Išlaidos

Austrija

Šiame tinklalapyje pateikiama informacija apie teismo išlaidas Austrijoje.

Turinį pateikė
Austrija

Teisininkų atlyginimo reglamentavimo sistema

Advokatai

Austrijos Advokatų kodekse (vok. Rechtsanwaltsordnung) iš principo nustatyta, kad dėl advokatams mokamo užmokesčio už suteiktas paslaugas klientas ir advokatas gali susitarti laisvai.

Užmokestis gali būti apskaičiuojamas pagal valandinį tarifą arba kaip fiksuotas mokestis. Keičiantis pavienėms suteiktoms paslaugoms arba išnaudotam laikui, fiksuotas mokestis nekinta. Jeigu užmokestis konkrečiai nenustatytas, laikoma, kad buvo susitarta dėl pagrįsto dydžio atlygio.

Austrijos civilinio proceso kodekse (vok. Zivilprozessordnung – ZPO) ir Advokato mokesčių tarifų įstatyme (Rechtsanwaltstarifgesetz) numatyta, kad civiliniame procese teismas savo nutartyje dėl išlaidų turi nustatyti išlaidų dalį, kurią pralaimėjusi šalis turi kompensuoti laimėjusiai šaliai. Šios išlaidos grindžiamos ginčo verte ir suteiktos paslaugos trukme bei pobūdžiu.

Baudžiamosiose bylose iš esmės kiekvienas asmuo (kaltinamasis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas baudžiamajame procese), pasamdęs advokatą jam atstovauti, privalo padengti atitinkamas išlaidas. Taip yra ir tuomet, kai gynybos advokatas buvo paskirtas teismo, nebent būtų tenkinamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos. Išlaidos skiriasi priklausomai nuo bylą nagrinėjančio teismo rūšies ir sudėties (pvz., apylinkės teismas (vok. Bezirksgericht), apygardos teismas, kuriame posėdžiauja vienas teisėjas (Landesgericht mit Einzelrichter*in), teismas, kuriame posėdžiauja neprofesionalūs teisėjai (Schöffengericht), ar prisiekusiųjų teismas (Geschworenengericht)).

Antstoliai

Atlygis, kurį teismo antstoliai (vok. Gerichtsvollzieher) gauna už savo veiklą, nustatytas Vykdymo mokesčių įstatyme (Vollzugsgebührengesetz). Pagrindiniai mokesčiai – tai vykdymo mokestis (vok. Vollzugsgebühr), kurį ieškovas (kreditorius) turi sumokėti pateikdamas prašymą pripažinti teismo sprendimą vykdytinu, ir fiksuotas mokestis (Pauschalgebühr), nustatytas Teismo mokesčių įstatymu (Gerichtsgebührengesetz, GGG).

Vykdymo mokestis (§ Vykdymo mokesčių įstatymo 2 straipsnis) įeina į vykdymo proceso išlaidas. Kreditoriaus prašymu, priteisdamas išlaidas, teismas gali nurodyti skolininkui kompensuoti vykdymo mokestį.

Antstolis taip pat turi teisę gauti atlygį už mokėjimų priėmimą. Šis atlygis gali būti atskaičiuotas iš išieškotos sumos ( §Vykdymo mokesčių įstatymo 11 straipsnis).

Nustatytosios išlaidos

Nustatytosios civilinio proceso išlaidos

Nustatytosios civilinio proceso šalių išlaidos

Teismų mokesčiai, mokėtini už naudojimąsi teismų paslaugomis, mokami kaip vienkartinis mokestis arba proporcingas mokestis, skaičiuojamas nuo vertinimo bazės. Suma priklauso nuo bylos pobūdžio ir ginčo vertės (kurią lemia piniginė ieškinio vertė), taip pat nuo šalių skaičiaus. Jeigu bylos šalių yra daugiau negu dvi, pagal Teismo mokesčių įstatymo §19a straipsnį gali būti pridedamas papildomas 10–50 proc. mokestis.

Civilinio proceso etapas, kai turi būti apmokėtos nustatytosios išlaidos

Pirmąja instancija vykdomame civiliniame procese vienkartinis mokestis turi būti sumokamas teikiant pareiškimą. Mokestis mokamas tik vieną kartą, neatsižvelgiant į bylos pažangą šiuo etapu ir neatsižvelgiant į tai, ar ieškinyje nurodytas daugiau negu vienas reikalavimas ir ar jis susijęs su daugiau negu vienu asmeniu, ir šis mokestis taikomas visam pirmąja instancija vykdomam procesui. Jeigu prašoma teisių gynimo priemonė proceso eigoje pratęsiama, gali būti imami papildomi mokesčiai. Jie tampa mokėtini, kai teikiami rašytiniai pareiškimai ir dokumentai. Kai prašoma teisių gynimo priemonė pratęsiama posėdžio metu, mokestis tampa mokėtinas, kai tai įrašoma į protokolą. Nagrinėjant bylą antrąja ar trečiąja instancija, mokestis tampa mokėtinas, kai pateikiamas pranešimas apie apeliacinį skundą (§ Teismo mokesčių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išimties tvarka, bylą nagrinėjant ne ginčo tvarka, kartais turi būti mokamas ne ieškinio mokestis, o sprendimo mokestis.

Nustatytosios baudžiamojo proceso išlaidos

Nustatytosios baudžiamojo proceso šalių išlaidos

Iš esmės baudžiamajame procese teismo mokesčiai nemokami. Tik privataus kaltinimo tvarka vykdomame procese taikomi prašymų pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą pateikimo mokesčiai, taip pat mokesčiai už privatų kaltinimą palaikančios šalies apeliacinių skundų ir skundų dėl negaliojimo pateikimą.

Baudžiamojo proceso etapas, kuriuo turi būti sumokėtos nustatytosios išlaidos

Nustatytosios išlaidos turi būti sumokamos, kai teikiamas apmokestintas prašymas.

Nustatytosios išlaidos konstituciniame procese

Nustatytosios konstitucinio proceso šalių išlaidos

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo (vok. Verfassungsgerichtshofgesetz – VfGG) §17a straipsnio 1 dalį mokestis yra 240 EUR.

Konstitucinio proceso etapas, kai turi būti apmokėtos nustatytosios išlaidos

Nustatytosios išlaidos turi būti sumokamos proceso pradžioje.

Advokatų ir teisės konsultantų informavimo prievolės

Šalių teisės ir pareigos

Iš esmės advokatai privalo informuoti savo klientus apie tai, kaip bus apskaičiuojamas užmokestis ir kokias išlaidas gali tikėtis patirti klientas. Advokato praktikos gairių (vok. Richtlinien für die Ausübung des Rechtsanwaltsberufes – RL-BA 2015) §15 straipsnio 2 dalyje rekomenduojama, kad, imdamasis naujo pavedimo, advokatas informuotų klientą, kuo remiantis bus taikomas užmokestis ir ar advokatas turi teisę gauti tarpinius mokėjimus. Jeigu nebuvo susitarta dėl vienkartinio mokesčio, klientas pagrįstais intervalais turi teisę prašyti tarpinės ataskaitos arba jau suteiktų paslaugų ataskaitos, o jeigu buvo susitarta dėl mokėjimo pagal laiką – išdirbto laiko ataskaitos. Panašiai, prieš skiriant advokatą, turėtų būti sudarytas susitarimas dėl tarpinių mokėjimų pradžios ir dažnumo.

Išlaidų šaltiniai. Teisiniai pagrindai

Kur rasti informacijos apie teismo mokesčius?

Įstatymo normas dėl prievolės sumokėti ginčo tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (ir komercinių bylų) išlaidas galima rasti Civilinio proceso kodekso §§ 40–55 straipsniuose. Ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose (pavyzdžiui, šeimos bylose, ypač dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, arba ginčuose dėl globos teisių, teisių bendrauti su vaiku arba išlaikymo reikalavimų) taikomos atskiros normos dėl prievolės sumokėti išlaidas. Bendrosios normos išdėstytos Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymo (vok. Außerstreitgesetz – AußStrG) §78 straipsnyje. Šių bendrųjų normų išimtys taikomos, inter alia, bylose dėl globos teisių ir teisių bendrauti su vaiku, taip pat bylose dėl nepilnamečių išlaikymo reikalavimų. Išlaidos baudžiamajame procese reglamentuojamos Austrijos baudžiamojo proceso kodekso (vok. Strafprozessordnung – StPO) §§ 380–395 straipsniuose. Teismo mokesčiai (vienkartiniai mokesčiai) išdėstyti Teismo mokesčių įstatyme.

Mokesčių, kuriuos turi teisę taikyti advokatai, planas pateiktas internetiniame informaciniame lankstinuke, esančiame Austrijos advokatų asociacijos (vok. Österreichischer Rechtsanwaltskammertag) interneto svetainėje. Bendrąją informaciją taip pat galima gauti tarpinstitucinėje platformoje oesterreich.gv.at, skiltyje: Leben Themen > Dokumente und Recht > Zivilrecht > Zivilverfahren [Gyvenimas Temos > Dokumentai ir teisė > Civilinė teisė > Civilinis procesas].

Bendro pobūdžio informacija apie teismo mokesčius skelbiama šioje svetainėje: oesterreich.gv.at. Įstatymų (pvz., Teismo mokesčių įstatymo ir mokesčių tarifų taisyklių) tekstus galima nemokamai rasti Austrijos Respublikos teisinės informacijos sistemoje (vok. Rechtsinformationssystem des Bundes), esančioje Federalinio kanclerio tarnybos interneto svetainėje.

Kokiomis kalbomis galima gauti informaciją apie bylinėjimosi išlaidas Austrijoje?

Vokiečių kalba.

Kur rasti informacijos apie tarpininkavimą?

Tarpininkų sąrašas (kurį tvarko Federalinė teisingumo ministerija) plačiajai visuomenei pateikiamas tarpininkavimui skirtame tinklalapyje.

Kalbant apie atkuriamąjį teisingumą baudžiamosiose bylose, informacija apie tarpininkavimą kaltinamajam ir nukentėjusiajam pateikiama interneto svetainėje NEUSTART (ir anglų kalba).

Kur rasti daugiau informacijos apie išlaidas?

Internetinė informacija apie proceso išlaidas

Bendrąją informaciją apie Austrijos teismų sistemą, teismo išlaidas ir Federalinę teisingumo ministeriją galima rasti Austrijos teisingumo sistemos interneto svetainėje ir interneto svetainėje oesterreich.gv.at, kurioje pateikiama skaitytojui patogiai išdėstyta informacija.

Austrijos Respublikos teisinės informacijos sistemoje pateikiamas toliau nurodytų įstatymų tekstas:

  • Teismo mokesčių įstatymas (vok. Gerichtsgebührengesetz – GGG)
  • Teisės gauti užmokestį įstatymas (vok. Gebührenanspruchsgesetz – GebAG)
  • Advokatų kodeksas (vok. Rechtsanwaltsordnung – RAO)
  • Advokato mokesčių tarifų įstatymas (vok. Rechtsanwaltstarifgesetz – RATG)

Bendrųjų advokatų honorarų nustatymo kriterijų (vok. Allgemeine Honorar-Kriterien für Rechtsanwälte – AHK) tekstas pateikiamas Austrijos advokatų asociacijos portale.

Kur rasti informacijos apie vidutinę įvairių procedūrų trukmę?

Norėdami gauti šio pobūdžio informaciją kreipkitės tiesiogiai į Austrijos Federalinę teisingumo ministeriją.

Kur rasti informacijos apie vidutines bendras konkretaus proceso išlaidas?

Teismo mokesčiai, mokėtini už kiekvienos rūšies procesą, yra nustatyti iš anksto (Teismo mokesčių įstatyme). Jie gali keistis didėjant arba mažėjant ginčo vertei. Išlaidas, kurias civiliniame procese pralaimėjusi šalis turi sumokėti laimėjusiai šaliai (advokato užmokestis, ekspertų užmokestis, vertimo raštu ir žodžiu išlaidos), nutartyje dėl išlaidų nustato teismas. Teismas nutartį priima remdamasis Advokato mokesčių tarifų įstatymu (dėl advokatų mokesčių) ir Teisės gauti užmokestį įstatymu (dėl ekspertų ir vertėjų žodžiu ir raštu užmokesčio). Išlaidos daugiausia grindžiamos patirtomis išlaidomis ir išdirbtu laiku. Todėl konkretaus skaičiaus iš anksto nurodyti negalima. Iš esmės klientų mokamas užmokestis advokatams gali būti laisvai nustatomas jų susitarimu.

Pridėtinės vertės mokestis

Kur rasti informacijos apie pridėtinės vertės mokestį? Kokie galioja tarifai?

Advokatų paslaugoms taikomas pridėtinės vertės mokestis. PVM Austrijoje yra 20 proc.. Kaip ir kitos išlaidos, šis mokestis advokatui turi būti sumokamas atskirai, kaip numatyta Advokatų mokesčių tarifų įstatymo §16 straipsnyje ir Bendrųjų advokatų honorarų nustatymo kriterijų §17 straipsnyje. Į Advokatų mokesčių tarifų įstatyme ir Bendruosiuose honorarų nustatymo kriterijuose išdėstytus mokesčių tarifus pridėtinės vertės mokestis neįskaičiuotas.

Teisinė pagalba

Civilinėje teisenoje taikytina pajamų riba

Teisė gauti teisinę pagalbą (vok. Verfahrenshilfe) nėra grindžiama įstatymu nustatyta pajamų riba. Civiliniame procese (ir komercinėse bylose) teisinė pagalba reglamentuojama pagal Austrijos civilinio proceso kodeksą. Civilinio proceso kodekso nuostatos mutatis mutandis taikomos ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose. Sprendimą suteikti teisinę pagalbą priima pirmosios instancijos teismas.

Teisinė pagalba šaliai suteikiama tik tuo atveju, jeigu jos pajamos, finansinės aplinkybės ir išlaikymo prievolės yra tokios, kad ji neišgali sumokėti teismo proceso išlaidų, neišleisdama lėšų, reikalingų kukliam gyvenimo lygiui palaikyti. Teisinė pagalba neteikiama, jeigu atrodo, kad planuojamu ieškiniu arba atsiliepimu į jį akivaizdžiai siekiama pagąsdinti kitą šalį arba neturima jokių perspektyvų laimėti. Teismas nusprendžia, kokios iš toliau išvardytų lengvatų gali būti suteikiamos kiekvienu konkrečiu atveju.

Austrijoje teisinė pagalba gali apimti:

  1. laikiną atleidimą nuo teismo mokesčių, liudytojų, ekspertų ir vertėjų žodžiu arba raštu užmokesčio, bet kokių būtinų viešų pranešimų paskelbimo išlaidų, patikėtinio išlaidų ir teismo paskirto atstovo ar advokato išlaidų;
  2. advokato atstovavimą.

Per trejus metus nuo proceso pabaigos iš teisinę pagalbą gaunančių šalių gali būti pareikalaujama grąžinti visą sumą arba jos dalį, jeigu jų finansinė padėtis pakinta ir jos dabar gali atlikti tuos mokėjimus neišleisdamos savo būtinųjų lėšų.

Baudžiamosios teisenos srityje taikytina kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų pajamų riba

Nustatant, ar kaltinamasis, nukentėjusysis arba civilinis ieškovas turi teisę gauti teisinę pagalbą, netaikoma jokia nekintamo dydžio pajamų riba. Orientaciniai kriterijai – išlaikymas, viršijantis pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį ir mažesnis už tinkamą išlaikymo lygį. Pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis reguliariai vertinamas iš naujo ir einamasis dydis skelbiamas Austrijos teisingumo interneto svetainėje.

Sąlygos, susijusios su teisinės pagalbos skyrimu nukentėjusiesiems

Kai pagal Austrijos baudžiamojo proceso kodekso §66 straipsnio 2 dalį neturima teisės į teismo pagalbą (vok. Prozessbegleitung), civilinis ieškovas turi teisę gauti teisinę pagalbą, jeigu

  • jis neišgali sumokėti už advokato atstovavimą neišleisdamas būtinųjų savo lėšų (žr. pirmiau išdėstytus teiginius apie būtinąjį lėšų lygį), ir
  • advokato atstovavimas atitinka teisingumo vykdymo interesus, ypač tinkamo reikalavimų vykdymo užtikrinimo, siekiant vėliau išvengti atskiro civilinio proceso, interesus.

Sąlygos, susijusios su teisinės pagalbos skyrimu kaltinamiesiems

Nekalbant apie finansines sąlygas, teisinė pagalba turi atitikti teisingumo interesus, ypač interesą užtikrinti tinkamą gynybą.

Gynybos advokato paskyrimas bet kuriuo atveju laikomas atitinkančiu teisingumo interesus:

  • kai tai yra būtinos gynybos (vok. notwendige Verteidigung) atvejis pagal Baudžiamojo proceso kodekso §61 straipsnio 1 dalį (žr. toliau), kai kaltinamasis yra aklasis, kurčiasis, nebylys, kitaip neįgalus ar nepakankamai gerai mokantis teisme vartojamą oficialią kalbą ir todėl negalintis pats apsiginti,
  • apeliaciniame procese,
  • jeigu byla pasižymi sudėtingomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Būtinos gynybos atveju kaltinamajam turi atstovauti gynybos advokatas. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso §61 straipsnio 1 dalį gynyba yra būtina šiais atvejais:

  • kai (ir kol) kaltinamajam taikomas kardomasis kalinimas (1 punktas);
  • per visą procesą, kuris susijęs su psichiškai neįgalių nusikaltėlių hospitalizavimu sveikatos priežiūros įstaigoje (2 punktas);
  • per teismo procesą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl prievartinio nukreipimo į priklausomybę turintiems nusikaltėliams, kuriems reikalinga reabilitacija, skirtą įstaigą arba į pavojingiems recidyvistams skirtą įstaigą (3 punktas);
  • per teismo procesą apygardos teisme, kai jis posėdžiauja su tarėjais arba prisiekusiaisiais (4 punktas);
  • per teismo procesą apygardos teisme, kuriame posėdžiauja vienas teisėjas, jeigu bausmė, kuri gali būti paskirta, siekia daugiau negu trejus metus laisvės atėmimo, išskyrus apiplėšimų atvejus, nurodytus Austrijos baudžiamojo kodekso (vok. Strafgesetzbuch – StGB) §129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir vogtų prekių priėmimo atvejus, nurodytus Baudžiamojo kodekso §164 straipsnio 4 dalyje (5 punktas);
  • kai vykdoma rungimosi principu pagrįsta apklausa (§165 straipsnis), jeigu tai yra būtinos gynybos dalis per teismo procesą, kaip nurodyta 3–5 punktuose (5a punktas);
  • kai nagrinėjamas apeliacinis skundas dėl tarėjų arba prisiekusiųjų teismo priimto sprendimo (6 punktas);
  • kai teikiamas prašymas teisminį bylos nagrinėjimą pradėti iš naujo ir kai prašymas nagrinėjamas viešame posėdyje (7 punktas).

Nemokamas teismo procesas

Siekiant apsaugoti nukentėjusiųjų teises baudžiamajame procese, pateikus prašymą gali būti nemokamai suteikiama psichosocialinė pagalba arba teismo pagalba nukentėjusiesiems nuo smurtinių veiksmų, pavojingų grasinimų arba seksualinių nusikaltimų, teroristinių nusikaltimų ar nusikaltimų, kuriais galėjo būti išnaudota asmeninė priklausomybė, taip pat asmens, kurio mirtį galėjo sukelti nusikalstama veika, sutuoktiniui, registruotam partneriui, gyvenimo draugui, tiesiosios linijos giminaičiui, broliui ar seseriai, kitiems išlaikytiniams arba kitiems nusikalstamą veiką mačiusiems giminaičiams. Jaunesnės nei 14 metų amžiaus nusikaltimų aukos turi teisę į nemokamą pagalbą visais atvejais ir neprivalo teikti prašymo. Psichosocialinė pagalba apima nukentėjusiojo parengimą teismo procesui ir jo emociniam krūviui. Psichosocialinę ir teisminę pagalbą teikia paramos aukoms organizacijos, kurių paslaugas pagal Baudžiamojo proceso kodekso §66 straipsnio 2 dalį užsako Teisingumo ministerija.

Ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose mokesčiai nemokamispecialaus teisinio atstovo (vok. Erwachsenenvertreter) skyrimą, taip pat bylose dėl globos teisių ir teisių bendrauti su vaiku. Mokesčiai netaikomi ir procesui, vykdomam pagal Hospitalizavimo uždaroje sveikatos priežiūros įstaigoje įstatymą (vok. Unterbringungsgesetz) ir Nuolatinės globos namų įstatymą (Heimaufenthaltsgesetz). Jeigu šalis turi mažai pajamų ir mažai turto, palyginti su mokesčiais, kurie turi būti sumokėti, gali būti skiriama teisinė pagalba – laikinai atleidžiama nuo mokesčių. Atleidimo mastas priklauso nuo prašymo, dėl jo teismas sprendžia savo nuožiūra.

Kada bylą pralaimėjusi šalis turi atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas?

Ginčo tvarka nagrinėjamos bylos

Civiliniame procese (ir komercinėse bylose) išlaidos reglamentuojamos pagal Austrijos civilinio proceso kodeksą. Jame numatyta, kad apskritai kiekviena šalis privalo iš pradžių sumokėti savo dalyvavimo procese išlaidas. Abiejų šalių patirtos bendros išlaidos iš pradžių šalims turi būti paskirstomos po lygiai. Kai teismas išsprendžia bylą, jis priima nutartį dėl išlaidų. Taikomas principas, kad išlaidos priteisiamos bylą laimėjusiai šaliai. Bylą visais atžvilgiais pralaimėjusiai šaliai nurodoma kompensuoti kitai šaliai visus mokesčius ir išlaidas, reikalingus tinkamam baudžiamojo persekiojimo vykdymui arba gynybai byloje. Jeigu šalims pavyko įrodyti vienus reikalavimus ir nepavyko įrodyti kitų reikalavimų, išlaidos tarpusavyje įskaitomos arba padalijamos proporcingai.

Nukrypimas nuo principo, kad išlaidos priteisiamos bylą laimėjusiai šaliai, pateisinamas tam tikrais atvejais:

  • kai byla pralaimima gana nežymiu aspektu, jeigu atmesta ieškinio dalis nesukėlė ypatingų išlaidų;
  • jeigu ieškinio sumą nustato ekspertai arba ji nustatoma teismo nuožiūra, o išlaidos turi būti įskaitomos tarpusavyje;
  • jeigu atsakovo elgesys nesuteikė pagrindo pareikšti ieškinį ir pirmai progai pasitaikius jis pripažino ieškinį; ir
  • jeigu dėl vienos šalies veiksmų procesas buvo atšauktas arba pripažintas niekiniu, iš tos šalies gali būti pareikalauta sumokėti visas išlaidas.

Ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos

Šeimos teisės bylos (išlaikymas, teisės bendrauti su vaiku, globos teisės, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) sprendžiamos ne ginčo tvarka. Bendrąsias normas dėl išlaidų ne ginčo tvarka nagrinėjamose bylose galima rasti Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymo §78 straipsnyje. Tačiau daugeliui bylų galioja šių normų išimtys. Šiuo atveju taip pat paprastai taikomas principas, kad išlaidos turėtų būti priteisiamos bylą laimėjusiai šaliai, tačiau teisingumo labui gali būti priteisiamos kitaip. Jeigu neprašoma kompensacijos, savo lėšomis padengiamos išlaidos (pvz., užmokestis ekspertams) turi būti sumokamos proporcingai pagal dalį byloje. Jeigu šios dalies negalima nustatyti, išlaidos turi būti padalijamos po lygiai.

Informacija apie įvairių rūšių bylas (išlaikymas, teisės bendrauti su vaiku, globos teisės, santuokos nutraukimas):

  1. kalbant apie santuokos nutraukimo procesą, reikia skirti ginčijamą santuokos nutraukimą ir santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Ginčijamas santuokos nutraukimas: Ginčijamo santuokos nutraukimo atvejams taikomos specialios Austrijos civilinio proceso kodekso nuostatos. Jeigu nustatoma, kad dėl santuokos nutraukimo nekalta nė viena šalis, išlaidos turi būti įskaitomos tarpusavyje. Jeigu santuokos nutraukimo priežastis yra santuokos iširimas ir jeigu teismo sprendime yra nustatyta atsakomybė už iširimą, kaltoji šalis turi sumokėti kitos šalies išlaidas.

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu: Santuokos nutraukimui abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taikomos ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų reglamentavimo normos. Šiuo atveju sutuoktiniai teismui pateikia du identiškus pareiškimus. Kadangi nėra rungimosi proceso, išlaidos nepriteisiamos. Savo lėšomis padengiamas išlaidas šalys turi pasidalyti po lygiai.

  1. Bylos dėl globos teisių ir teisių bendrauti su vaiku taip pat nagrinėjamos ne ginčo tvarka. Taikant išimties sąlygą (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymo §107 straipsnio 5 dalis), šios rūšies procese išlaidos nepriteisiamos.
  2. Taikant kitą išimties sąlygą (Ne ginčo tvarka nagrinėjamų bylų įstatymo §101 straipsnio 2 dalis), išlaidos nepriteisiamos bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo reikalavimų.

Baudžiamasis procesas

Baudžiamajame procese kiekvienas gynybos advokato ar kito atstovo atstovaujamas asmuo privalo išlaidas padengti pats, net jeigu advokatą skyrė teismas (Baudžiamojo proceso kodekso §393 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendyje, kuriuo nuteisiamas kaltinamasis, jam taip pat turi būti nurodoma sumokėti baudžiamojo proceso išlaidas (Baudžiamojo proceso kodekso §389 straipsnio 1 dalis. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 381 straipsnio 1 dalį baudžiamajame procese gali būti patiriamos toliau nurodytos išlaidos:

  1. vienkartinis mokestis, iš kurio padengiama dalis toliau išsamiai nenurodytų baudžiamojo proceso išlaidų, apimančių tyrimo išlaidas ir prokuroro nurodymų ar teismo nurodymų atlikti oficialius veiksmus išlaidas. Nustatomas toks vienkartinis mokestis: apygardos teismo, posėdžiaujančio su prisiekusiaisiais, nagrinėjamose bylose – nuo 500 EUR iki 10 000 EUR; apygardos teismo, posėdžiaujančio su tarėjais, nagrinėjamose bylose – nuo 250 EUR iki 5 000 EUR; apygardos teismo, kuriame posėdžiauja vienas teisėjas, nagrinėjamose bylose – nuo 150 EUR iki 3 000 EUR; apylinkės teismo nagrinėjamose bylose – nuo 50 EUR iki 1 000 EUR;
  2. eksperto (paprastai ir vertėjo) užmokestis;
  3. išlaidos, skirtos sumokėti už valdžios institucijų suteiktą informaciją, pateiktas ataskaitas ar pareikštas nuomones;
  4. išlaidos, skirtos sumokėti už kaltinamojo ar liudytojų pervežimą iš kitos šalies, ir išlaidos, skirtos sumokėti iš užsienio pašauktiems dalyvauti liudytojams;
  5. nutarties dėl lėšų įšaldymo vykdymo išlaidos, informavimo apie banko sąskaitas išlaidos, laiškų, telekomunikacinių duomenų konfiskavimo ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimo išlaidos;
  6. išlaidos, susijusios su bausmės vykdymu, įskaitant kalinių perkėlimo į šalies vidaus arba užsienio įkaltinimo įstaigą išlaidas ir neįskaitant laisvės atėmimo bausmės vykdymo išlaidų;
  7. su baudžiamuoju procesu susiję teismo mokesčiai;
  8. gynybos advokatų ar kitų atstovų išlaidos;
  9. vienkartinis mokestis, iš kurio dengiamos pagalbos nukentėjusiajam išlaidos – iki 1 000 EUR.

Išskyrus išlaidas, išvardytas pirmiau išdėstytuose trečiame, septintame ir devintame punktuose, šias išlaidas avansu sumoka federalinės institucijos. Spręsdamas dėl 1 dalies 9 punkte nurodytų vienkartinių mokesčių, teismas atsižvelgia į juos mokėti privalančio asmens ekonominius pajėgumus. Atsakovas neprivalo sumokėti vertėjo žodžiu paslaugų išlaidų.

Tačiau Baudžiamojo proceso kodekso §391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso išlaidos iš nuteistojo turi būti išieškomos tik tuo atveju, jeigu tai nekelia pavojaus lėšoms, būtinoms nuteistajam ir jo šeimai kukliam pragyvenimo lygiui išlaikyti ar jų galimybei sumokėti kompensaciją už nusikaltimu padarytą žalą. Jeigu išlaidų negalima išieškoti, nes nuteistasis neturi lėšų, teismas gali pripažinti išlaidas neišieškomomis. Jeigu teismas mano, kad ateityje išlaidas bus galima išieškoti, tačiau šiuo metu jų išieškoti negalima, atitinkamo asmens ekonominė padėtis turi būti pakartotinai įvertinama po tam tikro laiko. Įstatymu nustatytas išlaidų išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai nuo galutinio nuosprendžio byloje priėmimo. Jeigu teismas nusprendžia, kad nuteistasis turi padengti proceso išlaidas, o vėliau paaiškėja, kad jis sumokėti nepajėgia, valdžios institucijos gali pratęsti mokėjimo terminą, leisti mokėti dalimis arba sumažinti išlaidas.

Jeigu baudžiamųjų bylų teismo nuosprendžiu nuteistasis įpareigojamas sumokėti civiliniam ieškovui bent dalinę kompensaciją, jis taip pat turi kompensuoti civilinio ieškovo baudžiamajame procese patirtas išlaidas.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 393a straipsnį išteisintas kaltinamasis gali prašyti federalinių institucijų prisidėti prie jo gynybos advokato išlaidų apmokėjimo. Tai galioja būtinosioms faktiškai patirtoms piniginėms išlaidoms ir vienkartiniam mokesčiui, skirtam gynybos advokato išlaidoms padengti. Nustatant vienkartinio mokesčio dydį, atsižvelgiama į gynybos trukmę, sudėtingumą ir tai, ar advokato paslaugos buvo privalomos, ar tikslingos. Mokestis negali viršyti šių ribų: apygardos teismo su prisiekusiaisiais nagrinėjamose bylose – 10 000 EUR; apygardos teismo su tarėjais nagrinėjamose bylose – 5 000 EUR; vieno apygardos teismo teisėjo nagrinėjamose bylose – 3 000 EUR, o apylinkės teismo nagrinėjamose bylose – 1 000 EUR.

Kai baudžiamasis procesas pradedamas privačiu kaltinimu arba civilinio ieškovo pareiškimu pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 72 straipsnį ir kaltinamasis nenuteisiamas, privatų kaltinimą pateikęs asmuo arba civilinis ieškovas privalo sumokėti visas bylos iškėlimo ar tolesnio nagrinėjimo išlaidas. Jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas susitarimu (vok. Diversion) (Baudžiamojo proceso kodekso §§ 198–209 straipsniai), civilinis ieškovas neprivalo mokėti išlaidų.

Ekspertų užmokestis

Ginčo tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose (įskaitant komercines bylas) eksperto užmokestis įskaitomas tarpusavyje arba proporcingai padalijamas pagal tai, kiek šalis gali būti laikoma laimėjusia ar pralaimėjusia bylą (Civilinio proceso kodekso § 43 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamo santuokos nutraukimo bylose, kai teismo sprendime nenurodoma atsakomybė, piniginės išlaidos turi būti įskaitomos tarpusavyje. Jeigu viena šalis sumokėjo daugiau negu pusę piniginių išlaidų, kita turi kompensuoti perteklių. Tačiau jeigu nustatoma vieno sutuoktinio kaltė, ta šalis turi padengti kitos šalies eksperto užmokestį.

Toliau nurodytose bylose iš pradžių iš valstybės lėšų sumokėtą eksperto užmokestį vėliau teismui turi kompensuoti šalys, kurių iniciatyva buvo užsakytos eksperto paslaugos arba kurių interesais buvo atliktas oficialus veiksmas: bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, globos teisių ir teisių bendrauti su vaiku, taip pat bylose dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo reikalavimų. Jeigu atlyginti išlaidas įpareigojami keli asmenys, jie yra solidariai atsakingi (Teismo mokėjimų įstatymo (vok. Gerichtliches Einbringungsgesetz – GEG) §1 straipsnio 5 dalis, aiškinama kartu su to paties įstatymo §2 straipsnio 1 dalimi).

Ekspertų užmokesčio suma reglamentuojama Teisės gauti užmokestį įstatymu. Kiekvienas konkretus atvejis priklauso nuo teismo prašomos išvados turinio ir masto.

Baudžiamajame procese eksperto užmokestis yra teismo išlaidų dalis (Baudžiamojo proceso kodekso § 381 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o šias išlaidas pagal Baudžiamojo proceso kodekso § 389 straipsnio 1 dalį turi padengti nuteistasis. Ekspertų užmokestį nustato teismas arba prokuroras, o jį avansu sumoka federalinės institucijos.

Vertėjų raštu ir žodžiu užmokestis

Pirmiau pateiktas paaiškinimas taip pat galioja vertėjų raštu ir žodžiu užmokesčiui.

Susiję dokumentai

Išlaidų skaidrumo tyrimas: Austrija  PDF (829 Kb) en

Susijusios nuorodos

Teismo mokesčių įstatymo §32 straipsnis

Paskutinis naujinimas: 31/08/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.