- 1 Ar šioje valstybėje narėje yra skirtingų registruotos partnerystės formų? Paaiškinkite skirtingų formų skirtumus
- 2 Ar šioje valstybėje narėje yra įstatymu nustatytas registruotų partnerysčių turto teisinis režimas? Kas juo numatyta? Kokioms registruotos partnerystės formoms jis taikomas?
- 3 Kaip partneriai gali susitarti dėl turto teisinio režimo? Kokie formalūs reikalavimai taikomi šiuo atveju?
- 4 Ar yra laisvės susitarti dėl turto teisinio režimo apribojimų?
- 5 Koks yra registruotos partnerystės nutraukimo arba panaikinimo teisinis poveikis turtinėms pasekmėms?
- 6 Koks yra mirties poveikis registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms?
- 7 Kuri institucija turi kompetenciją priimti sprendimą byloje, susijusioje su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis?
- 8 Koks yra registruotos partnerystės turtinių pasekmių poveikis vieno iš partnerių ir trečiosios šalies teisiniams santykiams?
- 9 Trumpas registruotos partnerystės turto padalijimo, įskaitant pasidalijimą, paskirstymą ir likvidavimą, tvarkos šioje valstybėje narėje aprašas.
- 10 Kokia procedūra ir dokumentai ar informacija paprastai reikalingi nekilnojamojo turto registracijai?
Informacijos paieška pagal regionus
1 Ar šioje valstybėje narėje yra skirtingų registruotos partnerystės formų? Paaiškinkite skirtingų formų skirtumus
Liuksemburge yra tik viena registruotos partnerystės tvarka (pranc. régime de partenariat enregistré), nustatyta 2004 m. liepos 9 d. Įstatymu dėl tam tikrų partnerysčių teisinių pasekmių (pranc. loi du 9 juillet 2004 relative aux effets légaux de certains partenariats) (toliau – įstatymas). Vėliau įstatymas buvo papildytas.
Šiame įstatyme partnerystė apibrėžiama kaip dviejų skirtingų lyčių arba tos pačios lyties asmenų, kurie gyvena kartu kaip pora ir pateikė pareiškimą savivaldybės, kurioje yra jų bendra gyvenamoji vieta (pranc. domicile) arba būstas, civilinės metrikacijos pareigūnui (pranc. officier de l’état civil), bendras gyvenimas.
2 Ar šioje valstybėje narėje yra įstatymu nustatytas registruotų partnerysčių turto teisinis režimas? Kas juo numatyta? Kokioms registruotos partnerystės formoms jis taikomas?
Pagal įstatymo 10 straipsnį, nesant konkretaus susitarimo, įprastas teisinis režimas yra visiško sutuoktinių turto atskirumo režimas. Taigi kiekvienas iš partnerių išlaiko (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) turtą, kurio nuosavybės teisę jis gali įrodyti, išmokas ir pajamas iš savo turto bei pajamas iš darbo. Bendrosios nuosavybės prezumpcija taikoma turtui, kurio nuosavybės teisės negali įrodyti nė vienas partneris.
Partneriai gali nukrypti nuo teisinio režimo, įregistruotiname susitarime nurodydami partnerystės turtines pasekmes.
Be to, įstatyme numatyta pirminė teisinė tvarka, taikoma visoms partnerystėms. Todėl proporcingai atitinkamoms partnerių turtinėms galimybėms būtina teikti materialinę savitarpio pagalbą (pranc. apport mutuel d’une aide matérielle). Be to, kiekvienas partneris lieka vienintelis atsakingas už asmenines skolas, atsiradusias prieš sudarant partnerystę arba jos laikotarpiu. Galiausiai partneriai negali individualiai disponuoti teisėmis, kuriomis užtikrinamas bendras būstas, ar jo įranga.
Partneriai pagal įstatymą naudojasi tokia pačia socialine apsauga kaip ir susituokę asmenys, pvz., jie turi teisę gauti maitintojo netekimo pensiją ir naudotis tokia pačia mokesčių lengvata, kaip ir susituokę asmenys, įskaitant registracijos mokesčius, paveldimo turto mokestį ir tiesioginius mokesčius.
Teisinė tvarka taikoma vienai Liuksemburge taikomai registruotos partnerystės formai.
3 Kaip partneriai gali susitarti dėl turto teisinio režimo? Kokie formalūs reikalavimai taikomi šiuo atveju?
Partneriai gali nuspręsti nesudaryti jokio susitarimo dėl turto teisinio režimo. Šiuo atveju jų partnerystei bus taikomas įstatyminis režimas. Arba jie gali sudaryti susitarimą, kuriame nurodo savo partnerystės turtines pasekmes.
Apie tokio susitarimo buvimą turi būti pranešta civilinės metrikacijos pareigūnui, kai pateikiamas pareiškimas dėl partnerystės. Civilinės metrikacijos pareigūno prašymu susitarimas per tris darbo dienas perduodamas prokuratūrai (pranc. Parquet Général), kur jis užregistruojamas ir saugomas civiliniame registre (pranc. Répertoire Civil). Užregistruotas civilinės metrikacijos registre pareiškimas dėl partnerystės tampa vykdytinas prieš trečiuosius asmenis.
Partneriai gali laisvai iš dalies keisti arba pakeisti kitu savo turto teisinį režimą, pasirašydami iš dalies keičiantį susitarimą (pranc. convention modificative), kuris turi būti pateikiamas pirminį dokumentą gavusiam civilinės metrikacijos pareigūnui. Apie kiekvieną paskesnį pakeitimą prokuratūrai turi būti pranešama atliekant tuos pačius formalumus.
4 Ar yra laisvės susitarti dėl turto teisinio režimo apribojimų?
Laisvė sudaryti registruotą partnerystę ribojama. Kiekvienai partnerystei taikoma pirminė teisinė tvarka, susijusi su tam tikromis turtinėmis pasekmėmis, nuo kurių susitarimu negalima nukrypti.
Todėl partneriai privalo vienas kitam teikti materialinę pagalbą. Abu partneriai turi prisidėti prie partnerystės išlaidų proporcingai savo atitinkamoms turtinėms galimybėms. Partneriai yra solidariai atsakingi tretiesiems asmenims už skolas, atsiradusias siekiant patenkinti kasdienius savo namų ūkio arba bendro būsto poreikius, net ir pasibaigus partnerystei. Tačiau solidarioji atsakomybė (pranc. solidarité) netaikoma išlaidoms, kurios, atsižvelgiant į namų ūkio gyvenimo būdą, sandorio naudingumą ar kitus požymius arba sandorį sudariusios trečiosios šalies sąžiningumą ar nesąžiningumą, yra akivaizdžiai per didelės. Kai perkama išsimokėtinai, solidarioji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei su pirkimu sutinka abu partneriai.
Be to, partneriai negali savarankiškai disponuoti bendru būstu ir jo įranga. Partneris, kuris nesutiko su disponavimo veiksmu, gali prašyti jį pripažinti negaliojančiu (pranc. annulation).
5 Koks yra registruotos partnerystės nutraukimo arba panaikinimo teisinis poveikis turtinėms pasekmėms?
Registruota partnerystė automatiškai nustoja galioti vieno iš partnerių santuokos ar mirties atveju nuo įvykio dienos.
Registruota partnerystė taip pat gali būti nutraukta bendru pareiškimu (pranc. déclaration conjointe) arba vienašaliu pareiškimu (pranc. déclaration unilatéral).
Nutraukimas (pranc. dissolution) įsigalioja pareiškimo įregistravimo dieną, kiek tai susiję su partnerių santykiais. Prieš trečiuosius asmenis pareiškimu galima remtis nuo jo įregistravimo civilinės metrikacijos registre momento.
Registruotos partnerystės nutraukimas reiškia turto teisinio režimo likvidavimą (pranc. liquidation). Jei susitarime nenumatyta kitaip, kiekvienas partneris atgauna savo asmeninį turtą, o bendras turtas jiems padalijamas po lygiai.
Tačiau buvę partneriai gali ir toliau valdyti turtą bendrosios nuosavybės teise (pranc. rester en indivision), jei jie to pageidauja.
Partnerystės pabaiga reiškia, kad nutraukiama tarpusavio materialinė pagalba, išskyrus atvejus, kai partneriai susitaria arba teismas nusprendžia kitaip.
Šeimos bylų teismas išimties tvarka gali skirti išlaikymą (pranc. aliments) vienam iš partnerių arba nurodyti taikyti skubias ir laikinas apsaugos priemones (pranc. mesures urgentes et provisoires), pagrįstas registruotos partnerystės pabaiga.
Liuksemburgo teisėje registruotos partnerystės pripažinimas negaliojančia nepripažįstamas.
6 Koks yra mirties poveikis registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms?
Dėl vieno iš partnerių mirties partnerystė nutraukiama ir likviduojama.
Partneriai nėra teisiniai įpėdiniai, išskyrus atvejus, kai jie yra nurodyti testamente, sudarytame pagal įprastas taisykles.
7 Kuri institucija turi kompetenciją priimti sprendimą byloje, susijusioje su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis?
Naujojo Civilinio proceso kodekso 1007–1 straipsnyje numatyta, kad šeimos bylų teismas nagrinėja prašymus dėl įmokų, susijusių su registruotos partnerystės išlaidomis, ir numato laikinąsias apsaugos priemones registruotos partnerystės nutraukimo atveju.
Visoms kitoms byloms taikoma bendroji teisė.
8 Koks yra registruotos partnerystės turtinių pasekmių poveikis vieno iš partnerių ir trečiosios šalies teisiniams santykiams?
Abu partneriai laikomi solidariai atsakingais tretiesiems asmenims, net ir pasibaigus partnerystei, už skolas, kurios jiems arba vienam iš jų susidarė partnerystės laikotarpiu, kad būtų patenkinti kasdieniai jų namų ūkio poreikiai ir išlaidos, susijusios su bendru būstu.
Tačiau solidarioji atsakomybė netaikoma išlaidoms, kurios, atsižvelgiant į namų ūkio gyvenimo būdą, sandorio naudingumą ar kitus požymius arba sandorį sudariusios trečiosios šalies sąžiningumą ar nesąžiningumą, yra akivaizdžiai per didelės. Ji taip pat netaikoma įsipareigojimams, kylantiems iš pirkimo dalimis, išskyrus atvejus, kai sutartis sudaroma abiejų partnerių sutikimu.
Pagal minėtąsias taisykles kiekvienas partneris lieka vienintelis atsakingas už asmenines skolas, atsiradusias prieš sudarant partnerystę arba jos laikotarpiu.
Be to, partneriai negali savarankiškai disponuoti bendru būstu ir jo įranga. Partneris, kuris nesutiko su disponavimo veiksmu, gali prašyti jį panaikinti.
9 Trumpas registruotos partnerystės turto padalijimo, įskaitant pasidalijimą, paskirstymą ir likvidavimą, tvarkos šioje valstybėje narėje aprašas.
Pagal įprastą turto teisinį režimą kiekvienas partneris atgauna savo turtą ir asmenines skolas. Bendra nuosavybė padalijama pagal taikų susitarimą (pranc. à l’amiable) arba teismuose, jei šalims nepavyksta pasiekti susitarimo.
Taikomos bendrosios nuostatos, susijusios su bendrąja nuosavybe ir turto padalijimu (Civilinio kodekso 815 straipsnis ir tolesni straipsniai).
Visais klausimais, susijusiais su bendro turto išlaikymu ir pirmenybiniu paskirstymu, bendro turto pardavimu aukcione ir padalijimo pasekmėmis, daroma nuoroda į „Paveldėjimo“ nuostatas (Civilinio kodekso 718 straipsnis ir tolesni straipsniai).
10 Kokia procedūra ir dokumentai ar informacija paprastai reikalingi nekilnojamojo turto registracijai?
Bet kuriuo atveju bet kokie inter vivos sandoriai (pranc. actes entre vifs), tiek neatlygintini, tiek atlygintini, kuriais perleidžiamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą (pranc. droits réels immobiliers), išskyrus pirmumo teises (pranc. privilèges) arba hipotekas (pranc. hypothèques), perrašomi į tos jurisdikcijos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, hipotekos registrą (pranc. bureau de la conservation des hypothèques).
Taikomos iš dalies pakeisto 1905 m. rugsėjo 25 d. Įstatymo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perrašymo (pranc. loi modifiée du 25 septembre 1905 sur la transcription des droits réels immobiliers) nuostatos.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.