Tėvų pareigos: vaiko globa ir bendravimo teisės

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“? Kokios yra asmens, turinčio tėvų atsakomybę, teisės ir pareigos?

Tėvų pareigų reikšmė ir jų vykdymo trukmė

Tėvų pareigos – tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos iki vaikams sulaukiant pilnametystės arba iki jiems suteikiamos pilnamečio teisės. Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus. 16 metų amžiaus sulaukusiems nepilnamečiams pilnamečio teisės gali būti suteikiamos vedybų pagrindu.

Tėvų pareigų turėtojo teisės ir pareigos

Tėvų pareigos apima šias su jų vaikais susijusias teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1877–1920-C straipsniai):

• suteikti vaikams (ypač fizinių ir psichikos sutrikimų turintiems vaikams) išsimokslinimą – užtikrinti jų bendrąjį lavinimą ir profesinį rengimą;
• pagal savo išgales skatinti vaikų fizinę ir psichikos raidą;
• remti vaikus ir dengti išlaidas, susijusias su jų saugumu, sveikata ir ugdymu;
• atstovauti vaikams;
• atlikti vaiko turto administratoriaus pareigas taip kruopščiai, kaip atliekamos savo turto valdymo pareigos;
• vykdyti vaikų globos pareigas ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą;
• jeigu vaikai palieka tėvų namus arba iš jų iškeliami, užtikrinti vaikų pajamas, prireikus – naudojantis valdžios institucijos paslaugomis;
• priimti sprendimus dėl jaunesnių nei 16 metų amžiaus vaikų religinio ugdymo;
• priklausomai nuo vaikų brandos, atsižvelgti į jų nuomonę dėl svarbių šeimos reikalų ir pripažinti vaikų teisę savarankiškai kurti savo gyvenimą.

Kita vertus:

• vaikų pareiga – paklusti savo tėvams;
• vaikai negali palikti tėvų namų arba namų, kuriuos jiems paskyrė tėvai, ir negali būti iš jų iškelti;
• tėvai neprivalo remti savo vaikų arba dengti su jų saugumu, sveikata ir ugdymu susijusių išlaidų, jei vaikai gali patys padengti šias išlaidas iš darbo gaunamomis ar kitomis pajamomis;
• tėvai gali naudoti iš savo vaiko turto gaunamas pajamas siekdami padengti išlaidas, susijusias su savo vaiko rėmimu, sauga, sveikata ir ugdymu, taip pat, kiek tai pagrįsta, susijusias su kitais šeimos poreikiais;
• tėvai, būdami administratoriais, neprivalo laiduoti už savo vaikų turtą, išskyrus dėl vertybinių popierių, taip pat jei teismas, atsižvelgdamas į turto vertę, nusprendžia, jog tai reikalinga.

Išskirtinėmis aplinkybėmis galioja:

• turto, kurį vyresnis nei 16 metų amžiaus vaikas įgijo užsidirbęs lėšų, valdymo arba disponavimo juo veiksmai;
• nepilnamečio kasdieniam gyvenimui būdingi teisiniai sandoriai, kurie, nors ir atitinka vaiko kompetenciją, yra susiję tik su išlaidomis dėl nedidelės svarbos turto arba disponavimu šiuo turtu;
• su profesija, gebėjimais ar amatu susiję teisiniai sandoriai, kuriuos nepilnametis įgaliotas atlikti, arba teisiniai sandoriai, vykdomi atliekant su profesija, gebėjimais ar amatu susijusius veiksmus.

(Kalbant apie nepilnamečio veiksmus, susijusius su profesija, gebėjimais ir amatu, ir veiksmus, vykdomus atliekant su profesija, gebėjimais ar amatu, reikalavimus atitinkančiu turtu laikomas tik turtas, kuriuo nepilnametis laisvai disponuoja).

Tėvams priklausantis turtas:

• tėvams priklauso turtas, kurį kartu su jais gyvenantis nepilnametis įgyja lėšomis, gautomis už tėvus atlikus darbą, ir naudodamas tėvams priklausančias priemones ar kapitalą;
• tėvai privalo duoti vaikui dalį sukaupto turto arba kitaip kompensuoti jam už darbą; tačiau nėra galimybės teisme išsireikalauti, kad ši pareiga būtų vykdoma.

Pajamos iš vaiko turto:

• tėvai gali naudoti iš savo vaiko turto gaunamas pajamas siekdami padengti išlaidas, susijusias su savo vaiko rėmimu, sauga, sveikata ir ugdymu, taip pat, kiek tai pagrįsta, susijusias su kitais šeimos poreikiais;
• jei tėvų pareigas vykdo tik vienas iš tėvų, laikantis teisėje nustatytų sąlygų, už vaiko pajamų naudojimą atsakingas šis asmuo;
• lėšų teikėjas arba testatorius negali uždrausti naudoti pajamas, gaunamas iš turto, kurį vaikas teisėtai įgyja paveldėjimo būdu (privalomoji palikimo dalis).

Tėvų valdžios apribojimai

Tėvai neadministruoja:

• vaiko turto, įgyto paveldėjimo būdu, kurio administruoti tėvai neturi teisės dėl to, kad ši teisė iš jų atimta arba kad iš jų atimta paveldėjimo teisė;
• prieš tėvų valią vaikui padovanoto arba vaiko paveldėto turto;
• vaikui palikto ar padovanoto turto, kurio administravimo teisės tėvams nesuteiktos;
• turto, kurį vyresnis nei 16 metų vaikas įgijo užsidirbęs lėšų.

Būdami vaikų atstovais, be teismo leidimo tėvai negali:

• perduoti arba suvaržyti turto, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris gali būti prarastas arba kurio būklė gali pablogėti, perduodamas siekiant išsaugoti jo vertę (šis apribojimas neapima nepilnamečio pinigų ar kapitalo naudojimo įsigyjant turtą);
• balsuoti bendrovių visuotiniame susitikime vykstant svarstymams, kai reikalaujama šių bendrovių likvidavimo;
• įgyti komercinės ar pramonės bendrovės arba toliau naudotis vaiko paveldėtu arba jam padovanotu turtu;
• investuoti į bendrovę kaip paprastąją bendriją arba komanditinę akcinę bendriją;
• prisiimti įsipareigojimų užsienio valiuta arba įsipareigojimų, atsirandančių dėl teisės, kuri gali būti perduodama indosuojant;
• laiduoti už kitų skolas arba jas perimti;
• teikti kreditų;
• prisiimti prievolių, kurios turės būti vykdomos vaikui sulaukus pilnametystės;
• suteikti kredito teisių;
• atsisakyti paveldėto turto ar palikimo;
• priimti paveldėto ar padovanoto turto arba palikimo, kai jam administruoti reikia išlaidų, arba sutikti su padalijimu ne teisme;
• išnuomoti turto ilgesniam nei šešerių metų terminui;
• sutikti su turto padalijimu arba prašyti teisme padalyti nedalomos bendrosios nuosavybės turtą arba likviduoti ir išdalyti bendrovės turtą;
• derėtis dėl sandorio arba sudaryti arbitražinį susitarimą dėl ankstesnėse dalyse nurodytų veiksmų arba derėtis dėl susitarimo su kreditoriais.

Be teismo leidimo tėvai negali:

• išsinuomoti arba įsigyti, tiesiogiai ar per tarpininką, net ir viešame aukcione, vaikui, už kurį atsakingi tėvai, priklausančio turto ar teisių;
• tapti kreditų ar kitų vaiko teisių perėmėjais, išskyrus teisėto teisių perėmimo atvejus, įsigijimo vykstant turto surašymo procesui atvejus arba turto dalies suteikimo teismui leidus atvejus.

Turto administravimo termino pabaiga

• Kai tik vaikas sulaukia pilnametystės arba kai jam suteikiamos pilnamečio teisės, tėvai privalo vaikui perduoti visą jam priklausantį turtą.
• Jei tėvų valdžia arba turto valdymo teisė nustoja galioti dėl kitų priežasčių, turtas turi būti perduodamas vaiko teisiniam atstovui.
• Kilnojamasis turtas turi būti grąžinamas tos pačios būklės, kokios buvo įgytas. Jei šio turto nebėra, tėvai privalo už tą turtą sumokėti pagal jo vertę, išskyrus jei turtu bendrai naudojosi ir vaikas arba jei turtas sunyko dėl nuo tėvų nepriklausomų priežasčių.

2 Kaip paprastai nustatoma, kam priklauso tėvų atsakomybė už vaiką?

Tėvų pareigos santuokoje

• Santuokoje tėvų pareigos tenka abiem tėvams.
• Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jei nesama susitarimo dėl ypatingos svarbos klausimų, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą ir teismas dės pastangas, kad būtų pasiektas sutaikinimas.
• Jei pirmesnėje dalyje minėto sutaikinimo pasiekti neįmanoma, prieš priimdamas sprendimą teismas išklauso vaiko nuomonės, išskyrus jei dėl svarbių aplinkybių geriau to nedaryti.

Vieno iš tėvų veiksmai

• Jei kuris nors iš tėvų kokį nors veiksmą atlieka vykdydamas tėvų pareigas, laikoma, kad tas asmuo veikia bendru abiejų tėvų sutarimu, išskyrus jei teisėje aiškiai reikalaujama, kad būtų gautas abiejų tėvų sutikimas, arba jei tas veiksmas yra ypatingos svarbos veiksmas.
• Reikalavimas dėl susitarimo nebuvimo netaikomas sąžiningai veikiančiam trečiajam asmeniui.
• Trečiasis asmuo privalo atsisakyti dalyvauti veiksme, kurį atlieka vienas iš tėvų, jei manoma, jog veikiama nesusitarus, arba jei vienam iš tėvų žinoma, kad kitas iš tėvų tam veiksmui prieštarauja.

Vaiko vieno iš tėvų ir jo sutuoktinio ar registruoto partnerio bendrai vykdomos tėvų pareigos

• Jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų, teismo sprendimu tėvų pareigos gali būti priskiriamos to asmens sutuoktiniui arba registruotam partneriui ir jie bendrai vykdo šias pareigas.
• Šiuo atveju sprendimas dėl bendro tėvų pareigų vykdymo priimamas vienam iš tėvų ir jo sutuoktiniui ar registruotam partneriui pateikus pareiškimą.

Jei įmanoma, teismas turi išklausyti nepilnamečio nuomonės.

3 Ar gali būti tėvų atsakomybė paskirta kitam asmeniui, jeigu tėvai negali arba nenori vykdyti pareigų savo vaikams?

Taip, atsižvelgiant į toliau pateiktas aplinkybes.

Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai negali vykdyti tėvų pareigų

Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų. Jei kitas iš tėvų šių pareigų negali vykdyti remdamasis teismo sprendimu, tėvų pareigas privalo vykdyti šie asmenys (atsižvelgiant į pirmumą) (Civilinio kodekso 1903 straipsnis):

• bet kurio iš tėvų sutuoktinis ar registruotas partneris;
• kuris nors bet kurio iš tėvų giminaitis.

Šios taisyklės taip pat mutatis mutandis taikytinos, jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų.

Vieno iš tėvų mirtis

Mirus vienam iš tėvų, tėvų pareigų vykdymo atsakomybė tenka likusiam iš tėvų.

Atvejai, kai nepilnamečiui paskiriama privaloma globa (Civilinio kodekso 1921 straipsnis):

• Jei abu tėvai mirę.
• Jei tėvams uždrausta vykdyti tėvų pareigas, susijusias su tėvų valdžia vaikui.
• Jei tėvams ilgiau nei šešiems mėnesiams uždrausta vykdyti tėvų pareigas.
• Jei tėvai nežinomi.

Pastaba. Uždraudimas vykdyti tėvų pareigas gali būti susijęs tik su pačių vaikų globa arba su jų turto administravimu, arba su abiem šiais aspektais.

Atvejai, kai nustatoma vaiko turto administravimo sistema (Civilinio kodekso 1921 straipsnis):

• Jei teisė administruoti visą nepilnamečio turtą ar jo dalį tėvams nesuteikta, jei tai daryti jiems uždrausta arba jei ši teisė laikinai atimta dėl nustatytos kitos teisės arba jei administratorius nepaskirtas.
• Kai institucija, kompetentinga paskirti globėją, viso nepilnamečio turto ar jo dalies administravimą patiki kitam asmeniui.

Globėjo arba turto valdytojo skyrimas teismo iniciatyva

Jei nepilnamečio atžvilgiu taikoma viena iš pirmiau aprašytų aplinkybių, laikomų priežastimi paskirti globėją ar turto administratorių, teismas privalo savo iniciatyva paskirti globėją arba turto administratorių.

Bet kuri administravimo ar teisminė institucija arba civilinės metrikacijos įstaigų pareigūnai, kurie, vykdydami savo pareigas, žino apie šias aplinkybes, privalo apie jas pranešti kompetentingam teismui.

Kaip įgyvendinama vaiko globa ir kaip administruojamas jo turtas?

Globą įgyvendina globėjas ir šeimos taryba. Globėjas turi tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi tėvai, nors įstatymu nustatyta tam tikrų pakeitimų ir apribojimų (Civilinio kodekso 1927–1950 straipsniai).

Turtą administruoja vienas ar daugiau administratorių, o jei paskirta globa – šeimos taryba.

Globa įgyvendinama ir turtas administruojamas prižiūrint teismui.

Teismo atsakomybė – patvirtinti arba paskirti globėjus, turto administratorius ir šeimos tarybos narius.

Kas gali būti globėju?

Tėvai gali paskirti savo vaikų globėją, kurį turi patvirtinti teismas. Tėvams nepaskyrus globėjo arba teismui nepatvirtinus paskirto asmens, globėją, išklausęs šeimos tarybos nuomonės, paskiria teismas.

Prieš paskirdamas globėją teismas privalo išklausyti nepilnamečio nuomonę.

Teismas globėju turi paskirti vieną iš:

• nepilnamečio giminaičių arba šeimos narių;
• asmenų, kuriems de facto priklauso nepilnamečio globa arba kurie juo rūpinasi;
• asmenų, rodančių prieraišumą vaikui.

Kas negali būti globėju?

Globėjais negali būti šie asmenys (Civilinio kodekso 1933 straipsnis):

• nepilnamečiai, kuriems nesuteiktos pilnamečio teisės;
• asmenys, kuriems nustatytas protinis neveiksnumas, net jeigu jiems nėra nustatyta globa, kai apribojamas naudojimasis asmeninėmis teisėmis;
• netinkamo elgesio asmenys arba asmenys, kurių pragyvenimo šaltinis neaiškus;
• asmenys, kuriems uždrausta vykdyti tėvų pareigas arba kuriems laikinai uždrausta vykdyti visas ar tam tikras tėvų pareigas;
• asmenys, kuriems dėl pareigų nevykdymo buvo nutraukta ar laikinai sustabdyta kito vaiko globa arba panaikinta narystė šeimos taryboje;
• asmenims, su kuriais dėl jų kaltės kiti asmenys išsiskyrė arba pradėjo gyventi skyrium ir kurie buvo nušalinti nuo turto valdymo;
• asmenys, kuriems iškelta ir nebaigta nagrinėti arba kuriems per paskutinius penkerius metus buvo iškelta byla dėl nepilnamečio ar jo tėvų;
• asmenys, kurių tėvams, vaikams arba sutuoktiniams iškelta ir nebaigta nagrinėti arba per penkerius paskutinius metus buvo iškelta byla dėl nepilnamečio ar jo tėvų;
• asmenys, kurie yra asmeniniai nepilnamečio ar jo tėvų priešai;
• asmenys, kuriems, laikydamiesi tokių pačių sąlygų, kokių laikomasi skiriant globėją, nepilnamečio motina arba tėvas neleidžia būti globėju;
• teismo ar prokuratūros (port. Ministério Público) pareigūnai, atliekantys funkcijas apygardoje, kurioje yra vaiko registruota gyvenamoji vieta ar jo turtas;
• suaugusieji, kuriems paskirta globa, nemokūs asmenys ir asmenys, kuriems uždrausta arba laikinai uždrausta vykdyti tėvų pareigas arba būti globėjais dėl turto valdymo, gali būti skiriami globėjais, jeigu jiems priskiriama tik nepilnamečio, kaip asmens, globa ir kontrolė arba jeigu tą galima daryti pagal paskirtas globos priemones.

Kas gali būti administratoriumi?

Pirmiau pateiktos taisyklės dėl globėjo pasirinkimo, taip pat draudimas vykdyti šias funkcijas taikomi ir administratoriui, išskyrus konkrečius įstatyme numatytus atvejus.

Be to, administratoriais negali būti šie asmenys (Civilinio kodekso 1970 straipsnis):

• nemokūs asmenys ir asmenys, kuriems uždrausta arba laikinai uždrausta vykdyti tėvų pareigas arba būti globėjais dėl turto administravimo;
• asmenys, pripažinti kaltais dėl vagystės, apiplėšimo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, bankroto ar tyčinio nemokumo ir apskritai dėl su turtu susijusių nusikaltimų arba pripažinti kaltais kaip šių nusikaltimų bendrininkai.

Tėvų pareigų priskyrimas dėl tėvų de facto negalėjimo vykdyti tėvų pareigų

Jei tėvai de facto negali vykdyti tėvų pareigų, prokuratūra turi imtis reikiamų priemonių nepilnamečiui apsaugoti ir gali šiuo tikslu paskirti asmenį, kuris nepilnamečio vardu galėtų sudaryti tam nepilnamečiui svarbius ar aiškiai jam naudingus teisinius sandorius.

Tėvų pareigų vykdymo apribojimas susiklosčius aplinkybėms, keliančioms pavojų nepilnamečiui, išskyrus uždraudimą vykdyti tėvų pareigas

Jei kyla pavojus nepilnamečio saugai, sveikatai, etikos principams ar ugdymui, tačiau padėtis nėra tiek rimta, kad reikėtų uždrausti vykdyti tėvų pareigas, teismas gali, prokuratūrai ar bet kuriam kitam asmeniui pateikus pareiškimą, imtis reikiamų priemonių nepilnamečiui apsaugoti (Civilinio kodekso 1918 straipsnis).

1999 m. rugsėjo 1 d. įstatymu Nr. 147/99 patvirtinto įstatymo dėl rizikos grupėje esančių vaikų ir jaunimo apsaugos 35 straipsnyje nustatytos paramos nepilnamečiams ir jų apsaugos priemonės susiklosčius riziką keliančioms aplinkybėms:

• bendra tėvų parama;
• bendra kito šeimos nario parama;
• patikėjimas puikios reputacijos asmeniui;
• parama savarankiškam gyvenimui;
• globa šeimoje;
• stacionarioji globa;
• patikėjimas asmeniui, kuris atrenkamas nepilnamečiui įvaikinti, šeimai ar įstaigai įvaikinimo tikslu.

Tėvams pritarus ir nepilnamečiui neprieštaraujant, vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai (port. comissões de protecção de crianças e jovens) yra kompetentingi be teismo įsikišimo taikyti pirmiau nurodytas vaiko apsaugos ir pagalbos jam priemones, išskyrus galutinę pateikto sąrašo priemonę (patikėjimas įvaikinimo tikslu), nes nuspręsti ją taikyti gali tik teismas.

Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai – oficialios finansiškai nepriklausomos, neteisminės institucijos, siekiančios propaguoti vaikų ir jaunimo teises ir užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms paveikti vaikų ir jaunimo saugą, sveikatą, mokymą, ugdymą ar apskritai raidą, arba šias aplinkybes pašalinti.

Teismui ar vaikų ir jaunimo apsaugos komitetams nusprendus taikyti kurią nors iš pirmiau nurodytų priemonių, tėvai toliau vykdo tėvų pareigas visose srityse, suderinamose su ta priemone.

Jei nepilnametis patikimas trečiajam asmeniui arba ugdymo ar globos įstaigai, turi būti nustatyta matymosi su vaiku sistema, išskyrus jei, išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus to geriau nedaryti.

Su galiojančia įstatymo dėl rizikos grupėje esančių vaikų ir jaunimo apsaugos versija galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=545&tabela=leis

Tėvų pareigų vykdymo apribojimas susiklosčius aplinkybėms, keliančioms pavojų nepilnamečio turtui, išskyrus uždraudimą vykdyti tėvų pareigas

Jei dėl netinkamo tėvų atliekamo administravimo kyla pavojus vaiko turtui, tačiau padėtis nėra tiek rimta, kad reikėtų uždrausti vykdyti tėvų pareigas, teismas, gavęs prokuratūros ar bet kurio giminaičio pareiškimą, gali prireikus nurodyti taikyti šias priemones.

Atsižvelgdamas į turto vertę teismas gali visų pirma tėvų pareikalauti:

• pateikti sąskaitas;
• pateikti informaciją apie vaiko turto administravimą ir būklę

ir, jei šių priemonių nepakanka:

• pateikti garantiją.

4 Jeigu tėvai nutraukia santuoką arba išsiskiria, kaip išsprendžiamas tėvų atsakomybės nustatymo ateityje klausimas?

Tėvų pareigų vykdymas skyrybų, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia atveju reglamentuojamas vadovaujantis šiais principais (Civilinio kodekso 1906 straipsnis):

• tėvų pareigas, susijusias su ypatingos svarbos vaiko gyvenimui klausimais, laikydamiesi santuokos sąlygų, bendrai vykdo abu tėvai, išskyrus akivaizdžios svarbos atvejus, kai bet kuris iš tėvų gali veikti vienas ir kuo skubiau suteikia informaciją kitam iš tėvų;
• jei nustatoma, kad bendrai vykdant tėvų pareigas klausimais, kurie yra ypatingai svarbūs vaiko gyvenimui, prieštaraujama vaiko interesams, teismas, priimdamas pagrįstą sprendimą, nustato, kad tas pareigas turi vykdyti vienas iš tėvų;
• tėvų pareigas, susijusias su vaiko kasdiene veikla, vykdo vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas paprastai gyvena, arba vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas laikinai gyvena, tačiau pastarasis, vykdydamas savo pareigas, neturėtų veikti nesilaikydamas svarbiausių ugdymo gairių, kurias nustatė vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas paprastai gyvena;
• vienas iš tėvų, kuris yra atsakingas už su kasdiene veikla susijusių tėvų pareigų vykdymą, gali vykdyti šias pareigas vienas arba paskirti kitam asmeniui jas vykdyti;
• atsižvelgdamas į vaiko interesus, taip pat į visas susijusias aplinkybes, konkrečiai – į tėvų susitarimą ir kiekvieno iš jų išreikštą norą skatinti vaiką palaikyti normalius ryšius su kitu iš tėvų, teismas priima sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir teisių matytis su vaiku;
• vienas iš tėvų, kuris nevykdo visų ar dalies tėvų pareigų, turi teisę būti informuotas apie tai, kaip yra vykdomos šios pareigos, visų pirma dėl vaiko ugdymo ir gyvenimo sąlygų;
• priimdamas sprendimą teismas visada atsižvelgia į vaiko interesus – jie, be kita ko, skatina išlaikyti artimą ryšį su abiem tėvais bei sudaryti ir patvirtinti susitarimus, taip pat priima sprendimus, kuriais suteikiama daug galimybių palaikyti ryšį su abiem tėvais ir abiem tėvams dalytis atsakomybe.

5 Jeigu tėvai sudaro sutartį dėl tėvų atsakomybės, kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis, kad sutartis būtų teisiškai įpareigojanti?

Kad susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo būtų teisiškai privalomas, jį vienu iš būdų, nurodytų atsakymuose į 6–10 klausimus, turi patvirtinti teismas arba civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas.

6 Jeigu tėvai negali susitarti dėl tėvų atsakomybės, kokios alternatyvios priemonės padeda šį konfliktą išspręsti nesikreipiant į teismą?

Prieš prašydamos teismo įsikišti arba kol nagrinėjama teismo byla šalys gali naudoti ir kitas konflikto sprendimo priemones.

Taikinimas prieš įsikišant teismui

Savanoriško susitaikymo principas

Prieš iškeldami bylą teisme tėvai, siekdami susitarti dėl tėvų pareigų, gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikinimo paslaugomis.

Portugalijoje susitaikymas yra savanoriškas. Su savais vaikais susijusio sutuoktinių konflikto šalys, susitarusios, prieš iškeldamos teismo bylą gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikinimo paslaugomis. Jei byla iškelta, teismas taip pat gali nukreipti šalis pas taikintoją, tačiau, jei šalys su tuo nesutinka ar tam prieštarauja, teismas negali nurodyti naudotis taikintojo paslaugomis.

Privalomas susitarimo ratifikavimas

Susitarimą pasiekus su taikintojo pagalba, tam, kad tas susitarimas būtų teisiškai privalomas ir vykdytinas, šalys, atsižvelgdamos į konkretų atvejį, privalo kreiptis į teismą arba civilinės metrikacijos įstaigos pareigūną dėl jo ratifikavimo.

Kalbant apie bylas, susijusias su šeimos klausimais, patenkančiais į civilinės metrikacijos įstaigos pareigūno kompetenciją, turi būti sudarytas išankstinis šalių susitarimas – jei susitarimo nėra, šios bylos patenka į teismo kompetencijos sritį.

Civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų tik tais atvejais, kai šis susitarimas abipusiu sutikimu pridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium. Prieš civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui ratifikuojant susitarimą, prokuratūra pateikia nuomonę dėl to susitarimo aspektų, susijusių su tėvų pareigomis nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Jei prieš iškeliant bylą naudojamasi sutuoktinių taikinimo paslaugomis ir tai daroma vien siekiant nustatyti tėvų pareigas, susijusias su nepilnamečiais vaikais (šiuo atveju susitarimas nepridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium), dėl šio susitarimo ratifikavimo šalys turi kreiptis į kompetentingą teismą.

Privačios taikinimo paslaugos

Jeigu šalys nori pasinaudoti privačiomis taikintojo paslaugomis, turi sumokėti mokesčius taikintojui. Ši suma, taikinimo taisyklės ir grafikas nustatomi taikinimo protokole, kurį šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo pradžioje. Teisingumo ministerija pateikia taikintojų, su kuriais šalys gali konsultuotis dėl privataus taikintojo pasirinkimo, sąrašą: https://dgpj.justica.gov.pt/Portals/31/GRAL_Media%E7%E3o/Lista-mediadores-privada_18.09.2020.pdf.

Viešosios taikinimo paslaugos

Kad galėtų naudotis viešosiomis taikinimo paslaugomis, šalys turi susisiekti su Teisingumo politikos generalinio direktorato (port. Direcção Geral da Política de Justiça) alternatyvaus ginčų sprendimo biuru ir paprašyti jo paskirti išankstinį susitikimą su taikintoju. Šalys gali kreiptis telefonu, e. paštu ar užpildydamos elektroninę formą. Per išankstinį susitikimą su viešuoju taikintoju šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo protokolą. Nustatomas taikinimo laikotarpis, susitikimų laikas ir paaiškinamos procedūros taisyklės. Viešojo sutuoktinių taikinimo paslaugų kaina – 50 EUR kiekvienai šaliai, neatsižvelgiant į numatytų susitikimų skaičių. Šį 50 EUR mokestį abi šalys sumoka prieš pradedant teikti viešąsias taikinimo paslaugas. Viešojo taikinimo paslaugas teikiančių taikintojų mokesčių išlaidas dengia ne šalys. Pagal įstatymu nustatytą tvarkaraštį jas dengia Teisingumo politikos generalinis direktoratas.

Susitikimai su viešuoju taikintoju gali vykti Teisingumo politikos generalinio direktorato patalpose arba savivaldybės, kurioje šalys gyvena, paskirtose patalpose.

Kalbant apie viešąsias taikinimo paslaugas, šalys gali rinktis taikintoją iš taikintojų, atrinktų teikti viešąsias taikinimo paslaugas, sąrašo. Viešųjų taikintojų sąrašas pateikiamas pirmiau nurodytoje svetainėje. Jei šalys nepasirenka taikintojo, Teisingumo politikos generalinio direktorato alternatyvaus ginčų sprendimo biuras, atsižvelgdamas į atstumą iki šalių gyvenamosios vietos, iš viešųjų taikintojų sąrašo eilės tvarka išrenka vieną taikintoją. Paprastai tarpininkas išrenkamas elektroninėmis priemonėmis.

Teisinė pagalba

Jei šalys turi teisę gauti teisinę pagalbą, ji gali apimti taikinimo išlaidas.

Taikinimas ir formalus posėdis dalyvaujant specialistams teismo proceso metu

Jei šalys perduoda klausimą nagrinėti teismui, pradedamas civilinis procesas dėl tėvų pareigų vykdymo – pirmiausiai teisėjas paskiria susitikimą su tėvais.

Jei tėvai susitikime negali susitarti, teisėjas susitikimą atideda ilgiausiam galimam laikui, t. y. dviem–trims mėnesiams, priklausomai nuo atvejo, ir nukreipia tėvus pas taikintoją (jei jie sutinka taikyti šį metodą) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams (gali būti nuspręsta, kad tėvams tai privaloma).

Šio laikotarpio pabaigoje teisėjas informuojamas apie taikinimo arba formalaus posėdžio dalyvaujant specialistams rezultatus ir paskiria kito susitikimo datą susitarimui pasiekti ir (arba) ratifikuoti.

Jei, pasibaigus šiam etapui, tėvai negali pasiekti susitarimo, pradedamas kitas proceso etapas – ginčo nagrinėjimo etapas. Tėvų paprašoma pateikti pareiškimus ir įrodymus, paskui imamasi nagrinėti ginčą ir priimamas sprendimas.

Informacija dėl taikinimo pateikiama adresuhttps://dgpj.justica.gov.pt/Resolucao-de-Litigios/Mediacao

7 Jeigu tėvai kreipiasi į teismą, kokius su vaiku susijusius klausimus gali išspręsti teisėjas?

Iš pradžių svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Portugalijoje skyrybų, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia atvejais, taip pat jeigu tėvai nesusituokę ar kartu negyvena, sprendimas dėl tėvų pareigų vykdymo visada turi būti priimamas remiantis šiais trimis pagrindiniais aspektais, susijusiais su: nepilnamečio globa, matymosi su vaiku tvarka ir nepilnamečiui mokėtinomis išlaikymo išmokomis. Kitaip tariant, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra laikoma viena iš tėvų pareigų ir iš esmės ji reglamentuojama kartu su kitomis tėvų pareigomis, nors tam tikrais atvejais byla gali būti keliama tik siekiant nustatyti vaikui mokėtinos išlaikymo išmokos sumą arba ją pakeisti.

Teismo sprendimas gali būti priimamas siekiant:

• paskirti globėją ir turto administratorių;
• paskirti asmenį, kuris tvarkytų reikalus nepilnamečio vardu, ir patikėtinį, kuris ne teisme atstovautų vaikui su tėvų pareigomis susijusiais klausimais;
• reglamentuoti tėvų pareigų vykdymą ir išnagrinėti su tuo susijusius klausimus;
• nustatyti išlaikymo išmokos, mokėtinos nepilnamečiams ir vyresniems nei 18 metų amžiaus vaikams arba vaikams, kuriems suteiktos pilnamečio teisės, tęsiantiems mokslą aukštojo ar profesinio mokymo įstaigoje, sumą;
• rengti ir priimti sprendimus dėl išlaikymo užtikrinimo;
• įsakyti perduoti vaiką teismine tvarka;
• įgalioti nepilnamečių teisinį atstovą atlikti tam tikrus veiksmus, patvirtinti šiuos veiksmus, atliktus neturint įgaliojimo, ir nustatyti dovanojamo turto priėmimo tvarką;
• priimti sprendimą dėl garantijos, kurią tėvai turi užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams;
• priimti sprendimą dėl visiško arba dalinio uždraudimo vykdyti tėvų pareigas ir nustatyti apribojimus dėl šių pareigų vykdymo;
• savo iniciatyva nustatyti motinystę ir tėvystę;
• kilus nesutarimui tarp tėvų, priimti sprendimus dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardžių;
• paskirti civilinę globą (port. apadrinhamento civil) ir ją atšaukti;
• reglamentuoti vaiko ryšius su broliais ir seserimis bei aukštutinės linijos giminaičiais;
• jei yra paskirtas globėjas ar turto administratorius, nustatyti atlygį globėjui ar administratoriui, nuspręsti atleisti arba nušalinti globėją, administratorių ar šeimos tarybos narį, reikalauti pateikti ataskaitas bei priimti dėl jų sprendimus, suteikti leidimą pakeisti teismo hipoteką kita priemone ir nuspręsti dėl pateiktos garantijos sustiprinimo ir pakeitimo, taip pat paskirti ad hoc globėją, kuris atstovautų vaikui ne teisme;
• paskirti ad hoc globėją atstovauti nepilnamečiui vykstant visoms su globa susijusioms procedūroms;
• nuspręsti dėl nepilnamečiams vaikams skirtos garantijos sustiprinimo ir pakeitimo kita priemone;
• reikalauti tėvų pateikti teiktinas ataskaitas ir jas vertinti.

8 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa turi priklausyti tik vienam iš tėvų, ar tai reiškia, kad jis gali visus su vaiku susijusius klausimus spręsti nepasitaręs su antruoju iš tėvų?

Paprastai – ne. Net jeigu nepilnamečio vaiko globa paskiriama tik vienam iš tėvų, tėvų pareigos vaiko gyvenimui ypatingai svarbiais klausimais tenka abiem tėvams, išskyrus jei teismo sprendimu nustatoma, kad tėvų pareigos priskiriamos išimtinai vienam iš tėvų (Civilinio kodekso 1906 straipsnis).

Kalbant apie kitus šio klausimo aspektus, išsamus atsakymas jau pateiktas atsakyme į 4-ą klausimą.

9 Jeigu teismas nusprendžia, kad vaiko globa priklauso abiem tėvams, ką tai iš tikrųjų reiškia?

Praktiškai bendra globa reiškia, kad:

• tėvų pareigas kartu vykdo abu tėvai ir jie sprendimus klausimais, susijusiais su vaiko gyvenimu, priima tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis šie sprendimai būtų priimami, jeigu jie būtų susituokę;
• vaikas gali gyventi pakaitomis su kiekvienu iš tėvų.

10 Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės? Kokių oficialių reikalavimų reikia laikytis ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Bylos, susijusios su tėvų pareigų vykdymu, iškėlimo procedūriniai metodai

Globos ir apsaugos procedūros

Susiklosčius aplinkybėms, galinčioms sukelti pavojų nepilnamečio saugumui, sveikatai, etikos principams ar ugdymui, ir jeigu tėvų valdžios vykdymas apribotas taikant vieną iš globos ir apsaugos priemonių, nurodytų atsakyme į 3-ią klausimą, pradedamos įgyvendinti globos ir apsaugos procedūros, patenkančios į vaikų ir jaunimo apsaugos komitetų arba atitinkamais atvejais – teismų kompetencijos sritį.

Civilinės globos procedūros

Kitais atsakyme į 7-ą klausimą nurodytais atvejais, susijusiais su tėvų pareigų vykdymo reglamentavimu, pradedama įgyvendinti civilinės globos procedūra, patenkanti į teismų kompetencijos sritį.

Procedūros, patenkančios į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį

Tais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo reglamentavimo, neatsižvelgiant į tai, ar šis susitarimas prie teisinio skyrybų ar gyvenimo skyrium susitarimo pridėtas, ar ne, civilinės metrikacijos įstaigoje oficialiai iškeliama byla. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas privalo, susipažinęs su prokuratūros nuomone, ratifikuoti tėvų pareigų vykdymo susitarimą.

Pastaba. Jei skyrybų procesas pradedamas be kito sutuoktinio sutikimo, kompetentinga institucija yra teismas, o byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, be sutuoktinio sutikimo. Jei vykstant bylos svarstymui šalys pasiekia susitarimą, teismas pradeda taikyti skyrybų procesą abipusiu sutikimu ir ratifikuoja susitarimus, be kita ko, susitarimus, susijusius su tėvų pareigomis, jeigu esama nepilnamečių vaikų.

Formalumai ir pridėtini dokumentai (jie skiriasi atsižvelgiant į bylos rūšį ir kompetentingą instituciją)

Globos ir apsaugos procedūra, inicijuota vaikų ir jaunimo apsaugos komitete

• Procedūra pradedama gavus rašytinę informaciją arba įrašius komitetui žinomas žodines ataskaitas ar faktus.
• Apie labai rizikingas situacijas gali pranešti bet kuris asmuo, įstaigos, kompetentingos spręsti vaikų ir jaunimo klausimus, patys nepilnamečiai, tėvai, teisinis atstovas arba asmuo, kuriam de facto pavesta vaiko globa.
• Apsaugos komiteto procedūra apima informacijos rinkimą, tyrimą ir nagrinėjimą, jei tai būtina ir tikslinga siekiant nustatyti esamą padėtį, sprendimo priežastis, taip pat apima atitinkamos priemonės taikymą ir įgyvendinimą.
• Taikoma supaprastina procedūra, kai veiksmai ir tyrimai, kuriuos atlieka arba paprašo atlikti apsaugos komitetas ir kurie sudaro veiksmų, nurodytų pirmesnėje dalyje, įgyvendinimo pagrindą, registruojami chronologine tvarka.
• Parengiama kiekvienos procedūros sprendimo priėmimo proceso santrauka, taip pat pateikiamos jo priežastys.

Teisme taikoma globos ir apsaugos procedūra

• Procedūra pradedama gavus pirminį prokuratūros, tėvų, teisinio atstovo, de facto globėjų ar vyresnio nei 12 metų amžiaus vaiko pareiškimą.
• Procedūrą sudaro tyrimo, teismo proceso, sprendimo priėmimo ir priemonės vykdymo etapai.
• Neprivaloma nė vienai šaliai skirti teisininko pirmosios instancijos teisme, išskyrus šias situacijas: jei teismas turi privalomai skirti teisininką nepilnamečiui; jei nepilnamečio interesai neatitinka tėvų, teisinio atstovo ar globėjo interesų; jei nepilnametis prašo skirti teisininką; vykstant teismo procesui, kuriame nepilnamečiui visada turi atstovauti teisininkas arba paskirtas atstovas.

Civilinės globos procedūra

• Procedūra pradedama prokuratūros, vyresnio nei 12 metų amžiaus vaiko, aukštutinės linijos giminaičių, nepilnamečio brolių ar seserų arba teisinio atstovo iniciatyva.
• Prokuratūros atsakomybė – atstovauti nepilnamečiui teisme, pareikšti ieškinį jo vardu, prašyti nustatyti tėvų pareigas, taip pat ginti vaiko interesus.
• Tai savanoriškos jurisdikcijos procedūra, pradedama pateikus pareiškimą teisme ir jei yra pateiktas prieštaravimas.
• Jei įstatymu kitaip nenumatyta, pareiškime ir prieštaravime šalys privalo pateikti liudytojų sąrašą ir paprašyti pateikti visus įrodymus.
• Teismą konsultuoja daugiadalykės techninės grupės.
• Vaikas turi teisę būti išklausytas. Šiuo tikslu teisėjas, gavęs nurodymą, įvertina vaiko gebėjimą suprasti nagrinėjamus klausimus ir gali remtis techninės grupės rekomendacijomis.
• Per teismo posėdį teisėjas išklauso vaiką, šalis, šeimos narius ir kitus asmenis, kurie, teisėjo nuomone, turi būti išklausyti.
• Bet kuriuo teismo proceso etapu gali būti skelbiami laikini ir prevenciniai sprendimai.
• Teisėjas gali bet kuriuo procedūros etapu nuspręsti, kad reikalinga viešųjų arba privačių taikinimo tarnybų intervencija, jei šalys sutinka dalyvauti taikinimo procese.
• Konkrečiai, vykstant procedūroms, kuriomis reglamentuojamos tėvų pareigos, surengiamas tėvų susitikimas ir jeigu jie šiame susitikime nepasiekia susitarimo, teismas nukreipia juos pas taikintoją (jeigu jie sutinka) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams. Tik tuo atveju, jeigu nepavyksta susitarti vienu iš šių būdų, imamasi kitų veiksmų – faktų pateikimo, tyrimo, svarstymo ir teismo sprendimo priėmimo.
• Šalys turi teisę susipažinti su informacija, pateikta techninėse rekomendacijose, taip pat kitais į teismo procesą įtrauktais įrodymais ir nuomonėmis. Jie gali paprašyti pateikti paaiškinimų, taip pat gali pateikti papildomų įrodymų arba prašyti, kad būtų pareikalauta pateikti informaciją. Teisėjas gali atmesti šiuos pareiškimus neapskundžiama nutartimi, jeigu jis / ji nusprendžia, kad tai nereikalinga, kad pareiškimų neįmanoma patenkinti arba kad tai lemtų delsimą.
• Apklausa visada įrašoma.
• Pateikiamas teisėjo sprendimo pagrindas.
• Skirti teisininką privalu tik apskundimo etapu. Tačiau pirmosios instancijos teisme vaikui skirti teisininką privalu šiais atvejais: jeigu neatitinka nepilnamečio ir jo tėvų, teisinio atstovo ar asmens, kuriam patikėta jų globa, interesai; jeigu pilnametis vaikas prašo teismo skirti teisininką.
• Jeigu kitaip aiškiai nenumatyta, gali būti apskundžiami tik galutiniai arba preliminarūs sprendimai dėl civilinės globos priemonių taikymo, pakeitimo arba taikymo nutraukimo.
• Sprendimus apskųsti gali prokuratūra ir šalys, tėvai, teisinis atstovas ir bet kuris asmuo, kuris yra vaiko de facto globėjas.
• Skundai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami tokia pačia tvarka, kokia taikoma civilinėms byloms, taikant 15 dienų terminą pretenzijai pareikšti ir atsakymui gauti.
• Skundai turi tik su funkcijų perdavimu susijusį poveikį, išskyrus jei teismas nusprendžia kitaip.

Procedūros, patenkančios į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį

Jei susitarimas dėl tėvų pareigų pridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium, turi būti pateikiami šie dokumentai:

• gyvenimo skyrium pripažinimo arba santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu procesas pradedamas pateikus civilinės metrikacijos įstaigai sutuoktinių arba jų atstovų pasirašytą pareiškimą;
• nagrinėjamas ne tik susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo (jeigu yra nepilnamečių vaikų ir jeigu tai nereglamentuojama ankstesniu teismo sprendimu), bet ir pareiškimo aspektai, susiję su bendru turtu, skyrybų susitarimu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu ir šeimos namų paskyrimu;
• pateikus pareiškimą, duomenys iš karto automatiškai patikrinami civilinės metrikacijos įstaigos duomenų bazėje, taip pat į ją įkeliami reikiami dokumentai siekiant patvirtinti suinteresuotųjų šalių santuokos pažymėjimo esamumą ir patikrinti, ar civilinės metrikacijos biure nebuvo sudaryta ikivedybinė sutartis, išskyrus atvejus, kai santuokos pažymėjime yra nurodytas turto teisinis režimas;
• gavęs pareiškimą, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas informuoja sutuoktinius apie sutuoktinių taikinimo paslaugas;
• pasiekus susitarimą dėl tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymo, byla perduodama apygardos teismo (port. tribunal judicial de primeira instância) prokuratūrai, kompetentingai nagrinėti klausimą pagal jurisdikciją, kuriai priklauso civilinės metrikacijos įstaiga, kad prokuratūra galėtų per 30 dienų priimti sprendimą dėl susitarimo;
• jei prokuratūra nusprendžia, kad susitarimu neužtikrinama tinkama nepilnamečių interesų apsauga, pareiškėjai gali atitinkamai pakeisti esamą arba pateikti naują susitarimą – pastaruoju atveju prokuratūra susitarimą dar kartą išnagrinėja;
• jei prokuratūra nusprendžia, kad susitarimu tinkamai apsaugomi nepilnamečių interesai, arba jeigu sutuoktiniai, prokuratūros nurodymu, pakeitė susitarimą, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas patikrina, ar tenkinamos teisės aktuose nustatytos prielaidos, ir gali tuo tikslu priimti sprendimus dėl veiksmų atlikimo ir reikiamų įrodymų pateikimo, o paskui priima sprendimą dėl pareiškimo esmės;
• tais atvejais, kai pareiškėjai nepadaro pakeitimų, kuriuos prokuratūra pavedė padaryti, ir toliau siekia išsiskirti, byla perduodama apygardos, kuriai priklauso civilinės metrikacijos įstaiga, teismui.

Tais atvejais, kai tėvai, neatsižvelgiant į tai, ar jie susituokę, pageidauja reglamentuoti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymą arba pakeisti jau ratifikuotą susitarimą, jie privalo bet kuriuo metu bet kuriai civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą šiuo klausimu. Šiuo tikslu jie turėtų pateikti šiuos dokumentus:

• pareiškimą dėl tėvų pareigų vykdymo reglamentavimo;
• abiejų tėvų arba jų atstovų pasirašytą susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo ir dėl atsakomybės už nepilnamečius vaikus;
• civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas peržiūri susitarimą ir paprašo tėvų jį pataisyti, jeigu juo neužtikrinama nepilnamečių interesų apsauga;
• paskui susitarimas perduodamas apygardos teismo prokuratūrai, esančiai nepilnamečio gyvenamojoje vietoje ir kompetentingai spręsti šį klausimą, kad ji per 30 dienų priimtų sprendimą;
• prokuratūrai neprieštaraujant, byla perduodama civilinės metrikacijos įstaigai ir šios įstaigos pareigūnas ratifikuoja susitarimą;
• ratifikavimo sprendimai turi tokią pat galią, kokią turi teismo sprendimai.

Su informacija dėl civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=581&tabela=leis

Įstaigos, į kurias suinteresuotosios šalys turi kreiptis (priklausomai nuo bylos – teismai, vaiko ir jaunimo apsaugos komitetai bei civilinės metrikacijos įstaigos)

Teismų jurisdikcija ir kompetencija

Tėvų pareigų reglamentavimo klausimu kompetentingas teismas yra apygardos teismo (port. tribunal de comarca) šeimos ir nepilnamečių teismas. Klausimais, nepatenkančiais į šeimos ir nepilnamečių teismo kompetencijos sritį, kompetentinga įstaiga – apygardos teismo vietinis civilinių bylų teismas arba bendrosios kompetencijos teismas.

Taikomos šios taisyklės dėl jurisdikcijos:

• jurisdikcija priklauso vaiko gyvenamosios vietos, galiojusios tuo metu, kai buvo pradėtas teismo procesas, teismui;
• jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma, jurisdikcija priklauso vietos, kurioje gyvena asmenys, kuriems paskirta vykdyti tėvų pareigas, teismui;
• jeigu asmenys, kuriems paskirta vykdyti tėvų pareigas, gyvena skirtingose vietose, jurisdikcija priklauso tėvų pareigas vykdančio asmens gyvenamosios vietos kompetentingam teismui;
• jeigu tėvų pareigas vykdo abu tėvai, jurisdikcija priklauso asmens, su kuriuo vaikas gyvena, teismui arba, jei tėvams paskirta bendra vaiko globa, – teismui, kuriame iškelta pirminė byla;
• jeigu bet kuri byla yra susijusi su dviem tų pačių tėvų vaikais, gyvenančiais skirtingose apygardose, jurisdikcija priklauso teismui, kuriame iškelta pirminė byla;
• jeigu bet kuri byla yra susijusi su daugiau negu dviem tų pačių tėvų vaikais, gyvenančiais skirtingose apygardose, jurisdikcija priklauso apygardos, kurioje gyvena daugiausia šių vaikų, teismui;
• jeigu proceso pradžios metu vaikas gyvena užsienyje ir Portugalijos teismui priklauso tarptautinė jurisdikcija, bylos svarstymo ir sprendimo priėmimo kompetencija priklauso pareiškėjo ir atsakovo gyvenamosios vietos teismui;
• jeigu pareiškėjas ir atsakovas gyvena užsienyje ir Portugalijos teismui priklauso tarptautinė jurisdikcija, byla svarstoma Lisabonos šeimos ir vaikų bylų teisme (port. Juízo de Família e Menores de Lisboa), esančiame Lisabonos teismo apygardoje;
• nedarant poveikio taisyklėms, kurios taikomos svarstant susijusias bylas, ir konkrečios tesės nuostatoms, faktiniai pakeitimai, padaromi prasidėjus procesui, neturi reikšmės.

Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetų jurisdikcija ir kompetencija

Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai kompetentingi spręsti klausimus, susijusius su riziką patiriančių vaikų ir jaunimo globos ir apsaugos procedūromis, jeigu yra sudarytas tėvų sutikimas ir jeigu nepilnametis tam neprieštarauja. Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetas, veikiantis nepilnamečio gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai gaunamas pranešimas apie susiklosčiusią padėtį, yra kompetentingas taikyti globos ir apsaugos priemones.

Taikomos šios taisyklės dėl jurisdikcijos:

• jeigu vaiko ar jaunuolio gyvenamoji vieta nežinoma ir nėra galimybės jos nustatyti, kompetentinga įstaiga yra vaiko buvimo vietoje veikiantis apsaugos komitetas;
• nedarant poveikio ankstesnių dalių nuostatoms, vietos, kurioje yra nepilnametis, apsaugos komitetas imasi veiksmų, kurių, kaip manoma, reikia skubiai imtis, ir reikiamų priemonių vaikui skubiai apsaugoti;
• jeigu, pradėjus taikyti neapsaugos priemonę, nepilnametis pakeičia savo gyvenamąją vietą ilgesniam nei trijų mėnesių laikui, byla perduodama naujojoje gyvenamojoje vietoje veikiančiam apsaugos komitetui;
• globos srities apsaugos priemonės įgyvendinimas nereiškia, kad pasikeis vaiko ar jaunuolio gyvenamoji vieta;
• apsaugos komitetas, kurio teritorinė jurisdikcija apima savivaldybės ar apygardos, kurioje vaikui arba jaunuoliui teikiama globa, teritoriją, bendradarbiauja su komitetu, paskyrusiu taikytiną globos ir apsaugos priemonę, – bendradarbiaujama tiek plačiai, kiek reikia siekiant užtikrinti veiksmingus tolesnius veiksmus po priemonės, kurią prašyta taikyti šiuo tikslu, įgyvendinimo.

Civilinės metrikacijos įstaigų jurisdikcija ir kompetencija

Atsižvelgiant į iškilusį klausimą, civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų, pateiktą atskirai arba abipusiu sutikimu pridėtą prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium.

Atsižvelgiant į svarstomą klausimą, civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos iškelti bylą dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium abipusiu sutikimu bei priimti atitinkamus sprendimus, įskaitant pridėtų susitarimų dėl tėvų pareigų ratifikavimą.

Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos civilinės metrikacijos įstaigoms netaikomos. Kitaip tariant, šalys gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.

Kompetencija susijusių bylų srityje

• Jeigu dėl to paties vaiko atskirai pradedama civilinės globos procedūra bei globos ir apsaugos procedūra, įskaitant vaikų ir jaunimo apsaugos komitete pradėtas procedūras, arba ugdymo globos procedūra, jos turi būti įgyvendinamos kaip sujungtos bylos dalys, neatsižvelgiant į jų būklę, o svarstyti bylas kompetentingas teisėjas yra teisėjas, kuriam buvo pateikta pirminė byla.
• Pirmesnės dalies nuostatos netaikomos civilinės globos priemonėms, susijusioms su automatiniu motinystės ar tėvystės tikrinimu, priemonėms, patenkančioms į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį, ir priemonėms, taikomoms daugiau negu vienam vaikui.
• Jeigu iškeliama byla dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium, su ta byla susiejamos procedūros, kuriomis reglamentuojamas tėvų pareigų vykdymas, išlaikymo prievolės vykdymas ir tėvų pareigų vykdymo uždraudimas.

Jeigu civilinės globos procedūra taikoma daugiau negu vienam vaikui, gali būti iškeliama viena byla, o jeigu yra iškeltos atskiros bylos, visos jos gali būti susiejamos su pirmąja iškelta byla, jei tai gali būti pagrindžiama šeimos ryšiais.

11 Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? Ar galima pasinaudoti pagreitinto proceso tvarka?

Procedūra jau aprašyta atsakyme į 10-ą klausimą.

Jeigu delsimas galėtų neigiamai paveikti vaiko interesus, su globa ir apsauga susijusios bylos ir su civiline globa susijusios bylos gali būti nagrinėjamos taikant ypatingos skubos procedūras. Šiuo atveju šios bylos toliau nagrinėjamos teismų ne darbo dienomis.

Bet kuriuo atveju, susiklosčius ypatingos skubos padėčiai, gali būti taikomos laikinos priemonės.

Visų pirma numatomi šie skubūs procesiniai veiksmai:

• prokuratūros prašymu teismas, gavęs informaciją apie aplinkybes, keliančias grėsmę nepilnamečio gyvenimui arba jo fiziniam ar psichiniam neliečiamumui, per 48 valandas priima laikiną sprendimą, kuriame patvirtinamos priemonės, kurių imamasi vaikui skubiai apsaugoti, – taikomos bet kurios įstatyme numatytos globos ir apsaugos priemonės arba nustatomos priemonės, būtinos nepilnamečio tinkamai ateičiai užtikrinti;
• šiuo tikslu teismas supaprastinta tvarka atlieka būtinus tyrimus ir paveda imtis reikiamų veiksmų siekdamas užtikrinti, kad teismo sprendimai būtų vykdomi, taip pat jis gali naudotis policijos įstaigų paslaugomis ir leisti asmenims, atsakingiems už teismo sprendimų vykdymą, bet kuriuo dienos metu patekti į bet kuriuos namus.

Taip pat numatomi šie skubūs neprocesiniai veiksmai:

• jeigu kyla pavojus nepilnamečio gyvenimui arba jo fiziniam ar psichiniam neliečiamumui ir jeigu asmenys, kuriems paskirta vykdyti tėvų pareigas, arba asmenys, de facto teikiantys globą, neišreiškė sutikimo, bet kuri institucija, kompetentinga spręsti vaikų ir jaunimo klausimus, arba vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai imasi reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant apsaugotas nepilnametis, ir paprašo teismo ar policijos įsikišti;
• įsikišančioji įstaiga apie tai iš karto praneša prokuratūrai arba, jeigu iš karto pranešti neįmanoma, tai padaro kai tik atsiranda galimybė;
• iki to laiko, kai gali įsikišti teismas, policija paima vaiką ar jaunuolį iš jiems pavojų keliančios aplinkos ir užtikrina, kad jiems būtų skubiai suteikta apsauga globos namuose, įstaigos, kompetentingos spręsti vaikų ir jaunimo klausimus, centre ar kitoje tinkamoje vietoje;
• gavusi kurios nors iš pirmiau minėtų įstaigų pranešimą prokuratūra iš karto paprašo kompetentingo teismo skubiai iškelti teismo bylą.

12 Ar galima gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Taip, teisinė pagalba gali būti teikiama bylą nagrinėjant teisme arba civilinės metrikacijos įstaigoje.

13 Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl tėvų atsakomybės?

Taip, kaip jau aprašyta atsakyme į 10-ą klausimą.

14 Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Į kokį teismą reikia kreiptis ir kokia tvarka yra taikoma?

Sprendimo dėl tėvų pareigų pažeidimas

Jeigu vienas iš tėvų arba trečiasis asmuo, kuriam patikėtas vaikas, nevykdo su vaiko padėtimi susijusio susitarimo arba sprendimo, teismas gali savo iniciatyva arba prokuratūrai ar kitam iš tėvų pateikus pareiškimą:

• nurodyti imtis veiksmų, reikalingų vykdymui užtikrinti;
• nurodyti skirti baudą, siekiančią iki 20 apskaitos vienetų (2020 m. apskaitos vieneto vertė siekė 102,00 eurus);
• taip pat, patikrinęs atitinkamas prielaidas, nurodyti įsipareigojimų nevykdančiam asmeniui sumokėti vaikui, prašančiajam (vienam iš tėvų) arba jiems abiem kompensaciją.

Jeigu teismas ratifikavo susitarimą arba paskelbė sprendimą, pareiškimas įtraukiamas į bylą, su kuria yra susijęs sudarytas susitarimas arba priimtas sprendimas, dėl kurio atitinkamam teismui bus teikiama peticija, jei pagal taisykles dėl kompetencijos ir jurisdikcijos šis teismas yra kompetentingas nagrinėti šį pažeidimą.

Pareiškimą išnagrinėjus arba įtraukus į bylą, teisėjas pateikia tėvams šaukimą atvykti į posėdį arba, išimtiniais atvejais, nurodo atsakovui per penkias dienas pateikti teismui atitinkamus paaiškinimus.

Posėdyje tėvai gali, atsižvelgdami į vaiko interesus, susitarti padaryti pakeitimų dėl nustatytų prievolių, susijusių su tėvų pareigų vykdymu.

Jeigu nesilaikoma matymosi su vaiku tvarkos, jeigu atsakovas neatvyksta į posėdį, nepateikia pareiškimų arba jeigu atsakovų pareiškimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali nurodyti perduoti vaiką, kad būtų laikomasi matymosi su vaiku režimo, ir nurodyti konkrečią vietą, kurioje turėtų būti matomasi su vaiku, taip pat nustatyti, kad susitikimai su vaiku vyktų dalyvaujant teismo patarėjams techniniais klausimais.

Atsakovui pranešama perduoti vaiką nustatytu būdu, numatant baudos taikymą nevykdymo atveju.

Jeigu posėdis nešaukiamas arba jeigu tėvams nepavyksta susitarti, teismas nukreipia abi šalis pas taikintoją (jei tėvai sutinka naudotis taikintojo paslaugomis) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams ir tada priima sprendimą.

Jei paskiriama bauda ir ji nesumokama per 10 dienų, imamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų ir jie susiejami su atitinkama byla.

Su šio proceso tvarka, nustatyta 2015 m. rugsėjo 8 d. įstatymu Nr. 141/2015 patvirtintoje civilinės globos procedūros teisinėje sistemoje, galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?artigo_id=2428A0048&nid=2428&tabela=leis&pagina=1&ficha=1&so_miolo=&nversao=#artigo

Išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimas

Siekiant užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą, gali būti taikomos trys alternatyvios priemonės: pirmiau minėtas svarstymas dėl tėvų pareigų vykdymo prievolės pažeidimo; toliau nurodytas išankstinis svarstymas dėl išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimo; toliau nurodyta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla.

Išankstinis svarstymas siekiant užtikrinti, kad būtų išieškota priteista išlaikymo išmoka (civilinės globos procedūros teisinės sistemos 48 straipsnis)

Kai asmuo, teisiškai privalantis sumokėti išlaikymo išmoką, jos nesumoka per 10 dienų nuo dienos, kai ji turėjo būti sumokėta, laikomasi šios tvarkos:

• jeigu asmuo yra viešojo sektoriaus darbuotojas, teismo prašymu, skirtu viešojo sektoriaus darbdaviui, atitinkama suma nuskaitoma mokėjimo dieną;
• jeigu asmuo yra tarnautojas, reikiama suma nuskaitoma iš darbo užmokesčio ar atlyginimo, – tai padaryti pavedama atitinkamam darbdaviui ir jis atlieka depozitarijaus vaidmenį;
• jeigu asmuo gauna nuompinigių, pensijų, pašalpų, komisinių, tam tikras išmokų dalis, uždarbių, piniginių dovanų, įnašų ar panašių pajamų, nuo šių išmokų atitinkama suma nuskaitoma tada, kai ji turi būti išmokama arba kredituojama, pateikiant reikiamą oficialų reikalavimą ar pranešimą, o subjektai, kuriems pateikiamas pranešimas, prisiima depozitarijaus vaidmenį.

Nuskaitant sumą, taip pat nuskaitomos susikaupusios išlaikymo išmokos sumos ir jos tiesiogiai išmokamos asmenims, turintiems jas gauti.

Speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla

Jeigu išlaikymo išmoka turi būti mokama nepilnamečiams, išlaikymo išmokos kreditorius taip pat gali, kaip numatyta civilinio proceso kodekso (port. Código de Processo Civil) 933 straipsnyje, iškelti specialią bylą dėl išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimo. Taigi pareiškus vieną ieškinį, gali būti išieškotos visos mokėtinos, laiku nesumokėtos arba ateityje mokėtinos sumos. Jeigu iškeliama byla dėl prievolės vykdymo užtikrinimo, išlaikymo išmokos kreditorius gali taikyti platesnio pobūdžio vykdymo užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, pajamų arešto ir įkeitimo priemones.

Jeigu iškelta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla, pareiškėjas gali prašyti: priteisti sumų, atlyginimų ar pensijų, kurias gauna kita šalis, dalį; perleisti pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui. Šis priteisimas arba įkeitimas vykdomas nepriklausomai nuo arešto, ir juo siekiama padengti neišmokėtas ir ateityje mokėtinas išlaikymo išmokas.

Kai pareiškėjas prašo priteisti sumas, atlyginimą ar pensiją, už šių pajamų mokėjimą ar atitinkamų išmokų tvarkymą atsakinga įstaiga informuojama apie pareigą tiesiogiai pareiškėjui mokėti priteistą dalį. Priteista suma turi būti kas mėnesį įmokama į pareiškėjo banko sąskaitą, o pareiškėjas pradiniame pareiškime turi nurodyti sąskaitos numerį.

Jeigu pareiškėjas prašo įkeisti pajamas, jis turi nurodyti konkretų su šiomis pajamomis susijusį turtą, o vykdymo pareigūnas nurodo, kad turtas, kurio, jo manymu, pakanka uždelsto išlaikymo poreikiams patenkinti, turi būti įkeičiamas.

Išlaikymo kreditorius vis tiek gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Galima areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitas, kreditorines teises, komercines įmones arba bendrovių akcijas.

Jeigu siekiant padengti išlaikymo skolą areštuotas turtas parduodamas, gauta didesnė nei reikalinga suma išlaikymo skolininkui neturėtų būti grąžinama, išskyrus atvejus, kai išlaikymo, kurį reikės mokėti ateityje, mokėjimas užtikrinamas tiek, kiek tai, teisėjo manymu, yra reikalinga, nebent pateikiamas užstatas arba kita tinkama garantija.

Išlaikymo skolininkas į teismą šaukiamas tik areštavus, priteisus ar įkeitus pajamas. Išlaikymo skolininko pareikštas prieštaravimas dėl vykdymo arba arešto nesustabdo vykdymo.

Jeigu, dar nebaigus nagrinėti specialios išlaikymo prievolės vykdymo bylos, prašoma pakeisti išlaikymo išmokų dydį arba panaikinti išlaikymo išmokos mokėjimo prievolę, šis prašymas pridedamas prie bylos.

Su galiojančia Civilinio proceso kodekso redakcija galima susipažinti adresu http://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=1959&tabela=leis

15 Ką reikia padaryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl tėvų atsakomybės būtų pripažintas ir vykdomas šioje valstybėje narėje?

Pripažinimas

Kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų savaime pripažįstamas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“). Kitaip tariant, nereikia atlikti specialių fizinių procedūrų, kad sprendimas būtų pripažįstamas.

Kad Portugalijoje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų, kaip jos suprantamos pagal reglamentą „Briuselis IIa“, atitinkama bylos šalis privalo pateikti teisme ieškinį dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu.

Tačiau reglamento „Briuselis IIa“ 40 straipsnyje numatyti du atvejai, kai nereikia teikti pareiškimo dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu ir pakanka kilmės vietos teismo pagal reglamentą „Briuselis IIa“ išduoto pažymėjimo, kad Portugalijoje būtų vykdytinas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas. Tai galioja šiems sprendimams: sprendimams dėl matymosi teisių ir sprendimams, kuriais nurodoma grąžinti vaiką, priimtiems teismo, turinčio jurisdikciją pagal sprendimą dėl negrąžinimo, priimtą remiantis 1980 m. Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsniu.

Teritorinė jurisdikcija dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

Teritorinė jurisdikcija dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu reglamente „Briuselis IIa“ nustatyta taip: prašymas turi būti pateiktas išlaikymo skolininko gyvenamosios vietos teismui arba vaiko, kuriam mokėtina išlaikymo išmoka, gyvenamosios vietos teismui, arba, nesant nė vieno iš šių dviejų susijusių veiksnių, vykdymo vietos teismui.

Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu

Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nustatyti reglamente „Briuselis IIa“. Trumpai tariant, pareiškėjas prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi pridėti šiuos dokumentus: teismo sprendimo patvirtintą kopiją; teismo sprendimo, priimto pagal reglamento „Briuselis IIa“ II priedą, pažymėjimą; jei sprendimas priimamas nedalyvaujant atsakovui arba atsakovas sprendimą yra apskundęs, – įrodymą, kad jis buvo kviestas atvykti į teismą arba nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui.

Prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu nagrinėjimo procedūra, numatyta reglamente „Briuselis IIa“

Taikytina procedūra reglamentuojama taisyklėmis, nustatytomis reglamente „Briuselis IIa“, o dėl visų šiame reglamente nenumatytų aspektų – Portugalijos civilinio proceso vidaus taisyklėmis.

Taigi remiantis reglamentu „Briuselis IIa“ matyti, kad sprendimui dėl vykdytinumo priimti neturi būti nustatyta prieštaraujančių klausimų nagrinėjimo tvarkos ir kad nagrinėti prašymą gali būti atsisakyta tik remiantis viena iš šiame reglamente nustatytų priežasčių. Per terminą, nustatytą reglamente „Briuselis IIa“, skundą dėl sprendimo dėl vykdytinumo gali pateikti bet kuri šalis. Portugalijos teismas gali nuspręsti, kad kitoje šalyje priimtas teismo sprendimas yra iš dalies vykdytinas, tačiau negali jo peržiūrėti iš esmės.

Taikytinos Portugalijos civilinio proceso taisyklės

Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi būti teikiamas apygardos teismo šeimos ir nepilnamečių teismui. Jei nėra šeimos ir nepilnamečių teismo, pareiškimas turi būti teikiamas apygardos teismo vietiniam civilinių bylų teismui arba bendrosios kompetencijos teismui.

Kaip numatyta Portugalijos civilinio proceso kodekse (port. Código de Processo Civil) ir laikantis reglamente „Briuselis IIa“ nustatytų sąlygų, ieškinys susijęs su teisių pripažinimu.

Kadangi ieškinys gali būti bet kuriuo metu apskundžiamas neatsižvelgiant į turto vertę, privaloma skirti teisininką.

Prokuratūra gali pareikšti ieškinį siekdama apginti nepilnamečio interesus.

Pirminiame pareiškime pareiškėjas privalo:

• įvardyti teismą, kuriame pareiškiamas ieškinys, ir atitinkamai teisėją, taip pat nurodyti šalis, jų vardus ir pavardes, adresus arba buveinių adresus ir, jei įmanoma, asmens kodus ir mokesčių mokėtojo identifikacinius numerius, profesijas ir darbo vietas;
• nurodyti savo teisinio atstovo darbo vietos adresą;
• nurodyti teisinio proceso rūšį;
• išvardyti esminius faktus, dėl kurių pareiškiamas ieškinys, ir pateikti nuorodas į teisės aktus, kuriais remiantis pareikštas ieškinys;
• suformuluoti pareiškimą;
• nurodyti ieškinio sumą;
• paskirti vykdymo užtikrinimo subjektą, atsakingą už šaukimą į teismą, arba už tai atsakingą teisėją;
• paprašyti surinkti įrodymus, šiuo atveju – reglamente „Briuselis IIa“ numatytą informaciją, kuri turi būti pridedama prie pareiškimo;
• pridėti dokumentą, kuriuo įrodoma, jog yra sumokėtas mokėtinas teismo mokestis, arba teisinės pagalbos teikėją, taip pagrindžiant reikalavimo mokėti šį mokestį netaikymą, įskaitant atvejus, kai šis reikalavimas netaikytas kilmės valstybėje narėje.

Pirminį pareiškimą ir dokumentus elektroniniu būdu per teismo kompiuterinę sistemą, naudojamą vykdant veiklą, pateikia teisiniai atstovai naudodamiesi šia nuoroda: https://citius.tribunaisnet.mj.pt/.

Tokia pati procedūra taikoma, jei ieškinį pareiškia prokuratūra, gindama nepilnamečio interesus. Prokuratūrai mokesčiai netaikomi, jei ji veikia gindama nepilnamečio interesus.

Kad galėtų prisijungti prie kompiuterinės sistemos, teisininkai, teisininkai stažuotojai ir advokatai turi būti užsiregistravę įstaigoje, atsakingoje už prieigą prie kompiuterinės sistemos.

Jeigu dėl ieškinio nereikia skirti atstovo ir jeigu šaliai pagalba neteikiama arba jeigu jai padeda atstovas, tačiau yra pagrįsta priežastis, dėl kurios pastarasis negali procedūros atlikti elektroniniu būdu, pirminis pareiškimas ir dokumentai gali būti teikiami vienu iš šių būdų:

• pateikiami tesimo sekretoriui, o pateikimo data laikoma procedūrinio akto data;
• siunčiami registruotu paštu, o pašto spaudo data laikoma procedūrinio akto data;
• siunčiami faksu, o išsiuntimo data laikoma procedūrinio akto data.

Teisme gautas pirminis pareiškimas ir pridėti dokumentai oficialiai užregistruojami ir perduodami nagrinėti. Teisėjas patikrina, ar pateikta visa reikalinga informacija ir ar nėra priežasčių atmesti pareiškimą, numatytų reglamente „Briuselis IIa“, ir paskelbia sprendimą vykdytinu. Paskui apie sprendimą dėl vykdymo pranešama šalims.

16 Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą? Kokios procedūros taikomos tokiais atvejais?

Reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnyje numatyta galimybė suinteresuotai šaliai valstybėje narėje prašyti sprendimą dėl tėvų pareigų, priimtą kitoje valstybėje narėje, paskelbti nepripažintinu.

Šiuo atveju Portugalijos teismas, į kurį turi kreiptis šalis, ir taikytinos darbo tvarkos taisyklės nurodyti atsakyme į 15 klausimą, taip pat paaiškinama, kad tai yra bendro pobūdžio ieškinys dėl skolos apmokėjimo. Tai neturi pasekmių taisyklėms dėl prievolės įrodyti, nes pagal Portugalijos teisę, teikiant ieškinį dėl skolos apmokėjimo, faktus, pagrindžiančius teisę, kurios reikalaujama, turi įrodyti atsakovas.

17 Kokios šalies teisę taiko teismas procese dėl tėvų atsakomybės, jei vaikas ar bylos šalys negyvena šioje valstybėje narėje arba yra skirtingų šalių piliečiai?

Tėvų ir vaikų santykiams taikoma:

• tėvų bendroji nacionalinė teisė;

arba, jeigu tai netaikytina,

• tėvų bendros įprastinės gyvenamosios vietos teisė;

arba, jeigu tėvai įprastai gyvena skirtingose valstybėse,

• vaikui taikytina asmeninė teisė.

Asmeninė teisė yra asmens pilietybės valstybės teisė. Jei asmuo neturi pilietybės, asmens be pilietybės asmeninė teisė yra jo gyvenamosios vietos teisė. Tačiau jei asmuo be pilietybės yra nepilnametis arba neveiksniu pripažintas asmuo, jam taikoma valstybės, kurioje šis asmuo teisėtai gyvena, teisė.

Pastaba.

Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma EJN-civil informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms. Taip pat vis dar reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Teisės aktai turi būti nuolat atnaujinami ir juos taikant reikia atsižvelgti į aiškinimo teismų praktikoje raidą.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.