Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (portugalų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Swipe to change

Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

Portugalija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Įteikimas (citação) – tai veiksmas, kuriuo asmuo (atsakovas, šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą)) informuojamas apie tai, kad jam pareikštas ieškinys. Jis naudojamas siekiant iškviesti šį asmenį į teismą pirmą kartą, kad asmuo galėtų apsiginti. Įteikimas taip pat naudojamas siekiant iškviesti byloje dalyvaujantį asmenį į teismą pirmą kartą, nors jis iš pradžių byloje nedalyvavo, kad jis palaikytų ieškovą arba atsakovą (Civilinio proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalis).

Pranešimu (notificação) asmuo šaukiamas atvykti į teismą arba jam pranešama apie faktą (Civilinio proceso kodekso 219 straipsnio 2 dalis).

Portugalijos civilinio proceso kodekse yra specialiosios taisyklės, kuriomis reglamentuojama, kaip reikėtų įteikti dokumentus ir pranešimus, nurodant informaciją, perduotiną apie adresatus, faktinių aplinkybių, apie kurias informuojama, pobūdį ir perdavimo tikslą (Civilinio proceso kodekso II tomo, I antraštinės dalies, II skyriaus II skirsnis). Šios taisyklės skirtos tam, kad pranešimas iš tikrųjų pasiektų adresatą, o jeigu jis yra bylos šalis, kad būtų užtikrinta teisė į gynybą.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Įteikiama ši informacija:

  • pradinio ieškinio, kurį pareiškė ieškovas, dublikatas ir lydimųjų dokumentų kopijos, pristatomos atsakovui (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 1 dalis);
  • informacija, kad asmeniui yra išsiųstas šaukimas į teismo posėdį dėl šio ieškinio (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 1 dalis);
  • nurodoma, koks tai teismas, skyrius, kuriame bus nagrinėjama byla, atsiliepimo pateikimo terminas, taip pat būtinybė paskirti teisėtą atstovą, jei tai privaloma (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 1 ir 2 dalys);
  • įspėjimas apie nesigynimo pasekmes (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 2 dalis).

Ši informacija pateikiama pranešimu:

  • teismo nutartys ir sprendimai (Civilinio proceso kodekso 220 straipsnio 1 dalis);
  • šalių pateikti pareiškimai byloje, paraiškos ir bylos medžiagos dokumentai, taip pat laikotarpis, per kurį šalys gali pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 220 straipsnio 2 dalis);
  • šaukimas šaliai, liudytojui, ekspertui, patarėjui techniniais klausimais ar advokatui atvykti į bylos nagrinėjimą teisme (Civilinio proceso kodekso 220 straipsnio 1 dalis);
  • prašymai atlikti ekspertizę, kiti įrodymai ar informacija subjektams, privalantiems bendradarbiauti su teismu (Civilinio proceso kodekso 220 straipsnio 2 dalis).

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Nagrinėjamose bylose dokumentus įteikia ir pranešimus paprastai teikia teismo antstoliai, vykdymo pareigūnai ar vienos iš šalių teisėtas atstovas, atsižvelgiant į atvejus, nurodytus atsakant į 5 klausimą.

Paveldėjimo bylose įteikti dokumentus ir teikti pranešimus gali notarai (2019 m. rugsėjo 13 d. Įstatymo Nr. 117/2019 priede patvirtintų notarų aprašų taisyklių 2 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pranešimus dar prieš pareiškiant ieškinį gali teikti advokatai arba vykdymo pareigūnai (Įstatymo dėl naujos tvarkos, taikomos nuomai miestuose (Novo Regime do Arrendamento Urbano) 9 straipsnio 7 dalies b punktas).

Įteikti dokumentus ir teikti pranešimus civilinės būklės aktus registruojančio subjekto nagrinėjamose bylose, visų pirma šeimos ir nepilnamečių bylose, kuriose jurisdikcija neprivaloma, gali civilinės būklės aktus registruojantys asmenys (Įstatyminio dekreto, kuriuo nustatomos Prokuratūros ir civilinės metrikacijos jurisdikcijos procedūros, 5 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnis).

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar, pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti adresato buvimo vietą, jei prašančiosios institucijos nurodytu adresu jis nebegyvena?

Pagal Portugalijos teisę teismo antstoliai savo iniciatyva privalo imtis visų reikalingų veiksmų, kad įteiktų asmeniui pranešimą (Civilinio proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalis).

Jeigu teismo antstoliai negali įteikti pranešimo, jie naudoja kitų vyriausybės departamentų turimą elektroninę informaciją, siekdami sužinoti, ar gyvenamoji vieta pasikeitė, ir nustatyti esamą asmens, kuriam reikia įteikti dokumentus, adresą (Civilinio proceso kodekso 236 straipsnio 1 dalis).

Ta pati taisyklė tam tikrais įstatymo aiškiai numatytais atvejais taikoma šalių ar jų atstovų pranešimams.

Vykdymo pareigūnai taip pat gali naudotis kai kuriomis vyriausybės departamentų duomenų bazėmis, siekdami patikrinti, kur mokesčių tikslais reziduoja šaukiamoji šalis. pavyzdžiui, vykdymo byloje (Civilinio proceso kodekso 749 straipsnio 1–4 dalys ir Potvarkio, kuriuo reglamentuojamas šaukiamos šalies ir areštuotino turto /viešųjų institucijų tapatybės nustatymas, 2 straipsnio 1 dalis).

Visais atvejais prieigai prie duomenų bazių reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Pagal Portugalijos teisę, jeigu šalis pagrįstai teigia, kad jai labai sunku gauti informaciją, visų pirma, apie asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai ar pateiktas pranešimas, gyvenamosios vietos pasikeitimą, t. y. nurodo aplinkybę, turinčią poveikį veiksmingam procesinės teisės, pareigos ar reikalavimo įgyvendinimui, teismas gali įpareigoti bet kurį asmenį ar subjektą bendradarbiauti siekiant gauti šią informaciją. Asmuo, nesvarbu, ar jis yra bylos šalis, privalo bendradarbiauti su teismu, pateikdamas jo nurodytą informaciją (Civilinio proceso kodekso 417 straipsnio 1 dalis).

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Ne. Ši galimybė suteikiama tik nacionalinėms valdžios institucijoms ir atsakant į 4.1 klausimą paminėtiems subjektams.

4.3 Kaip šios valstybės narės institucijos tvarko pagal 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose pateiktą prašymą nustatyti asmens dabartinį adresą?

Teismai naudojasi kitų vyriausybės departamentų duomenų bazėmis, o jei jų informacijos nepakanka – įpareigoja kitus asmenis, subjektus ar net policijos tarnybas rinkti ir (arba) pateikti informaciją apie esamą asmens adresą, kaip nurodyta atsakant į 4.1 klausimą.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 6 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Toliau nurodyti įvairūs būdai, kaip dokumentas gali būti įteiktas ar apie jį pranešta. Atvejai, kai naudojamas įteikimas ar pranešimas, jau nurodyti atsakant į 1 klausimą.

Įteikimas

Dokumentas gali būti įteiktas asmeniškai arba jį paskelbiant. Bet kuri iš šių įteikimo formų gali būti taikoma fiziniams arba juridiniams asmenims. Įteikimo fiziniams asmenims taisyklės mutatis mutandis taikomos juridiniams asmenims, nebent kai kurie įteikimo juridiniams asmenims aspektai būtų specialiai reglamentuoti, ir tokiu atveju taikomos specialiosios taisyklės (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis).

Įteikimas asmenims

Dokumentas gali būti įteikiamas asmeniui:

  • perduodant duomenis elektroninėmis priemonėmis, pvz., prokuratūrai, jeigu ji yra bylos šalis (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 2 dalies a punktas);
  • paštu, siunčiant laišką kartu su gavimo patvirtinimu asmens, kuriam reikia jį įteikti, gyvenamosios vietos ar darbovietės adresu, jei tai fizinis asmuo, arba Nacionaliniame juridinių asmenų registre registruotu adresu, jei tai juridinis asmuo (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 2 dalies b punktas ir 246 straipsnio 2 dalis);
  • vykdymo pareigūnui asmeniškai susisiekiant su asmeniu, kuriam reikia įteikti dokumentus, jeigu dokumento neįmanoma įteikti paštu arba ieškovas ieškinyje pateikia tokį pageidavimą (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 2 dalies c punktas);
  • teismo antstoliui asmeniškai susisiekiant su asmeniu, kuriam reikia įteikti dokumentą, jeigu ieškovas pateikia tokį pageidavimą ieškinyje ir sumoka mokestį (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 2 dalies c punktas);
  • teisėto atstovo (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 3 dalis):
    • teisėtas atstovas turi iš karto ieškinyje nurodyti, kad dokumentus įteiks pats, kad tai padarys kitas teisėtas atstovas ar advokatas (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 2 dalis);
    • teisėtas atstovas gali prašyti įteikti dokumentus vėliau, jeigu visos kitos įteikimo formos negalimos (Civilinio proceso kodekso 237 straipsnio 2 dalis);
    • taisyklės, kuriomis reglamentuojami atvejai, kai dokumentus įteikia vykdymo pareigūnai ar teismo antstoliai, taikomos ir tais atvejais, kai dokumentus įteikia teisėti atstovai (Civilinio proceso kodekso 237 straipsnio 1 dalis).

Dokumentai gali būti įteikiami šiems asmenims:

  • asmeniui, kuriam reikia įteikti dokumentus;
  • kitam asmeniui nei adresatas, kuriam pavesta perduoti dokumento turinį adresatui įstatymo nustatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 4 dalis);
  • adresato teisėtam atstovui, jeigu įgaliojimas išduotas ne anksčiau nei prieš ketverius metus ir juo įgaliotiniui suteikiami specialūs įgaliojimai gauti įteikiamą dokumentą (Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 4 dalis);
  • laikinajam globėjui to asmens, kuriam dokumentus reikia įteikti, jei šį globėją paskyrė teismas ir jei vykdymo pareigūnas ar teismo antstolis žino, kad asmuo, kuriam reikia įteikti dokumentus, negali gauti dokumento dėl neveiksnumo (žinoma psichinė liga ar kitas laikinas ar nuolatinis neveiksnumas) (Civilinio proceso kodekso 234 straipsnio 3 dalis).

Įteikimas paskelbiant

Praktiškai dokumentus galima įteikti juos paskelbiant:

  • kai asmens, kuriam reikia įteikti dokumentus, nėra ir jo negalima surasti;
  • kai nežinoma asmenų, kuriems reikia įteikti dokumentus, tapatybė.

(Civilinio proceso kodekso 225 straipsnio 6 dalis).

Dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu:

  • paliekant pranešimą ant paskutinės adresato gyvenamosios vietos ar buveinės Portugalijoje durų (Civilinio proceso kodekso 240 straipsnio 2 dalis);
  • vėliau – paskelbiant pranešimą viešai prieinamame įstatymo numatytame interneto puslapyje (Civilinio proceso kodekso 240 straipsnio 1 dalis ir Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 24 straipsnis).

Pranešimas

Vykstant procesui pranešimas gali būti pateikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų:

  • pranešimai šalims, paskyrusioms teisėtą atstovą ir (arba) advokatą, visada pateikiami pastariesiems, kaip nurodyta atsakant į 6 klausimą (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 1 dalis);
  • pranešimai, kuriais šalis kviečiama atvykti asmeniškai, siunčiami registruotu laišku (taip pat pranešama teisėtam atstovui, kaip nurodyta atsakant į 6 klausimą) (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis);
  • pranešimai teisėto atstovo nepaskyrusioms šalims siunčiami šaliai registruotu laišku jos gyvenamosios vietos, registruotos buveinės ar šiuo tikslu pasirinktos vietos adresu (Civilinio proceso kodekso 249 straipsnio 1 dalis);
  • be to, apie galutinius sprendimus šalims visada pranešama registruotu laišku jų gyvenamosios vietos, registruotos buveinės ar šiuo tikslu pasirinktos vietos adresu (Civilinio proceso kodekso 249 straipsnio 5 dalis);
  • pranešimai, kuriais į teismo posėdį kviečiami liudytojai, ekspertai ar kiti asmenys, byloje dalyvaujantys nereguliariai, pateikiami registruotu laišku (Civilinio proceso kodekso 251 straipsnio 1 dalis);
  • pranešimai nesiunčiami, jeigu šalis įsipareigoja paskirti atstovą, tačiau šalis gali prašyti teismo kanceliarijos siųsti jai pranešimus, susijusius su asmenimis, kuriuos ji paskiria atstovais (Civilinio proceso kodekso 251 straipsnio 2 dalis);
  • apie priimtus galutinius sprendimus visais atvejais pranešama prokuratūrai, kaip nurodyta atsakant į 6 klausimą (Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalis);
  • kaip paaiškinta atsakant į 6 klausimą, prokuratūrai pranešama apie laikinuosius sprendimus, dėl kurių pagal įstatymą gali būti paduodamas apeliacinis skundas (Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalis);
  • informacija ir kvietimai, siunčiami suinteresuotosioms šalims procedūriniu dokumentu, laikomi pranešimais, jeigu jie yra patvirtinti dokumentais ir jeigu juos užsakė pirmininkaujantis subjektas (Civilinio proceso kodekso 254 straipsnis);
  • Teisėtų atstovų tarpusavio pranešimus pateikia patys atstovai, perduodami duomenis elektroninėmis priemonėmis arba kitomis priemonėmis, kaip nurodyta atsakant į 6 klausimą (Civilinio proceso kodekso 255 straipsnis).

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumento įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Taip, pageidautina, kad toliau nurodyti dokumentai būtų įteikiami perduodant duomenis elektroninėmis priemonėmis per teismų kompiuterinę sistemą:

  • dokumentų įteikimas prokuratūrai;
  • pranešimai prokuratūrai, advokatams, solisitoriams, vykdymo pareigūnams, nemokumo administratoriams ir (arba) teismo paskirtiems gavėjams (bylose dėl nemokumo, mokėjimo susitarimo arba atgaivinimo) ir notarams (inventorizacijos procedūrose) (Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 248 straipsnio 1 dalis, Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 31 straipsnio 1 dalis);
  • advokatų, solisitorių ir vykdymo pareigūnų, nemokumo administratorių ir notarų teismui pateikiami procedūriniai dokumentai (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis ir Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 15A straipsnis);
  • teismo mokesčio (kuris įeina į bylinėjimosi išlaidas) išankstinio sumokėjimo įrodymas (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 4 dalies a punktas ir Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 9 straipsnio 4 dalis);
  • teisinės pagalbos įrodymas arba prašymas ją skirti (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 4 dalies a punktas ir Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 9 straipsnio 5 dalis).

Jeigu pateiktinas procedūrinis dokumentas negali būti perduotas elektroninėmis priemonėmis dėl dydžio (Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 10 straipsnio 1 dalis), arba jeigu dokumentai, kuriuos numatoma siųsti, yra tik fizinėje laikmenoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 11 dalis), arba byloje nereikalaujama paskirti teisėto atstovo ir šalis nėra jo paskyrusi (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 2 dalis), arba jei yra kita pagrįsta priežastis (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 8 dalis):

  • procedūriniai dokumentai gali būti pristatyti teismo kanceliarijai, siunčiami paštu arba faksu (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 7 ir 8 dalys);
  • procedūriniai dokumentai gali būti pristatyti registruojant pristatymą, siunčiami paštu arba faksu.

Teismo tarnybos taip pat gali:

  • siųsti pranešimus paštu, faksu ar elektroninėmis priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 172 straipsnio 5 dalis);
  • skubiais atvejais gali būti naudojamos telegramos, telefono ryšys ar kitos panašios telekomunikacijų priemonės (Civilinio proceso kodekso 172 straipsnio 5 dalis);
  • pokalbiai telefonu visada registruojami bylos medžiagoje ir patvirtinami rašytinėmis priemonėmis (Civilinio proceso kodekso 172 straipsnio 6 dalis);
  • kalbant apie bylos šalis, pokalbiai telefonu gali būti naudojami tik šaukimui perduoti arba atšaukti, kai pranešama apie procesinius veiksmus (Civilinio proceso kodekso 172 straipsnio 6 dalis).

Šios taisyklės taikomos civilinio ar komercinio pobūdžio bylose, kurias nagrinėja pirmosios instancijos teismai. Jos taip pat taikomos tam tikrais atvejais per procedūras, vykdomas pas notarą (pvz., paveldėjimas) arba civilinės būklės registravimo institucijose (pvz., šeimos klausimai, jeigu yra susitarimas).

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Portugalijos teisėje taip pat numatytas dokumentų įteikimas nustatytu laiku:

  • jeigu dokumentus reikia įteikti asmeniškai ir vykdymo pareigūnas ar teismo antstolis nustato, kad adresatas gyvena ar dirba konkrečioje vietoje, tačiau negali jam įteikti dokumentų, nes šio asmens neranda (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalis);
  • tada reikia palikti pranešimą, kuriame nurodomas laikas, kada dokumentai bus įteikiami (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalis);
  • pranešimas gali būti pateikiamas asmeniui, kuris gali geriausiai perduoti jį adresatui, o jeigu tai neįmanoma, pranešimas turi būti paskelbtas tinkamiausioje vietoje (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalis);
  • pranešime nurodytą dieną ir laiku vykdymo pareigūnas ar teismo antstolis įteikia dokumentą adresatui, o jeigu negali jo rasti – trečiajam asmeniui, kuris gali geriausiai perduoti laišką adresatui ir kuriam yra pavesta tai padaryti (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 2 dalis);
  • jeigu bendradarbiavimui neįmanoma pasitelkti trečiųjų asmenų, dokumentai įteikiami tinkamiausioje vietoje dviejų liudytojų akivaizdoje pakabinant pranešimą ir nurodant jame, kokiam asmeniui dokumentai įteikti, kokiame teisme nagrinėjama byla ir kad su dublikatu bei dokumentais asmuo gali susipažinti teismo kanceliarijoje (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 4 dalis).

Pastaba.

Jeigu:

i) gavimo patvirtinimo nepasirašo asmuo, kuriam reikia įteikti dokumentus (įteikimas paštu);

ii) nustatytu laiku dokumentai įteikiami ne adresatui, o trečiajam asmeniui;

iii) nustatytu laiku dokumentai įteikiami vietoje pakabinant pranešimą apie įteikimą,

vykdymo pareigūnas arba teismo kanceliarija turi visada siųsti registruotą laišką adresatui per dvi darbo dienas, kad, kai taikytina, praneštų jam apie:

  • įteikimo datą ir kaip dokumentai laikomi įteiktais;
  • terminą atsiliepimui pateikti ir pasekmes nepateikus atsiliepimo į ieškinį;
  • šaukimo dublikato ir įteiktinų dokumentų buvimo vietą;
  • asmens, kuriam buvo įteikti dokumentai, tapatybę. (Civilinio proceso kodekso 233 straipsnis)

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Dokumentai laikomi įteiktais paštu tą dieną, kai įrodoma, kad adresatas ar trečiasis asmuo pasirašė gavimo patvirtinimą (šiuo atveju darant prielaidą, kad trečiasis asmuo perdavė laišką adresatui, nebent įrodoma kitaip) (Civilinio proceso kodekso 230 straipsnis).

Dokumentai laikomi įteiktais asmeniškai vykdymo pareigūnų, teismo antstolių ir teisėtų atstovų tą dieną, kai yra parengiamas įteikimą patvirtinantis dokumentas (Civilinio proceso kodekso 230 straipsnis).

Dokumentai laikomi įteiktais pakabinant pranešimą apie įteikimą šiame pranešime nurodytą dieną (Civilinio proceso kodekso 232 straipsnio 4 dalis).

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Jeigu dokumentai įteikiami arba pranešimas siunčiamas registruotu laišku kartu su gavimo patvirtinimu arba be jo, pristatymo pranešimas paliekamas pašto dėžutėje, jeigu paštą pristatančiam asmeniui nepavyksta nieko rasti nurodytu adresu.

(Civilinio proceso kodekso 228 straipsnio 5 dalis).

Pristatymo pranešimu adresatas informuojamas, kad laiškas paliktas pašto skyriuje, nurodant jo adresą, darbo valandas ir atsiėmimo terminą (Civilinio proceso kodekso 228 straipsnio 5 dalis).

Jeigu laiškas per nurodytą laikotarpį neatsiimamas (ir neprašoma šio laikotarpio pratęsti ar persiųsti laišką kitu adresu), jis grąžinamas siuntėjui (Civilinio proceso kodekso 230 straipsnio 2 dalis).

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Jeigu dokumentai įteikiami paštu ir yra įrodymų, kad atsisakyta priimti laišką ar pasirašyti gavimo patvirtinimą, dokumentai laikom įteiktais tokia tvarka ir aplinkybėmis:

  • kai paštą pristatantis asmuo surašo pranešimą, kuriuo patvirtina, kad fizinis asmuo, juridinio asmens atstovas ar darbuotojas atsisakė pasirašyti gavimo patvirtinimą arba gauti laišką (Civilinio proceso kodekso 228 straipsnio 6 dalis ir 246 straipsnio 3 dalis).
  • Jeigu šalims leidžiama susitarti dėl adreso dokumentams įteikti:
    • i) sutartu adresu paliekamas antras registruotas laiškas kartu su gavimo patvirtinimu, kai pirmas registruotas laiškas, išsiųstas šiuo adresu kartu su gavimo patvirtinimu, yra grąžinamas, arba
    • ii) paštą pristatantis asmuo surašo pažymą, kad adresatas atsisakė priimti laišką arba pasirašyti gavimo patvirtinimą, jeigu jis nusiųstas sutartu adresu

(Civilinio proceso kodekso 229 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Jeigu dokumentus asmeniškai pristato vykdymo pareigūnas ar teismo antstolis ir yra įrodymų, kad adresatas atsisakė pasirašyti įteikimo pažymą ar priimti dublikatą, dokumentai laikomi įteiktais ir tokiu atveju:

  • vykdymo pareigūnas ar teismo antstolis praneša adresatui, kad jis gali gauti dublikatą teismo kanceliarijoje, ir įteikimo pažymoje nurodo šią informaciją ir adresato atsisakymą priimti dokumentą (Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 4 dalis);
  • be to, kanceliarija asmeniui, kuriam dokumentus reikia įteikti registruotu laišku, dar kartą praneša, kad ieškinio ir lydimųjų dokumentų dublikatas yra paliktas jiems kanceliarijoje (Civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalis).

Dokumentai laikomi neįteiktais tik jeigu atsisakymas juos priimti yra teisėtas. Atsisakymas yra teisėtas, jeigu adresato negalima rasti, nes jis negyvena ar nėra įsikūręs nurodytu adresu arba jeigu trečiasis asmuo teigia, kad negali perduoti laiško.

Ta pati taisyklė taikoma tam tikrais atvejais, kai įstatymo numatyta, kad šalims ar jų atstovams turi būti pranešama asmeniškai, laikantis įteikimo formalumų.

8 Įteikimas paštu iš užsienio (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (reglamento dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis šalies pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Jeigu dokumentai ar pranešimas kartu su gavimo patvirtinimu siunčiami iš užsienio, Portugalijos pašto tarnybos gali pristatyti laišką ir dokumentus adresatui ar trečiajam asmeniui tuo pačiu adresu, jeigu trečiasis asmuo nurodo, kad gali perduoti laišką adresatui.

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 14 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Žr. atsakymą į 7.3 klausimą.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Iš esmės adresatas turi šešias darbo dienas dokumentams atsiimti iš pašto skyriaus.

Adresatui pranešama apie šį laikotarpį ir tai, kad dokumentus iš pašto skyriaus galima atsiimti pateikiant pristatymo pranešimą, kurį pašto skyrius palieka pašto dėžutėje, jeigu paštą pristatantis asmuo nieko neranda namuose.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Taip, įteikimo atveju rašytiniai įteikimo įrodymai yra gavimo patvirtinimas, įteikimo pažyma arba įteikimo lapelis.

Jeigu pateikiamas pranešimas, jį įrodo patvirtinimo dokumentas, laiško registracija, byloje parengtas dokumentas arba surašytas protokolas.

Jeigu dokumentai įteikiami ar pranešimas siunčiamas elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis, išdavimo dieną ir laiką patvirtina teismo kompiuterinė sistema (Potvarkio dėl teismo proceso elektroninio tvarkymo 13 straipsnio a dalis).

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Neįteikimas yra didelis trūkumas, dėl kurio netenka galios visa procedūra nuo pat ieškinio pareiškimo, tačiau tai neturi įtakos pastarojo veiksmo galiojimui (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis).

Dokumentai laikomi neįteiktais tokiais atvejais:

  • jeigu jie apskritai neįteikiami (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnio 1 dalies a punktas);
  • jeigu neteisingai nustatoma adresato tapatybė (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnio 1 dalies b punktas);
  • jeigu jie netinkamai įteikiami viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnio 1 dalies c punktas);
  • jeigu dokumentai įteikiami fiziniam asmeniui mirus arba nutrūkus adresato juridinio asmens veiklai (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnio 1 dalies d punktas);
  • pateikiami įrodymai, kad adresatas nesužinojo apie dokumentą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 188 straipsnio 1 dalies e punktas).

Šis negaliojimas laikomas ištaisytu tik jeigu atsakovas arba prokuratūra (jeigu ji yra šalis) dalyvauja byloje ir iš karto nepateikia jokių prieštaravimų dėl neįteikimo (Civilinio proceso kodekso 189 straipsnis).

Įteikimas taip pat negalioja, jei nesilaikoma įstatyme nustatytų formalumų (Civilinio proceso kodekso 191 straipsnis).

Be pirmiau nurodytų atvejų, kurio nors įstatymo reikalaujamo veiksmo ar formalumo, susijusio su įteikimu ar pranešimu, neatlikimas laikomas paprastu trūkumu. Jeigu šis trūkumas nurodomas arba teismas sužino apie jį nagrinėdamas bylą, teismas nurodo jį ištaisyti. Kitais atvejais dėl įteikimo ar pranešimo trūkumo įteikimas ar pranešimas negalioja tik jeigu tai numatyta įstatymo arba jei šis trūkumas gali paveikti bylos nagrinėjimą ar baigtį. Tokiu atveju likę procedūriniai aktai, kuriems negaliojantis aktas neturėjo įtakos, lieka galioti (Civilinio proceso kodekso 195 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)?

Taip, kai kuriais toliau nurodytais atvejais įteikimo ir pranešimo kaina skaičiuojama AV (apskaitos vienetais).

AV kasmet automatiškai atnaujinami pagal Socialinės paramos indeksą (SSI), atsižvelgiant į ankstesnių metų AV vertę (2008 m. vasario 26 d. įstatyminio dekreto Nr. 34/2008 priede priimto Procedūrinių išlaidų reglamento 5 straipsnio 2 dalis).

2021 m. AV vertė buvo 102 EUR. 2020 m. galiojusi išlaidų vertė 2021 m. lieka galioti dėl automatinio AV atnaujinimo sustabdymo, numatyto 2021 m. Valstybės biudžeto įstatymo 232 straipsnyje.

Pavyzdžiui:

  • jeigu dokumentus ir pranešimus įteikia vykdymo pareigūnai ir dokumentai sėkmingai įteikiami, tai kainuoja 0,5 AV, o jeigu neįteikiami – 0,25 AV (2013 m. rugpjūčio 29 d. potvarkio Nr. 282/2013 VII lentelė su nuoroda į to paties teisėkūros procedūra priimto akto 50 straipsnio 1 dalį);
  • jeigu dokumentai ir pranešimai įteikiami asmeniškai ir jeigu dokumentus teismo antstoliai įteikia viešo paskelbimo būdu, kaina yra 0,5 AV, jei įteikimas ar pranešimas sėkmingas, ir nieko nekainuoja, jei nepavyksta įteikti ar pranešti (Procedūrinių išlaidų reglamento 9 straipsnio 1 dalis);
  • prie šių sumų gali būti pridedamos gabenimo išlaidos, jeigu veiksmą atlieka teismo antstolis, ir PVM, jei jis mokėtinas (Procedūrinių išlaidų reglamento 9 straipsnio 1 dalis).

PASTABA. Išskirtinė ir laikina sistema, susijusi su įteikimo ir pranešimo paštu formalumais COVID-19 pandemijos kontekste

  • Registruoto laiško įteikimo atvejais pasirašymas sustabdomas.
  • Vietoje parašo atliekamas žodinis tapatybės nustatymas ir užrašomas asmens tapatybės kortelės numeris arba taikomos bet kurios kitos tinkamos tapatybės nustatymo priemonės. Gavėjas nurodo savo tapatybę ir užregistruojama diena, kurią buvo užrašytas kortelės numeris.
  • Jeigu gavėjas atsisako nurodyti tapatybę arba pateikti ankstesniame punkte nurodytus duomenis, paštą pristatantis asmuo rašte arba gavimo patvirtinime užrašo pastabą ir grąžina laišką siuntėjui.
  • Ankstesnėje dalyje nurodytais atvejais įvykio patvirtinimo veiksmas laikomas pranešimu.
  • Dokumentai ir pranešimai registruotu laišku su gavimo patvirtinimu laikomi įteiktais dieną, kurią užrašomas atitinkamo piliečio tapatybės kortelės numeris arba taikomos bet kurios kitos teisėtos tapatybės nustatymo priemonės.
  • Šios taisyklės mutatis mutandis taikomos pranešimus įteikiant asmeniškai.

Teisinis pagrindas: 2020 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. 10/2020

Atitinkami teisės aktai:

Civilinio proceso kodeksas

Inventorizacijos procedūras reglamentuojanti teisinė tvarka

Įstatymas dėl naujos tvarkos, taikomos nuomai miestuose

Prokuratūros ir civilinės metrikacijos jurisdikcijo procedūros

Šaukiamos šalies ir areštuotino turto /viešųjų institucijų tapatybės nustatymas

Teismo proceso elektroninis tvarkymas

Procedūrinių išlaidų reglamentas

2021 m. Valstybės biudžeto įstatymas

2020 m. balandžio 18 d. potvarkis Nr. 282/2013

Baigiamoji pastaba

Šioje formoje pateikta informacija yra bendro pobūdžio, neišsami ir neprivaloma informacijos centrui, Europos teisminiam tinklui civilinėse ir komercinėse bylose, teismams ar kitiems gavėjams. Informacija nėra skirta tam, kad būtų remiamasi ja, o ne galiojančiais taikytinais teisės aktais.

Paskutinis naujinimas: 29/03/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.