Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Vengrija

Turinį pateikė
Vengrija

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Vengrija

Europos tarpvalstybinės procedūros. Ieškiniai dėl nedidelių sumų


*būtina nurodyti

25 straipsnio 1 dalies a punktas. Kompetentingi teismai

Pagal 2016 m. Įstatymo Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso 599 straipsnį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra priklauso Bendrojo teismo teritorijoje veikiančio apylinkės teismo, o Budapešte – Budos centrinio apylinkės teismo (Budai Központi Kerületi Bíróság), kompetencijai ir išimtinei teritorinei jurisdikcijai.

25 straipsnio 1 dalies b punktas. Ryšio priemonės

Kalbant apie proceso pradėjimą, 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2007, nustatančiame Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – reglamentas), nustatyta, kad ieškovas pradeda Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą užpildydamas standartinę A ieškinio formą, išdėstytą I priede, ir pateikdamas ją kompetentingam teismui tiesiogiai, paštu arba kitomis tai valstybei narei, kurioje pradedama procedūra, priimtinomis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, faksu arba elektroniniu paštu (reglamento 4 straipsnio 1 dalis).

Iš reglamento taisyklių matyti, kad prašymas gali būti pateiktas raštu. Standartinė A ieškinio forma gali būti pateikta teismui, siunčiama teismui paštu ir gali būti pateikta elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta šios apžvalgos skirsnyje, susijusiame su 25 straipsnio 1 dalies d punktu.

Civilinio proceso kodekso 600 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas gali žodžiu pateikti ieškinį jurisdikciją turinčiam apylinkės teismui, kurį teismas registruoja naudodamas nustatytą standartinę formą. Ši nuostata atitinka reglamento 11 straipsnį, kuriame numatyta praktinė pagalba pildant formas.

25 straipsnio 1 dalies c punktas. Valdžios institucijos ar organizacijos, teikiančios praktinę pagalbą

2002 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo ministro dekreto Nr. 14/2002 dėl teismų administravimo taisyklių 6 straipsnyje numatyta, kad raštinė priima klientus teismo pirmininko, arba apylinkės teismų atveju – apygardos teismo pirmininko, nurodytu laikotarpiu. Informacinė lenta rodoma viešai prieinamoje teismo vietoje, joje nurodant, kur ir kada klientai gali pateikti prašymus ar skundus; kada ir kur jie gali prašyti informacijos; kam suteikiama teisė priimti pareiškimus, kada ir kuriame kabinete; ir atkreipiant dėmesį į tai, kad pareiškimus taip pat galima įmesti į teismo pašto dėžutę. Teismas taip pat gali teikti informaciją elektroninėmis priemonėmis ir paskelbti ją internete.

Pagal Dekretą Nr. 14/2002 dėl teismų administravimo taisyklių teismai teikia praktinę pagalbą klientams darbo valandomis, o daugiau informacijos galima rasti adresu http://www.birosag.hu/.

Pagal 2003 m. Įstatymą Nr. LXXX dėl teisinės pagalbos padėjėjai teisės klausimais, be kita ko, teikia teisines konsultacijas klientams arba rengia pareiškimus ar kitus dokumentus, kurių mokesčius ir išlaidas padėjėjams teisės klausimais (avansu) moka valstybė, o ne klientas. Pagalba teikiama klientams, norintiems gauti teisinę konsultaciją dėl jų procesinių teisių ir pareigų, arba parengti pareiškimą, kad byloje būtų galima pateikti tolesnius teisinius pareiškimus. Klientai turi priklausyti asmenų grupėms, nurodytoms 2003 m. Įstatymo Nr. LXXX 4–9 skirsniuose, jų pajamos negali viršyti tuose skirsniuose nurodytų sumų ir jiems negali būti taikomos 2003 m. Įstatymo Nr. LXXX 10 skirsnyje nustatytos sąlygos, dėl kurių jie negali gauti pagalbos.

Jeigu procedūra jau vyksta, 2003 m. Įstatymo Nr. LXXX 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal teisinės pagalbos sistemą valstybė suteikia teisinį atstovavimą ieškovui, atsakovui, į procesą įstojusiai šaliai (trečiajai šaliai), suinteresuotajai šaliai, pareiškėjui ir atsakovui ir, laikydamasi minėtų nuostatų, kliento vardu iš anksto sumoka arba padengia susijusias išlaidas. Be 2003 m. Įstatyme Nr. LXXX nustatytų sąlygų, klientai laikomi atitinkančiais reikalavimus, net jei jie yra atleisti nuo mokėjimo. Klientai turi teisę gauti pagalbą, jeigu dėl jų teisinės kompetencijos trūkumo arba bylos sudėtingumo, veikdami asmeniškai, jie negalėtų veiksmingai atstovauti savo interesams ar veiksmingai ginti savo procesinių teisių.

25 straipsnio 1 dalies d punktas. Elektroninio įteikimo ir ryšio priemonės ir būdai pareikšti sutikimą jas naudoti

Reglamento 13 straipsnyje nustatytos dokumentų įteikimo ir kito susirašinėjimo taisyklės.

Siekiant užtikrinti, kad bendravimas su teismu teismo procese vyktų kuo visapusiškiau ir pageidautina elektroniniu būdu, Civilinio proceso kodekse numatytas galimas ir iš dalies privalomas elektroninis ryšys su teismu. Pagal Civilinio proceso kodeksą, laikydamiesi e punkto nuostatų, klientai arba jų atstovai gali nuspręsti bendrauti elektroniniu būdu arba, jei to iš jų reikalaujama, jie privalo bendrauti su teismu elektroninėmis priemonėmis.

Klientai, kurie bendrauja elektroniniu būdu, perduoda prašymo formą, taip pat visą kitą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, naudodamiesi formos pateikimo pagalbos paslauga (užpildydami technines specifikacijas atitinkančias elektronines formas ir sėkmingai patvirtindami savo tapatybę elektroniniu būdu).

Elektroninis susirašinėjimas su teismais palaikomas trimis ryšių kanalais:

– pašto dėžutė, kurią reikia registruoti centrinėje klientų registravimo sistemoje (duomenų saugykla, laikoma saugiu adresu dokumentams įteikti, kuriuo galima naudotis asmeniniam susirašinėjimui; anksčiau – klientų aptarnavimo vartai,

– oficiali pašto dėžutė (skirta tik oficialiems elektroniniams administracinių įstaigų ryšiams),

– įmonių portalas (duomenų saugykla, laikoma saugiu adresu dokumentams įteikti, kuriuo gali naudotis verslo organizacijos ir pavieniai advokatai, Europos bendrijos advokatai ir pavieniai patentiniai patikėtiniai).

Kiekvienas fizinis asmuo gali kreiptis dėl registracijos centrinėje klientų registravimo sistemoje į registravimo įstaigą (Vyriausybės klientų aptarnavimo įstaigose, Vyriausybės informacijos biuruose (Kormányablak), mokesčių administratoriaus klientų aptarnavimo biuruose, ambasadose ir kai kuriuose pašto skyriuose) arba elektroniniu būdu su galiojančia tapatybės kortele, išduota po 2016 m. sausio 1 d. Asmens registracijai būtina turėti oficialų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą, kortelės formos vairuotojo pažymėjimą) ir e. pašto adresą. Į asmens duomenų ir adresų registrą neįtraukti užsieniečiai identifikuojami pagal jų pasą arba, kai taikoma, leidimą gyventi. EEE valstybių narių piliečiai, neįtraukti į asmens duomenų ir adresų registrą, identifikuojami pagal jų pasą arba kitą oficialų dokumentą, kuriuo patvirtinama jų tapatybė. Registracijos metu klientai privalo įrodyti savo tapatybę ir pasirašyti pareiškimą, kuriuo sutinka, kad jų duomenys būtų tvarkomi. Vėliau centrinis biuras patikrina asmens duomenų ir adresų registre (arba užsieniečių, kuriems jis netaikomas, atveju – užsieniečių registre) pateiktus duomenis. Be šių duomenų, taip pat reikia nurodyti unikalų naudotojo vardą ir e. pašto adresą, nes fiziniam asmeniui tuo adresu išsiunčiamas vienkartinis kodas, reikalingas pirmajam prisijungimui.

Bendra įmonių portalo ir oficialios pašto dėžutės savybė yra ta, kad naudotojai turi turėti specialias naudojimosi jomis teises. Oficialią pašto dėžutę gali naudoti prie centrinės sistemos prisijungiančios organizacijos. Įmonių portalo paslauga gali naudotis verslo organizacijos ir teisiniai atstovai.

Elektroniniu būdu bendraujantys klientai privalo siųsti savo informaciją užpildydami formą, kurią pateikė Nacionalinės teismų tarnybos pirmininkas. Jei tokia forma nepateikiama, elektroniniu būdu bendraujantys klientai privalo įkelti savo informaciją ir jos priedą (-us) vienu iš Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko priimamų ir centrinėje teismų interneto svetainėje (http://www.birosag.hu/) paskelbtų rinkmenų formatų. Kad galėtų parsisiųsti formas, klientai turi turėti įsidiegę specialią formų pildymo programinę įrangą (Általános Nyomtatványkitöltő Keretprogram (ÁNYK)), skirtą formoms užpildyti ir elektroniniams dokumentams kaip priedams užpildyti. Informacija ir jos priedai teismui turi būti siunčiami pasirašyti elektroniniu parašu arba jų autentiškumas turi būti patvirtintas naudojantis tapatybės nustatymu paremta dokumentų autentiškumo tvirtinimo paslauga. Teismų centrinėje interneto svetainėje pateikiama praktinė informacija, kaip pildyti formą. Jei pateikta informacija neatitinka IT reikalavimų, elektroniniu būdu bendraujantys klientai tiesiogiai informuojami per informacijos teikimo procesą. Jei elektroniniu būdu bendraujančių klientų įkelta informacija atitinka IT reikalavimus, naudojantis aptarnavimo sistema jiems išsiunčiamas gavimo patvirtinimas. Laikoma, kad informacija teismui buvo įteikta jame nurodytu laiku.


Teismas elektroniniu būdu bendraujantiems klientams siunčia visos informacijos gavimo pažymą per įteikimo sistemą (automatiškai). (Dekreto Nr. 14/2002 dėl teismų administravimo taisyklių 75/C straipsnis)

Elektroniniu būdu bendraujantiems klientams apie dokumentų gavimą pranešama e. paštu ir suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais spustelėjus nuorodą į dokumentą. Spustelėjus nuorodą sukuriamas elektroninis gavimo patvirtinimas, kuriame nurodomas siuntėjo ir gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), bylos numeris ir dokumento gavimo data. Elektroninis gavimo patvirtinimas siunčiamas tiek teismui, tiek elektroniniu būdu bendraujantiems klientams. Civilinio proceso kodekse nurodyti elektroninis gavimo patvirtinimas ir gavimo patvirtinimas paštu atitinka reglamento 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus gavimo patvirtinimo reikalavimus. Jeigu iš įteikimo sistemos matyti, kad dokumentas nebuvo gautas, nors apie jį buvo pranešta du kartus, laikoma, kad dokumentas buvo įteiktas penktą darbo dieną po antrojoje pranešimo pažymoje nurodytos datos.

25 straipsnio 1 dalies e punktas. Asmenys arba profesijų atstovai, įpareigoti priimti įteikiamus dokumentus arba kitų formų susirašinėjimą elektroninėmis priemonėmis

Reglamento 13 straipsnyje nustatytos dokumentų įteikimo ir kito susirašinėjimo taisyklės.

Siekiant užtikrinti, kad bendravimas su teismu teismo procese vyktų kuo visapusiškiau ir kiek įmanoma elektroniniu būdu, Civilinio proceso kodekse numatytas galimas ir iš dalies privalomas elektroninis ryšys su teismu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 608 straipsnyje nustatytą nukreipiančiąją teisės normą elektroniniu būdu bendraujančių asmenų grupės išvardytos 2015 m. Įstatyme Nr. CCXII, kuriuo nustatomos bendrosios elektroninio administravimo ir patikimumo užtikrinimo paslaugų taisyklės.

Pagal 2015 m. Įstatymo Nr. CCXII 9 straipsnio 1 dalį, išskyrus atvejus, kai įstatyme arba tarptautinėje sutartyje, remiantis įsipareigojimais pagal tarptautinę sutartį, numatyta kitaip, elektroniniai ryšiai yra privalomi:

a) šiems subjektams, kai jie veikia kaip klientai:

aa) ekonominės veiklos vykdytojams,

ab) valstybei,

ac) vietos valdžios institucijoms,

ad) biudžetinėms įstaigoms,

ae) prokurorams,

af) notarams,

ag) viešojo sektoriaus institucijoms,

ah) kitoms administracinėms institucijoms, nenurodytoms ac–ag punktuose; ir

b) klientų teisiniams atstovams.

Pagal Civilinio proceso kodekso 608 straipsnio 2 dalį ir 75 straipsnio 1 dalį teisiniais atstovais laikomi:

a) advokatai ir advokatų kontoros;

b) advokatūros teisiniai atstovai Advokato praktikos įstatyme nustatytais atvejais;

c) teisėjas ir teismo sekretorius, įgalioti atstovauti teismui, turinčiam juridinio asmens statusą;

d) prokuroras, įgaliotas atstovauti Generalinei prokuratūrai;

e) advokatai stažuotojai ir teisės referentai (jeigu jiems leidžiama pareikšti ieškinį pagal Civilinio proceso kodeksą), ir

f) kiti teisės aktuose apibrėžti asmenys.

25 straipsnio 1 dalies f punktas. Teismo mokesčiai ir mokėjimo būdai

1990 m. Įstatymo Nr. XCIII dėl pareigų 74 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procedūrą inicijavusi šalis gali pasirinkti (jei tam yra techninių sąlygų) visų teismo procesų (pradėtų popierine arba elektronine forma) atveju sumokėti visus žyminius mokesčius elektroniniu būdu per elektroninę mokėjimo ir atsiskaitymo sistemą, o ne žyminiais (rinkliavos) ženklais. Elektroninė mokėjimo ir atsiskaitymo sistema yra centrinė elektroninė mokėjimo paslaugų sistema (su susijusia atsiskaitymo sistema), kuri leidžia klientams, gaunantiems elektroninio administravimo paslaugas, vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus įstaigoms, teikiančioms elektronines administravimo paslaugas, be kita ko, elektroniniu būdu, naudojantis banko kortele, virtualia banko kortele arba internetine bankininkyste.

Pagal 1990 m. Įstatymo Nr. XCIII 42 straipsnio 1 dalį bendras žyminių mokesčių tarifas yra 6 proc. ginčo dalyko vertės ginčo tvarka nagrinėjamose bylose ir 3 proc. ginčo dalyko vertės ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose. Pagal 1990 m. Įstatymo XCIII 46 straipsnio 1 dalį apeliaciniams skundams dėl teismo sprendimų taikomas 8 proc. ginčo dalyko vertės mokestis.

25 straipsnio 1 dalies g punktas. Apskundimo procedūra ir teismai, kompetentingi nagrinėti skundą

Įprasta teisių gynimo priemonė reglamento tikslais yra apeliacinis skundas, o išskirtinė teisių gynimo priemonė – pakartotinis bylos nagrinėjimas ir prašymas atlikti peržiūrą.

Antrosios instancijos procedūrą apeliantas pradeda raštu pateikdamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismui. Šalys ir asmenys, dėl kurių sprendime yra nuostata, gali pateikti apeliacinį skundą dėl su jais susijusios nuostatos dalies. Apeliacinio skundo pateikimo terminas yra penkiolika dienų nuo tos dienos, kurią buvo pranešta apie sprendimą.

Apeliaciniame skunde turi būti nurodytas apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo numeris ir apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo nuostata ar dalis, pateikiamas aiškus prašymas, kad antrosios instancijos teismas pakeistų ar panaikintų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatą ar dalį, materialinį ar procesinį pažeidimą, kuriuo skundą pateikiantis asmuo grindžia savo apeliacinį skundą, išskyrus atvejus, kai peržiūros įgaliojimų vykdymas nepriklauso nuo teisės pažeidimo. Dėl apeliacinio skundo paprastai sprendimą turi priimti antrosios instancijos teismas, nerengdamas teismo posėdžio, nebent kuri nors iš šalių prašo surengti teismo posėdį, teismas mano, kad tai pagrįsta, arba reikia surinkti įrodymus, kurie būtų panaudoti per teismo posėdį. Prašymas dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo gali būti pateiktas dėl galutinio teismo sprendimo ir bet kokio tokį patį poveikį turinčio sprendimo, jeigu:

a) šalis pateikia kokį nors faktą ar įrodymus arba bet kokį galutinį teismo sprendimą ar kitą oficialų sprendimą, į kuriuos teismas neatsižvelgė nagrinėdamas ieškinį, jeigu dėl jų jai būtų priimtas palankesnis sprendimas, jei į juos būtų buvę atsižvelgta per ankstesnį nagrinėjimą;

b) šalis pralaimėjo ieškinį dėl teismo sprendimo priėmimo procese dalyvavusio teisėjo arba priešingos šalies ar bet kurio kito asmens padaryto nusikaltimo, pažeidžiančio įstatymą;

c) šalis remiasi savo byloje priimtu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, kuriuo konstatuojamas 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje ir 1993 m. Įstatymu Nr. XXXI priimtoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimas, jeigu galutinis jos byloje priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas tuo pačiu pažeidimu, o Europos Žmogaus Teisių Teismas nepatenkino šalies reikalavimo arba žala negali būti atlyginta;

d) prieš priimant atitinkamą teismo sprendimą jau buvo priimtas galutinis teismo sprendimas dėl tos pačios teisės;

e) ieškinys arba bet koks kitas dokumentas šaliai buvo įteiktas viešai paskelbiant, pažeidžiant nuostatas dėl pranešimo apie procesą įteikimo viešai paskelbiant (Civilinio proceso kodekso 393 straipsnis).

Prašymas dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo pateikiamas per šešis mėnesius; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią skundžiamas teismo sprendimas tampa galutinis arba jeigu šalis vėliau sužinojo apie priežastį atnaujinti bylos nagrinėjimą, arba turėjo galimybę pateikti prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą po to, jis pradedamas skaičiuoti nuo to momento. Byla negali būti pakartotinai nagrinėjama praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kurią teismo sprendimas tapo galutinis; šio termino nesilaikymas negali būti pateisinamas. Prašyme atnaujinti bylą turi būti nurodytas teismo sprendimas, dėl kurio prašoma bylą nagrinėti pakartotinai, ir šalies pageidaujamo sprendimo turinys. Prašyme turi būti nurodyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiamas pakartotinis bylos nagrinėjimas, ir prie prašymo turi būti pridėti atitinkami dokumentai. Jei prašymas pateikiamas praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kurią skundžiamas teismo sprendimas tampa galutinis ir privalomas, turi būti nurodytos priežastys.

Prašymas atnaujinti bylą turi būti pateiktas raštu bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Šalis taip pat gali įrašyti prašymą į protokolą. Teismas, turintis teisę priimti sprendimą dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo, turi būti pirmosios instancijos teismas, veikiantis pagrindinėje byloje. Pagal Civilinio proceso kodeksą, jeigu bylą leidžiama nagrinėti pakartotinai, ji turi būti dar kartą nagrinėjama neperžengiant prašymo ribų. Atsižvelgdamas į bylos pakartotinio nagrinėjimo rezultatą, teismas palieka galioti prašyme atnaujinti bylą ginčytą teismo sprendimą, arba laikantis įstatymų priima naują sprendimą ir visiškai ar iš dalies panaikina ginčijamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 392–404 straipsniai).

Atsižvelgiant į įstatyme numatytas išimtis, antrosios instancijos teismo sprendimas dėl esmės, kuris tapo galutinis ir privalomas, gali būti apskųstas atliekant peržiūrą kaip ypatingos peržiūros procedūrą. Jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, peržiūros dalykas yra galutinis teismo sprendimas dėl bylos esmės arba galutinis ir privalomas sprendimas dėl bylos esmės.

Šalis arba bet kuris asmuo, kurio atžvilgiu priimtas teismo sprendimas, gali prašyti, kad Aukščiausiasis Teismas (Kúria) peržiūrėtų galutinį teismo sprendimą arba galutinę ir privalomą nutartį dėl bylos esmės, dėl jai arba jam taikomos nuostatos, nurodydamas pažeidimą, turintį įtakos bylos esmei, arba nukrypti leidžiančią nuostatą, grindžiamą paskelbtu Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl teisės klausimo.

Iš esmės negali būti peržiūrima byla dėl turto, kai prašyme atlikti peržiūrą ginčijama vertė neviršija 5 mln. HUF.

Tačiau pirmiau nurodytu atveju Aukščiausiasis Teismas išimties tvarka gali leisti atlikti peržiūrą, jeigu pažeidimo, turinčio įtakos bylos esmei, nagrinėjimas pateisinamas dėl būtinybės užtikrinti teismo praktikos vieningumą ar tolesnę raidą, ypatingos iškelto teisinio klausimo svarbos arba socialinės svarbos arba, jei antrosios instancijos teismas nepriima sprendimo, būtinybės Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą. Šalis gali pateikti prašymą leisti atlikti peržiūrą pirmosios instancijos teismui per keturiasdešimt penkias dienas nuo pranešimo apie teismo sprendimą dienos.

Prašyme leisti atlikti peržiūrą turi būti nurodytas teismo sprendimas, dėl kurio šalis prašo peržiūros, pažeidimas, turintis įtakos bylos esmei, tiksliai nurodytas pažeistas įstatymas ir motyvai bei teisiniai klausimai, kuriais grindžiamas leidimas.

Prašymas atlikti peržiūrą turi būti pateikiamas sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui per keturiasdešimt penkias dienas nuo pranešimo apie sprendimą dienos. Prašymas atlikti peržiūrą turi atitikti bendruosius pateikiamiems dokumentams keliamus reikalavimus ir prie jo turi būti pridėti Civilinio proceso kodekso 413 straipsnyje nustatyti priedai. Paprastai Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl peržiūros prašymų ne teismo posėdžiuose (Civilinio proceso kodekso 405–424 straipsniai).

25 straipsnio 1 dalies h punktas. Teismo sprendimo peržiūros procedūra ir tokią peržiūrą atlikti kompetentingi teismai

Pagal reglamento 18 straipsnio 1 dalį jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymo atlikti peržiūrą turi teismas, priėmęs teismo sprendimą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą. Teismų, turinčių jurisdikciją vykdyti procedūrą ir priimti sprendimą, aprašymas pateikiamas šios apžvalgos skirsnyje, susijusiame su 25 straipsnio 1 dalies a punktu.

Remiantis reglamento 19 straipsniu, atitinkamose Civilinio proceso kodekso taisyklėse taip pat reglamentuojama prašymo atlikti peržiūrą procedūra klausimais, dėl kurių reglamento 18 straipsnyje nenumatyta kitaip.

Tarp nuostatų, reglamentuojančių Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, Civilinio proceso kodekse įtvirtintos konkrečios taisyklės dėl peržiūros pagal reglamento 18 straipsnį (Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1–3 dalys). Civilinio proceso kodekse aiškiai nurodyta, kad peržiūrai taikomos taisyklės dėl neveikimo patikrinimo, neleidžiama pateikti prašymo dėl restitutio in integrum tuo atveju, kai nesilaikyta termino, per kurį galima pateikti kasacinį skundą, ir nesuteikiama teisė apskųsti nutartį, kuria atmetamas prašymas atlikti peržiūrą savo iniciatyva.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, prašyme atlikti peržiūrą pagal reglamento 18 straipsnį nurodoma peržiūros priežastis ir ją pagrindžiančios aplinkybės. Prašymas neturi stabdomojo poveikio teismo sprendimo vykdymui. Tačiau jei tikėtina, kad prašymas bus patenkintas, teismas gali sustabdyti sprendimo vykdymą ex officio, neišklausęs priešingos šalies. Gavęs prašymą, teismas gali pakeisti sprendimą dėl sustabdymo. Jei peržiūra neleidžiama pagal įstatymą arba jei prašymas pateikiamas pavėluotai, prašymas atmetamas neišnagrinėjus jo esmės. Prieš priimdamas sprendimą dėl prašymo, teismas gali išklausyti šalis. Teisingai įvertinama, ar įvykdytos prašymo pateikimo išankstinės sąlygos. Jeigu teismas patenkina prašymą, procesas kartojamas reikiama forma. Sprendimai atmesti prašymą gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

25 straipsnio 1 dalies i punktas. Priimtinos kalbos

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad procesas vyksta vengrų kalba (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse taip pat numatyta, kad jeigu įstatyme, privalomame Europos Sąjungos teisės akte ar tarptautinėje konvencijoje nenumatyta kitaip, teismui skirti dokumentai turi būti pateikiami ir teismo dokumentai ir sprendimai įteikiami vengrų kalba. Įstatyme taip pat numatyta, kad kiekvienas asmuo teismo procese turi teisę žodžiu vartoti savo gimtąją kalbą, o tarptautinės konvencijos taikymo srityje – savo gimtąją kalbą, regioninę ar tautinės mažumos kalbą. Jei tai būtina šioms teisėms įgyvendinti arba kitaip būtina pagal šio įstatymo nuostatas, susijusias su kalbų vartojimu, teismas paskiria vertėją žodžiu arba vertėją raštu. Pagal specialias Civilinio proceso kodekso taisykles dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros numatyta, kad teismas gali nurodyti šaliai pateikti patvirtintą bet kurio jos pateikto dokumento vertimą tik tuo atveju, jei nėra jokio kito būdo nustatyti bylai svarbias faktines aplinkybes (Civilinio proceso kodekso 600 straipsnio 5 dalis).

Vengrija, naudodamasi reglamento 21a straipsnio 1 dalyje numatyta teise tai daryti, nenurodo kitos nei savo oficialiosios kalbos, kurią ji gali priimti kaip oficialiąją pažymėjimo kalbą.

25 straipsnio 1 dalies j punktas. Valdžios institucijos, kompetentingos veikti vykdymo užtikrinimo srityje

Vengrijoje vykdomuosius raštus reglamento taikymo sričiai priklausančių bylų atveju gali išduoti apylinkės teismas, veikiantis apygardos teismo, kurio teritorijoje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, teritorijoje; jei tokio teismo nėra, apylinkės teismas, veikiantis turto, į kurį gali būti nukreiptas vykdymas, buvimo vietoje, užsienyje registruotos bendrovės Vengrijos filialo buvimo vietoje arba, tiesioginio komercinio atstovavimo atveju, filialo ar agentūros buvimo vietoje; Budapešte – Budos centrinis apylinkės teismas.

Vengrijoje teismo sprendimą vykdantis teismas turi teisę į reglamento 23 straipsnyje nurodytas priemones. Pagal Vengrijos teisę teismo sprendimą vykdantis teismas yra teismas, kuriam paskirtas nepriklausomas teismo antstolis.

Paskutinis naujinimas: 24/09/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.