COVID-19 poveikis civilinėms ir bankroto byloms

1 COVID-19 poveikis civiliniam procesui

1.1 Civilinio proceso terminai

Lietuva nėra priėmusi oficialių teisės aktų, kuriais civilinėse bylose stabdomi arba pratęsiami procesiniai terminai. Sprendimus dėl procesinių terminų atnaujinimo arba pratęsimo kiekvienu konkrečiu atveju priima bylą nagrinėjantis teismas.

Teisėjų taryba išplatino rekomendacijas teismams, primygtinai ragindama Lietuvos teismus karantino laikotarpiu ir jam pasibaigus lanksčiai vertinti asmenų teikiamus prašymus pratęsti praleistą procesinių dokumentų pateikimo arba procesinių veiksmų atlikimo terminą, jeigu atlikti minėtus veiksmus sutrukdė Lietuvos Respublikoje paskelbta nepaprastoji padėtis ir dėl to pasikeitė darbo organizavimo valstybės institucijose tvarka. Asmuo, prašantis pratęsti praleistus terminus, kartu su prašymu turi pateikti teismui duomenis, kuriais pagrindžiamos tokios aplinkybės.

1.2 Teismų sistemos organizavimas ir teisminės institucijos

Teisėjų taryba pateikė rekomendacijas teismų pirmininkams dėl darbo organizavimo atitinkamuose teismuose karantino laikotarpiu, kiekvienam pirmininkui suteikdama diskreciją patikslinti šias rekomendacijas.

Civilinis procesas, jeigu įmanoma rašytinio proceso tvarka, vyksta įprastai. Civilinėse bylose, kai privalomas žodinis bylos nagrinėjimas ir šalys yra pareiškusios poziciją, kad nori dalyvauti teismo posėdyje, numatytas žodinis bylos nagrinėjimas atidedamas nenurodant konkrečios datos, apie tai informuojant proceso dalyvius ir su šalimis susitariant dėl galimų preliminarių teismo posėdžio datų.

Žodinė procedūra teismuose taikoma tik civilinėse bylose, kurios turi būti išnagrinėtos nedelsiant, pavyzdžiui, civilinėse bylose, susijusiose su teismo leidimu pratęsti priverstinį hospitalizavimą ir (arba) priverstinį gydymą, vaiko paėmimu iš nesaugios aplinkos ir civilinio proceso kodekse numatytais atvejais, pirmenybę teikiant nuotoliniu būdu organizuojamam žodiniam bylos nagrinėjimui, jeigu teismas turi priemonių tai padaryti.

Skubiais atvejais žodinės procedūros metu laikomasi saugos rekomendacijų (išlaikomas saugus atstumas, dezinfekuojamos teismo salės).

Procesiniai teismo sprendimai siunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, pirmenybę teikiant teismų informacinei sistemai. Išimtiniais atvejais asmenims, kurie neturi prieigos prie teismų informacinės sistemos, dokumentai siunčiami el. paštu ir įprastu paštu. Procesiniai dokumentai ir kita korespondencija procese nedalyvaujantiems subjektams (pvz., antstoliams, notarams) siunčiami valstybine e. pristatymo sistema arba el. paštu ir tik išimtiniais atvejais – įprastu paštu. Ryšiai ir (arba) bendradarbiavimas palaikomi elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu.

Sustabdžius tiesioginio dokumentų įteikimo asmenims teismuose procesą, procesiniai dokumentai įteikiami elektroniniu būdu arba išsiunčiami paštu.

Antstoliai. Nuo kovo 16 d. pradėję dirbti nuotoliniu būdu, antstoliai karantino laikotarpiu kreditoriams ir skolininkams ir toliau teikia didžiąją dalį įprastų paslaugų. Nors tiesioginiai kontaktai ribojami, antstoliai ir jų darbuotojai palaiko ryšius su proceso dalyviais telefonu, el. paštu, interneto svetainėje http://www.antstoliai.lt/ arba įprastu paštu. Dabartinis karantinas taip pat nėra kliūtis teikti vykdymui naujus vykdomuosius dokumentus, nes rašytinius vykdomuosius dokumentus antstoliams galima pateikti paštu, o elektroninius vykdomuosius dokumentus – el. paštu arba internetu, prisijungiant prie Antstolių informacinės sistemos adresu http://www.antstoliai.lt/. Karantino laikotarpiu antstoliai taip pat neskelbia naujų aukcionų.

Kalbant apie notarų darbo organizavimą, šiuo metu rengiami Notariato įstatymo ir civilinio kodekso pakeitimų projektai. Juose numatyta, kad dauguma notarų paslaugų bus perkeltos į internetinę erdvę ir teikiamos nuotoliniu būdu. Šiame pakeitimų projekte siūloma notarams suteikti teisę notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu ir juos įforminti elektroniniuose notariniuose dokumentuose. Ši informacija bus perduodama veikiantiems valstybės registrams ir informacinėms sistemoms. Į notaro biurą reikėtų atvykti tik kai būtina tiesiogiai nustatyti asmens tapatybę ar reiškiamą valią. Taip pat planuojama atsisakyti reikalavimo notarui dalyvauti tvirtinant kai kuriuos paprastesnius įgaliojimus ir sudaryti sąlygas elektroniniu būdu registruoti įgaliojimus, kuriems netaikoma notarinė forma. Notarų paslaugos, kurias galima teikti nuotoliniu būdu, neapima tokių klausimų kaip testamentų tvirtinimas ir jų priėmimas saugoti, taip pat fakto, kad asmuo yra gyvas, patvirtinimo. Be to, notarai neturėtų teikti paslaugų nuotoliniu būdu, jeigu mano, kad tik asmeniškai susitikdami su klientu galėtų užtikrinti geresnę teisėtų jo interesų apsaugą, arba jeigu jie turi dokumentais pagrįsti asmens valią, paaiškinti notarinių veiksmų pasekmes arba nustatyti asmens tapatybę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tinklalapyje paskelbtos rekomendacijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų teikimo. Primygtinai rekomenduojama vengti tiesioginių kontaktų ir teisinės pagalbos teikimo procesą organizuoti naudojantis nuotolinio darbo priemonėmis, t. y. visus prašymus siųsti el. paštu, teikti konsultacijas telefonu, internetu arba kitomis ryšių priemonėmis. Skubiais atvejais, kai atliekant tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba tam tikrame teismo procese turi dalyvauti advokatas, rekomenduojama elgtis atsakingai, laikytis nacionalinių rekomendacijų dėl COVID-19 plitimo prevencijos (laikytis saugaus atstumo, higienos taisyklių ir kt.), atsisakyti dalyvauti procese, jeigu nesiimama tinkamų apsaugos priemonių (pvz., patalpos nėra vėdinamos, nėra dezinfekavimo priemonių, kyla įtarimų dėl kitų patalpoje esančių asmenų sveikatos).

Lietuvos advokatūra taip pat paskelbė panašias rekomendacijas, skirtas visiems Lietuvoje praktikuojantiems advokatams.

1.3 ES teisminis bendradarbiavimas

Dauguma valdžios institucijų darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Tarptautinė teisinė pagalba vis dar teikiama, tačiau kai kurie procesai gali trukti ilgiau.

2 Valstybėse narėse priimtos arba planuojamos priimti su nemokumu susijusios priemonės, apie kurias pranešta po pandemijos protrūkio

2.1 Esminės nemokumo priemonės ir priemonėms poveikį darančios susijusios sutartys

2.1.1 Sustabdymas nemokumo atveju

2.1.1.1 Pareigos pateikti pareiškimą dėl nemokumo sustabdymas (skolininkai)

Balandžio 21 d. parlamentas priėmė Įstatymą dėl COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumui:

skolininko pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo sustabdoma trims mėnesiams po karantino laikotarpio pabaigos.

Vyriausybė gali pratęsti šį laikotarpį iki 2020 m. pabaigos.

2.1.1.2 Skolininkų apsauga dėl kreditorių galimybės pateikti pareiškimą dėl nemokumo

Įstatyme dėl COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumui numatyta: kreditoriaus teisė pateikti pareiškimą dėl nemokumo karantino laikotarpiu ribojama.

2.1.2 Reikalavimų tenkinimo sustabdymas ir sutarties nutraukimo sustabdymas

2.1.2.1 Bendrieji ir (arba) specialieji reikalavimų tenkinimo ir (arba) tam tikrų rūšių reikalavimų tenkinimo moratoriumai

-

2.1.2.2 Sutarties nutraukimo sustabdymas (bendrosios ir (arba) specialiosios sutartys)

-

2.2 Civilinių, įskaitant nemokumo, teismo bylų sustabdymas ir procedūrų sustabdymas

COVID-19 aplinkybėmis Lietuvos teismai, kai įmanoma, bylas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Civilinis procesas, jeigu įmanoma rašytinio proceso tvarka, vyksta įprastai. Svarbu pažymėti, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą pirmenybė turėtų būti teikiama rašytiniam procesui. Žodiniai posėdžiai nemokumo bylose, kai būtina, turėtų būti organizuojami nuotoliniu būdu, taikant modernias technologijas.

2.3 Kitos nemokumo priemonės (pvz., susijusios su ieškiniais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, reorganizavimo planais, neoficialiais susitarimais ir kt.)

Įstatyme dėl COVID-19 sukeltų pasekmių poveikio juridinių asmenų nemokumui numatyta:

termino skaičiavimas, kai skolininkas negali įgyvendinti patvirtinto restruktūrizavimo plano ir dėl to restruktūrizavimas gali būti nutrauktas, sustabdomas trims mėnesiams po karantino laikotarpio pabaigos.

Vyriausybė gali pratęsti šį laikotarpį iki 2020 m. pabaigos.

2.4 Susijusios ne nemokumo priemonės (mokėjimo atidėjimas, banko paskolos, socialinė apsauga, sveikatos draudimas, verslo subsidijos)

Mokesčių administratorių taikomos priemonės.

1. Mokesčių atidėjimas arba išdėstymas dalimis pagal sutartą grafiką nemokant delspinigių.
2. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų sustabdymas remiantis pagrįstumo kriterijais.
3. Mokesčių mokėtojų atleidimas nuo baudų ir delspinigių už mokestinių prievolių nevykdymą laiku.

Pagal Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir Vartojimo kredito įstatymą tam tikromis aplinkybėmis (pvz., skolininkui tapus bedarbiu arba praradus ne mažiau kaip trečdalį savo pajamų) skolininkų prašymu kredito teikėjas privalo atidėti kredito įmokų, išskyrus palūkanas, mokėjimą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui. Tokia vartojimo kredito teikėjų prievolė buvo nustatyta Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais nuo 2020 m. kovo 19 d.

Lietuvos vyriausybė taip pat patvirtino platų įmonėms skirtų ekonominių priemonių rinkinį (valstybės pagalbos schemos, įvairios išmokos ir subsidijos, mokesčių ir paskolų atidėjimas ir kt.).