Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (portugalų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Sutuoktinių turto teisinis režimas

Portugalija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar šioje valstybėje narėje yra nustatytas teisinis sutuoktinių turto teisinis režimas? Kas juo numatyta?

Taip. Paprastai sutuoktiniai gali sutuoktinių turto teisinį režimą laisvai pasirinkti sudarydami vedybų sutartį. Ši sutartis žinoma kaip ikivedybinė sutartis (port. convenção antenupcial – Civilinio kodekso (Código Civil) 1698 straipsnis).

Tačiau kai sutuoktiniai nepasirenka režimo arba kai tam tikrais atvejais ikivedybinė sutartis negalioja, įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas yra visiško įgyto turto bendrumo režimas (port. regime da comunhão de adquiridos), kaip nurodyta Civilinio kodekso 1717 ir 1721 straipsniuose.

Šiuo atveju siekiant nustatyti, kuris turtas yra bendra nuosavybė, o kuris – atskira nuosavybė, turi būti taikomos Civilinio kodekso 1721–1731 straipsnių teisinės nuostatos.

Yra išimtinių atvejų (išdėstytų Civilinio kodekso 1720 straipsnyje), kai privalomas režimas yra visiško turto atskirumo režimas (port. regime de separação de bens).

2 Kaip sutuoktiniai gali susitarti dėl sutuoktinių turto teisinio režimo? Kokie formalūs reikalavimai taikomi šiuo atveju?

Sutuoktiniai savo, kaip sutuoktinių, turto režimą gali nustatyti sudarydami ikivedybinę sutartį, kuria jie gali pasirinkti vieną iš trijų Civiliniame kodekse išdėstytų turto režimų arba, laikydamiesi taikytinų teisės nuostatų, susitarti dėl kitokio režimo (Civilinio kodekso 1698 straipsnis).

Civiliniame kodekse išdėstyti trys sutuoktinių turto teisiniai režimai yra:

  • visiško įgyto turto bendrumo režimas (port. regime da comunhão de adquiridos – Civilinio kodekso 1721–1731 straipsniai);
  • visiško turto bendrumo režimas (port. regime da comunhão geral de bens – Civilinio kodekso 1732–1734 straipsniai);
  • visiško turto atskirumo režimas (port. regime da separação de bens – Civilinio kodekso 1735 straipsnis).

Kaip minėta, sutuoktiniai, laikydamiesi taikytinų teisės nuostatų, gali susitarti dėl kitokio režimo. Taip turi būti susitariama tuo atveju, kai sutuoktinių turto režimas yra visiško įgyto turto bendrumo režimas, tačiau sutuoktiniai ikivedybinėje sutartyje susitaria, kad konkretus vieno iš jų iki santuokos įgytas nekilnojamasis turtas (pavyzdžiui, šeimos būstas) po santuokos sudarymo taps bendros nuosavybės teise valdomu turtu, nes jie abu nori būti atsakingi už atitinkamą hipoteką.

Kalbant apie formalius reikalavimus, ikivedybinė sutartis turi būti sudaroma pas notarą kaip autentiškas dokumentas (viešasis aktas) arba pas civilinės metrikacijos pareigūną kaip pareiškimas (Civilinio kodekso 1710 straipsnis ir Civilinio registro kodekso (port. Código do Registo Civil) 189–191 straipsniai).

Paprastai ikivedybinė sutartis turi būti sudaroma iki santuokos. Pagal Civilinio kodekso 1714 straipsnį ikivedybinės sutarties ir sutuoktinių turto režimo po santuokos pakeisti negalima, nebent Civilinio kodekso 1715 straipsnyje numatyta kitaip.

Civilinio kodekso IX skyriaus III skirsnyje įtvirtintos vedybų sutartims taikytinos teisės nuostatos (1698–1716 straipsniai).

Santuokinėms dovanoms ir dovanoms tarp sutuoktinių taikytinos teisės nuostatos išdėstytos Civilinio kodekso X skyriaus I ir II skirsnių 1753–1766 straipsniuose.

3 Ar yra laisvės susitarti dėl sutuoktinių turto teisinio režimo apribojimų?

Civilinio kodekso 1720 straipsnyje nustatyti du atvejai, kai privalomas režimas yra visiško turto atskirumo režimas: kai santuoka sudaroma neatlikus preliminaraus santuokos proceso ir kai sutuoktiniai yra 60 metų amžiaus ir vyresni.

Neįskaitant šių dviejų atvejų, sutuoktiniai, laikydamiesi taikytinų teisės nuostatų, turi laisvę pasirinkti.

4 Koks yra santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos panaikinimo teisinis poveikis sutuoktinių turtui?

Remiantis Civilinio kodekso 1688 straipsniu, santuokinis sutuoktinių ryšys pasibaigia, kai santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia, nedarant poveikio nuostatoms dėl išlaikymo. Patvirtinus sutuoktinių gyvenimą skyrium ir atskyrus jų turtą, santuoka nepasibaigia, tačiau gyvenimo skyrium atveju teisinės pasekmės yra labai panašios į santuokos nutraukimo teisines pasekmes, kaip bus paaiškinta toliau.

Turto padalijimo ir skolų sumokėjimo klausimais Civilinio kodekso 1689 straipsnyje nurodyta, kad, kai sutuoktinių turto teisinis režimas pasibaigia, sutuoktiniai arba atitinkami jų įpėdiniai turi teisę kiekvienas gauti savo asmeninį turtą ir sau priklausančią viso bendros nuosavybės teise valdomo turto dalį. Sutuoktinis, kuris bendros nuosavybės teise valdomo turto atžvilgiu turi skolą, privalo ją padengti.

Kalbant apie skolas, pirmenybė teikiama bendrų skolų sumokėjimui iš bendro turto ir tik po šių skolų sumokėjimo dengiamos likusios skolos. Jeigu vienas sutuoktinis turi skolą kitam sutuoktiniui, jis turi sumokėti tą skolą iš jam priklausančios bendros nuosavybės teise valdomo turto dalies. Kai bendros nuosavybės teise valdomo turto nėra, sutuoktinis skolą turi sumokėti iš savo asmeninio turto.

Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės

Santuokos nutraukimo pasekmės išdėstytos Portugalijos civilinio kodekso 1788–1793A straipsniuose.

Paprastai, nutraukus santuoką, santuoka pasibaigia ir atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir santuokai pasibaigus dėl mirties.

Kalbant apie paveldėjimą, pagal Civilinio kodekso 2133 straipsnį, teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, buvęs sutuoktinis praranda įpėdinio pagal įstatymą statusą, net jeigu teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimamas po kito sutuoktinio mirties.

Pagal Portugalijos teisę paprastai sutuoktinių turtas dalijamas ne santuokos nutraukimo proceso metu, o tik jam pasibaigus. Tačiau kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinės metrikacijos tarnyboje, sutuoktiniai gali nedelsdami susitarti, kaip bus dalijamas sutuoktinių turtas.

Kalbant apie santuokos nutraukimo pasekmes, bendra taisyklė yra tokia:

  • santuokos nutraukimas įsigalioja nuo tos dienos, kai teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tampa galutinis.

Santuokos nutraukimo turtinės pasekmės sutuoktiniams yra tokios:

  • santuokos nutraukimas turi sutuoktiniams turtinių pasekmių atgaline data nuo tos dienos, kai buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas;
  • tačiau bet kurio sutuoktinio prašymu jų santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimas gali būti paankstintas iki tos dienos, kurią sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, jeigu ši data buvo patikrinta proceso metu;
  • dalijant turtą po santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali gauti daugiau, negu būtų gavęs, jeigu sudarius santuoką būtų galiojęs visiško įgyto turto bendrumo režimas.
  • Kiekvienas sutuoktinis praranda visą dėl santuokos gautą arba gautiną naudą (pvz., dovanas tarp sutuoktinių; trečiojo asmens dovanas porai atsižvelgiant į jų santuoką). Šiuo atveju dovanotojas gali nuspręsti, kad nauda pereis poros vaikams;
  • nukentėjęs sutuoktinis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl nuostolių, kuriuos sukėlė kitas sutuoktinis, atlyginimo pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles;
  • kai santuokos nutraukimo priežastys susijusios su vieno iš sutuoktinių psichikos problema, nutraukti santuoką prašantis sutuoktinis turi atlyginti kitam sutuoktiniui asmeninę žalą, kurią sukėlė santuokos pabaiga. Šis reikalavimas turi būti pateiktas per santuokos nutraukimo procesą;
  • kiekvienas sutuoktinis gali prašyti teismo leisti jam nuomotis šeimos būstą, nesvarbu, ar jis valdomas bendros nuosavybės teise, ar priklauso kitam sutuoktiniui.

Santuokos nutraukimo turtinės pasekmės sutuoktinių santykiams su trečiosiomis šalimis yra tokios:

  • sutuoktiniai gali santuokos nutraukimo turtinėmis pasekmėmis trečiųjų šalių atžvilgiu remtis tik nuo tos dienos, kai teismo sprendimas užregistruojamas civiliniame registre.

Kalbant apie buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo prievoles, Civilinio kodekso 2016 ir 2019 straipsniuose teigiama:

  • paprastai po santuokos nutraukimo kiekvienas buvęs sutuoktinis turi pareigą išlaikyti save;
  • kiekvienas buvęs sutuoktinis turi teisę į išlaikymą, neatsižvelgiant į tai, ar santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bet teisė į išlaikymą gali būti atimta siekiant teisingumo;
  • naudos gavėjui sudarius naują santuoką, teisė į išlaikymą išnyksta.

Sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimo ir jų turto atskyrimo pasekmės

Gyvenimo skyrium patvirtinimo klausimu Portugalijos civilinio kodekso 1794 straipsnyje remiamasi pirmiau išdėstytomis nuostatomis dėl santuokos nutraukimo, su viena išimtimi: patvirtinus gyvenimą skyrium, santuoka nepasibaigia.

Neįskaitant šios vienos išimties, pagal Portugalijos civilinio kodekso 1795A, 2016 ir 2133 straipsnius gyvenimo skyrium patvirtinimo pasekmės sutuoktinių turtui, išlaikymo prievolėms ir paveldėjimui yra tokios pačios kaip santuokos nutraukimo pasekmės.

Santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės

Santuokos pripažinimas negaliojančia skiriasi nuo santuokos nebuvimo.

Santuokos nebuvimo atveju, kaip numatyta Civilinio kodekso 1628–1630 straipsniuose (pvz., kai vienas arba abu sutuoktiniai visiškai nėra pateikę deklaracijos), nesanti santuoka neturi jokių pasekmių.

Civilinės santuokos pripažinimo negaliojančia atveju, kaip numatyta Civilinio kodekso 1631 straipsnyje (pvz., jeigu esama teisinių kliūčių arba deklaracija yra neteisinga), Civilinio kodekso 1647 straipsnyje nustatytos pasekmės yra šios:

  • jeigu abu sutuoktiniai veikė sąžiningai, santuoka turi pasekmes jiems abiem ir trečiųjų šalių atžvilgiu, kol teismo sprendimas dėl santuokos pripažinimo negaliojančia taps galutinis;
  • jeigu sąžiningai veikė tik vienas sutuoktinis, santuokos pasekmėmis gali pasinaudoti tik tas sutuoktinis. Be to, sąžiningas sutuoktinis gali santuokos pasekmėmis remtis trečiųjų šalių atžvilgiu, jeigu jos atspindi sutuoktinių santykius.

Šios normos taikomos bažnytinių institucijų patvirtintų katalikiškų santuokų pripažinimui negaliojančiomis, kol teismo sprendimas užregistruojamas civiliniame registre, jeigu katalikiška santuoka taip pat buvo užregistruota.

Civilinio kodekso 1649 ir 1650 straipsniuose numatytos specialios turtinės nuobaudos, jeigu sudaroma nepilnamečių santuoka arba santuoka, kuria pažeidžiamos teisinės kliūtys, pavyzdžiui:

  • nepilnametis, sudaręs santuoką be reikiamo leidimo, santuokos sudarymo metu nuosavybės teise turėto turto ir santuokos laikotarpiu jam dovanoto turto administravimo požiūriu laikomas nepilnamečiu, kol jam sueis pilnametystės amžius. Tačiau pagal jo statusą reikalingas išlaikymas imamas iš šio turto pajamų;
  • iki nepilnamečiui sueis pilnametystės amžius, šį turtą administruoja ne kitas sutuoktinis, o nepilnamečio tėvai arba teisinis atstovas;
  • nei santuokos laikotarpiu, nei jai pasibaigus šis turtas negali būti naudojamas bet kurio sutuoktinio skoloms padengti, kol nepilnamečiui nesuėjo pilnametystės amžius;
  • jeigu santuoka sudaroma nepasibaigus tarpsantuokiniam laikotarpiui, šią kliūtį pažeidžiantis sutuoktinis praranda visą turtą, kurį gavo kaip dovaną arba pagal testamentą iš ankstesnės santuokos sutuoktinio;
  • jeigu pažeidžiamos Civilinio kodekso 1604 straipsnio c ir d punktuose nustatytos kliūtys (pvz., galioja su kraujo ryšiu susijusi kliūtis), pažeidimą padaręs sutuoktinis negali iš kito sutuoktinio dovanos pavidalu arba pagal testamentą gauti jokios naudos.

5 Koks yra vieno iš sutuoktinių mirties poveikis sutuoktinių turto teisiniam režimui?

Sutuoktinių turto teisinis režimas nutrūksta sutuoktiniui mirus, kaip išdėstyta Civilinio kodekso 1788 straipsnyje.

Bendros nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti padalytas. Mirusiojo turtas apima jo asmeninį turtą ir, kai taikytina, jam tenkančią bendros nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto dalį, kaip numatyta Civilinio kodekso 2024 straipsnyje.

Paprastai pergyvenęs sutuoktinis yra įpėdinis pagal įstatymą ir gauna privalomąją palikimo dalį, nepaisant to, ar yra sudarytas testamentas (atitinkamais atvejais taikomi Civilinio kodekso 2131 ir 2133 arba 2158 ir 2159 straipsniai).

Be to, Portugalijos civilinio kodekso 2103A straipsnyje nustatytomis sąlygomis, kai turtas padalijamas, pergyvenęs sutuoktinis turi teisę naudotis šeimos būstu, jame esančiais daiktais ir baldais. Jeigu tai viršija jam priklausančią palikimo ir bendros nuosavybės teise turėto turto dalį, pergyvenęs sutuoktinis turi išmokėti kompensaciją kitiems įpėdiniams.

Tačiau pagal Civilinio kodekso 1698 straipsnį ir 1700 straipsnio 3 dalį, kai sutuoktinių turto teisinis režimas yra visiško turto atskirumo režimas, sutuoktiniai ikivedybinėje sutartyje gali atsisakyti savo, kaip įpėdinių, statuso.

6 Kuri institucija turi kompetenciją priimti sprendimą byloje, susijusioje su sutuoktinių turto teisiniu režimu?

Susiklosčius bet kuriam iš toliau nurodytų atvejų atitinkami teismai, metrikacijos tarnybos ir notarai turi kompetenciją priimti sprendimus dėl sutuoktinių turto.

Pagal Portugalijos teisę Civilinio kodekso 1714 straipsnyje įtvirtintas nekintamumo principas taikomas ikivedybinėms sutartims ir turto režimui. Jeigu būsimi sutuoktiniai norėtų susitarti dėl turto režimo ir nukrypti nuo įstatyme nustatyto turto režimo, turto režimas turi būti nustatytas pagal ikivedybinę sutartį (Civilinio kodekso 1710 straipsnis), kuri turi būti pasirašyta iki sutuoktiniams sudarant santuoką. Santuokos laikotarpiu sutuoktiniai negali keisti ar panaikinti susitarimo dėl sutuoktinių turto. Civilinio kodekso 1715 straipsnyje numatyti atvejai (pvz., teisinio turto atskyrimo arba gyvenimo skyriumi ir turto atskyrimo patvirtinimo atvejai), kai taikomos nekintamumo principo išimtys.

Turto režimo sąlygos turi būti išdėstytos ikivedybinėje sutartyje (Civilinio kodekso 1698 straipsnis). Ikivedybinės sutarties sudarymui taikomi formos ir paskelbimo reikalavimai. Kalbant apie formos reikalavimus, Civilinio kodekso 1710 straipsnis nustato, jog tam, kad ikivedybinės sutartys būtų tinkamai sudarytos, jos turi būti sudarytos pateikiant pareiškimą metrikacijos tarnyboje arba viešuoju aktu, kuris pasirašomas dalyvaujant notarui. Kalbant apie paskelbimo reikalavimus, tam, kad juo būtų galima remtis prieš trečiąsias šalis, ikivedybinės sutartys turi būti užregistruotos pagal Civilinio kodekso 1711 straipsnio 1 dalį. Šiuo požiūriu sutuoktinių įpėdiniai ir kitos ikivedybinės sutarties šalys nelaikomi trečiosiomis šalimis. Sutarties užregistravimas nereiškia, kad nereikia užregistruoti joje numatytų aplinkybių dėl atitinkamo turto. Taip pat nustatytas terminas, kurio privaloma laikytis: ikivedybinė sutartis turi būti pasirašyta iki santuokos sudarymo, tačiau nuo sutarties pasirašymo dienos iki santuokos sudarymo negali praeiti daugiau kaip vieneri metai, priešingu atveju, kaip numatyta Civilinio kodekso 1716 straipsnyje, sutartis netenka galios.

Su pirmiau pateikta informacija galima susipažinti Europos reglamentų poveikis metrikacijos tarnybų ir notarų veiklai, pateikiamu portugalų ir anglų kalbomis šiuo adresu https://www.redecivil.csm.org.pt/os-regulamentos-europeus-impacto-na-atividade-registal-e-notarial/

Jeigu santuoka nutraukiama, patvirtinamas gyvenimas skyrium arba santuoka pripažįstama negaliojančia, kompetenciją spręsti turto padalijimo klausimus ir taikyti atitinkamą turto režimą turinčios institucijos skiriasi atsižvelgiant į tai, ar sutuoktiniai susitaria dėl sutuoktinių turto padalijimo.

Jeigu sutuoktiniai susitaria dėl sutuoktinių turto padalijimo, santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium patvirtinimo atvejais civilinės metrikacijos tarnybos turi kompetenciją spręsti tokius klausimus. Tokiomis aplinkybėmis galimi du atvejai: jeigu santuoka nutraukiama arba gyvenimas skyrium patvirtinamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, civilinės metrikacijos tarnybos yra kompetentingos spręsti santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium patvirtinimo klausimus ir per šį procesą gali patvirtinti susitarimą dėl turto padalijimo, išspręsti mokestinių prievolių sumokėjimo klausimą ir dėl padalijimo atlikti pakeitimus turto registre. Jeigu santuokos nutraukimas arba gyvenimo skyrium patvirtinimas ginčijamas (už tai yra atsakingi šeimos ir nepilnamečių bylų teismai, port. Tribunais de Família e Menores) ir jeigu šalys po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium patvirtinimo susitaria dėl turto padalijimo, tada civilinės metrikacijos tarnybos yra kompetentingos spręsti turto padalijimo ir mokestinių prievolių klausimus ir dėl minėto turto padalijimo atlikti pakeitimus turto registre. Ši teisinė sistema išdėstyta Civilinio registro kodekso (port. Código de Registo Civil) 272A ir 272B straipsniuose. Praktinė informacija apie šią paslaugą ir jos sąnaudas pateikta adresu https://justica.gov.pt/Servicos/Balcao-Divorcio-com-Partilha.

Jeigu po santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium patvirtinimo šalys pasiekia susitarimą dėl turto padalijimo, jos gali pasirašyti viešąjį aktą pas notarą. Šiuo atveju notaras yra atsakingas už nekilnojamojo turto įregistravimą per du mėnesius, o šalys per tą patį laikotarpį turi įvykdyti savo mokestines prievoles (Turto registro kodekso (port. Código do Registo Predial) 8B ir 8C straipsniai).

Jeigu santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium patvirtinimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia atveju sutuoktiniai nepasiekia susitarimo dėl turto padalijimo, bet kurios iš šalių prašymu pradedama turto aprašo procedūra. Civilinio kodekso 1083 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (pvz., kai turto aprašui įtakos turi kiti teisminiai procesai) teismai turi išimtinę jurisdikciją turto aprašo procedūros klausimais. Kitais atvejais suinteresuotosios šalies, kuri inicijuoja procedūrą, iniciatyva arba abipusiu visų suinteresuotųjų šalių sutarimu prašymas dėl turto aprašo procedūros gali būti teikiamas 2019 m. rugsėjo 13 d. įstatymo Nr. 117/19 priedo 1 straipsnyje nurodytam teismui arba notarui pagal Civilinio kodekso 1083 straipsnio 2 dalį. Notarai bylą nagrinėja naudodamiesi bylų valdymo sistema https://www.inventarios.pt/

7 Koks yra sutuoktinių turto teisinio režimo poveikis vieno iš sutuoktinių ir trečiosios šalies teisiniams santykiams.

Civilinio kodekso 1682 ir 1683 straipsniuose numatyta, kad kai kuriais atvejais sutuoktinis tam tikras sutartis su trečiąja šalimi gali sudaryti tik gavęs kito sutuoktinio sutikimą. Tai priklauso nuo sutuoktinių turto teisinio režimo (pvz., visiško turto atskirumo arba visiško turto bendrumo režimų), su tuo režimu susijusių administravimo įgaliojimų (pvz., tam tikro turto bendro administravimo), turto pobūdžio (pvz., šeimos būsto; bendro turto) arba sutarties pobūdžio (pvz., pirkimo ir pardavimo sutarties, dovanų priėmimo).

Pagal Civilinio kodekso 1687 straipsnį kito sutuoktinio sutikimo nebuvimas trečiosioms šalims turi šias pasekmes:

  • jeigu vienas sutuoktinis sudaro sutartį, kuria pažeidžiamos Portugalijos civilinio kodekso 1682 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos (pvz., tam tikro kilnojamojo turto nuosavybės teisės perdavimas), 1682A straipsnio nuostatos (pvz., nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perdavimas galiojant visiško turto bendrumo režimams; nuosavybės teisės į šeimos būstą perdavimas galiojant bet kuriam sutuoktinių turto teisiniam režimui), 1682B straipsnio nuostatos (pvz., šeimos būsto nuomos sutarties nutraukimas) arba 1683 straipsnio 2 dalies nuostatos (palikimo arba testamentinės išskirtinės atsisakymas), kitas sutuoktinis arba jo įpėdinis gali prašyti, kad ta sutartis būtų panaikinta;
  • jeigu sutuoktinis, reikiamais atvejais negavęs kito sutuoktinio sutikimo, perduoda neregistruoto kilnojamojo turto nuosavybės teisę arba sudaro sutartį, kuria tas turtas suvaržomas, minėtu sutarties panaikinimu negalima remtis prieš trečiąją šalį, kuri veikė sąžiningai;
  • jeigu vienas sutuoktinis neteisėtai perduoda nuosavybės teisę į turtą, priklausantį tik kitam sutuoktiniui, arba sudaro sutartį, kuria tas turtas suvaržomas, sutartis yra niekinė ir sumokėta kaina turi būti grąžinta pagal Civilinio kodekso 892–904 straipsnius, kuriuose išdėstytos neteisėtų pardavėjo veiksmų pasekmės.

8 Trumpas sutuoktinių turto padalijimo, įskaitant pasidalijimą, paskirstymą ir likvidavimą, tvarkos šioje valstybėje narėje aprašas.

Kai pasiekiamas susitarimas dėl padalijimo, jį gali patvirtinti civilinės metrikacijos tarnybos arba jis gali būti išdėstytas pas notarą pasirašomame viešajame dokumente, atsižvelgiant į atsakyme į 6 klausimą nurodytus atvejus.

Kai dėl padalijimo susitarimas nėra pasiektas, teisme arba pas notarą inicijuojama turto aprašo procedūra, kaip jau aprašyta atsakyme į 6 klausimą.

Turto aprašo teismine tvarka procedūra reglamentuojama Civilinio kodekso V knygos XVI antraštinės dalies nuostatose (1082–1130 straipsniai), kurios taikomos mutatis mutandis notaro vykdomai turto aprašo procedūrai (2019 m. rugsėjo 13 d. įstatymo Nr. 117/19 priedo 2 straipsnis).

Turto aprašo procedūrą sudaro šie etapai: pirminis etapas, prieštaravimas ir įsipareigojimų patikrinimas, pirminis suinteresuotųjų šalių išklausymas, sprendimas iš esmės ir suinteresuotųjų šalių išklausymas, sprendimas dėl turto padalijimo sąrašo ir ratifikavimo, pareiškimai teismui po sprendimo dėl ratifikavimo.

9 Kokia procedūra ir dokumentai ar informacija paprastai reikalingi nekilnojamojo turto registracijai?

Įregistruoti nekilnojamąjį turtą prašantis asmuo turi pateikti Turto registro tarnybai prašymą ir prie jo pridėti dokumentus, kuriais įrodomi Turto registre išdėstyti faktai. Paprastai reikalaujama pateikti viešąjį aktą, turto liudijimą, žyminio mokesčio ir savivaldybės turto mokesčio sumokėjimo įrodymus, kai taikytina – hipotekos panaikinimo dokumentą. Jeigu šie dokumentai Turto registro tarnyboje jau yra užregistruoti, reikia nurodyti tik jų numerius.

Be to, jeigu prašymą teikia pareiškėjo atstovas, kartu su prašymu turi būti pateikiamas jo įgaliojimas. Tačiau pagal Turto registro kodekso 39 straipsnį, kreipdamiesi dėl turto įregistravimo, advokatai, notarai ir teisiniai atstovai (port. solicitadores) įgaliojimo pateikti neprivalo.

Skaitmeninį sertifikatą turintys pareiškėjai (Portugalijos piliečio kortelę turintys piliečiai, advokatai, notarai ir teisiniai atstovai (port. solicitadores) prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir reikiamus dokumentus gali pateikti internetu. Skaitmeninio sertifikato neturintys pareiškėjai prašymą gali pateikti asmeniškai Turto registro tarnyboje arba jį nusiųsti paštu.

Informacija apie registracijos procedūrą ir jos sąnaudas pateikiama adresu

https://justica.gov.pt/Servicos/Pedir-registo-predial

Su galiojančiomis Portugalijos civilinio kodekso ir kitų pirmiau minėtų teisės aktų redakcijomis portugalų kalba galima susipažinti adresu

http://www.pgdlisboa.pt/leis/lei_main.php

Baigiamoji pastaba

Šioje informacijos suvestinėje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, ji nėra išsami ir nėra privaloma informacijos centrui, Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, teismams ar kitiems naudotojams. Visada reikia skaityti naujausią taikomų teisės aktų redakciją. Ši informacija nepakeičia teisinės konsultacijos su teisės specialistu.

Paskutinis naujinimas: 05/10/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.