Reglamentas „Briuselis IIb“. Su santuoka ir tėvų pareigomis susijusios bylos (nauja redakcija)

Švedija

Turinį pateikė
Švedija

103 straipsnio 1 dalies a punktas (1-a dalis): valdžios institucijos arba kitos institucijos, įgaliotos nustatyti, ar dokumentas yra autentiškas (2 straipsnio 2 dalies 2 punkto b papunktis), ir valdžios institucijos, įgaliotos užregistruoti susitarimą (2 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Švedijoje nėra jokių institucijų, kurios išduoda autentiškus dokumentus arba registruoja sutartis.

103 straipsnio 1 dalies a punktas (2-a dalis): administracinės institucijos, teikiančios teisinę pagalbą (74 straipsnio 2 dalis).

Deklaraciją, kad socialinės gerovės valdyboje (socialnämnden) vykstančio proceso šalis yra atleista nuo išlaidų ar mokesčių, pateikia atitinkama socialinės gerovės valdyba. Deklaraciją, kad socialinės gerovės valdyboje vykstančio proceso šalis laikoma atitinkančia finansines sąlygas, kad gautų visapusišką arba dalinę teisinę pagalbą, pateikia teisinės pagalbos agentūra (Rättshjälpsmyndigheten).

103 straipsnio 1 dalies b punktas (1-a dalis): teismai, kompetentingi išduoti pažymą dėl sprendimo (36 straipsnio 1 dalis), ir teismai bei institucijos, kompetentingi išduoti pažymą dėl autentiško dokumento arba susitarimo (66 straipsnis).

36 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda teismas arba kita sprendimą priėmusi institucija.

Kadangi Švedijos teismai ir institucijos neišduoda autentiškų dokumentų ir neregistruoja susitarimų, pagal 66 straipsnio 1 dalį neišduodamos jokios pažymos.

103 straipsnio 1 dalies b punktas (2-a dalis): teismai, kompetentingi ištaisyti pažymą (37 straipsnio 1 dalis ir 48 straipsnio 1 dalis), ir teismai, kompetentingi išduoti pažymą dėl autentiško dokumento nevykdytinumo ar riboto vykdytinumo (49 straipsnis), teismai ir institucijos, kompetentingi ištaisyti pagal 66 straipsnio 1 dalį išduotą pažymą (67 straipsnio 1 dalis).

Teismas arba kita sprendimą priėmusi institucija įpareigoja ištaisyti pažymas pagal 37 straipsnio 1 dalį ar 48 straipsnio 1 dalį arba išduoda pažymas dėl nevykdytinumo ar riboto vykdytinumo pagal 49 straipsnį.

Kadangi Švedijos teismai ir institucijos neišduoda pažymų pagal 66 straipsnio 1 dalį, Švedijoje tokios pažymos pagal 67 straipsnio 1 dalį nebus taisomos.

103 straipsnio 1 dalies c punktas: teismai, kompetentingi pripažinti teismo sprendimą (30 straipsnio 3 dalis) ir atsisakyti pripažinti sprendimą (40 straipsnio 2 dalis), taip pat teismai ir institucijos, kurie kompetentingi atsisakyti vykdyti sprendimą (58 straipsnio 1 dalis), kuriems teikiami užginčijimai ir apeliaciniai skundai (61 straipsnio 2 dalis), ir kuriems teikiami tolesni užginčijimai ir apeliaciniai skundai (62 straipsnis).

30 straipsnio 3 dalis

Prašymas pateikti deklaraciją dėl to, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą, pagal 30 straipsnio 3 dalį teikiamas apylinkės teismui (tingsrätten).

Kai prašymas teikiamas dėl sprendimo, visiškai ar iš dalies susijusio su vaiku, prašymas teikiamas apylinkės teismui, kaip nurodyta Tėvų kodekso (föräldrabalken) 21 skyriaus 1a skirsnyje.

Kai prašymas teikiamas dėl sprendimo, visiškai ar iš dalies susijusio su vaiku, prašymas teikiamas toliau pateiktame sąraše nurodytam apylinkės teismui, kuris turi jurisdikciją pagal prieštaraujančios šalies gyvenamąją vietą. Jei prieštaraujanti šalis neturi gyvenamosios vietos Švedijoje, prašymas teikiamas Nakos apylinkės teismui (Nacka tingsrätt).

40 arba 59 straipsnis

Prašymas nepripažinti arba nevykdyti sprendimo pagal 40 arba 59 straipsnį teikiamas apylinkės teismui.

Jei prašymas teikiamas dėl sprendimo, visiškai ar iš dalies susijusio su vaiku, prašymas teikiamas su prašymu dėl sprendimo vykdymo susijusią bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui, kaip nurodyta Tėvų kodekso 21 skyriuje. Jei vykdymo byla nebuvo pradėta, prašymas teikiamas apylinkės teismui, kaip nurodyta Tėvų kodekso 21 skyriaus 1a skirsnyje.

Kai prašymas teikiamas dėl sprendimo, visiškai ar iš dalies susijusio su vaiku, prašymas teikiamas pirmiau pateiktame sąraše nurodytam apylinkės teismui, kuris turi jurisdikciją pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Jei pareiškėjas neturi gyvenamosios vietos Švedijoje, prašymas teikiamas Nakos apylinkės teismui.

Apeliaciniai skundai

Apeliacinis skundas pagal 61 straipsnio 2 dalį teikiamas apeliaciniam teismui.

Apeliacinis skundas pagal 62 straipsnį teikiamas Aukščiausiajam Teismui (Högsta domstolen).

Kad pamatytumėte visas su šiuo straipsniu susijusias kompetentingas institucijas, spustelėkite toliau pateikiamą nuorodą.
Kompetentingų institucijų sąrašas

103 straipsnio 1 dalies d punktas: vykdymo tikslais kompetentingos institucijos (52 straipsnis).

– 52 straipsnis; prašymas vykdyti sprendimą, susijusį su vaiku, pateikiamas apylinkės teismui, kaip nurodyta Tėvų kodekso 21 skyriaus 1a skirsnyje.

– 52 straipsnis; prašymas vykdyti sprendimą, susijusį su ieškinio išlaidomis arba vaiko turtu, pateikiamas Švedijos vykdymo agentūrai (Kronofogdemyndigheten).

103 straipsnio 1 dalies e punktas: teisių gynimo procedūros, pagal kurias galima apskųsti sprendimą dėl prašymo atsisakyti vykdyti (61 ir 62 straipsniai).

Apeliaciniai skundai teikiami apeliaciniam teismui arba Aukščiausiajam Teismui.

103 straipsnio 1 dalis f punktas: centrinių institucijų, paskirtų padėti taikyti reglamentą su tėvų pareigomis susijusiose bylose, pavadinimai, adresai ir komunikacijos priemonės. Jei paskirta daugiau nei viena centrinė institucija, nurodoma kiekvienos centrinės institucijos teritorinė ir funkcinė jurisdikcija (76 straipsnis).

Užsienio reikalų ministerija (Utrikesdepartementet)

Konsulinių ir civilinių bylų skyrius (Enheten för konsulära och civilrättsliga ärenden)

S-103 39 Stockholm

Tel. + 46 (8) 405 10 00 (bendra informacija)/+ 46 (8) 405 50 05 (skubi pagalba nedarbo valandomis)

Faksas +46 (8) 723 11 76

E. paštas: ud-kc@gov.se

103 straipsnio 1 dalis g punktas: jei taikoma, artimų giminaičių, neskaitant tėvų, su kuriais vaikas gali būti įkurdintas valstybės narės teritorijoje be išankstinio jos sutikimo, kategorijos (82 straipsnis).

Netaikoma.

103 straipsnio 1 dalies h punktas: Europos Sąjungos institucijų oficialiosios kalbos, išskyrus savos valstybės narės kalbą, kurios priimtinos komunikuojant su jos centrinėms institucijoms (91 straipsnio 3 dalis).

Švedų, anglų kalbomis.

103 straipsnio 1 dalies i punktas: priimtinos kalbos, į kurias galima išversti pagal 80, 81, 82 straipsnius teikiamus prašymus ir pridedamus dokumentus, taip pat pažymų laisvos formos teksto laukus (91 straipsnio 2 dalis).

Švedų arba anglų kalba.

Paskutinis naujinimas: 13/11/2023

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.