Reglamentas „Briuselis IIb“. Su santuoka ir tėvų pareigomis susijusios bylos (nauja redakcija)

Latvija

Turinį pateikė
Latvija

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ IR INSTITUCIJŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Latvija

Šeimos teisė. Reglamentas „Briuselis IIb“. Su santuoka ir tėvų pareigomis susijusios bylos (nauja redakcija)


*būtina nurodyti

103 straipsnio 1 dalies a punktas (1-a dalis): valdžios institucijos arba kitos institucijos, įgaliotos nustatyti, ar dokumentas yra autentiškas (2 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis), ir valdžios institucijos, įgaliotos užregistruoti susitarimą (2 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Remiantis Notariato įstatymo (Notariāta likums) 325 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, atestuotas notaras (zvērināts notārs) turi kompetenciją nutraukti santuoką ir išduoti pažymėjimą apie nutrauktą santuoką.

Notariato įstatymą ir jo vertimą į anglų kalbą galima rasti spustelėjus šią nuorodą – Notariāta likums (likumi.lv)

103 straipsnio 1 dalies a punktas (2-a dalis): administracinės institucijos, teikiančios teisinę pagalbą (74 straipsnio 2 dalis).

Dėmesio! Šiame puslapyje originalo kalba (latvių) neseniai atlikta pakeitimų. Puslapį jūsų pasirinkta kalba šiuo metu rengia mūsų vertėjai.
Jis jau išverstas į šias kalbas: anglųprancūzų.

Teisinės pagalbos administracija (Juridiskās palīdzības administrācija).

103 straipsnio 1 dalies b punktas (1-a dalis): teismai, kompetentingi išduoti pažymą dėl sprendimo (36 straipsnio 1 dalis), ir teismai bei institucijos, kompetentingi išduoti pažymą dėl autentiško dokumento arba susitarimo (66 straipsnis).

Pažymą dėl sprendimo pagal reglamento 36 straipsnio 1 dalies a punktą išduoda atitinkamą sprendimą priėmęs teismas.

Pažymą dėl sprendimo pagal reglamento 36 straipsnio 1 dalies b punktą išduoda atitinkamą sprendimą priėmęs teismas. Jei sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalies b, c, d arba e punktus priėmė šeimos teismas (bāriņtiesa), atitinkamą pažymą pagal 36 straipsnio 1 dalies b punktą išduoda atitinkamą sprendimą priėmęs šeimos teismas.

Pažymą dėl sprendimo pagal reglamento 36 straipsnio 1 dalies c punktą išduoda Rygos miesto teismas (Rīgas pilsētas tiesa).

Pažymą dėl autentiško dokumento šeimos bylose pagal reglamento 66 straipsnio 1 dalies a punktą išduoda atestuotas notaras.

103 straipsnio 1 dalies b punktas (2-a dalis): teismai, kompetentingi ištaisyti pažymą (37 straipsnio 1 dalis ir 48 straipsnio 1 dalis), ir teismai, kompetentingi išduoti pažymą dėl autentiško dokumento nevykdytinumo ar riboto vykdytinumo (49 straipsnis), teismai ir institucijos, kompetentingi ištaisyti pagal 66 straipsnio 1 dalį išduotą pažymą (67 straipsnio 1 dalis).

Teismas, turintis kompetenciją ištaisyti pažymą pagal reglamento 37 straipsnį, yra teismas, kuris nusprendė ištaisyti šią pažymą.

Teismas, turintis kompetenciją ištaisyti arba atšaukti pažymą pagal reglamento 48 straipsnio 1 dalį, yra teismas, kuris nusprendė ištaisyti arba atšaukti šią pažymą.

Teismas, turintis kompetenciją išduoti pažymą dėl nevykdytinumo ar riboto vykdytinumo, kaip nurodyta reglamento 49 straipsnyje, yra teismas, kuris priėmė sprendimą išduoti šią pažymą.

103 straipsnio 1 dalies c punktas: teismai, kompetentingi pripažinti teismo sprendimą (30 straipsnio 3 dalis) ir atsisakyti pripažinti sprendimą (40 straipsnio 2 dalis), taip pat teismai ir institucijos, kurie kompetentingi atsisakyti vykdyti sprendimą (58 straipsnio 1 dalis), kuriems teikiami užginčijimai ir apeliaciniai skundai (61 straipsnio 2 dalis), ir kuriems teikiami tolesni užginčijimai ir apeliaciniai skundai (62 straipsnis).

Kompetentingas teismas pagal reglamento 30 straipsnio 3 dalį, 40 straipsnio 2 dalį ir 58 straipsnio 1 dalį yra apylinkės (miesto) teismas (rajona (pilsētas) tiesa), kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso sprendimo vykdymo vieta arba atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (deklarētā dzīvesvieta), arba, jei tokios vietos nėra, atsakovo gyvenamoji vieta (dzīvesvieta) arba registruota verslo vieta (juridiskā adrese).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo sprendimas, galima ginčyti pateikiant atskirąjį skundą (blakus sūdzība). Atskirąjį skundą būtina pateikti skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, o patį skundą adresuoti atitinkamam apeliaciniam teismui. Tačiau apeliacinio teismo sprendimą dėl atskirojo skundo galima apskųsti pateikiant atskirąjį skundą Aukščiausiajam Teismui (Augstākā tiesa).

Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsisakoma pripažinti arba vykdyti užsienio teismo sprendimą, galima ginčyti pateikiant atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą būtina pateikti skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, o patį skundą būtina adresuoti atitinkamam apeliaciniam teismui (reglamento 61 straipsnis).

Apygardos teismo sprendimą, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo sprendimas, galima ginčyti tik pateikiant atskirąjį skundą Aukščiausiajam Teismui (reglamento 62 straipsnis).

103 straipsnio 1 dalies d punktas: vykdymo tikslais kompetentingos institucijos (52 straipsnis).

Įgaliotieji antstoliai.

103 straipsnio 1 dalies e punktas: teisių gynimo procedūros, pagal kurias galima apskųsti sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti (61 ir 62 straipsniai).

Kompetenciją pagal reglamento 61 straipsnį turi atitinkamas apeliacinis teismas. Atskirąjį skundą būtina pateikti skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, tačiau patį skundą adresuoti atitinkamam apeliaciniam teismui.

Apygardos teismo sprendimą, kuriuo pripažįstamas užsienio teismo sprendimas, galima ginčyti tik pateikiant atskirąjį skundą Aukščiausiajam Teismui (reglamento 62 straipsnis). Atskirąjį skundą būtina pateikti sprendimą, kurį galima apskųsti, priėmusiam apygardos teismui, tačiau patį kasacinį skundą būtina adresuoti apeliaciniam teismui (kasācijas instances tiesa).

Pagal reglamento 61 ir 62 straipsnius atskirąjį skundą galima pateikti per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo datos. Byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam buvo išsiųstas teismo sprendimas pagal Civilinio proceso įstatymo (Civilprocesa likums) 56 straipsnio 2 dalį (t. y. asmuo, kurio gyvenamoji arba buvimo vieta nėra Latvijoje), gali pateikti atskirąjį skundą per 15 dienų nuo sprendimo nuorašo išdavimo datos.

Už atskirojo skundo pateikimą mokamas 70 EUR užstatas.

Atskirasis skundas nagrinėjamas taikant rašytinę procedūrą. Teismas bylos šalis informuoja apie atskirojo skundo nagrinėjimo dieną. Sprendimo kopija įteikiama bylos šalims likus trims dienoms iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos. Dėl atskirojo skundo priimto sprendimo negalima apskųsti ir jis įsiteisėja jį priėmus.

Atskirojo skundo pateikimo ir nagrinėjimo procedūra nustatyta Civilinio proceso įstatymo 55 skyriuje.

103 straipsnio 1 dalis f punktas: centrinių institucijų, paskirtų padėti taikyti reglamentą su tėvų pareigomis susijusiose bylose, pavadinimai, adresai ir komunikacijos priemonės. Jei paskirta daugiau nei viena centrinė institucija, nurodoma kiekvienos centrinės institucijos teritorinė ir funkcinė jurisdikcija (76 straipsnis).

Centrinė institucija pagal reglamentą yra:

Latvijos Respublikos teisingumo ministerija (Latvijas Republikas Tieslietu ministrija)

Brīvības bulvāris 36, Riga, LV-1536

E. paštas pasts@tm.gov.lv

Tel. +371 67036802

103 straipsnio 1 dalis g punktas: jei taikoma, artimų giminaičių, neskaitant tėvų, su kuriais vaikas gali būti įkurdintas valstybės narės teritorijoje be išankstinio jos sutikimo, kategorijos (82 straipsnis).

Paprastai pagal Latvijos reguliavimo sistemą norint vaiką perduoti jo giminaičių, asmenų, su kuriais vaikas palaiko glaudžius ryšius, arba kitų asmenų priežiūrai, reikalingas sutikimas. Tačiau priežiūros trukmei taikoma išimtis. Būtent pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo (Bērnu tiesību aizsardzības likums) 451 straipsnį tėvai gali perduoti vaiką kito asmens priežiūrai Latvijoje konkrečiam, ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui. Tokiomis aplinkybėmis vienas iš tėvų turi parengti įgaliojimus, kuriuose nurodoma, kokiais klausimais tėvai suteikia kitam asmeniui įgaliojimus atstovauti jų vaiko interesams.

Ši sąlyga taikoma tik tėvų prižiūrimiems vaikams ir bylose, kuriose vaiko priežiūra perduota kitam asmeniui ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

103 straipsnio 1 dalies h punktas: Europos Sąjungos institucijų oficialiosios kalbos, išskyrus savos valstybės narės kalbą, kurios priimtinos komunikuojant su jos centrinėms institucijoms (91 straipsnio 3 dalis).

Pranešimai teikiami latvių ir anglų kalbomis.

103 straipsnio 1 dalies i punktas: priimtinos kalbos, į kurias galima išversti pagal 80, 81, 82 straipsnius teikiamus prašymus ir pridedamus dokumentus, taip pat pažymų laisvos formos teksto laukus (91 straipsnio 2 dalis).

Vertimas į latvių kalbą pridedamas prie 80 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų prašymų ir prie bet kurių pridedamų dokumentų.

Vertimas į latvių kalbą pridedamas prie 81 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo ir prie bet kurių pridedamų dokumentų.

Vertimas į latvių kalbą pridedamas prie 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo ir prie bet kurių pridedamų dokumentų.

Pažymų laisvo teksto laukeliai turi būti išversti į latvių kalbą.

Paskutinis naujinimas: 15/07/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.