metus išdirbus praktinį darbą, iš kurių ne mažiau kaip septynis mėnesius – teisme, ir atlikus ne mažiau kaip dvejų metų advokato-stažuotojo praktiką pas advokatą. Be to, kandidatai, norintys laikyti egzaminą, taip pat turi būti dalyvavę advokatams-stažuotojams rengiamuose mokymo renginiuose, kurie pagal advokatų rūmų nuostatas yra privalomi.

Pretendentai, atitinkantys tokius reikalavimus, gali teikti prašymą įrašyti juos į advokatų sąrašą tuose advokatų rūmuose, kurių kuruojamoje teisminėje jurisdikcijoje jie norėtų verstis praktika.

Užsienio advokatai, kurie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai arba kurios nors kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės ar Šveicarijos pilietis, tam tikromis sąlygomis Austrijoje taip pat gali:

  • laikinai gali vykdyti advokato veiklą Austrijoje;
  • išlaikęs profesinį tinkamumo egzaminą, teikti prašymą įtraukti jį į advokatų sąrašą kompetentinguose advokato rūmuose arba
  • be jokio išankstinio profesinio tinkamumo egzamino pradėti verstis praktika Austrijoje nurodant savo kilmės šalies profesinį vardą ir po trejų metų faktinės ir nuolatinės profesinės veiklos Austrijoje tapti visaverčiu Austrijos advokatūros nariu.

Tam tikras tiksliai apibrėžtas advokato paslaugas nustatytomis sąlygomis Austrijos Respublikoje laikinai gali teikti ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) valstybės advokatūros narys.

Teisinė atsakomybė

Advokatai, pažeidę savo profesines pareigas ir neatitinkantys savo statuso, turi atsakyti prieš vietos advokatų rūmų išrinktą Drausminę tarybą. Drausminės tarybos skiriamos sankcijos gali apimti atitinkamos asmens išbraukimą iš advokatų sąrašo. Skundus dėl tokių sprendimų nagrinėja Aukščiausiosios apeliacinės ir drausminės komisijos ketverto senatas, kurį sudaro du Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir du advokatai.

Be to, advokatai taip pat gali būti patraukti baudžiamojon ir civilinėn atsakomybėn.

Advokatų rūmai, Austrijos nacionaline advokatų asociacija

Visi į vienos federalinės provincijos advokatų sąrašą įtraukti advokatai ir advokatai-stažuotojai sudaro advokatų rūmus (Rechtsanwaltskammer). Advokatų rūmai yra viešąja teise reglamentuojamos įstaigos ir vykdo veiklą nepriklausomai.

Federaliniu lygmeniu Austrijos advokatų interesus iš esmės gina Austrijos nacionalinė advokatų asociacija (Österreichischer Rechtsanwaltskammertag). Austrijos nacionalinę advokatų asociaciją sudaro Austrijos advokatų rūmai ir jų atstovų susirinkimas, kurį sudaro advokatų rūmų delegatai.

5. Notarai

Bendroji informacija

Notarais kaip nepriklausoma ir nešališka prevencinio pobūdžio teisingumo institucija teisės paslaugų naudotojai gali naudotis privatiems teisiniams santykiams reguliuoti.

Pagrindinė notarų pareiga – dalyvauti teisiniuose procesuose ir teikti teisinę pagalbą gyventojams. Notarai sudaro viešuosius aktus, saugo tretiesiems asmenims priklausantį turtą patikėjimo teise, surašo privačius aktus ir atstovauja šalims, dažniausiai kai nėra ginčo. Be to, notarai veikia kaip teismo patikėtiniai neginčo procese. Konkrečiai jie pasitelkiami paveldėjimo procese kaip vadinamieji teismo komisarai.

Notarai privalo užtikrinti mirusio asmens turto apsaugojimą ir perdavimą asmenims, kurie turi atitinkamą teisę. Šiam darbui reikalingos specialiosios paveldėjimo teisės ir neginčo proceso žinios, o tai taip pat reiškia, kad gyventojai nuolat kreipiasi į notarus pagalbos surašant testamentą ar patarimo ar atstovavimo paveldėjimo klausimais.

Notarai yra viešieji pareigūnai, tačiau ne valstybės tarnautojai. Jie prisiima komercinę riziką, susijusia su notaro praktiką, tačiau tai nėra verslas. Jie panašūs į laisvųjų profesijų atstovus, tačiau būdami teismo komisarai jie yra teismo pareigūnai. Notaro darbas yra pagrindinis užsiėmimas ir negali būti derinamas su advokato veikla.

Notarų skaičių ir jų biurų vietą keičia federalinis teisingumo ministras savo nutarimu. 2019 m. spalio duomenimis Austrijoje buvo 519 notaro pareigybių.

Esminiai teisiniai pagrindai nustatyti Notarų kodekse (Notariatsordnung, Valstybės žinios Nr. 75/1871), Notarinių aktų įstatyme (Notariatsaktsgesetz, Valstybės žinios Nr. 76/1871), Notarų įkainių įstatyme (Notariatstarifgesetz, Federalinės valstybės žinios Nr. 576/1973), Įstatyme dėl notarų egzamino (Notariatsprüfungsgesetz, Federalinės valstybės žinios Nr. 522/1987), Teismo komisarų įstatyme (Gerichtskommissärsrgesetz, Federalinės valstybės žinios Nr. 343/1970) ir Teismo komisaro įkainių įstatyme (Gerichtskommissionstarifgesetz, Federalinės valstybės žinios Nr. 108/1971).

Mokymas

Bet kuris asmuo, užbaigęs teisės (Austrijos teisės) studijas ir besidomintis notaro profesija, turi susirasti notarą, kuris jį priimtų savo darbuotoju ir įrašytų į kandidatų į notarus sąrašą.

Įrašyti asmenį į kandidatų į notarus sąrašą, kurį tvarko atitinkami notarų rūmai, galima, tik jei tas asmuo turi septynių mėnesių praktinio teisminio darbo teisme arba prokuratūroje patirtį ir pirmo įrašymo į kandidatų sąrašą metu jam nebuvo suėję 35 metai.

Kad jam būtų leista laikyti notaro egzaminą, kandidatas į notarus turi išklausyti privalomus mokymus, kuriuos nustato notarų rūmai.

Notaro egzaminas laikomas per du kartus.

  • Pirmąją egzamino dalį kandidatas į notarus gali laikyti praėjus 18 kandidatavimo mėnesių, tačiau šią dalį privalo išlaikyti ne vėliau kaip iki penktųjų kandidatavimo metų pabaigos, priešingu atveju jis bus pašalintas iš kandidatų į notarus sąrašo.
  • Antrąją dalį galima laikyti praėjus ne mažiau kaip dar vieneriems metams praktinio darbo tapus kandidatu į notarus. Antrąją notaro egzamino dalį privaloma išlaikyti ne vėliau kaip per dešimt metų nuo kandidatavimo pradžios, priešingu atveju asmuo bus pašalintas iš kandidatų į notarus sąrašo.

Paskyrimas

Apie atsilaisvinusias arba naujai įsteigtas notarų vietas turi būti skelbiama viešai. Pagal įstatymą (Notarų kodekso 6 skirsnis), be kita ko, reikalaujama, kad pareiškėjai užimti notaro pareigas atitiktų šias sąlygas:

  • būtų ES arba EEE valstybės narės arba Šveicarijos piliečiai;
  • būtų sėkmingai užbaigę Austrijos teisės studijas;
  • būtų išlaikę notaro egzaminą ir
  • galėtų įrodyti septynerių metų teisinio darbo patirtį, įskaitant ne mažiau kaip trejus metus kaip kandidato į notarus nuo notaro egzamino išlaikymo.

Tačiau šie pagrindiniai reikalavimai nesuteikia teisės būti paskirtu notaru. Įdarbinimo procedūros metu pareiškėjus įvertina ir jų eilės sąrašą sudaro notarų rūmai, kuriems priskirta teritorinė jurisdikcija, o po to – atsakingo regiono teismo ir aukštesniojo regiono teismo personalo skyriai ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi faktinis darbo stažas. Notarų rūmai ir abu personalo skyriai federaliniam teisingumo ministrui teikia po tris asmenis. Nors ministro šis teikimas nesaisto, paprastai jis paskiria tik sąraše esančius pareiškėjus.

Asmuo gali užsiimti notaro praktika iki kalendorinių metų, einančių po metų, kai asmeniui suėjo 70 metų, sausio 31 dienos. Oficialiai perkelti notarą į kitą notaro vietą negalima.

Notarų priežiūra. Teisinė atsakomybė

Dėl notarų atliekamų pareigų sudarant viešus aktus ir teismo komisarų vaidmens jiems taikoma ypatinga priežiūra. Notarų priežiūrą vykdo federalinis teisingumo ministras, Teisingumo administravimo departamentas ir tiesiogiai notarų rūmai

Notarams galioja atskira drausminė teisė. Atsakomybę už drausmės pažeidimus pirmoje instancijoje taiko aukštesnysis regioninis teismas kaip notarų drausmės teismas, antroje instancijoje – Aukščiausiasis Teismas kaip notarų drausmės teismas. Nagrinėjančių bylą komisijų sudėtyje kiekvienu atveju turi būti notarų Sankcijos, kurias gali pritaikyti drausmės teismas, apima pašalinimą iš pareigų. Sankcijas už administracinės teisės pažeidimus taiko notarų rūmai.

Be drausminės atsakomybės, notarai atsako ir pagal baudžiamąją bei civilinę teisę.

Veikdami kaip teismo komisarai, notarai baudžiamojoje teisėje laikomi valstybės tarnautojais ir todėl atsako už profesinį aplaidumą, įskaitant visų pirma piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais. Jų atsakomybė pagal civilinę teisę reglamentuojama skirtingai. Jei notarai veikia kaip teismo komisarai, jiems taikomos tos pačios atsakomybės sąlygos kaip ir teisėjams bei prokurorams. Todėl šalys negali tiesiogiai pareikšti ieškinio notarams ir atsakovu ieškinyje dėl žalos atlyginimo privalo nurodyti valstybę. Tyčios ar didelio neatsargumo atveju valstybė gali pareikšti atgręžtinį ieškinį. Išskyrus tuos atvejus, kai veikia kaip teismo komisarai, notarai tiesiogiai atsako prieš šalis pagal civilinę teisę.

Notarų kolegijos, Austrijos notarų rūmai

Federalinėje provincijoje praktikuojantys notarai arba tos provincijos kandidatų į notarus sąraše esantys asmenys sudaro notarų kolegiją. Vienos, Žemutinės Austrijos ir Burgenlando federalinės provincijos turi savo bendrą kolegiją, kaip ir Tirolio ir Forarlbergo federalinės provincijos.

Kolegija atsako už profesijos garbės ir orumo išsaugojimą ir atstovavimą savo interesams.

Kiekviena notarų kolegija turi iš savo narių tarpo išsirinkti notarų rūmų narius. Notarų rūmus sudaro vienas pirmininkas ir nariai: šeši kiti notarai (Vienoje – dvylika) ir trys kandidatai į notarus (Vienoje – šeši).

Austrijos nacionalinius notarų rūmus sudaro federaliniai provincijų notarų rūmai. Austrijos notarų rūmai atstovauja notarams ir gina jų teises bei interesus klausimais, susijusiais su Austrijos notarais apskritai arba tais klausimais, kurie platesnio masto, palyginti atskirų notarų rūmų kompetencijos ribomis.

Susijusios nuorodos

Teisininkų profesijos – Austrija

Paskutinis naujinimas: 07/01/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.