Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (latvių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

Latvija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Teismo dokumento „įteikimas“ (izsniegšana) reiškia dokumento pristatymą laiku gavėjui, kad gavėjas galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir jas ginti. Civilinio proceso įstatyme (Civilprocesa likums) numatyti keli skirtingi dokumentų įteikimo būdai – registruotu laišku, elektroniniu paštu, per antstolį (tiesu izpildītājs) ir kurjerį (ziņnesis). Laikoma, kad dokumentas buvo įteiktas, kai jis buvo pateiktas laikantis teisės aktuose nustatytų oficialių reikalavimų, o pristatymas registruojamas tam tikslui nustatyta forma.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Teismo dokumentai, parengti pagal Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, yra teismo sprendimai, sprendimai, pranešimai, šaukimai, prašymai, pateikti tam tikrų rūšių bylose, skundai, pateikti dėl faktinių ar teisinių aplinkybių, tikros rašytinių pareiškimų kopijos ir visi dokumentai, parengti ir teismui pateikti bylos šalių, kuriuos kitoms šalims įteikia pats teismas.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Dokumentą iš kitos šalies Latvijoje įteiks antstolis.

Pagrindinė institucija yra Latvijos prisiekusiųjų antstolių taryba (Latvijas Zvērinātu tiesu izpildītāju padome).

Adresas: Lāčplēša iela 27-32, Ryga, LV-1011, Latvija

Telefonas +371 67290005, faksas +371 62302503

E. paštas documents@lzti.lv

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?

Prašymą gavusi įstaiga, t. y. Latvijos prisiekusiųjų antstolių taryba, be pateiktų duomenų, prireikus patikrins arba patikslins, ar gyventojų registre (Iedzīvotāju reģistrs) arba įmonių registre (Uzņēmumu reģistrs) yra nurodytas kitas atitinkamo asmens adresas.

Prisiekusiųjų antstolių taryba nemėgina išsiaiškinti teisingo adreso, o tik prireikus pateikia tikslesnę informaciją.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Pagrindinius duomenis apie įmonę, įregistruotus įmonių registre, galima gauti nemokamai adresu

https://www.lursoft.lv/?l=en

Norint nustatyti fizinio asmens adresą, oficialų prašymą galima pateikti Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybai (Pilsonības un migrācijas lietu pārvalde). Prašyme turėtų būti nurodyta, kodėl reikia duomenų, kad duomenų tvarkytojai galėtų nuspręsti, ar yra tinkamų pagrindų juos pateikti. Gyventojų registrą tvarko Vidaus reikalų ministerija.

http://www.pmlp.gov.lv/en/

4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?

Prisiekusiųjų antstolių taryba nemėgina nustatyti teisingo atsakovo adreso ar buvimo vietos; ji tik pateikia tikslesnį adresą. Tačiau kiekvienas prašymas nagrinėjamas individualiai, ypatingą dėmesį skiriant klausimams, turintiems įtakos vaikų teisėms.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Dokumentą įteiks antstolis, kuris kreipsis į adresatą.

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Teismo šaukimas advokatui (advokāts), notarui (notārs), antstoliui arba centrinės ar vietos valdžios institucijai siunčiamas elektroniniu paštu.

Teismo parengtus dokumentus ir kitus elektroniniu būdu parengtus dokumentus teismas pateiks advokatams interneto sistemoje.

Tokie dokumentai bus pateikti notarui, antstoliui arba centrinės ar vietos valdžios institucijai elektroniniu paštu, nebent jie yra informavę teismą, kad yra registruoti interneto sistemoje.

Teismo dokumentai pristatomi elektroniniu paštu, jeigu bylos šalis yra informavusi teismą, kad sutinka naudoti elektroninį paštą susirašinėjimui su teismu. Dokumentai siunčiami šalies nurodytu elektroninio pašto adresu. Jeigu teismas nustato, kad yra techninių kliūčių pristatyti teismo dokumentus elektroniniu paštu, dokumentai bus pristatomi vienu iš kitų galimų būdų.

Jeigu šalis teismui praneša, kad ji sutinka su teismu susirašinėti elektroninėmis priemonėmis ir yra registruota interneto sistemoje, teismo dokumentai bus pateikti interneto sistemoje. Jeigu teismas nustato, kad yra techninių kliūčių pristatyti teismo dokumentus interneto sistemoje, dokumentai bus pristatomi vienu iš kitų galimų būdų, tačiau teismo šaukimas bus išsiųstas šalies nurodytu elektroninio pašto adresu.

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Jeigu teismo dokumentus įteikiantis asmuo neranda adresato, jis gali įteikti dokumentus bet kuriam suaugusiam šeimos nariui, gyvenančiam su adresatu. Jeigu dokumentus įteikiantis asmuo neranda adresato jo darbo vietoje, jis gali palikti dokumentus vadovams, kad šie juos pateiktų adresatui. Tokiu atveju dokumentus priimantis asmuo turi nurodyti savo vardą ir pavardę, įteikimo laiką ir datą, savo ryšį su adresatu ar užimamas pareigas ir nevilkindamas perduoti dokumentus adresatui.

Pranešimo apie teismo šaukimą skelbimas laikraštyje

1. Jeigu atsakovo adreso negalima nustatyti pagal Civilinio proceso įstatymo 54.1straipsnį, dokumentų negalima pristatyti tuo adresu, kurį šalis nurodė pagal šio įstatymo 54.1 straipsnio 1 dalį arba dokumentų nepavyksta pristatyti pagal šio įstatymo 56.2 straipsnį, atsakovas gali būti šaukiamas į teismą paskelbiant teismo šaukimą oficialiajame leidinyje Latvijas Vēstnesis.

2. Nepaisant to, kad pranešimas paskelbiamas oficialiajame leidinyje, ieškovai turi teisę savo sąskaita paskelbti teismo šaukimą kituose laikraščiuose.

3. Laikraštyje paskelbto teismo šaukimo tekstas turi atitikti teismo šaukimo turinį.

4. Teismas gali išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nuo teismo šaukimo paskelbimo oficialiajame leidinyje dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.

5. Šaukimas turi būti ne tik paskelbtas laikraštyje, bet ir siunčiamas atsakovo nekilnojamojo turto adresu, jeigu ieškovas yra jį nurodęs.

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

1) Tą dieną, kurią adresatas ar kitas asmuo juos priima pagal Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 3, 7 ar 8 dalis;

2) tą dieną, kurią atitinkamas asmuo atsisako juos priimti (Įstatymo 57 straipsnis);

3) jeigu dokumentai siunčiami paštu, septintą dieną po išsiuntimo dienos;

4) jeigu dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, trečią dieną po išsiuntimo dienos;

5) jeigu apie dokumentus informuojama interneto sistemoje, trečią dieną po išsiuntimo dienos.

2. Ar teismo dokumentai laikomi pateiktais, nelemia tai, ar jie buvo pristatyti į deklaruotą fizinio asmens gyvenamąją vietą, papildomu gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodytu adresu, fizinio asmens nurodytu adresu susirašinėjimui su teismu arba į juridinio asmens registruotą buveinę, taip pat tai, ar yra gautas pašto skyriaus pranešimas, patvirtinantis, kad dokumentai buvo pristatyti arba yra grąžinami. Vietoje to daroma prielaida, kad dokumentai buvo įteikti septintą dieną po išsiuntimo dienos, jeigu dokumentai buvo siunčiami paštu, trečią dieną po išsiuntimo dienos, jeigu dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu arba apie juos buvo pranešta interneto sistemoje: adresatas gali paneigti šią prielaidą įrodydamas, kad buvo nuo jo valios nepriklausančių objektyvių aplinkybių, dėl kurių dokumentai negalėjo būti priimti nurodytu adresu.

„[Civilinio proceso įstatymo] 57 straipsnis. Atsisakymo priimti teismo dokumentus pasekmės

1) Jeigu adresatas atsisako priimti teismo dokumentus, dokumentus pristatantis asmuo įrašo atitinkamą pastabą dokumente, nurodydamas atsisakymo priežastis, datą ir laiką.

2) Atsisakymas priimti teismo dokumentus netrukdo nagrinėti bylą.“

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Teismo dokumentas gali būti įteikiamas jį paliekant pašte. Tokiu atveju rašytinis pranešimas apie tokį veiksmą turi būti paliktas arba išsiųstas gavėjo adresu. Jeigu pranešimo negalima palikti ar išsiųsti tuo adresu, jis turi būti priklijuojamas prie gavėjo faktinės gyvenamosios vietos, įmonės patalpų ar kitos gavėjo gyvenamosios vietos durų arba įteiktas netoliese gyvenančiam asmeniui, kuris pranešimą vėliau perduos gavėjui. Pranešime turi būti aiškiai nurodyta, kad paliktą dokumentą atsiuntė teismas.

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

„[Civilinio proceso įstatymo] 57 straipsnis. Atsisakymo priimti teismo dokumentus pasekmės

1) Jeigu adresatas atsisako priimti teismo dokumentus, dokumentus pristatantis asmuo įrašo atitinkamą pastabą dokumente, nurodydamas atsisakymo priežastis, datą ir laiką.

2) Atsisakymas priimti teismo dokumentus netrukdo nagrinėti bylą.“

8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Gavus konkretų prašymą, dokumentas gali būti įteiktas teismo rūmuose, nurodžius adresatui ten atvykti.

Jeigu dokumentas siunčiamas registruotu laišku, jis gali būti įteiktas paštu. Jis bus įteiktas pašto skyriuje arba pristatytas paštininko; jį turi pasirašyti gavęs asmuo, kuris nurodytas kaip gavėjas, arba tokio asmens atstovas, o pasirašantis asmuo turi pateikti asmens tapatybės dokumentą. Šalis, kuri naudojasi šia pašto paslauga, taip pat gali nurodyti, kad dokumentas turi būti įteiktas tik asmeniškai konkrečiam asmeniui.

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Jeigu dokumento nepavyksta įteikti registruotu laišku, kito būdo įteikti dokumentą paštu nėra.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Dokumento, išsiųsto registruotu laišku, gavėjas informuojamas pranešimu, išsiųstu gavėjo namų adresu. Dokumentas saugomas pašto skyriuje 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Gavėjo turi būti prašoma priimti dokumentą ne mažiau kaip du kartus.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Jeigu teismo dokumentas siunčiamas paštu, įteikimas įregistruojamas byloje nurodant, kur ir kada dokumentas buvo įteiktas, o pašto dokumente taip pat padaromas įrašas.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Gavęs adresato prašymą, teismas tiesiogiai arba per pagrindinę instituciją susisieks su atitinkama užsienio šalimi ir paprašys pateikti naują prašymą įteikti dokumentą adresato prašymo pagrindu.

11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?

Ne, mokėti nereikės.

Paskutinis naujinimas: 30/03/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.