

Informacijos paieška pagal regionus
Tėvų pareigų reikšmė ir jų vykdymo trukmė
Tėvų pareigos – tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos iki vaikams sulaukiant pilnametystės arba iki jiems suteikiamos pilnamečio teisės. Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus. 16 metų amžiaus sulaukusiems nepilnamečiams pilnamečio teisės gali būti suteikiamos vedybų pagrindu.
Tėvų pareigų turėtojo teisės ir pareigos
Tėvų pareigos apima šias su jų vaikais susijusias teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1877–1920-C straipsniai):
Kita vertus:
Išskirtinėmis aplinkybėmis galioja:
(Kalbant apie nepilnamečio veiksmus, susijusius su profesija, gebėjimais ir amatu, ir veiksmus, vykdomus atliekant su profesija, gebėjimais ar amatu, reikalavimus atitinkančiu turtu laikomas tik turtas, kuriuo nepilnametis laisvai disponuoja).
Tėvams priklausantis turtas:
Pajamos iš vaiko turto:
Tėvų valdžios apribojimai
Tėvai neadministruoja:
Būdami vaikų atstovais, be teismo leidimo tėvai negali:
Be teismo leidimo tėvai negali:
Turto administravimo termino pabaiga
Tėvų pareigos santuokoje
Vieno iš tėvų veiksmai
Vaiko vieno iš tėvų ir jo sutuoktinio ar registruoto partnerio bendrai vykdomos tėvų pareigos
Jei įmanoma, teismas turi išklausyti nepilnamečio nuomonės.
Taip, atsižvelgiant į toliau pateiktas aplinkybes.
Jei vienas iš tėvų ar abu tėvai negali vykdyti tėvų pareigų
Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų. Jei kitas iš tėvų šių pareigų negali vykdyti remdamasis teismo sprendimu, tėvų pareigas privalo vykdyti šie asmenys (atsižvelgiant į pirmumą) (Civilinio kodekso 1903 straipsnis):
Šios taisyklės taip pat mutatis mutandis taikytinos, jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų.
Vieno iš tėvų mirtis
Mirus vienam iš tėvų, tėvų pareigų vykdymo atsakomybė tenka likusiam iš tėvų.
Atvejai, kai nepilnamečiui paskiriama privaloma globa (Civilinio kodekso 1921 straipsnis):
Pastaba. Uždraudimas vykdyti tėvų pareigas gali būti susijęs tik su pačių vaikų globa arba su jų turto administravimu, arba su abiem šiais aspektais.
Atvejai, kai nustatoma vaiko turto administravimo sistema (Civilinio kodekso 1921 straipsnis):
Globėjo arba turto valdytojo skyrimas teismo iniciatyva
Jei nepilnamečio atžvilgiu taikoma viena iš pirmiau aprašytų aplinkybių, laikomų priežastimi paskirti globėją ar turto administratorių, teismas privalo savo iniciatyva paskirti globėją arba turto administratorių.
Bet kuri administravimo ar teisminė institucija arba civilinės metrikacijos įstaigų pareigūnai, kurie, vykdydami savo pareigas, žino apie šias aplinkybes, privalo apie jas pranešti kompetentingam teismui.
Kaip įgyvendinama vaiko globa ir kaip administruojamas jo turtas?
Globą įgyvendina globėjas ir šeimos taryba. Globėjas turi tokias pačias teises ir pareigas, kokias turi tėvai, nors įstatymu nustatyta tam tikrų pakeitimų ir apribojimų (Civilinio kodekso 1927–1950 straipsniai).
Turtą administruoja vienas ar daugiau administratorių, o jei paskirta globa – šeimos taryba.
Globa įgyvendinama ir turtas administruojamas prižiūrint teismui.
Teismo atsakomybė – patvirtinti arba paskirti globėjus, turto administratorius ir šeimos tarybos narius.
Kas gali būti globėju?
Tėvai gali paskirti savo vaikų globėją, kurį turi patvirtinti teismas. Tėvams nepaskyrus globėjo arba teismui nepatvirtinus paskirto asmens, globėją, išklausęs šeimos tarybos nuomonės, paskiria teismas.
Prieš paskirdamas globėją teismas privalo išklausyti nepilnamečio nuomonę.
Teismas globėju turi paskirti vieną iš:
Kas negali būti globėju?
Globėjais negali būti šie asmenys (Civilinio kodekso 1933 straipsnis):
Kas gali būti administratoriumi?
Pirmiau pateiktos taisyklės dėl globėjo pasirinkimo, taip pat draudimas vykdyti šias funkcijas taikomi ir administratoriui, išskyrus konkrečius įstatyme numatytus atvejus.
Be to, administratoriais negali būti šie asmenys (Civilinio kodekso 1970 straipsnis):
Tėvų pareigų priskyrimas dėl tėvų de facto negalėjimo vykdyti tėvų pareigų
Jei tėvai de facto negali vykdyti tėvų pareigų, prokuratūra turi imtis reikiamų priemonių nepilnamečiui apsaugoti ir gali šiuo tikslu paskirti asmenį, kuris nepilnamečio vardu galėtų sudaryti tam nepilnamečiui svarbius ar aiškiai jam naudingus teisinius sandorius.
Tėvų pareigų vykdymo apribojimas susiklosčius aplinkybėms, keliančioms pavojų nepilnamečiui, išskyrus uždraudimą vykdyti tėvų pareigas
Jei kyla pavojus nepilnamečio saugai, sveikatai, etikos principams ar ugdymui, tačiau padėtis nėra tiek rimta, kad reikėtų uždrausti vykdyti tėvų pareigas, teismas gali, prokuratūrai ar bet kuriam kitam asmeniui pateikus pareiškimą, imtis reikiamų priemonių nepilnamečiui apsaugoti (Civilinio kodekso 1918 straipsnis).
1999 m. rugsėjo 1 d. įstatymu Nr. 147/99 patvirtinto įstatymo dėl rizikos grupėje esančių vaikų ir jaunimo apsaugos 35 straipsnyje nustatytos paramos nepilnamečiams ir jų apsaugos priemonės susiklosčius riziką keliančioms aplinkybėms:
Tėvams pritarus ir nepilnamečiui neprieštaraujant, vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai (port. comissões de protecção de crianças e jovens) yra kompetentingi be teismo įsikišimo taikyti pirmiau nurodytas vaiko apsaugos ir pagalbos jam priemones, išskyrus galutinę pateikto sąrašo priemonę (patikėjimas įvaikinimo tikslu), nes nuspręsti ją taikyti gali tik teismas.
Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai – oficialios finansiškai nepriklausomos, neteisminės institucijos, siekiančios propaguoti vaikų ir jaunimo teises ir užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms paveikti vaikų ir jaunimo saugą, sveikatą, mokymą, ugdymą ar apskritai raidą, arba šias aplinkybes pašalinti.
Teismui ar vaikų ir jaunimo apsaugos komitetams nusprendus taikyti kurią nors iš pirmiau nurodytų priemonių, tėvai toliau vykdo tėvų pareigas visose srityse, suderinamose su ta priemone.
Jei nepilnametis patikimas trečiajam asmeniui arba ugdymo ar globos įstaigai, turi būti nustatyta matymosi su vaiku sistema, išskyrus jei, išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus to geriau nedaryti.
Su galiojančia įstatymo dėl rizikos grupėje esančių vaikų ir jaunimo apsaugos versija galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=545&tabela=leis
Tėvų pareigų vykdymo apribojimas susiklosčius aplinkybėms, keliančioms pavojų nepilnamečio turtui, išskyrus uždraudimą vykdyti tėvų pareigas
Jei dėl netinkamo tėvų atliekamo administravimo kyla pavojus vaiko turtui, tačiau padėtis nėra tiek rimta, kad reikėtų uždrausti vykdyti tėvų pareigas, teismas, gavęs prokuratūros ar bet kurio giminaičio pareiškimą, gali prireikus nurodyti taikyti šias priemones.
Atsižvelgdamas į turto vertę teismas gali visų pirma tėvų pareikalauti:
ir, jei šių priemonių nepakanka:
Tėvų pareigų vykdymas skyrybų, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia atveju reglamentuojamas vadovaujantis šiais principais (Civilinio kodekso 1906 straipsnis):
Kad susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo būtų teisiškai privalomas, jį vienu iš būdų, nurodytų atsakymuose į 6–10 klausimus, turi patvirtinti teismas arba civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas.
Prieš prašydamos teismo įsikišti arba kol nagrinėjama teismo byla šalys gali naudoti ir kitas konflikto sprendimo priemones.
Taikinimas prieš įsikišant teismui
Savanoriško susitaikymo principas
Prieš iškeldami bylą teisme tėvai, siekdami susitarti dėl tėvų pareigų, gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikinimo paslaugomis.
Portugalijoje susitaikymas yra savanoriškas. Su savais vaikais susijusio sutuoktinių konflikto šalys, susitarusios, prieš iškeldamos teismo bylą gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikinimo paslaugomis. Jei byla iškelta, teismas taip pat gali nukreipti šalis pas taikintoją, tačiau, jei šalys su tuo nesutinka ar tam prieštarauja, teismas negali nurodyti naudotis taikintojo paslaugomis.
Privalomas susitarimo ratifikavimas
Susitarimą pasiekus su taikintojo pagalba, tam, kad tas susitarimas būtų teisiškai privalomas ir vykdytinas, šalys, atsižvelgdamos į konkretų atvejį, privalo kreiptis į teismą arba civilinės metrikacijos įstaigos pareigūną dėl jo ratifikavimo.
Kalbant apie bylas, susijusias su šeimos klausimais, patenkančiais į civilinės metrikacijos įstaigos pareigūno kompetenciją, turi būti sudarytas išankstinis šalių susitarimas – jei susitarimo nėra, šios bylos patenka į teismo kompetencijos sritį.
Civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų tik tais atvejais, kai šis susitarimas abipusiu sutikimu pridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium. Prieš civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojui ratifikuojant susitarimą, prokuratūra pateikia nuomonę dėl to susitarimo aspektų, susijusių su tėvų pareigomis nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Jei prieš iškeliant bylą naudojamasi sutuoktinių taikinimo paslaugomis ir tai daroma vien siekiant nustatyti tėvų pareigas, susijusias su nepilnamečiais vaikais (šiuo atveju susitarimas nepridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium), dėl šio susitarimo ratifikavimo šalys turi kreiptis į kompetentingą teismą.
Privačios taikinimo paslaugos
Jeigu šalys nori pasinaudoti privačiomis taikintojo paslaugomis, turi sumokėti mokesčius taikintojui. Ši suma, taikinimo taisyklės ir grafikas nustatomi taikinimo protokole, kurį šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo pradžioje. Teisingumo ministerija pateikia taikintojų, su kuriais šalys gali konsultuotis dėl privataus taikintojo pasirinkimo, sąrašą: https://dgpj.justica.gov.pt/Portals/31/GRAL_Media%E7%E3o/Lista-mediadores-privada_18.09.2020.pdf.
Viešosios taikinimo paslaugos
Kad galėtų naudotis viešosiomis taikinimo paslaugomis, šalys turi susisiekti su Teisingumo politikos generalinio direktorato (port. Direcção Geral da Política de Justiça) alternatyvaus ginčų sprendimo biuru ir paprašyti jo paskirti išankstinį susitikimą su taikintoju. Šalys gali kreiptis telefonu, e. paštu ar užpildydamos elektroninę formą. Per išankstinį susitikimą su viešuoju taikintoju šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo protokolą. Nustatomas taikinimo laikotarpis, susitikimų laikas ir paaiškinamos procedūros taisyklės. Viešojo sutuoktinių taikinimo paslaugų kaina – 50 EUR kiekvienai šaliai, neatsižvelgiant į numatytų susitikimų skaičių. Šį 50 EUR mokestį abi šalys sumoka prieš pradedant teikti viešąsias taikinimo paslaugas. Viešojo taikinimo paslaugas teikiančių taikintojų mokesčių išlaidas dengia ne šalys. Pagal įstatymu nustatytą tvarkaraštį jas dengia Teisingumo politikos generalinis direktoratas.
Susitikimai su viešuoju taikintoju gali vykti Teisingumo politikos generalinio direktorato patalpose arba savivaldybės, kurioje šalys gyvena, paskirtose patalpose.
Kalbant apie viešąsias taikinimo paslaugas, šalys gali rinktis taikintoją iš taikintojų, atrinktų teikti viešąsias taikinimo paslaugas, sąrašo. Viešųjų taikintojų sąrašas pateikiamas pirmiau nurodytoje svetainėje. Jei šalys nepasirenka taikintojo, Teisingumo politikos generalinio direktorato alternatyvaus ginčų sprendimo biuras, atsižvelgdamas į atstumą iki šalių gyvenamosios vietos, iš viešųjų taikintojų sąrašo eilės tvarka išrenka vieną taikintoją. Paprastai tarpininkas išrenkamas elektroninėmis priemonėmis.
Teisinė pagalba
Jei šalys turi teisę gauti teisinę pagalbą, ji gali apimti taikinimo išlaidas.
Taikinimas ir formalus posėdis dalyvaujant specialistams teismo proceso metu
Jei šalys perduoda klausimą nagrinėti teismui, pradedamas civilinis procesas dėl tėvų pareigų vykdymo – pirmiausiai teisėjas paskiria susitikimą su tėvais.
Jei tėvai susitikime negali susitarti, teisėjas susitikimą atideda ilgiausiam galimam laikui, t. y. dviem–trims mėnesiams, priklausomai nuo atvejo, ir nukreipia tėvus pas taikintoją (jei jie sutinka taikyti šį metodą) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams (gali būti nuspręsta, kad tėvams tai privaloma).
Šio laikotarpio pabaigoje teisėjas informuojamas apie taikinimo arba formalaus posėdžio dalyvaujant specialistams rezultatus ir paskiria kito susitikimo datą susitarimui pasiekti ir (arba) ratifikuoti.
Jei, pasibaigus šiam etapui, tėvai negali pasiekti susitarimo, pradedamas kitas proceso etapas – ginčo nagrinėjimo etapas. Tėvų paprašoma pateikti pareiškimus ir įrodymus, paskui imamasi nagrinėti ginčą ir priimamas sprendimas.
Informacija dėl taikinimo pateikiama adresuhttps://dgpj.justica.gov.pt/Resolucao-de-Litigios/Mediacao
Iš pradžių svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Portugalijoje skyrybų, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia atvejais, taip pat jeigu tėvai nesusituokę ar kartu negyvena, sprendimas dėl tėvų pareigų vykdymo visada turi būti priimamas remiantis šiais trimis pagrindiniais aspektais, susijusiais su: nepilnamečio globa, matymosi su vaiku tvarka ir nepilnamečiui mokėtinomis išlaikymo išmokomis. Kitaip tariant, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką yra laikoma viena iš tėvų pareigų ir iš esmės ji reglamentuojama kartu su kitomis tėvų pareigomis, nors tam tikrais atvejais byla gali būti keliama tik siekiant nustatyti vaikui mokėtinos išlaikymo išmokos sumą arba ją pakeisti.
Teismo sprendimas gali būti priimamas siekiant:
Paprastai – ne. Net jeigu nepilnamečio vaiko globa paskiriama tik vienam iš tėvų, tėvų pareigos vaiko gyvenimui ypatingai svarbiais klausimais tenka abiem tėvams, išskyrus jei teismo sprendimu nustatoma, kad tėvų pareigos priskiriamos išimtinai vienam iš tėvų (Civilinio kodekso 1906 straipsnis).
Kalbant apie kitus šio klausimo aspektus, išsamus atsakymas jau pateiktas atsakyme į 4-ą klausimą.
Praktiškai bendra globa reiškia, kad:
Bylos, susijusios su tėvų pareigų vykdymu, iškėlimo procedūriniai metodai
Globos ir apsaugos procedūros
Susiklosčius aplinkybėms, galinčioms sukelti pavojų nepilnamečio saugumui, sveikatai, etikos principams ar ugdymui, ir jeigu tėvų valdžios vykdymas apribotas taikant vieną iš globos ir apsaugos priemonių, nurodytų atsakyme į 3-ią klausimą, pradedamos įgyvendinti globos ir apsaugos procedūros, patenkančios į vaikų ir jaunimo apsaugos komitetų arba atitinkamais atvejais – teismų kompetencijos sritį.
Civilinės globos procedūros
Kitais atsakyme į 7-ą klausimą nurodytais atvejais, susijusiais su tėvų pareigų vykdymo reglamentavimu, pradedama įgyvendinti civilinės globos procedūra, patenkanti į teismų kompetencijos sritį.
Procedūros, patenkančios į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį
Tais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo reglamentavimo, neatsižvelgiant į tai, ar šis susitarimas prie teisinio skyrybų ar gyvenimo skyrium susitarimo pridėtas, ar ne, civilinės metrikacijos įstaigoje oficialiai iškeliama byla. Civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas privalo, susipažinęs su prokuratūros nuomone, ratifikuoti tėvų pareigų vykdymo susitarimą.
Pastaba. Jei skyrybų procesas pradedamas be kito sutuoktinio sutikimo, kompetentinga institucija yra teismas, o byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, be sutuoktinio sutikimo. Jei vykstant bylos svarstymui šalys pasiekia susitarimą, teismas pradeda taikyti skyrybų procesą abipusiu sutikimu ir ratifikuoja susitarimus, be kita ko, susitarimus, susijusius su tėvų pareigomis, jeigu esama nepilnamečių vaikų.
Formalumai ir pridėtini dokumentai (jie skiriasi atsižvelgiant į bylos rūšį ir kompetentingą instituciją)
Globos ir apsaugos procedūra, inicijuota vaikų ir jaunimo apsaugos komitete
Teisme taikoma globos ir apsaugos procedūra
Civilinės globos procedūra
Procedūros, patenkančios į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį
Jei susitarimas dėl tėvų pareigų pridedamas prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium, turi būti pateikiami šie dokumentai:
Tais atvejais, kai tėvai, neatsižvelgiant į tai, ar jie susituokę, pageidauja reglamentuoti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymą arba pakeisti jau ratifikuotą susitarimą, jie privalo bet kuriuo metu bet kuriai civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą šiuo klausimu. Šiuo tikslu jie turėtų pateikti šiuos dokumentus:
Su informacija dėl civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=581&tabela=leis
Įstaigos, į kurias suinteresuotosios šalys turi kreiptis (priklausomai nuo bylos – teismai, vaiko ir jaunimo apsaugos komitetai bei civilinės metrikacijos įstaigos)
Teismų jurisdikcija ir kompetencija
Tėvų pareigų reglamentavimo klausimu kompetentingas teismas yra apygardos teismo (port. tribunal de comarca) šeimos ir nepilnamečių teismas. Klausimais, nepatenkančiais į šeimos ir nepilnamečių teismo kompetencijos sritį, kompetentinga įstaiga – apygardos teismo vietinis civilinių bylų teismas arba bendrosios kompetencijos teismas.
Taikomos šios taisyklės dėl jurisdikcijos:
Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetų jurisdikcija ir kompetencija
Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetai kompetentingi spręsti klausimus, susijusius su riziką patiriančių vaikų ir jaunimo globos ir apsaugos procedūromis, jeigu yra sudarytas tėvų sutikimas ir jeigu nepilnametis tam neprieštarauja. Vaikų ir jaunimo apsaugos komitetas, veikiantis nepilnamečio gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai gaunamas pranešimas apie susiklosčiusią padėtį, yra kompetentingas taikyti globos ir apsaugos priemones.
Taikomos šios taisyklės dėl jurisdikcijos:
Civilinės metrikacijos įstaigų jurisdikcija ir kompetencija
Atsižvelgiant į iškilusį klausimą, civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų, pateiktą atskirai arba abipusiu sutikimu pridėtą prie susitarimo dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium.
Atsižvelgiant į svarstomą klausimą, civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos iškelti bylą dėl skyrybų ar gyvenimo skyrium abipusiu sutikimu bei priimti atitinkamus sprendimus, įskaitant pridėtų susitarimų dėl tėvų pareigų ratifikavimą.
Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos civilinės metrikacijos įstaigoms netaikomos. Kitaip tariant, šalys gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.
Kompetencija susijusių bylų srityje
Jeigu civilinės globos procedūra taikoma daugiau negu vienam vaikui, gali būti iškeliama viena byla, o jeigu yra iškeltos atskiros bylos, visos jos gali būti susiejamos su pirmąja iškelta byla, jei tai gali būti pagrindžiama šeimos ryšiais.
Procedūra jau aprašyta atsakyme į 10-ą klausimą.
Jeigu delsimas galėtų neigiamai paveikti vaiko interesus, su globa ir apsauga susijusios bylos ir su civiline globa susijusios bylos gali būti nagrinėjamos taikant ypatingos skubos procedūras. Šiuo atveju šios bylos toliau nagrinėjamos teismų ne darbo dienomis.
Bet kuriuo atveju, susiklosčius ypatingos skubos padėčiai, gali būti taikomos laikinos priemonės.
Visų pirma numatomi šie skubūs procesiniai veiksmai:
Taip pat numatomi šie skubūs neprocesiniai veiksmai:
Taip, teisinė pagalba gali būti teikiama bylą nagrinėjant teisme arba civilinės metrikacijos įstaigoje.
Taip, kaip jau aprašyta atsakyme į 10-ą klausimą.
Sprendimo dėl tėvų pareigų pažeidimas
Jeigu vienas iš tėvų arba trečiasis asmuo, kuriam patikėtas vaikas, nevykdo su vaiko padėtimi susijusio susitarimo arba sprendimo, teismas gali savo iniciatyva arba prokuratūrai ar kitam iš tėvų pateikus pareiškimą:
Jeigu teismas ratifikavo susitarimą arba paskelbė sprendimą, pareiškimas įtraukiamas į bylą, su kuria yra susijęs sudarytas susitarimas arba priimtas sprendimas, dėl kurio atitinkamam teismui bus teikiama peticija, jei pagal taisykles dėl kompetencijos ir jurisdikcijos šis teismas yra kompetentingas nagrinėti šį pažeidimą.
Pareiškimą išnagrinėjus arba įtraukus į bylą, teisėjas pateikia tėvams šaukimą atvykti į posėdį arba, išimtiniais atvejais, nurodo atsakovui per penkias dienas pateikti teismui atitinkamus paaiškinimus.
Posėdyje tėvai gali, atsižvelgdami į vaiko interesus, susitarti padaryti pakeitimų dėl nustatytų prievolių, susijusių su tėvų pareigų vykdymu.
Jeigu nesilaikoma matymosi su vaiku tvarkos, jeigu atsakovas neatvyksta į posėdį, nepateikia pareiškimų arba jeigu atsakovų pareiškimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali nurodyti perduoti vaiką, kad būtų laikomasi matymosi su vaiku režimo, ir nurodyti konkrečią vietą, kurioje turėtų būti matomasi su vaiku, taip pat nustatyti, kad susitikimai su vaiku vyktų dalyvaujant teismo patarėjams techniniais klausimais.
Atsakovui pranešama perduoti vaiką nustatytu būdu, numatant baudos taikymą nevykdymo atveju.
Jeigu posėdis nešaukiamas arba jeigu tėvams nepavyksta susitarti, teismas nukreipia abi šalis pas taikintoją (jei tėvai sutinka naudotis taikintojo paslaugomis) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams ir tada priima sprendimą.
Jei paskiriama bauda ir ji nesumokama per 10 dienų, imamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų ir jie susiejami su atitinkama byla.
Su šio proceso tvarka, nustatyta 2015 m. rugsėjo 8 d. įstatymu Nr. 141/2015 patvirtintoje civilinės globos procedūros teisinėje sistemoje, galima susipažinti adresuhttp://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?artigo_id=2428A0048&nid=2428&tabela=leis&pagina=1&ficha=1&so_miolo=&nversao=#artigo
Išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimas
Siekiant užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą, gali būti taikomos trys alternatyvios priemonės: pirmiau minėtas svarstymas dėl tėvų pareigų vykdymo prievolės pažeidimo; toliau nurodytas išankstinis svarstymas dėl išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimo; toliau nurodyta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla.
Išankstinis svarstymas siekiant užtikrinti, kad būtų išieškota priteista išlaikymo išmoka (civilinės globos procedūros teisinės sistemos 48 straipsnis)
Kai asmuo, teisiškai privalantis sumokėti išlaikymo išmoką, jos nesumoka per 10 dienų nuo dienos, kai ji turėjo būti sumokėta, laikomasi šios tvarkos:
Nuskaitant sumą, taip pat nuskaitomos susikaupusios išlaikymo išmokos sumos ir jos tiesiogiai išmokamos asmenims, turintiems jas gauti.
Speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla
Jeigu išlaikymo išmoka turi būti mokama nepilnamečiams, išlaikymo išmokos kreditorius taip pat gali, kaip numatyta civilinio proceso kodekso (port. Código de Processo Civil) 933 straipsnyje, iškelti specialią bylą dėl išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimo. Taigi pareiškus vieną ieškinį, gali būti išieškotos visos mokėtinos, laiku nesumokėtos arba ateityje mokėtinos sumos. Jeigu iškeliama byla dėl prievolės vykdymo užtikrinimo, išlaikymo išmokos kreditorius gali taikyti platesnio pobūdžio vykdymo užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, pajamų arešto ir įkeitimo priemones.
Jeigu iškelta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla, pareiškėjas gali prašyti: priteisti sumų, atlyginimų ar pensijų, kurias gauna kita šalis, dalį; perleisti pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui. Šis priteisimas arba įkeitimas vykdomas nepriklausomai nuo arešto, ir juo siekiama padengti neišmokėtas ir ateityje mokėtinas išlaikymo išmokas.
Kai pareiškėjas prašo priteisti sumas, atlyginimą ar pensiją, už šių pajamų mokėjimą ar atitinkamų išmokų tvarkymą atsakinga įstaiga informuojama apie pareigą tiesiogiai pareiškėjui mokėti priteistą dalį. Priteista suma turi būti kas mėnesį įmokama į pareiškėjo banko sąskaitą, o pareiškėjas pradiniame pareiškime turi nurodyti sąskaitos numerį.
Jeigu pareiškėjas prašo įkeisti pajamas, jis turi nurodyti konkretų su šiomis pajamomis susijusį turtą, o vykdymo pareigūnas nurodo, kad turtas, kurio, jo manymu, pakanka uždelsto išlaikymo poreikiams patenkinti, turi būti įkeičiamas.
Išlaikymo kreditorius vis tiek gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Galima areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitas, kreditorines teises, komercines įmones arba bendrovių akcijas.
Jeigu siekiant padengti išlaikymo skolą areštuotas turtas parduodamas, gauta didesnė nei reikalinga suma išlaikymo skolininkui neturėtų būti grąžinama, išskyrus atvejus, kai išlaikymo, kurį reikės mokėti ateityje, mokėjimas užtikrinamas tiek, kiek tai, teisėjo manymu, yra reikalinga, nebent pateikiamas užstatas arba kita tinkama garantija.
Išlaikymo skolininkas į teismą šaukiamas tik areštavus, priteisus ar įkeitus pajamas. Išlaikymo skolininko pareikštas prieštaravimas dėl vykdymo arba arešto nesustabdo vykdymo.
Jeigu, dar nebaigus nagrinėti specialios išlaikymo prievolės vykdymo bylos, prašoma pakeisti išlaikymo išmokų dydį arba panaikinti išlaikymo išmokos mokėjimo prievolę, šis prašymas pridedamas prie bylos.
Su galiojančia Civilinio proceso kodekso redakcija galima susipažinti adresu http://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_mostra_articulado.php?nid=1959&tabela=leis
Pripažinimas
Kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų savaime pripažįstamas pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 (toliau – reglamentas „Briuselis IIa“). Kitaip tariant, nereikia atlikti specialių fizinių procedūrų, kad sprendimas būtų pripažįstamas.
Kad Portugalijoje būtų vykdomas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų, kaip jos suprantamos pagal reglamentą „Briuselis IIa“, atitinkama bylos šalis privalo pateikti teisme ieškinį dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu.
Tačiau reglamento „Briuselis IIa“ 40 straipsnyje numatyti du atvejai, kai nereikia teikti pareiškimo dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu ir pakanka kilmės vietos teismo pagal reglamentą „Briuselis IIa“ išduoto pažymėjimo, kad Portugalijoje būtų vykdytinas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas. Tai galioja šiems sprendimams: sprendimams dėl matymosi teisių ir sprendimams, kuriais nurodoma grąžinti vaiką, priimtiems teismo, turinčio jurisdikciją pagal sprendimą dėl negrąžinimo, priimtą remiantis 1980 m. Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 13 straipsniu.
Teritorinė jurisdikcija dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu
Teritorinė jurisdikcija dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu reglamente „Briuselis IIa“ nustatyta taip: prašymas turi būti pateiktas išlaikymo skolininko gyvenamosios vietos teismui arba vaiko, kuriam mokėtina išlaikymo išmoka, gyvenamosios vietos teismui, arba, nesant nė vieno iš šių dviejų susijusių veiksnių, vykdymo vietos teismui.
Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu
Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nustatyti reglamente „Briuselis IIa“. Trumpai tariant, pareiškėjas prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi pridėti šiuos dokumentus: teismo sprendimo patvirtintą kopiją; teismo sprendimo, priimto pagal reglamento „Briuselis IIa“ II priedą, pažymėjimą; jei sprendimas priimamas nedalyvaujant atsakovui arba atsakovas sprendimą yra apskundęs, – įrodymą, kad jis buvo kviestas atvykti į teismą arba nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui.
Prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu nagrinėjimo procedūra, numatyta reglamente „Briuselis IIa“
Taikytina procedūra reglamentuojama taisyklėmis, nustatytomis reglamente „Briuselis IIa“, o dėl visų šiame reglamente nenumatytų aspektų – Portugalijos civilinio proceso vidaus taisyklėmis.
Taigi remiantis reglamentu „Briuselis IIa“ matyti, kad sprendimui dėl vykdytinumo priimti neturi būti nustatyta prieštaraujančių klausimų nagrinėjimo tvarkos ir kad nagrinėti prašymą gali būti atsisakyta tik remiantis viena iš šiame reglamente nustatytų priežasčių. Per terminą, nustatytą reglamente „Briuselis IIa“, skundą dėl sprendimo dėl vykdytinumo gali pateikti bet kuri šalis. Portugalijos teismas gali nuspręsti, kad kitoje šalyje priimtas teismo sprendimas yra iš dalies vykdytinas, tačiau negali jo peržiūrėti iš esmės.
Taikytinos Portugalijos civilinio proceso taisyklės
Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi būti teikiamas apygardos teismo šeimos ir nepilnamečių teismui. Jei nėra šeimos ir nepilnamečių teismo, pareiškimas turi būti teikiamas apygardos teismo vietiniam civilinių bylų teismui arba bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip numatyta Portugalijos civilinio proceso kodekse (port. Código de Processo Civil) ir laikantis reglamente „Briuselis IIa“ nustatytų sąlygų, ieškinys susijęs su teisių pripažinimu.
Kadangi ieškinys gali būti bet kuriuo metu apskundžiamas neatsižvelgiant į turto vertę, privaloma skirti teisininką.
Prokuratūra gali pareikšti ieškinį siekdama apginti nepilnamečio interesus.
Pirminiame pareiškime pareiškėjas privalo:
Pirminį pareiškimą ir dokumentus elektroniniu būdu per teismo kompiuterinę sistemą, naudojamą vykdant veiklą, pateikia teisiniai atstovai naudodamiesi šia nuoroda: https://citius.tribunaisnet.mj.pt/.
Tokia pati procedūra taikoma, jei ieškinį pareiškia prokuratūra, gindama nepilnamečio interesus. Prokuratūrai mokesčiai netaikomi, jei ji veikia gindama nepilnamečio interesus.
Kad galėtų prisijungti prie kompiuterinės sistemos, teisininkai, teisininkai stažuotojai ir advokatai turi būti užsiregistravę įstaigoje, atsakingoje už prieigą prie kompiuterinės sistemos.
Jeigu dėl ieškinio nereikia skirti atstovo ir jeigu šaliai pagalba neteikiama arba jeigu jai padeda atstovas, tačiau yra pagrįsta priežastis, dėl kurios pastarasis negali procedūros atlikti elektroniniu būdu, pirminis pareiškimas ir dokumentai gali būti teikiami vienu iš šių būdų:
Teisme gautas pirminis pareiškimas ir pridėti dokumentai oficialiai užregistruojami ir perduodami nagrinėti. Teisėjas patikrina, ar pateikta visa reikalinga informacija ir ar nėra priežasčių atmesti pareiškimą, numatytų reglamente „Briuselis IIa“, ir paskelbia sprendimą vykdytinu. Paskui apie sprendimą dėl vykdymo pranešama šalims.
Reglamento „Briuselis IIa“ 21 straipsnyje numatyta galimybė suinteresuotai šaliai valstybėje narėje prašyti sprendimą dėl tėvų pareigų, priimtą kitoje valstybėje narėje, paskelbti nepripažintinu.
Šiuo atveju Portugalijos teismas, į kurį turi kreiptis šalis, ir taikytinos darbo tvarkos taisyklės nurodyti atsakyme į 15 klausimą, taip pat paaiškinama, kad tai yra bendro pobūdžio ieškinys dėl skolos apmokėjimo. Tai neturi pasekmių taisyklėms dėl prievolės įrodyti, nes pagal Portugalijos teisę, teikiant ieškinį dėl skolos apmokėjimo, faktus, pagrindžiančius teisę, kurios reikalaujama, turi įrodyti atsakovas.
Tėvų ir vaikų santykiams taikoma:
arba, jeigu tai netaikytina,
arba, jeigu tėvai įprastai gyvena skirtingose valstybėse,
Asmeninė teisė yra asmens pilietybės valstybės teisė. Jei asmuo neturi pilietybės, asmens be pilietybės asmeninė teisė yra jo gyvenamosios vietos teisė. Tačiau jei asmuo be pilietybės yra nepilnametis arba neveiksniu pripažintas asmuo, jam taikoma valstybės, kurioje šis asmuo teisėtai gyvena, teisė.
Pastaba.
Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma EJN-civil informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms. Taip pat vis dar reikia susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Teisės aktai turi būti nuolat atnaujinami ir juos taikant reikia atsižvelgti į aiškinimo teismų praktikoje raidą.
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.