Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (kroatų) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglų.
Swipe to change

Mediacija šeimos bylose

Kroatija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

TARPININKAVIMAS

2015 m. lapkričio 1 d. Kroatijos Respublikoje įsigaliojo naujasis Šeimos bylų įstatymas (Obiteljski zakon) (Narodne novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 103/15 ir 98/19). Jį sudaro 10 atskirų dalių, o septintoje dalyje reglamentuojama privalomojo konsultavimo ir sutuoktinių taikinimo sritis.

Privalomasis konsultavimas – tai būdas padėti šeimos nariams susitarti dėl šeimos santykių, ypač didelį dėmesį skiriant šeimos santykių, susijusių su vaiku, apsaugai ir tam, kokie gali būti teisiniai padariniai, jei nepavyksta susitarti ir iškeliama byla, kurioje sprendžiama dėl asmeninių vaiko teisių. Privalomąjį konsultavimą vykdo atitinkamo Kroatijos socialinio darbo instituto (kroat. Hrvatski zavod za socijalni rad) kontaktinio skyriaus pagal vaiko nuolatinę arba laikinąją gyvenamąją vietą arba sutuoktinių ar santuokos neįregistravusių partnerių paskutinę bendrą nuolatinę arba laikinąją gyvenamąją vietą specialistų grupė. Pagal Šeimos bylų įstatymą privalomasis konsultavimas nevykdomas prieš pradedant vykdymo ir apsaugos priemonių procesus. Šeimos nariai privalomosiose konsultacijose dalyvauja asmeniškai, ne per įgaliotinį.

Privalomasis konsultavimas rengiamas: 1) prieš iškeliant bendrą nepilnametį vaiką turinčių sutuoktinių santuokos nutraukimo bylą ir 2) prieš pradedant kitą teismo procesą dėl vaiko globos įgyvendinimo ir asmeninių santykių su vaiku. Prieš iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo privalomasis konsultavimas nevykdomas, jei sutuoktinis ar abu sutuoktiniai: 1) yra neveiksnūs ir jei jie negali suprasti bylos reikšmės ir padarinių net ir padedant specialistui, 2) negali priimti sprendimų arba 3) jų nuolatinė ar laikinoji gyvenamoji vieta nežinoma.

Privalomasis konsultavimas inicijuojamas vienos šalies prašymu, kuris pateikiamas socialinės rūpybos centrui raštu arba užregistruojamas žodžiu. Gavęs prašymą dėl privalomojo konsultavimo, socialinės rūpybos centras privalo paskirti susitikimą ir sušaukti į jį šalis. Nukrypstant nuo šio reikalavimo, jei socialinės rūpybos centras mano, kad konkrečiomis aplinkybėmis bendras susitikimas neduotų naudos arba jei viena ar abi šalys to prašo dėl pagrįstų priežasčių, šalims paskiriami ir vykdomi atskiri pokalbiai.

Sutuoktinių taikinimas – tai procesas, kuriame šeimos nariai dalyvauja savanoriškai. Taikant išimtį, prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą pirmasis sutuoktinių taikinimo susitikimas yra privalomas.

Sutuoktinių taikinimas yra procesas, kuriame šalys bando bendru sutarimu išspręsti šeimos ginčą, padedant vienam ar keliems sutuoktinių taikintojams. Sutuoktinių taikintojas – tai nešališkas ir specialiai apmokytas asmuo, įrašytas į sutuoktinių taikintojų registrą. Pagrindinis sutuoktinių taikinimo proceso tikslas – sudaryti bendros vaiko globos planą ir kitus susitarimus dėl vaiko. Be šio tikslo, sutuoktinių taikinimo proceso metu šalys taip pat gali susitarti dėl visų kitų klausimų, susijusių su turtu ir kitais aspektais.

Sutuoktinių taikinimas nevykdomas: 1) tais atvejais, kai socialinės rūpybos centro specialistų grupė arba sutuoktinių taikintojas mano, kad sutuoktiniai negali vienodomis sąlygomis dalyvauti sutuoktinių taikinimo procese dėl smurto šeimoje, 2) jei vienas ar abu sutuoktiniai yra neveiksnūs ir negali suprasti proceso reikšmės ir teisinių padarinių net ir padedami specialisto, 3) jei vienas ar abu sutuoktiniai negali priimti sprendimų ir 4) jei sutuoktinio laikinoji ar nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma.

Sutuoktinių taikinimas gali būti vykdomas nepriklausomai nuo teismo proceso prieš iškeliant bylą, jos nagrinėjimo metu arba baigus nagrinėti bylą. Pagal Šeimos bylų įstatymą sutuoktinių taikinimas nevykdomas prieš pradedant vykdymo ir apsaugos priemonių procesus. Taikant išimtį, vykdymo proceso metu, kai siekiama palaikyti asmeninius santykius su vaiku, teismas gali pasiūlyti šalims dalyvauti sutuoktinių taikinimo procese. Taigi po pokalbio su šalimis ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali atidėti vykdymą trisdešimčiai dienų ir įpareigoti specialistą pasikalbėti su vaiku arba pasiūlyti šalims dalyvauti sutuoktinių taikinimo procese, kad jos ginčą išspręstų sudarydamos susitarimą; prireikus teismas gali išsamiau nurodyti, kaip palaikyti asmeninius santykius, priimdamas specialią nutartį per pokalbį su specialistu ar sutuoktinių taikinimo metu, tačiau teismas to nedaro, jei sutuoktinių taikinimo atlikti nepavyko arba jei būtina imtis skubių veiksmų.

Sutuoktinių taikintojas ir kiti sutuoktinių taikinimo procese dalyvaujantys asmenys privalo saugoti konfidencialią informaciją ir duomenis, kuriuos jie sužinojo sutuoktinių taikinimo proceso metu, ir neatskleisti jų tretiesiems asmenims, išskyrus toliau nurodytus atvejus: 1) jei tai yra būtina siekiant pateikti informaciją, kad būtų sudarytas arba vykdomas susitarimas, arba 2) jei informaciją reikia pateikti siekiant apsaugoti vaiką, kurio gerovei iškilo pavojus, arba siekiant pašalinti pavojų, kad bus rimtai pažeistas asmens psichinis ir fizinis neliečiamumas. Sutuoktinių taikintojas privalo pranešti šalims, kokia apimtimi taikomas konfidencialumo principas.

Dėl sutuoktinių taikinimo metu sudaryto susitarimo Šeimos bylų įstatyme nurodyta, kad bendros vaiko globos planas ar kiti susitarimai, sudaryti sutuoktinių taikinimo proceso metu, turi būti rašytiniai, pasirašyti visų šalių, ir kad jie prilygs vykdytinam dokumentui, jei šalių siūlymu teismas juos patvirtins ne ginčo tvarka nagrinėjamoje byloje.

Jei šalims nepavyksta susitarti dėl bendros vaiko globos plano arba kitų ginčytinų šeimos santykių, sutuoktinių taikintojas ataskaitoje dėl sutuoktinių taikinimo sustabdymo nurodo, ar abi šalys aktyviai dalyvavo. Ataskaita dėl sutuoktinių taikinimo sustabdymo įteikiama dalyviams. Sutuoktinių taikintojas ataskaitą dėl sutuoktinių taikinimo sustabdymo pateikia teismui, kuris dėl sutuoktinių taikinimo proceso vykdymo buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą.

Jei teismo proceso metu šalys abipusiu sutarimu siūlo išspręsti ginčą pasitelkiant sutuoktinių taikinimą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, – tokiu atveju jis nustato trijų mėnesių terminą, per kurį šalys gali mėginti išspręsti ginčą sutuoktinių taikinimo procese. Jei teismo proceso metu teismas nusprendžia, kad šeimos ginčą galima išspręsti tarpusavio susitarimu, jis taip pat gali siūlyti šalims pradėti sutuoktinių taikinimo procesą. Jei šalys susitaria pradėti sutuoktinių taikinimo procesą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir nustato trijų mėnesių terminą, per kurį šalys gali mėginti išspręsti ginčą sutuoktinių taikinimo procese. Jei šalims per teismo nustatytus tris sutuoktinių taikinimo mėnesius nepavyksta išspręsti ginčo sutuoktinių taikinimo procese arba jei šalys siūlo tęsti teismo procesą dar nepasibaigus šiam terminui, teismas toliau nagrinėja bylą. Prieš nuspręsdamas sustabdyti bylos nagrinėjimą, teismas privalo įvertinti, ar tai yra tinkama, atsižvelgiant į tai, ar būtina imtis skubių veiksmų tais atvejais, kai sprendžiama dėl vaiko teisių ir interesų.

Sutuoktinių taikinimo procese sutuoktinių taikintojas privalo pranešti dalyviams apie tai, kad jie privalo rūpintis vaiko gerove, ir gali leisti vaikams pareikšti nuomonę sutuoktinių taikinimo procese, jei vaiko tėvai su tuo sutinka.

Sutuoktinių taikinimo procesui vadovavęs sutuoktinių taikintojas negali dalyvauti surašant ekspertų nuomones ar šeimos vertinimus ar kaip nors kitaip dalyvauti teismo procese, kuriame nagrinėjamas sutuoktinių taikinimo procese dalyvavusių šalių ginčas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus.

Jei sutuoktinių taikinimą vykdo socialinės rūpybos sistemoje dirbantys sutuoktinių taikintojai, šalims sutuoktinių taikintojų paslaugos teikiamos nemokamai. Jei sutuoktinių taikinimą vykdo socialinės rūpybos sistemoje nedirbantys sutuoktinių taikintojai, jų dalyvavimo išlaidas padengia šalys.

Sutuoktinių taikinimo proceso metu atitinkamai taikomos nuostatos, kuriomis reglamentuojamas tarpininkavimas.

Daugiau informacijos žr.:

Šeimos bylų įstatyme (NN Nr. 103/15 ir Nr. 98/19);

Privalomojo konsultavimo taisyklėse (kroat. Pravilnik o obveznom savjetovanju; NN Nr. 123/15);

Sutuoktinių taikinimo taisyklėse (kroat. Pravilnik o obiteljskoj medijaciji; NN Nr. 123/15, Nr. 132/15 ir Nr. 132/17);

Tarpininkavimo įstatyme (kroat. Zakon o mirenju; NN Nr. 18/11).

Paskutinis naujinimas: 03/01/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.