- 2 straipsnio 1 dalis - Perduodančiosios agentūros
- 2 straipsnio 2 dalis - Gaunančiosios agentūros
- 2 straipsnio 4 dalies c punktas - Dokumentų gavimo priemonės
- 2 straipsnio 4 dalies d punktas - Kalbos, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą
- 3 straipsnis - Centrinė įstaiga
- 4 straipsnis - Dokumentų perdavimas
- 8 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis - Pagal valstybės narės teisę nustatyti konkretūs laikotarpiai, per kuriuos turi būti įteikti dokumentai
- 10 straipsnis - Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija
- 11 straipsnis - Įteikimo išlaidos
- 13 straipsnis - Diplomatinių arba konsulinių darbuotojų įteikiami dokumentai
- 15 straipsnis - Tiesioginis įteikimas
- 19 straipsnis - Atsakovo neatvykimas į teismą
- 20 straipsnis - Sutartys arba susitarimai, kurių šalimis yra valstybės narės ir kurie atitinka 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus
Informacijos paieška pagal regionus
- Belgijabe
- Bulgarijabg
- Čekijacz
- Danijadk
- Vokietijade
- Estijaee
- Airijaie
- Graikijael
- Ispanijaes
- Prancūzijafr
- Kroatijahr
- Italijait
- Kiprascy
- Latvijalv
- Lietuvalt
- Liuksemburgaslu
- Vengrijahu
- Maltamt
- Nyderlandainl
- Austrijaat
- Lenkijapl
- Portugalijapt
- Rumunijaro
- Slovėnijasi
- Slovakijask
- Suomijafi
- Švedijase
- Jungtinė Karalystėuk
Dėmesio! 2022 m. liepos 1 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1784.
Pranešimus, pateiktus pagal naująjį reglamentą, galima rasti čia!
2 straipsnio 1 dalis - Perduodančiosios agentūros
Jis jau išverstas į šias kalbas: .
Prancūzijoje perduodančiosios agentūros yra teismo antstoliai (pranc. huissiers de justice) ir teismo sekretoriai (pranc. greffes des juridictions).
2 straipsnio 2 dalis - Gaunančiosios agentūros
Jis jau išverstas į šias kalbas: .
Prancūzijoje gaunančiosios agentūros yra tik teismo antstoliai.
2 straipsnio 4 dalies c punktas - Dokumentų gavimo priemonės
Dokumentai turi būti siunčiami paštu.
2 straipsnio 4 dalies d punktas - Kalbos, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą
Prancūzija priima I priede pateiktą standartinę prašymo formą, jei ji užpildyta prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
3 straipsnis - Centrinė įstaiga
Centrinė įstaiga yra Teisinės savitarpio pagalbos, tarptautinės privatinės teisės ir Sąjungos teisės biuras (Département de l’entraide, du droit international privé et européen – DEDIPE).
Adresas:
Ministère de la Justice (Teisingumo ministerija)
Direction des Affaires Civiles et du Sceau (Civilinių bylų ir kanceliarijos direktoratas)
Département de l’entraide, du droit international privé et européen (DEDIPE)
13, place Vendôme
F-75042 Paris Cedex 01
Tel. Nr. 00 33 (0)1 44 77 61 05
Faksas 00 33 (0)1 44 77 61 22
E. paštas entraide-civile-internationale@justice.gouv.fr
Kalbos: prancūzų ir anglų.
4 straipsnis - Dokumentų perdavimas
Prancūzija priima I priede pateiktą standartinę prašymo formą, jei ji užpildyta prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
8 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 2 dalis - Pagal valstybės narės teisę nustatyti konkretūs laikotarpiai, per kuriuos turi būti įteikti dokumentai
Pagal Prancūzijos įstatymus dokumentas turi būti įteiktas per tam tikrą laikotarpį, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje.
10 straipsnis - Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija
Įteikimo pažymėjimas ar įteikiamo dokumento kopija gali būti užpildyti prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
11 straipsnis - Įteikimo išlaidos
Jis jau išverstas į šias kalbas: .
Fiksuotas mokestis už teismo antstolio įteikiamą dokumentą – 48,75 EUR (2016 m. vasario 26 d. potvarkis (pranc. arrêté)). Šis mokestis mokamas perduodant dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjui teikiama teisinė pagalba.
13 straipsnis - Diplomatinių arba konsulinių darbuotojų įteikiami dokumentai
Prancūzija prieštarauja tam, kad kita valstybė narė teisminius dokumentus Prancūzijos teritorijoje įteiktų savo konsuliniais ar diplomatiniais kanalais, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentai turi būti įteikti dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams.
15 straipsnis - Tiesioginis įteikimas
Prancūzija neprieštarauja tam, kad dokumentai būtų įteikiami tiesiogiai, kaip numatyta 15 straipsnio 1 dalyje.
19 straipsnis - Atsakovo neatvykimas į teismą
Nepaisant 1 dalies nuostatų, Prancūzijos teisėjas gali priimti sprendimą, jeigu įvykdytos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos.
Šio straipsnio 4 dalyje numatytas prašymas dėl atleidimo nuo teismo sprendimo apskundimo termino pasibaigimo pasekmių turi būti pateiktas per metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
20 straipsnis - Sutartys arba susitarimai, kurių šalimis yra valstybės narės ir kurie atitinka 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus
1954 m. kovo 1 d. Konvencija dėl civilinio proceso.
1965 m. lapkričio 15 d. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje
Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas dėl 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso taikymo palengvinimo, pasirašytas 1961 m. gegužės 6 d.
1956 m. kovo 1 d. Prancūzijos ir Belgijos konvencija dėl savitarpio teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, su pakeitimais, padarytais 1960 m. rugpjūčio 23 ir 30 d. Pasikeitimu raštais.
1976 m. balandžio 5 d. Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso taikymo palengvinimo.
1922 m. vasario 2 d. Konvencija dėl procesinių formalumų tarp asmenų, gyvenančių Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, supaprastinimo.
Prancūzijos Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos susitarimas dėl 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso taikymo palengvinimo, pasirašytas 1969 m. spalio 29 d. Belgrade.
Prancūzijos Respublikos ir Rumunijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašyta 1974 m. lapkričio 5 d. Paryžiuje
1979 m. vasario 27 d. vienoje pasirašyta Prancūzijos Respublikos ir Austrijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos ir bendradarbiavimo, kuria papildoma 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dėl civilinio proceso.
Prancūzijos Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir šeimos bylose ir dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1980 m. liepos 31 d. Budapešte.
Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos Vyriausybės konvencija dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse, šeimos ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1984 m. gegužės 10 d.
Prancūzijos Respublikos Vyriausybės ir Bulgarijos Liaudies Respublikos Vyriausybės konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašyta 1989 m. sausio 18 d. Sofijoje.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.