I. Ekspertų sąrašai ir registrai

Čekijoje galioja oficialus ekspertų sąrašas (registras).

Remiantis Ekspertų ir vertėjų žodžiu įstatymo (Nr. 36/1967 Rink.), įgyvendinto 1967 m. balandžio 17 d. Teisingumo ministerijos tvarka (Nr. 37/1967 Rink.), 7 straipsnio 4 dalimi, atskiri prisiekusių ekspertų ir vertėjų žodžiu sąrašai yra viešai prieinami.

Ekspertų ir vertėjų žodžiu sąrašas pateiktas čia, o ekspertų institutų sąrašas pateiktas čia.

Už ekspertų registro tvarkymą atsakingi subjektai yra apygardų teismai ir Teisingumo ministerija.

Remiantis Ekspertų ir vertėjų žodžiu įstatymo (Nr. 36/1967 Rink.), įgyvendinto tvarka Nr. 37/1967 Rink., 4 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktais, kad ekspertai būtų įtraukti į sąrašą, jie turi atitikti šiuos kriterijus:

• pilietybės (CZ piliečiai, ilgalaikio arba nuolatinio gyventojo statusą turintys ES piliečiai ir nuolatinio gyventojo statusą turintys trečiųjų šalių piliečiai),
• kvalifikacijos,
• kvalifikacijos kėlimo,
• visiško veiksnumo,
• neteistumo.

Ekspertai pirmiausia turi prisiekti, tada jie užregistruojami. Priesaika yra tokia: „Pasižadu, kad, vykdydamas eksperto veiklą, griežtai laikysiuosi įstatymo, nešališkai vadovausiuosi savo ekspertinėmis žiniomis, visapusiškai naudosiuosi visomis savo žiniomis ir konfidencialiai saugosiu faktus, kuriuos sužinojau vykdydamas eksperto veiklą“.

Kad ekspertai būtų įregistruoti, jie turi kreiptis į kompetentingą teismą (kai kuriais atvejais – į ministeriją).

Ekspertai gali būti pašalinami iš registro dėl eksperto

• mirties,
• paskelbimo mirusiu nuo tos dienos, nuo kurios teisingumo teismo sprendimu konstatuojama mirtis,
• veiksnumo panaikinimo arba apribojimo tą dieną, kai teismo nutartis dėl veiksnumo panaikinimo arba apribojimo tampa galutinė,
• atžvilgiu priimto galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už tyčinę nusikalstamą veiką arba galutinio apkaltinamojo nuosprendžio už neatsargią nusikalstamą veiką, padarytą vykdant eksperto veiklą,
• rašytinio prašymo pašalinti iš ekspertų ir vertėjų žodžiu registro, pateikto Teisingumo ministerijai arba apygardos teismo pirmininkui, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, kurį Teisingumo ministerijai arba apygardos teismo pirmininkui buvo perduotas prašymas pašalinti iš ekspertų ir vertėjų žodžiu registro.

Leidimo panaikinimas papildomai reglamentuojamas ekspertų ir vertėjų žodžiu įstatymo (Nr. 36/1967 Rink.) 20b straipsnyje. Ši nuostata taikoma tais atvejais, kai ekspertas nebeatitinka paskyrimo ekspertu sąlygų arba, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, negali vykdyti veiklos (2 dalis).

Kad ekspertas būtų įtrauktas į registrą, jis neprivalo įsipareigoti laikytis elgesio ar etikos kodekso. Tačiau, vykstant paskyrimo procesui, vertinami asmeniniai kandidatų bruožai. Ekspertai turi duoti priesaiką.

Teisingumo ministerija ir apygardų teismai ekspertų sąrašą nuolat atnaujina.

Ekspertą galima rasti naudojantis paieškos priemone. Ši paieškos priemonė apima visus ekspertus.

Ekspertai yra išvardyti pagal specializaciją. Šiuo metu yra maždaug 50 pagrindinių specializacijų. Specializacijas galima rasti registre.

Ekspertas sąrašą tvarkančiai įstaigai turi nusiųsti veiklos ataskaitą.

II. Ekspertų kvalifikacija

Kad galėtų vadintis ekspertais, ekspertai savo specializacijos srityje turi pasiekti tam tikrą išsilavinimo lygį.

Kad ekspertai galėtų verstis eksperto praktika, jie neprivalo būti profesinės asociacijos nariai.

Ekspertai neprivalo nuolat atnaujinti ar tobulinti įgūdžių. Nuolatinio profesinio tobulėjimo sistemos nėra.

III. Ekspertų atlygis

Eksperto atlygis apskaičiuojamas pagal Tvarką Nr. 37/1967 Sb. dėl ekspertų ir vertėjų žodžiu.

Taikomi tam tikri ekspertų atlygio apribojimai.

Teismo paskirti ekspertai negali mokėjimo gauti iš anksto.

Pareiga mokėti atlygį ekspertui administruojama taip:

Civilinis procesas

Proceso išlaidos apima eksperto atlygį. Kiekviena šalis padengia savo patirtas išlaidas ir savo atstovo išlaidas. Teismas bylą visiškai laimėjusiai šaliai priteisia išlaidas, kurias ji patyrė veiksmingai naudodamasi savo teise bylą pralaimėjusios šalies atžvilgiu arba gindama šią teisę. Jeigu šalis bylą laimi tik iš dalies, teismas teisingai padalija išlaidų atlyginimą arba paskelbia, kad teisės į išlaidų atlyginimą neturi nė viena šalis. Remiantis proceso rezultatais, valstybė turi teisę, kad šalys atlygintų valstybės patirtas išlaidas, jeigu laikoma, kad tokių išlaidų atžvilgiu šalys nėra atleistos nuo teismo mokesčių sumokėjimo.

Baudžiamasis procesas

Baudžiamajam procesui, įskaitant vykdymo procesą, atlikti patiriamos išlaidos tenka valstybei. Jeigu kaltinamasis teisėtai nuteisiamas, jis privalo atlyginti valstybei fiksuotąją kitų valstybės padengiamų išlaidų sumą, tačiau tik tuo atveju, jeigu procese buvo prašoma eksperto išvados.

Šalys negali gauti teisinės pagalbos eksperto atlygiui sumokėti.

IV. Ekspertų civilinė atsakomybė

Čekijos teisės aktuose nėra konkrečios nuostatos, kuria būtų reglamentuojama civilinė eksperto atsakomybė. Taikomi bendrieji teisės (deliktinės ar sutartinės teisės) aktai.

Iki šiol ekspertams nebuvo taikoma prievolė padengti savo galimą civilinę atsakomybę įsigyjant profesinės atsakomybės draudimą. Vis dėlto po būsimų taikytinos teisės pakeitimų prievolė turėti draudimą bus įvesta.

Civilinė eksperto atsakomybė pagal teisės aktus neribojama.

V. Papildoma informacija apie eksperto dalyvavimą procese

Pagrindinės teismo ekspertizei Čekijoje taikytinos nuostatos išdėstytos Įstatyme Nr. 36/1967 dėl ekspertų ir vertėjų žodžiu, Civilinio proceso kodekso įstatyme Nr. 99/1963, Baudžiamojo proceso kodekso įstatyme Nr. 141/1961 ir Administracinio proceso kodekso įstatyme Nr. 500/2004. Šios nuostatos anglų kalba internetu neprieinamos.

Bendrosios eksperto skyrimo civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose taisyklės yra panašios. Eksperto profesinis vardas saugomas.

Čekijos teisės sistemoje ekspertai į liudytojus ekspertus, techninius ekspertus, teisės ekspertus ar kokius nors kitus ekspertus neskirstomi.

Bendras užregistruotų ekspertų skaičius yra apie 9 000. Teisingumo ministerija parengė naujo Ekspertų įstatymo projektą. Vyriausybė projektą pateikė parlamentui. Projektas turėtų įsigalioti 2021 m.

1. Ekspertų skyrimas

Ekspertus gali skirti teismas ir (arba) bylos šalys.

Civiliniame ir administraciniame teismo procese iki proceso pradžios eksperto skirti negalima.

Baudžiamajame procese Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta: Jeigu baudžiamajame procese aktualiems faktams išsiaiškinti reikia eksperto žinių, baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija paprašo specialisto išvados. Jeigu dėl vertinamo klausimo tokios procedūros nepakanka, baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija skiria ekspertą. Ikiteisminio tyrimo procese ekspertą skiria baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija, kuri mano, kad ekspertizė reikalinga sprendimui priimti – jeigu klausimas grąžinamas tolesniam tyrimui, ekspertą skiria prokuroras, o teisminio bylos nagrinėjimo metu jį skiria pirmininkaujantis teisėjas. Apie eksperto skyrimą pranešama kaltinamajam, o teisminio bylos nagrinėjimo metu – prokurorui. Kitiems asmenims apie eksperto skyrimą pranešama, jeigu tai būtina, kad jie sudarytų ekspertui sąlygas patekti į tam tikrą vietą arba atliktų kitus veiksmus, reikalingus eksperto darbui atlikti.

1a. Ekspertą skiria teismas

Teismas gali skirti ekspertą, kai jis neturi ekspertinių žinių, reikalingų konkrečioje byloje. Civilinėje ir baudžiamojoje teisėje taip pat esama atvejų, kai skirti ekspertą privaloma.

Baudžiamojo proceso įstatymo Nr. 141/1961 Rink., Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis: Jeigu baudžiamajame procese aktualiems faktams išsiaiškinti reikia eksperto žinių, baudžiamajame procese dalyvaujanti valdžios institucija paprašo specialisto išvados. Jeigu dėl vertinamo klausimo tokios procedūros nepakanka, baudžiamajame procese dalyvauti valdžios institucija skiria ekspertą.

Ekspertas civilinėse, baudžiamosiose ar administracinėse bylose skiriamas vienodai.

Teismo paskirti ekspertai turi teisinę pareigą pranešti apie bet kokį interesų konfliktą.

Kai ekspertus skiria teismai, teismas ekspertą pasirenka iš ekspertų sąrašo arba registro, nes teismas teisiškai privalo ekspertą skirti iš registro.

1b. Ekspertą skiria šalys

Šalys ekspertą gali skirti, kai jos to pageidauja. Bylos šalies paskirtų teismo ekspertų (užregistruotų nacionaliniame viešame kataloge) parengtos eksperto išvados turi tokią pačią galią kaip ir teismo paskirto eksperto parengta išvada.

Skirdamos ekspertą, šalys konkrečia procedūra ar konkrečiomis taisyklėmis vadovautis neprivalo.

Abi bylos šalys to paties eksperto skirti negali.

Teismas negali nurodyti, kad abi šalys skirtų vieną bendrą ekspertą (pvz., mažos vertės ar pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamose bylose), o ne kiekviena skirtų savo ekspertą.

Bylos šalys ekspertui turi duoti išsamius nurodymus ir pateikti klausimus, į kuriuos ekspertas turėtų atsakyti.

2. Procedūra

2a. Civilinis procesas

Konkrečių reikalavimų, kurių ekspertas turi laikytis rengdamas išvadą ir (arba) teismo procese, pvz., teismų praktikoje, nėra nurodyta.

Teismas eksperto atliekamų tyrimų eigos nestebi ir nekontroliuoja.

Eksperto veiklos rezultatų kontrolės nėra (t. y. teisėjas teismo sprendime jokio vertinimo šiuo aspektu nepateikia).

Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Teismui eksperto nuomonė yra neprivaloma. Eksperto išvada turi tokią pat reikšmę kaip ir kiti įrodymai, teisėjas privalo ją objektyviai įvertinti ir atsižvelgti į kitus įrodymus. Teismo paskirto eksperto atliktos ekspertizės tikslumas nėra preziumuojamas. Bylos šalies paskirto teismo eksperto (užregistruoto nacionaliniame viešame kataloge) parengta eksperto išvada turi tokią pačią galią kaip ir teismo paskirto eksperto išvada. Šalys eksperto išvadą gali užginčyti pareiškimais.

Tokios procedūros, pagal kurią ekspertai iki teisminio bylos nagrinėjimo susitiktų arba būtų atliekama jų kryžminė apklausa siekiant susiaurinti klausimus ir teismui geriau suprasti nuomonių skirtumus, nėra.

Proceso metu ekspertams leidžiama palaikyti ryšį su šalimis, tačiau jie turi laikytis Ekspertų ir vertėjų žodžiu įstatymo (Nr. 36/1967 Rink.) 11 straipsnio reikalavimų, o šiame straipsnyje teigiama, kad ekspertas (vertėjas žodžiu) negali pateikti nuomonės (vertimo), jeigu dėl jo ryšio su byla, vykdomosiomis valdžios institucijomis, bylos dalyviais ar jų atstovais gali kilti abejonių dėl jo nešališkumo.

Kai tik ekspertas (vertėjas žodžiu) sužino faktus, dėl kurių jam kyla interesų konfliktas, jis apie tai nedelsdamas praneša; tokią pačią prievolę turi ir šalys. Ar ekspertui (vertėjui žodžiu) bus neleidžiama pateikti eksperto išvados (vertimo), sprendžia įstaiga, kuri jį paskyrė eksperto išvadai pateikti. Nuostatos dėl liudytojų mutatis mutandis taikomos klausimui, kuriais atvejais ekspertas (vertėjas žodžiu) gali atsisakyti pateikti eksperto išvadą (vertimą) ir kuriais atvejais ekspertui parengti išvadą (vertimą) negali būti nurodoma.

Šalys privalo su ekspertais bendradarbiauti. Kartais šalys kviečiamos į eksperto atliekamą apžiūrą ar apklausą. Ekspertai turi teisę per apklausą pateikti klausimų liudytojams.

Visų pirma ekspertui nebūtina rengti susitikimų su šalimis, kad jis gautų jų pastabas.

1. Eksperto išvada

Oficialūs reikalavimai, kuriuos ekspertas turi įvykdyti rengdamas išvadą, išdėstyti Ekspertų ir vertėjų žodžiu įstatymo (Nr. 36/1967 Rink.) 13 straipsnyje. 13 straipsnyje numatyta, kad, jeigu ekspertas išvadą pateikia raštu, jis privalo pasirašyti ir spaudu patvirtinti kiekvieną egzempliorių; vertėjas žodžiu tą pačią prievolę turi rengdamas patvirtintus vertimus.

Ekspertai preliminarios išvados pateikti neprivalo.

Preliminarioje arba galutinėje išvadoje ekspertai šalių argumentų aptarti neprivalo.

Kitų konkrečių reikalavimų, kurių ekspertas turi laikytis rengdamas išvadą ir (arba) teismo procese, pvz., teismų praktikoje, nenurodyta.

Būna atvejų, kai, šalims ar teisėjui pateikus papildomų klausimų, ekspertas turi parengti papildomą išvadą.

Ekspertai išvadą teikia raštu. Eksperto gali būti prašoma savo išvadą apginti.

2. Teismo posėdis

Parengiamajame posėdyje ekspertas dalyvauti neprivalo.

Ekspertas turi dalyvauti posėdyje, kad galėtų atsakyti į teismo ir šalių klausimus.

Kryžminė ekspertų apklausa paprastai atliekama teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Čia pateikta informacija buvo surinkta per Eksperto paieškos projektą iš kiekvienos šalies kontaktinių asmenų, kuriuos atrinko Europos ekspertizės ir ekspertų institutas (EEEI).