Teisinė pagalba

1 Kokios išlaidos yra susijusios su teismo procesu ir kas paprastai turi jas padengti?

Civilinio proceso įstatymo (kroat. Zakon o parničnom postupku) 151 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos apima išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo metu arba susijusias su bylos nagrinėjimu. Prie šių išlaidų priskiriamos, pvz., išlaidos, susijusios su įrodymų pateikimu, žyminis mokestis, paskelbimo išlaidos, teisėjų ir teismo sekretorių dienpinigiai ir kelionės išlaidos, šalių kelionės išlaidos dalyvaujant teismo posėdyje ir pan. Bylinėjimosi išlaidos taip pat apima atlyginimą už advokatų ir kitų asmenų, kurie pagal įstatymą turi teisę gauti atlyginimą, darbą.

Pagal Civilinio proceso įstatymo 152 straipsnį kiekviena šalis turi iš anksto padengti išlaidas, kurias ji patiria dėl savo veiksmų. Kai šalis teikia įrodymus, teismo nutartimi ji įpareigojama iš anksto sumokėti sumą, reikalingą su įrodymų pateikimu susijusioms išlaidoms padengti. Bylos laimėjimas yra pagrindinis principas sprendžiant, kas galiausiai turės padengti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, Civilinio proceso įstatymo 154 straipsnyje nurodyta, kad šalis, kuri visiškai pralaimėjo bylą, privalo padengti kitos šalies ir jos pusėje į bylą įstojusios šalies išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą. Pralaimėjusios šalies pusėje į bylą įstojusi šalis turi padengti dėl tos šalies veiksmų patirtas išlaidas. Pagal Civilinio proceso įstatymo 154 straipsnio antrą pastraipą, jei šalis bylą laimėjo iš dalies, teismas turi nuspręsti dėl išlaidų atlyginimo remdamasis tuo, kokia apimtimi byla buvo laimėta, palyginti su galiausiai pateiktu reikalavimu. Specialios taisyklės taikomos atvejais, kai bylinėjimosi išlaidos patiriamos dėl vienos iš šalių kaltės arba dėl jos patirto įvykio, kai sprendimas priimamas remiantis prisipažinimu, kai ieškovas atsiima ieškinį arba atsisako reikalavimo, kai teismas išnagrinėja bylą, o bendrininkai dalyvauja ją nagrinėjant (Civilinio proceso įstatymo 156–161 straipsniai).

2 Kas konkrečiai yra teisinė pagalba?

Pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymą (kroat. Zakon o besplatnoj pravnoj pomoći) teisinės pagalbos tikslas yra užtikrinti lygybę prieš įstatymą, suteikti Kroatijos Respublikos piliečiams ir kitiems asmenims veiksmingą teisinę apsaugą ir galimybę vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą ir kitas viešąsias įstaigas pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

Teisinė pagalba skirstoma į pirminę ir antrinę.

Pirminė teisinė pagalba apima:

• bendrą teisinę informaciją;
• teisines konsultacijas;
• rašytinių pastabų teikimą viešosios teisės subjektams, Europos Žmogaus Teisių Teismui ir tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautines sutartis ir taisykles, kuriomis reglamentuojama šių įstaigų veikla;
• atstovavimą viešosios teisės subjektų nagrinėjamose bylose;
• teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčą ne teismo tvarka.

Pirminę teisinę pagalbą teikia valstybinės apskričių administracinės tarnybos ir Zagrebo kompetentinga administracinė įstaiga (toliau – tarnybos), įgaliotos asociacijos ir teisės tarnybos. Teikdamos pirminę teisinę pagalbą teisinės pagalbos tarnybos yra įgaliotos teikti bendrą teisinę informaciją ir teisines konsultacijas bei teikti pastabas.

Antrinė teisinė pagalba apima:

• teisines konsultacijas;
• rašytinių pastabų teikimą bylose prieš darbdavį dėl darbuotojų teisių apsaugos;
• rašytinių pastabų teikimą teismo procese;
• atstovavimą teismo procese;
• teisinę pagalbą taikiai sprendžiant ginčą.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai.

Antrinė teisinė pagalba taip pat apima:

• atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo,
• atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

3 Ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą?

Teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą turi šie asmenys:

• Kroatijos piliečiai;
• Kroatijos pilietybės neturintys vaikai, kurie Kroatijos Respublikoje yra nelydimi pagal įstatymą atsakingo suaugusiojo;
• užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi pagal abipusiškumo sąlygą arba užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi;
• užsieniečiai, kuriems taikoma laikinoji apsauga;
• neteisėtai gyvenantys užsieniečiai arba užsieniečiai, turintys trumpalaikį leidimą gyventi, – bylose dėl sprendimo dėl išsiuntimo iš šalies arba sprendimo dėl grąžinimo priėmimo;
• prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai, kuriems taikoma papildoma apsauga, ir jų šeimos nariai, teisėtai gyvenantys Kroatijos Respublikoje, – bylose, kuriose teisinė pagalba neteikiama pagal konkretų įstatymą.

Paprastai, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, turi būti įvykdytos šios sąlygos dėl turto:

1. bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos per mėnesį negali viršyti biudžetinio pagrindo (3 326,00 HRK) vienam namų ūkio nariui ir
2. bendra pareiškėjui ir jo namų ūkio nariams priklausančio turto vertė negali viršyti sumos, kurią sudaro 60 biudžetinių pagrindų (199 560,00 HRK).

Antrinė teisinė pagalba bus suteikta nevertinant pareiškėjo finansinės padėties, jei jis yra:

1. vaikas, įgyvendinantis savo teisę gauti išlaikymą;
2. nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjęs asmuo byloje, kurioje jis siekia įgyvendinti teisę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą;
3. asmuo, turintis teisę į paramos išmoką pagal konkrečias taisykles dėl teisių pagal socialinės gerovės sistemą įgyvendinimo;
4. asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių (kroat. Zakon o pravima hrvatskih branitelja iz Domovinskog rata i članova njihovih obitelji) ir Įstatymą dėl per karą neįgaliais tapusių karių ir civilių apsaugos (kroat. Zakon o zaštiti vojnih i civilnih invalida rata).

Teisinė pagalba taip pat gali būti suteikta tarptautiniuose ginčuose. Tarptautinis ginčas yra ginčas, kai teisinės pagalbos prašantis asmuo turi nuolatinį adresą ar įprastinę gyvenamąją vietą Europos Sąjungos valstybėje narėje, kuri yra ne ta valstybė narė, kurioje veikia teismas ar kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

Teisinė pagalba tarptautiniuose ginčuose suteikiama civilinėse ir komercinėse bylose, tarpininkavimo ar neteisminio ginčo sprendimo procedūrose, vykdant autentiškus dokumentus ir teikiant teisinę pagalbą tokiose bylose. Nuostatos dėl teisinės pagalbos tarptautiniuose ginčuose netaikomos mokesčių, muitų ir kitose administracinėse procedūrose.

Asmeniui, prašančiam teisinės pagalbos tarptautiniame ginče, ta pagalba bus suteikta, jei asmuo atitinka Nemokamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas sąlygas. Išimtiniais atvejais teisinė pagalba gali būti suteikta pareiškėjui, kuris neatitinka Teisinės pagalbos įstatyme nustatytų teisinės pagalbos suteikimo sąlygų, jei asmuo įrodo, kad dėl pragyvenimo išlaidų jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir Kroatijos Respublikoje skirtumo jis negali sumokėti su procesu susijusių išlaidų.

4 Ar teisinė pagalba teikiama visų rūšių bylose?

Pirminė teisinė pagalba gali būti teikiama bet kokiais teisiniais klausimais:

• jei pareiškėjas neturi pakankamai žinių ir gebėjimų, kad įgyvendintų savo teises;
• jei pareiškėjui nebuvo suteikta teisinė pagalba pagal konkrečias taisykles;
• jei pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas;
• jei dėl pareiškėjo materialinės padėties sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą gali kilti pavojus pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pragyvenimo šaltiniui.

Antrinė teisinė pagalba, kurią teikia advokatai, gali būti suteikiama, o nuo bylinėjimosi išlaidų gali būti atleidžiama šiose bylose:

• bylose dėl daiktinių teisių, išskyrus žemės registro procedūras;
• darbo teisės bylose;
• bylose dėl šeimos santykių, išskyrus bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi bendrų ar įvaikintų nepilnamečių vaikų arba vaikų, dėl kurių jie vykdo tėvų valdžią vaikui sulaukus pilnametystės;
• vykdymo bylų ir bylų dėl užtikrinimo siekiant vykdyti reikalavimą, susijusį su byla, kurioje pagal Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas gali būti suteikta teisinė pagalba, ar užtikrinti tokio reikalavimo vykdymą;
• kai ginčai sprendžiami taikiai;
• išimtiniais atvejais, visuose kituose administraciniuose ir civiliniuose teismo procesuose, kai toks poreikis atsiranda atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo ir jo namų ūkio narių gyvenimo aplinkybes ir remiantis esminiu Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo tikslu.

Antrinė teisinė pagalba, kurią teikia advokatai, pirmiau nurodytose bylose gali būti suteikiama esant šioms sąlygoms:

• jei byla yra sudėtingesnė;
• jei pareiškėjas negali pats sau atstovauti;
• jei dėl pareiškėjo materialinės padėties sumokėjus už profesionalią teisinę pagalbą gali kilti pavojus pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pragyvenimo šaltiniui, atsižvelgiant į Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnyje nustatytas konkrečias sąlygas;
• jei bylinėjimasis nėra nepagrįstas;
• jei per paskutinius šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos pareiškėjo prašymas nebuvo atmestas dėl to, kad pareiškėjas tyčia pateikė neteisingą informaciją, ir
• jei pareiškėjui nebuvo suteikta teisinė pagalba pagal konkrečias taisykles.

Nuo žyminio mokesčio gali būti atleidžiama visuose teismo procesuose (civiliniame procese ir administraciniuose ginčuose), jei dėl pareiškėjo materialinės padėties sumokėjus žyminį mokestį gali kilti pavojus pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pragyvenimo šaltiniui, atsižvelgiant į Nemokamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnyje nustatytas specialias sąlygas. Priimant sprendimą ypač atsižvelgiama į žyminio mokesčio sumą byloje, kurioje prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio.

5 Ar yra specialių procedūrų, taikomų ypatingais atvejais?

Tarnyba sprendimą dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą turi priimti per 15 dienų nuo jo pateikimo dienos. Jei pareiškėjas neteks teisės atlikti veiksmą, dėl kurio jis pateikė prašymą, nes pasibaigs terminas, tarnyba sprendimą dėl prašymo turi priimti per trumpesnį laikotarpį, kad pareiškėjas galėtų laiku atlikti veiksmą.

6 Kur galiu gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Pirminės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama tiesiogiai kreipiantis į pirminės teisinės pagalbos teikėją (įgaliotą asociaciją, teisės kliniką ar tarnybą), o užpildyti konkrečios prašymo formos nebūtina.

Antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama pateikiant kompetentingai tarnybai nustatytos formos prašymą suteikti teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos prašymo formą galima gauti tarnybose ir tarnybų bei Teisingumo ministerijos svetainėse.

Teisinės pagalbos prašymai tarptautiniuose ginčuose ir prašymai dėl teisinės pagalbos prašymų tarptautiniuose ginčuose perdavimo turi būti pateikiami naudojant formas, nustatytas 2004 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendime 2004/844/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, numatančią teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, ir 2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendime 2005/630/EB, nustatančiame teisinės pagalbos prašymų perdavimo formą pagal Tarybos direktyvą 2003/8/EB, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tarptautinio ginčo atveju pateikiamos formos ir visi pridedami dokumentai turi būti išversti į kroatų kalbą. Kitais atvejais prašymas bus atmestas.

7 Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su teisinės pagalbos prašymo forma?

Prašymą teikiant kompetentingai tarnybai prie jo reikia pridėti rašytinį pareiškėjo ir jo namų ūkio narių sutikimą leisti susipažinti su visais duomenimis apie bendras pajamas ir turtą, kuriame pareiškėjas patvirtina, kad pateikta informacija yra tiksli ir išsami.

Asmenys, nukentėję nuo šeiminio smurto, duoda tik savo sutikimą leisti susipažinti su visais duomenimis apie pajamas ir turtą. Sutikimo neduoda tie namų ūkio nariai, kurie byloje dalyvauja kaip atsakovai arba kurių interesai prieštarauja pareiškėjo interesams.

Prie teisinės pagalbos tarptautiniame ginče prašymo formos reikia pridėti reikšmingus dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl prašymo priimti.

8 Kam turiu pateikti teisinės pagalbos prašymą?

Pirminės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama tiesiogiai kreipiantis į pirminės teisinės pagalbos teikėją (įgaliotą asociaciją, teisės kliniką ar tarnybą), o užpildyti konkrečios prašymo formos nebūtina; antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūra pradedama pateikiant prašymą kompetentingai tarnybai, kurios veiklos teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinis adresas arba įprastinė gyvenamoji vieta.

Pareiškėjas, kurio nuolatinis adresas arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kuris nori gauti teisinę pagalbą Kroatijos Respublikos teismo nagrinėjamame tarptautiniame ginče, teisinės pagalbos prašymą turi pateikti Kroatijos Respublikos teisingumo ministerijai (priimančiajai institucijai).

Pareiškėjas, kurio nuolatinis adresas arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje ir kuris nori gauti teisinę pagalbą kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nagrinėjamame tarptautiniame ginče, teisinės pagalbos prašymą turi pateikti savo nuolatinės ar įprastinės gyvenamosios vietos atsakingai tarnybai.

9 Kaip sužinoti, ar turiu teisę į teisinę pagalbą?

Pareiškėjui, kuris atitinka teisės į teisinę pagalbą įgyvendinimo sąlygas, antrinė teisinė pagalba suteikiama priimant sprendimą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Tarnyba sprendimą dėl prašymo turi priimti per 15 dienų nuo jo pateikimo dienos.

10 Ką turėčiau daryti, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Sprendimas suteikti teisinę pagalbą suteikia teisę naudotis visų arba kai kurių formų antrine teisine pagalba tam tikros rūšies ir lygio procedūroje. Pirmiau nurodytame sprendime pateikiami teisinės pagalbos gavėjo asmens duomenys, trumpas teisinio klausimo, dėl kurio suteikta teisinė pagalba, aprašymas, nurodoma patvirtintos teisinės pagalbos forma ir apimtis, pateikiami advokato, kuris teiks teisinę pagalbą, duomenys ir kiti sprendimui reikšmingi duomenys.

Kai pareiškėjas pateikia teisinės pagalbos prašymą prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio, pareiškime arba atlikdamas kitą veiksmą teismo procese jis turi teismą informuoti apie pateiktą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pareiškimo pateikimo dienos ar dienos, kurią pareiškėjas byloje atliko kitą veiksmą, pateikti teismui sprendimą, kuriuo pareiškėjas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

11 Kas parinks man advokatą, jei turiu teisę į teisinę pagalbą?

Sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą taip pat nurodomas advokatas, kuris pagalbos gavėjui teiks teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos gavėjas sprendimą turi pateikti jame nurodytam advokatui. Išimtiniais atvejais, esant išankstiniam pagalbos gavėjo sutikimui, pridėtam prie teisinės pagalbos prašymo, tarnyba pagalbos gavėjui paskirs kitą advokatą.

12 Ar teikiant teisinę pagalbą padengiamos visos teismo proceso išlaidos?

Kaip nurodyta pirmiau, sprendimas suteikti teisinę pagalbą suteikia teisę naudotis visų arba kai kurių formų antrine teisine pagalba tam tikros rūšies ir lygio procedūroje. Pagal sprendimą suteikti teisinę pagalbą pagalbos gavėjas gali būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo advokato mokesčio, bylinėjimosi išlaidų (atleidimas nuo liudytojų, vertėjų žodžiu, ekspertų, tyrimų ir teismo skelbimų išlaidų išankstinio mokėjimo) ir žyminio mokesčio.

Teikiama visiška teisinė pagalba, jei pareiškėjas gauna paramos išmoką pagal konkrečias taisykles dėl teisių (pvz., teisės į išmokas pagal Įstatymą dėl Kroatijos nepriklausomybės karo veteranų ir jų šeimos narių teisių ir Įstatymą dėl per karą neįgaliais tapusių karių ir civilių apsaugos) pagal socialinės gerovės sistemą įgyvendinimo arba jei bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos vienam namų ūkio nariui neviršija 50 proc. biudžetinio pagrindo sumos per mėnesį.

Jei bendros pareiškėjo ir jo namų ūkio narių pajamos padidėja ir viršija 50 proc. biudžetinio pagrindo vienam namų ūkio nariui, teisinės pagalbos suma sumažinama taip, kad kiekvieną kartą pajamoms padidėjus 10 proc., teisinės pagalbos suma sumažinama 10 proc., tačiau teisinės pagalbos suma neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. išlaidų, dėl kurių suteikta teisinė pagalba.

Jei teisinė pagalba buvo suteikta iš dalies, pareiškėjas Teisingumo ministerijai gali pateikti skundą dėl sprendimo dalies, kurioje atsisakoma suteikti teisinę pagalbą. Pateikus tokį skundą galimybė naudotis patvirtinta teisinės pagalbos suma neatidedama. Dėl Teisingumo ministerijos sprendimo atmesti skundą gali būti pradedamas administracinis procesas.

13 Kas padengia kitas išlaidas, jei turiu teisę gauti tik ribotą teisinę pagalbą?

Kai suteikiama sumažinta teisinės pagalbos suma, likusias išlaidas padengs teisinės pagalbos gavėjas. Bet kuriuo atveju, jei teisinės pagalbos gavėjas laimės bylą, teismas gali nuspręsti, kad kita šalis jam turi atlyginti su procesu susijusias išlaidas.

14 Ar teisinė pagalba taip pat apima apeliacinius skundus?

Teisinės pagalbos prašyme galima prašyti suteikti teisinę pagalbą abiejuose civilinio proceso etapuose. Norint parengti ypatingas teisių gynimo priemones reikia pateikti specialų prašymą ir priimamas konkretus sprendimas tik dėl to teisinio veiksmo.

15 Ar teisinė pagalba gali būti nutraukta nesibaigus teismo procesui (arba net atšaukta po teismo proceso)?

Jei proceso metu teisinės pagalbos gavėjo ir jo namų ūkio narių finansinė padėtis pagerėja tiek, kad tokia pagerėjusi finansinė padėtis, jei ji būtų buvusi prašymo pateikimo metu, būtų turėjusi įtakos pareiškėjo teisei gauti teisinę pagalbą ir tos pagalbos apimčiai, kompetentinga tarnyba visiškai arba iš dalies atšauks sprendimą dėl teisinės pagalbos. Teisinės pagalbos gavėjai apie bet kokį savo finansinės padėties pagerėjimą per aštuonias dienas nuo tada, kai apie jį sužinojo, turi informuoti tarnybą. Teisinės pagalbos gavėjas Teisingumo ministerijai gali pateikti skundą dėl sprendimo, kuriuo atšaukiamas sprendimas suteikti teisinę pagalbą; tai jis gali padaryti per 15 dienų nuo sprendimo gavimo. Dėl Teisingumo ministerijos sprendimo gali būti pradedamas administracinis procesas.

16 Ar galiu apskųsti atsisakymą suteikti teisinę pagalbą?

Pareiškėjas arba teisinės pagalbos gavėjas gali pateikti skundą dėl tarnybos sprendimo atmesti teisinės pagalbos prašymą arba dėl sprendimo dalies, kurioje atsisakoma suteikti visišką teisinę pagalbą; tai galima padaryti per 15 dienų nuo sprendimo gavimo. Teisingumo ministerija skundą turi išnagrinėti per aštuonias dienas nuo tinkamo skundo gavimo dienos. Dėl Teisingumo ministerijos sprendimo gali būti pradedamas administracinis procesas.

Papildoma informacija

Teisingumo ministerijos svetainė

Nemokamos teisinės pagalbos įstatymas (kroat. Narodne novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 143/13 ir 98/19)

Civilinio proceso įstatymas (NN Nr. 53/91, 91/92, 58/93, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 96/08, 123/08, 57/11, 148/11 – konsoliduota redakcija, 25/13, 89/14, 70/19)