Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas

Portugalija

Turinį pateikė
Portugalija

KOMPETENTINGŲ TEISMŲ PAIEŠKA

Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.

Portugalija

Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas


*būtina nurodyti

50 straipsnio 1 dalies a punktas – teismai, turintys kompetenciją išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Atsižvelgiant į teismo kompetenciją pagal bylų dalyką arba vertę, kaip nustatyta įstatyme dėl teismų sistemos organizavimo (2013 m. rugpjūčio 26 d. Įstatymas Nr. 62/2013),   europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūras nagrinėti savo jurisdikcijos srityje yra kompetentingi šie teismai:

  • centriniai civilinių bylų skyriai (Juízos Centrais Cíveis);
  • vietos civilinių bylų skyriai (Juízos Locais Cíveis) ir bendrosios jurisdikcijos skyriai (Juízos de competência genérica);
  • šeimos ir nepilnamečių skyriai (Juízos de família e menores);
  • darbo skyriai (Juízos do Trabalho);
  • komercijos skyriai (Juízos de Comércio);
  • sprendimų vykdymo skyriai (Juízos de Execução);
  • Intelektinės nuosavybės teismas (Tribunal da Propriedade Intelectual);
  • Konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros teismas (Tribunal da Concorrência, Regulação e Supervisão);
  • Jūrų teisės teismas (Tribunal Marítimo).

50 straipsnio 1 dalies b punktas – valdžios institucija, paskirta kaip kompetentinga gauti informaciją apie sąskaitą

Teisės patarėjų ir vykdymo pareigūnų organizacija (A Ordem dos Solicitadores e Agentes de Execução, (OSAE)).

Rua Artilharia 1, no 63

1250-038 Lisabona

Tel. (+351) 213894200

Faksas: (+351) 213534870

E. paštas geral@osae.pt

http://osae.pt/pt/pag/osae/osae/1/1/1/1

50 straipsnio 1 dalies c punktas – informacijos apie sąskaitą gavimo metodai

Nacionalinėje teisėje numatyti šie būdai:

  • visi Portugalijos bankai privalo atskleisti informaciją, jei skolininkas turi juose sąskaitą (14 straipsnio 5 dalies a punktas);
  • informuojančioji institucija gali gauti visą reikalingą valstybės valdžios institucijų arba administracijų registruose ar kitur turimą informaciją (14 straipsnio 5 dalies b punktas).

Šie būdai nustatyti Civilinio proceso kodekso 749 straipsnyje ir reglamentuojami 2013 m. rugpjūčio 29 d. Ministro įgyvendinamojo įsakymo Nr. 282/2013 17 straipsniu.

Tam, kad kompetentinga institucija (Teisės patarėjų ir vykdymo pareigūnų organizacija (OSAE)) galėtų gauti informaciją apie turimą sąskaitą Portugalijoje, turi būti siunčiamas prašymas Portugalijos bankui. Portugalijoje tokį informacijos prašymą galima teikti tik nurodant skolininko mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (NIF) arba juridinio asmens identifikacinį numerį (NIPC) Kad prašymai būtų tvarkomi greitai, rekomenduojama nurodyti tokią informaciją:

  • skolininko mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (NIF) arba
  • juridinio asmens identifikacinį numerį (NIPC), jeigu skolininkas yra įmonė,
  • skolininko adresą.

50 straipsnio 1 dalies d punktas – teismai, kuriems galima teikti skundą dėl atsisakymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus turi apeliaciniai teismai.

Tačiau pagal nacionalinės teisės aktus apeliacinis skundas turi būti pateiktas teismui, kuris priėmė skundžiamą sprendimą.

50 straipsnio 1 dalies e punktas – valdžios institucijos, paskirtos kaip kompetentingos gauti, perduoti ir įteikti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą ir kitus dokumentus

  • Teismai, būtent – teismo pareigūnai;
  • Teisės patarėjų ir vykdymo pareigūnų (OSAE) organizacija, būtent – vykdymo pareigūnai.

Apskritai vykdymo pareigūnai įgalioti pateikti būtinus pranešimus.

Pagal Portugalijos proceso teisę teismo pareigūnai įsikiša tik tokiais atvejais:

  • jei atliekamas vykdymas, o kreditorius yra valstybė;
  • jei atliekamas vykdymas, o kreditoriui atstovauja prokuratūra (Ministério Público);
  • jei apylinkėje, kurioje nagrinėjama vykdymo byla, nėra vykdymo pareigūno, o pakvietus vykdymo pareigūną iš kitos apylinkės būtų patirtos neproporcingos išlaidos. Dėl šio įsikišimo sprendžia teismas kreditoriaus prašymu;
  • jei dėl reikalingų procesinių veiksmų būtų patirtos neproporcingos kelionės išlaidos ir vietovėje, kurioje numatoma imtis šių procesinių veiksmų, nėra vykdymo pareigūno. Dėl šio įsikišimo sprendžia teismas vykdymo pareigūno prašymu;
  • jei išieškomos sumos vertė yra 10 000 EUR ar mažiau, jei kreditoriai yra fiziniai asmenys ir prašymas nesusijęs su komercine ar pramonės veikla, jeigu įsikišti prašoma vykdymo prašyme ir apmokamos atitinkamos proceso išlaidos;
  • jei išieškomos sumos vertė yra 30 000 EUR ar mažiau, jei prašymas susijęs su darbu ir vykdymo prašanti šalis vykdymo prašyme prašo įsikišti ir apmoka atitinkamas proceso išlaidas.

50 straipsnio 1 dalies f punktas – valdžios institucija, kompetentinga vykdyti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Teisės patarėjų ir vykdymo pareigūnų organizacija (OSAE).

50 straipsnio 1 dalies g punktas –sąlygos, kuriomis gali būti blokuojamos bendros ir kito asmens vardu atidarytos sąskaitos

Pagal Portugalijos teisę preziumuojama, kad šalių kredito dalys yra lygios, taigi, jei nėra įrodyta priešingai, daroma prielaida, kad kiekvienam iš indėlininkų priklauso pusė sąskaitoje esančių lėšų (Civilinio kodekso 513 ir 516 straipsniai). Todėl nurodymas dėl išsaugojimo susijęs su skolininko dalimi bendrojoje sąskaitoje, darant prielaidą, kad dalys yra lygios (Civilinio proceso kodekso (CPK) 780 straipsnio 5 dalis).

Šią prielaidą galima paneigti, pateikiant priešingus įrodymus; būtina įrodyti, kad banko sąskaitoje esančios lėšos priklauso tik vienam sąskaitos turėtojui arba vienam iš sąskaitos turėtojų, arba kad jų turimos dalys sąskaitoje skiriasi, arba kad lėšos priklauso trečiajam asmeniui.

Jei blokavimo įsakymas pateikiamas tik vienam iš sutuoktinių, tačiau sutuoktinių bendrai turima sąskaita areštuojama, nes skolininkas neturi pakankamai turto, asmens, kuriam pateikiamas blokavimo įsakymas, sutuoktinis turi būti kviečiamas prašyti atskirti turtą arba paskelbti, kad jis pripažįsta, jog skola yra bendra; tai daroma sutuoktinio, kuriam duodamas blokavimo įsakymas, prašymu. Jei blokavimo įsakymas pateikiamas tik vienam iš sutuoktinių ir nukreipiamas vien į jo vardu turimą sąskaitą, šis sutuoktinis gali reikalauti pripažinti skolą bendra, ir tokiu atveju blokavimo įsakymas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių sąskaitą, jei jie tokią sąskaitą turi (CPK 740 straipsnio 1 dalis, 741 straipsnio 1 dalis ir 742 straipsnio 1 dalis).

Jei sąskaitos turėtojas taip pat yra skolininkas, tačiau sąskaitoje esančios lėšos tariamai priklauso trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo gali reikšti prieštaravimus (CPK 342 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad skolininkui priklauso trečiajam asmeniui priklausančioje sąskaitoje esančios lėšos, trečiasis asmuo gali apskųsti blokavimo įsakymą arba pateikti prieštaravimus, pateikdamas faktinius įrodymus arba įrodymus, į kuriuos neatsižvelgė teismas ir kurie galėtų paneigti pagrindus, kuriais remiantis buvo duotas blokavimo įsakymas (CPK 372 straipsnio 1 dalis). Pirmojoje instancijoje trečiasis asmuo mėgina neleisti areštuoti lėšų, o antrojoje instancijoje tai daro skolininkas.

50 straipsnio 1 dalies h punktas – taisyklės, taikomos neareštuotinoms sumoms

Pagal Civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 2 dalį areštui taikomos nuostatos, kurios taikomos blokavimo įsakymams, prireikus jas pritaikant.

Areštuoti galima tik tą turtą, kuris yra reikalingas išieškotinai skolai ir numatomoms vykdymo išlaidoms apmokėti (CPK 735 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 738 straipsnį negali būti areštuojama: du trečdaliai grynųjų pajamų, darbo užmokestis, periodinės išmokos, gaunamos kaip senatvės pensija, ar bet kuri kita socialinė išmoka, išmokos dėl nelaimingo atsitikimo ar renta, visi kiti panašaus pobūdžio mokėjimai, kuriais užtikrinamas skolininko pragyvenimas. Apskaičiuojant likutinę minėtų mokėjimų sumą, atsižvelgiama tik į tas įmokas, kurių reikalaujama pagal teisės aktus. Didžiausia galima suma, kurios negalima areštuoti, prilygsta trims nacionaliniams minimaliems darbo užmokesčiams arešto metu; jei skolininkas neturi jokių kitų pajamų, minimali suma, kurios negalima areštuoti, prilygsta vienam nacionaliniam minimaliam darbo užmokesčiui.

Jei areštuojamos banko sąskaitos, areštas negali būti taikomas visai sumai, atitinkančiai nacionalinį minimalų darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į sumą, nesumokėtos skolos rūšį, asmens, prieš kurį nukreiptas vykdymas, poreikius ir šeimines aplinkybes, asmens, prieš kurį nukreiptas vykdymas, prašymu teisėjas išimtiniais atvejais gali sumažinti areštuotiną pajamų sumą, jeigu mano, kad tai pagrįsta (tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams). ir gali net atleisti skolininką nuo arešto.

Galiausiai areštas netaikomas banko indėliams, jeigu jie gaunami sumokėjus paskolą, kuriai pagal CPK 739 straipsnį taip pat netaikomas areštas.

50 straipsnio 1 dalies i punktas – mokesčiai (jeigu bankai juos ima) už lygiaverčių nacionalinių įsakymų įgyvendinimą arba informacijos apie sąskaitą teikimą ir informacija apie tai, kuri šalis privalo sumokėti tuos mokesčius

Bankai turi teisę į užmokestį už jų suteiktas paslaugas tik tais atvejais, kai kreditorius yra komercinė įmonė, kuri praėjusiais metais pateikė 200 ar daugiau prašymų teismui, kanceliarijai ar ryšių centrui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 780 straipsnio 12 dalis).

2011 m. gegužės 20 d. Įgyvendinamajame įsakyme Nr. 202/2011 (su paskutiniais pakeitimais) nustatomas su šiuo užmokesčiu susijusių sumų dydis, jų mokėjimo ir išieškojimo būdai, taip pat jų paskirstymas.

Šis užmokestis yra susijęs su išlaidomis, patirtomis vien dėl kreditoriaus kaltės, ir neapima vykdymo pareigūno mokesčių ir išlaidų arba vykdymo išlaidų; taip pat šio užmokesčio negalima reikalauti kaip šalių patirtų išlaidų (2011 m. gegužės 20 d. Įgyvendinamojo įsakymo 1 straipsnio 2 dalis).

Jei areštuojamos lėšos banko sąskaitoje, atidarytoje asmens, prieš kurį nukreiptas vykdymas, vardu, mokėtinas penktadalis (1/5) sąskaitos vienetų (20,40 EUR).

Jei areštas negalimas (jei banko sąskaitos nėra arba nėra banko lėšų asmens, prieš kurį nukreiptas vykdymas, vardu), mokėtinas dešimtadalis (1/10) sąskaitos vienetų (10,20 EUR).

50 straipsnio 1 dalies j punktas – valdžios institucijų arba kitų įstaigų, dalyvaujančių tvarkant arba vykdant blokavimo įsakymą, imamų mokesčių tarifą arba kitą taisyklių rinkinį, pagal kuriuos nustatomi taikytini mokesčiai

Portugalijoje informaciją apie banko sąskaitas pagal 50 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytas sąlygas ir sumas teikia bankai.

Už blokavimo įsakymo tvarkymą ir vykdymą mokami tokie mokesčiai:

jei skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra kilmės valstybėje narėje – 25 EUR;

jei skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė – 51 EUR.

50 straipsnio 1 dalies k punktas – lygiaverčių nacionalinių įsakymų eiliškumas (jei yra nustatytas)

Netaikoma.

50 straipsnio 1 dalies l punktas – teismas arba vykdymo institucija, kompetentingi taikyti teisės gynimo priemones

Blokavimo įsakymo sprendimo apskundimas pagal 33 straipsnio 1 dalį:

  • Teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti apeliacinius skundus ir priimti dėl jų sprendimus, yra pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl blokavimo įsakymo.

Blokavimo įsakymo vykdymo apskundimas pagal 34 straipsnį:

  • jei išieškotina didesnė nei 50 000 EUR suma* – centriniai civilinių bylų skyriai;
  • jei išieškotina 50 000 EUR ar mažesnė suma* – vietos civilinių bylų skyriai, o jei jų nėra – bendrąją jurisdikciją turintys skyriai.

* Ši suma apima pagrindinę sumą ir palūkanas / delspinigius, apskaičiuotus iki tos dienos, kai buvo pateiktas blokavimo įsakymas.

50 straipsnio 1 dalies m punktas – teismai, kuriems teikiamas skundas, ir terminas tokiems skundams pateikti (jei toks yra)

Apeliaciniai skundai paduodami teismui, priėmusiam skundžiamą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 637 straipsnio 1 dalis). Padavus apeliacinį skundą jis perduodamas nagrinėti Apeliaciniam teismui (Tribunal da Relação).

Terminas apeliaciniam skundui paduoti yra 15 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dienos (Civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 1 dalis ir 363 straipsnio 1 dalis).

50 straipsnio 1 dalies n punktas – teismo mokesčiai

  • Jei taikoma laikinoji apsaugos priemonė, ją prašanti taikyti šalis turi sumokėti 306 EUR proceso išlaidas.
  • Jei apskundžiamas sprendimas, prašančiajai šaliai gali tekti mokėti 306–612 EUR proceso išlaidas.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalį proceso išlaidos apmokamos atitinkamo proceso pradžioje.

Reglamento dėl proceso išlaidų (2008 m. vasario 26 d. Dekretas įstatymas Nr. 34/2008) 7 straipsnio 1, 4, 5 ir 7 dalyse nurodytos II ir III lentelės pateikiamos čia: http://data.dre.pt/eli/dec-lei/34/2008/p/cons/20161228/pt/html

50 straipsnio 1 dalies o punktas – priimtinos dokumentų vertimų kalbos

Netaikoma.

Paskutinis naujinimas: 13/04/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.