

Informacijos paieška pagal regionus
Proceso išlaidos visų pirma yra šalių ir jų atstovų išlaidos, įskaitant teismo mokesčius, prarastos šalių ir jų atstovų pajamos, įrodymų rinkimo išlaidos, notaro išlaidos ir mokesčiai už teismo įgaliotinio veiksmus, testamento vykdytojo išlaidos paveldėjimo procese, užmokestis už vertimą žodžiu ir atstovavimą, kai atstovauja advokatas.
Proceso šalys sumoka savo asmeniškai patirtas ir savo atstovų patirtas proceso išlaidas. Bendras išlaidas šalys sumoka proporcingai savo dalyvavimui byloje ir procese.
Kai atstovauti šalims skiriamas advokatas, advokato išlaidas ir užmokestį už atstovavimą padengia valstybė.
Paveldėjimo procese notaro mokesčius ir išlaidas sumoka įpėdinis, jeigu paveldimas turtas nėra nemokaus skolininko turtas. Jeigu yra keli įpėdiniai, jie sumoka šias išlaidas proporcingai jiems tenkančios palikimo dalies grynajai vertei. Kitais atvejais šias išlaidas padengia valstybė.
Sąvoka „teisinė pagalba“ apibrėžta Įstatyme Nr. 327/2005 dėl teisinės pagalbos teikimo materialiai skurstantiems asmenims, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 586/2003 dėl teisininko profesijos, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas Nr. 455/1991 dėl verslo veiklos (toliau – Verslo įstatymas) su pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Įstatymu Nr. 8/2005 (toliau – Teisinės pagalbos įstatymas). Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio a punkte nurodyta: „Teisinė pagalba – tai teisinių paslaugų teikimas pagal šį įstatymą tam teisę turintiems asmenims, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis, t. y., visų pirma, teisinės konsultacijos, pagalba atliekant neteismines procedūras, pareiškimų teismams rengimas, atstovavimas teismo procese ir su tuo susijusių veiksmų atlikimas, taip pat visiškas ar dalinis su tuo susijusių išlaidų padengimas“.
Teisinės pagalbos įstatyme nustatytomis sąlygomis šalies vidaus ginčų atveju teisinė pagalba gali būti skiriama bet kuriam fiziniam asmeniui, o tarpvalstybinių ginčų atveju ji gali būti skiriama tik tiems fiziniams asmenims, kurių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje (tai apima visas Europos Sąjungos valstybes nares, išskyrus Daniją).
„Reikalavimus atitinkantys asmenys“ – fiziniai asmenys, kuriems teisinė pagalba skiriama galutiniu Teisinės pagalbos centro sprendimu, įrodžius, kad jie atitinka Teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas.
„Reikalavimus atitinkantys užsieniečiai“ – fiziniai asmenys, kurie atitinka Teisinės pagalbos įstatyme nustatytas teisinės pagalbos gavimo tarpvalstybiniame ginče sąlygas ir kuriems ši teisė suteikta galutiniu Teisinės pagalbos centro sprendimu.
„Reikalavimus atitinkantys šalies gyventojai“ – fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai gyvenantys Slovakijos Respublikoje ir prašantys teisinės pagalbos kitoje valstybėje narėje, kurioje kompetentingas teismas nagrinėja tarpvalstybinį ginčą.
Pagal Teisinės pagalbos įstatymą teisinė pagalba gali būti skiriama civilinės teisės, darbo teisės ir šeimos teisės bylose, skolos nurašymo procese pagal specialiuosius teisės aktus, administracinio teismo procese ir, tokiais atvejais, taip pat Slovakijos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – šalies vidaus ginčai). Tarpvalstybiniuose ginčuose teisinė pagalba pagal Teisinės pagalbos įstatymą gali būti skiriama civilinės teisės, šeimos teisės, komercinės teisės ir prieglobsčio bylose, išsiuntimo administracine tvarka procese, su trečiosios šalies piliečio sulaikymu susijusiame procese, su pareiškėjo sulaikymu susijusiame procese, su prieglobsčio suteikimu susijusiame procese ir, tokiais atvejais, taip pat administracinio teismo procese ir Slovakijos Respublikos Konstitucinio Teismo procese, taip pat asmenims, kurių atžvilgiu pagal darbo teisę priimto akto galiojimas yra sustabdytas pagal specialiuosius teisės aktus procese, susijusiame su prašymo skirti neatidėliotiną priemonę pateikimu.
Taip, kai pareiškėjai rizikuoja praleisti terminą, jie tuo pačiu metu, kai teikia prašymą, gali kreiptis į Teisinės pagalbos centrą laikinosios teisinės pagalbos. Teisinės pagalbos centras, prieš priimdamas sprendimą dėl teisės gauti teisinę pagalbą suteikimo, nepagrįstai nedelsdamas priima sprendimą dėl laikinosios teisinės pagalbos skyrimo.
Prašymų formos pateikiamos Teisinės pagalbos centro interneto svetainėje.
Šiais dokumentais turi būti pagrindžiama prašymo formoje išdėstyta informacija ir įrodomas pareiškėjo materialinis nepriteklius (dokumentai, kuriais įrodomas materialinis nepriteklius, negali būti išduoti anksčiau nei prieš tris mėnesius).
Teisinės pagalbos centre, esančiame arčiausiai pareiškėjo nuolatinės ar laikinosios gyvenamosios vietos.
Ar skirti teisinę pagalbą, Teisinės pagalbos centras nusprendžia per trisdešimt dienų nuo prašymo gavimo.
Gavę Teisinės pagalbos centro kvietimą, pareiškėjai turi tiesiogiai su centru arba paskirtu advokatu sudaryti teisinės pagalbos sutartį ir suteikti centrui arba paskirtam advokatui įgaliojimą atlikti su teisinės pagalbos skyrimu susijusius veiksmus.
Sprendimu, kuriuo suteikiama teisė gauti teisinę pagalbą, Teisinės pagalbos centras skiria advokatą, kuris atstovautų reikalavimus atitinkančiam asmeniui teisme, kai tai reikalinga jo interesams apginti.
Teisinės pagalbos centras savo sprendimu arba suteikia teisę gauti visapusišką teisinę pagalbą, arba atsisako ją suteikti.
Netaikytina.
Taip, teisinė pagalba taip pat skiriama apeliaciniam procesui ir vykdymo procesui.
Aplinkybės, kuriomis teisinė pagalba gali būti atšaukta, reglamentuojamos Teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu. Teisinės pagalbos centras gali nuspręsti teisinę pagalbą atšaukti šiomis aplinkybėmis: jeigu reikalavimus atitinkantis asmuo reikiamai nebendradarbiauja su centru ar paskirtu advokatu; jeigu, teikiant teisinę pagalbą, pasikeičia reikalavimus atitinkančio asmens pajamos ir finansinė padėtis ir jis nebeatitinka 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kad teisė gauti teisinę pagalbą toliau galiotų; jeigu reikalavimus atitinkantis asmuo per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo, kuriuo skiriama teisinė pagalba, priėmimo nesudaro sutarties su paskirtu advokatu arba nesuteikia centrui arba paskirtam advokatui įgaliojimo; jeigu paaiškėja, kad teisė gauti teisinę pagalbą pareiškėjui buvo suteikta remiantis klaidinga arba neišsamia informacija, arba jeigu reikalavimus atitinkantis asmuo neįvykdo 13 straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo (t. y. centro prašymo per aštuonias dienas jam pateikti įrodymus, kad teisinei pagalbai gauti nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo vis dar juos atitinka).
Sprendime, kuriuo atsisakoma skirti teisinę pagalbą, turi būti nurodyta specialiuosiuose teisės aktuose (t. y. Administracinio proceso įstatyme Nr. 71/1967 (Administracinio proceso kodekse) su pakeitimais) išdėstyta informacija ir pareiškėjui turi būti nurodyta, kad, nepasikeitus jo pajamoms arba finansinei padėčiai, jis negali dar kartą teikti prašymo dėl tos pačios bylos, kol nuo sprendimo paskelbimo nepraėjo šeši mėnesiai.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.