Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas

50 straipsnio 1 dalies a punktas – teismai, turintys kompetenciją išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 191/2007 su pakeitimais, I^8 straipsnio 1 straipsnį autentiškų dokumentų atveju prašymas taikyti prevencinį areštą turi būti teikiamas teismui, kurio jurisdikcijai priklauso pirmosios instancijos procesas (Civilinio proceso kodekso 945 straipsnio 1 dalis).

Nutartis dėl prašymo, priemonės vykdymo ir arešto pripažinimo negaliojančiu arba panaikinimo priimama pagal 954–959 straipsniuose išdėstytas nuostatas. Šios nuostatos (Civilinio proceso kodekso 971 straipsnio 1 dalis) atitinkamai taikomos autentiškiems dokumentams.

Pagal Civilinio proceso kodekso 94 ir 95 straipsnius teismai, kurių jurisdikcijai priklauso pirmosios instancijos procesas, yra šie:

• apylinkės teismai ieškiniams, kuriuos galima išreikšti pinigais ir kurių vertė yra ne daugiau kaip 200 000 RON, ir
• apygardos teismai.

Apylinkės teismų sąrašas skelbiamas Atlaso interneto svetainėje, skiltyje „Dokumentų įteikimas“.

Apygardos teismų sąrašas skelbiamas Atlaso interneto svetainėje, skiltyje „Teismo civilinių ir komercinių bylų sprendimai – Reglamentas „Briuselis I““.

50 straipsnio 1 dalies b punktas – valdžios institucija, paskirta kaip kompetentinga gauti informaciją apie sąskaitą

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 191/2007 su pakeitimais, I^8 straipsnio 2 straipsnį Rumunijos nacionalinė teismo antstolių sąjunga yra valdžios institucija, kompetentinga gauti informaciją apie sąskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 655/2014 14 straipsnį.

50 straipsnio 1 dalies c punktas – informacijos apie sąskaitą gavimo metodai

Taikomas reglamento 14 straipsnio 5 dalies b punkte numatytas metodas.

Rumunijos nacionalinė teismo antstolių sąjunga turi prieigą prie IT sistemos, kurią pagal įstatymą nemokamai suteikia Viešųjų finansų ministerija.

50 straipsnio 1 dalies d punktas – teismai, kuriems galima teikti skundą dėl atsisakymo išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 191/2007 su pakeitimais, I^8 straipsnio 1 straipsnio 2 dalį, kai taikomas Reglamento (ES) Nr. 655/2014 21 straipsnis, jeigu atsisakoma išduoti blokavimo įsakymą, nutartį, kuria atmetamas prašymas išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui negu nutartį priėmęs teismas.

50 straipsnio 1 dalies e punktas – valdžios institucijos, paskirtos kaip kompetentingos gauti, perduoti ir įteikti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą ir kitus dokumentus

Pagal Civilinio proceso kodekso 623 straipsnį vykdomojo dokumento, išskyrus dokumentus, susijusius su pajamomis, kurias reikia sumokėti į konsoliduotą bendrąjį biudžetą arba į Europos Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos biudžetą, privalomą vykdymą atlieka tik teismo antstoliai, net jeigu specialiuosiuose įstatymuose numatyta kitaip.

Nutartis dėl prašymo, priemonės vykdymo ir arešto pripažinimo negaliojančiu arba panaikinimo priimama pagal 954–959 straipsniuose išdėstytas nuostatas, kurios taikomos atitinkamai (Civilinio proceso kodekso 971 straipsnio 1 dalis).

Prevencinį areštą atlieka teismo antstolis, remdamasis šio kodekso teisės normomis dėl vykdymo, kurios taikomos atitinkamai, ir šiuo tikslu nereikia jokio įgaliojimo ar leidimo (Civilinio proceso kodekso 955 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 652 straipsnio 1 dalies b punktą, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, teismų sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, aptarnaujantis apeliacinio teismo jurisdikcijai priklausančią teritoriją, jeigu areštuojamas kilnojamasis turtas ir vykdomas tiesioginis išieškojimas iš kilnojamojo turto, antstolis, aptarnaujantis apeliacinio teismo jurisdikcijai priklausančią teritoriją, kurioje yra nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė, arba antstolis, aptarnaujantis apeliacinio teismo jurisdikcijai priklausančią teritoriją, kurioje yra turto buvimo vieta; jeigu nuolatinė skolininko gyvenamoji vieta arba registruota buveinė yra užsienyje, kompetenciją turi bet kuris teismo antstolis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 652 straipsnio 2 ir 4 dalis, jeigu areštuotinas kilnojamasis turtas priklauso kelių apeliacinių teismų jurisdikcijai, vykdymo kompetenciją turi bet kuris vienam iš tų teismų priskirtas teismo antstolis – ši kompetencija siekia ir kitų apeliacinių teismų jurisdikcijai priklausantį areštuotiną turtą.

Jeigu iš pradžių kreditoriaus įgaliotas teismo antstolis nustato, kad jo teritorinėje jurisdikcijoje nėra areštuotino turto ir pajamų, kreditorius gali prašyti už vykdymą atsakingo teismo tęsti vykdymo veiksmus per kitą teismo antstolį ir atitinkamai taikomos 653 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Pagal Įstatymo Nr. 188/2000 dėl teismo antstolių 7 straipsnio b, c ir e punktus antstolis: įteikia teismo ir ne teismo dokumentus; įteikia procesinius dokumentus; vykdo teismo skirtas apsaugos priemones.

50 straipsnio 1 dalies f punktas – valdžios institucija, kompetentinga vykdyti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą

Pagal Civilinio proceso kodekso 623 straipsnį vykdomojo dokumento, išskyrus dokumentus, susijusius su pajamomis, kurias reikia sumokėti į konsoliduotą bendrąjį biudžetą arba į Europos Sąjungos arba Europos atominės energijos bendrijos biudžetą, vykdymą atlieka tik teismo antstolis, net jeigu specialiuosiuose įstatymuose numatyta kitaip. Nutartis dėl prašymo, priemonės vykdymo ir arešto pripažinimo negaliojančiu arba panaikinimo priimama pagal 954–959 straipsniuose išdėstytas nuostatas, kurios taikomos atitinkamai (Civilinio proceso kodekso 971 straipsnio 1 dalis). Prevencinį areštą atlieka teismo antstolis, remdamasis šio kodekso teisės normomis dėl vykdymo, kurios taikomos atitinkamai, ir šiuo tikslu nereikia jokio įgaliojimo ar leidimo (Civilinio proceso kodekso 955 straipsnio 1 dalis).

Kai tik antstolis gauna vykdymo prašymą, jis, priimdamas potvarkį, pasirūpina, kad būtų užregistruotas prašymas ir būtų pradėta vykdymo byla, arba atitinkamu atveju išduoda motyvuotą atsisakymą pradėti vykdymo procesą. Apie potvarkį nedelsiant pranešama kreditoriui. Jeigu antstolis atsisako pradėti vykdymo procesą, kreditorius per 15 dienų nuo potvarkio įteikimo gali pateikti skundą už vykdymą atsakingam teismui (Civilinio proceso kodekso 665 straipsnis).

Pagal Įstatymo Nr. 188/2000 dėl teismo antstolių 7 straipsnio e punktą teismo antstolis įvykdo teismo skirtas apsaugos priemones.

50 straipsnio 1 dalies g punktas –sąlygos, kuriomis gali būti blokuojamos bendros ir kito asmens vardu atidarytos sąskaitos

Teismų sprendimai, kurie yra laikinai įvykdomi pateikus užstatą, nebus vykdomi, kol nebus pateikiamas užstatas (Civilinio proceso kodekso 678 straipsnis).

Bet kuris asmuo, kuris pripažįstamas asmeniškai atsakingu, atsako visu savo esamu ir būsimu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu. Šis turtas laikomas bendru užstatu jo kreditoriams. Neareštuotinas turtas tokiu užstatu nelaikomas. Kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado dėl tam tikro teisės aktais nustatyto turto padalijimo, pirmiausia turi siekti išieškojimo iš tą turtą sudarančių turto objektų. Jeigu jų nepakanka reikalavimams patenkinti, išieškojimas taip pat gali būti nukreipiamas į kitą skolininko turtą. Į teisės aktais nustatytą turto dalį, skirtą verstis tam tikra profesija, išieškojimą gali nukreipti tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai susiję su atitinkama profesija. Šie kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į kitą skolininko turtą. (Civilinio proceso kodekso 2324 straipsnis)

Jeigu teismo antstolis mano, jog tai yra naudinga vykdymui, jis pagal teisės aktus paprašo skolininko pateikti rašytinius paaiškinimus dėl pastarojo pajamų ir turto, įskaitant bendrą turtą, turimą dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, į kurį galima nukreipti išieškojimą, paprašo nurodyti to turto buvimo vietą ir, siekdamas įtikinti skolininką savanoriškai įvykdyti prievolę, gali nurodyti tolesnio vykdymo proceso pasekmes. Visais atvejais skolininkui nurodomos apytikrės vykdymo išlaidos. (Civilinio proceso kodekso 627 straipsnio 2 dalis).

Skolininkas privalo teismo antstolio prašymu deklaruoti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant dalinės arba jungtinės nuosavybės teise turimą bendrą turtą, ir nurodyti jo buvimo vietą, taip pat visas einamąsias arba nuolatines pajamas, priešingu atveju taikomos 188 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos. (Civilinio proceso kodekso 647 straipsnio 2 dalis)

Pateikus prieštaravimą vykdymui, suinteresuotosios šalies prašymu taip pat gali būti nusprendžiama dėl dalinės arba jungtinės nuosavybės teise turimo bendro turto padalijimo. (Civilinio proceso kodekso 712 straipsnio 4 dalis)

Jeigu, pateikdama prieštaravimą vykdymui, suinteresuotoji šalis paprašė padalyti bendram turtui priklausančius turto objektus, teismas pagal teisės aktus nusprendžia dėl jų padalijimo. (Civilinio proceso kodekso 720 straipsnio 2 dalis)

Į nustatytą kilnojamojo turto dalį, skirtą verstis tam tikra profesija, išieškojimą gali nukreipti tik tie kreditoriai, kurių reikalavimai susiję su vertimusi atitinkama profesija. Jeigu turto objektai nėra priskirti atskiram veiklos turto fondui, tačiau skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, versdamas tam tikra profesija, jais vis tiek naudojasi, į juos išieškojimą galima nukreipti tik tuo atveju, jeigu nėra kito areštuotino turto, ir tik tuo atveju, jeigu iš kilnojamojo turto siekiama išieškoti pagal išlaikymo prievoles arba kitus privilegijuotus reikalavimus. Jeigu skolininkas vykdo žemės ūkio veiklą, išieškojimas nenukreipiamas į tuos minėto veiklos turto objektus, kurie yra reikalingi žemės ūkio veiklai tęsti: žemės ūkio inventorių, įskaitant darbinius gyvulius, pašarus tiems gyvuliams ir sėklas pasėliams, išskyrus atvejus, kai tokie turto objektai yra pateikti kaip užstatas arba iš jų siekiama išieškoti pagal privilegijuotą reikalavimą. (Civilinio proceso kodekso 728 straipsnis).

Kai išieškojimas nukreipiamas į kito asmens vardu atidarytas sąskaitas (kurias trečioji šalis turi skolininko vardu arba kurias skolininkas turi trečiosios šalies vardu), galioja tam tikri atstovavimo ir nominalaus atstovavimo principai, kaip nurodyta toliau.

Civilinio proceso kodekso 1295 straipsnyje numatyta, kad atstovavimo įgaliojimai atitinkamu atveju gali būti kildinami iš teisės akto, iš juridinio dokumento arba iš teismo sprendimo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1296 straipsnį sutartis, kurią, laikydamasis įgaliojimo, atstovas sudarė atstovaujamos šalies vardu, turi pasekmes tiesiogiai tarp atstovaujamosios šalies ir kitos sutarties šalies.

Pagal Civilinio proceso kodekso 2021 straipsnį, jeigu nesusitarta kitaip, įgaliojimą įvykdžiusiam paskirtajam asmeniui nekyla atsakomybė prieš paskyrėją dėl asmenų ar subjektų, su kuriais buvo sudaryta sutartis, prievolių įvykdymo, išskyrus atvejus, kai paskirtajam asmeniui sutarties su tais asmenimis arba subjektais sudarymo dieną buvo žinoma arba turėjo būti žinoma apie jų nemokumą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1309 straipsnio 1 dalį sutartis, kurią sudarė asmuo ar subjektas, atliekantis atstovo funkcijas, tačiau neturintis įgaliojimo arba viršijęs įgaliojime nurodytas teises, neturi pasekmių tarp atstovaujamosios šalies ir trečiųjų šalių.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1311 straipsnį 1309 straipsnyje numatytais atvejais šalis, kurios vardu sutartis buvo sudaryta, gali ją patvirtinti, įvykdydama teisinius sutarties sudarymo formalumus; Susitariančioji trečioji šalis, pateikdama pranešimą, gali suteikti pakankamą laikotarpį sutarčiai patvirtinti, o šiam laikotarpiui pasibaigus sutarties patvirtinti nebegalima.

Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso 1309 straipsnio 2 dalį, jeigu savo elgesiu atstovas susitariančiajai trečiajai šaliai sudarė pagrįstą įspūdį, kad atstovas turi įgaliojimus atstovauti ir šių įgaliojimų neviršija, atstovas susitariančiosios trečiosios šalies atžvilgiu negali remtis tuo, kad jis neturi įgaliojimo atstovauti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1310 straipsnį bet kuris asmuo ar subjektas, kuris sudaro sutartį kaip atstovas, nors nėra įgaliotas ją sudaryti arba ją sudarydamas viršija jam suteiktus įgaliojimus, yra atsakingas už visą žalą, padarytą susitariančiajai šaliai, kuri sąžiningai manė, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1297 straipsnį, jeigu sutartį sudarė atstovas, laikydamasis jam suteiktų įgaliojimų, tačiau susitariančioji trečioji šalis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atstovas veikia kaip atstovas, sutartis yra privaloma tik atstovui ir trečiajai šaliai, nebent teisės aktuose numatyta kitaip; Tačiau jeigu atstovas, įmonės vardu sudarydamas sutartį su trečiąja šalimi ir laikydamasis jam suteiktų įgaliojimų, teigia, kad jis yra tos įmonės savininkas, o trečioji šalis vėliau nustato tikrojo savininko tapatybę, tada trečioji šalis tikrojo savininko atžvilgiu gali pasinaudoti per atstovą įgytomis teisėmis.

50 straipsnio 1 dalies h punktas – taisyklės, taikomos neareštuotinoms sumoms

729 straipsnis. Išieškojimo iš piniginių pajamų ribos pagal Civilinio proceso kodeksą

1. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į darbo užmokestį ir kitas nuolatines pajamas, pagal socialinio draudimo sistemas skirtas pensijas ir kitas sumas, kurios pragyvenimo tikslu nuolat išmokamos skolininkui: a) iki pusės grynųjų mėnesinių pajamų, jeigu skola susidarė dėl išlaikymo prievolės arba išmokos vaikui; b) visų kitų skolų atveju – iki trečdalio grynųjų mėnesinių pajamų.
2. Jeigu išieškojimas į tas pačias sumas nukreipiamas pagal keletą vykdomųjų dokumentų, bendra išieškoma suma negali viršyti pusės skolininko grynųjų mėnesinių pajamų, nepriklausomai nuo reikalavimų pobūdžio, nebent teisės aktuose numatyta kitaip.
3. Kai darbo užmokestis ir kitos skolininkui pragyvenimo tikslu nuolat išmokamos sumos yra mažesni negu ekonomikoje mokamas minimalusis darbo užmokestis, iš jų galima išieškoti tik tokią sumą, kuria jie viršija pusę to minimaliojo darbo užmokesčio.
4. Remiantis teisės aktais, gali būti išieškoma tik tokia laikino nedarbingumo išmokų, kompensacijos, pagal teisės nuostatas suteiktos darbuotojams už individualios darbo sutarties nutraukimą, ir bedarbiams skiriamų sumų dalis, kurią privaloma sumokėti pagal išlaikymo prievolę ir kaip nužudymu ar kūno sužalojimu padarytos žalos atlyginimą, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
5. Leidžiama išieškoti iki pusės 4 dalyje nurodytų išmokų sumos.
6. Pagal 1–4 dalių nuostatas neišmokėtos sumos išmokamos arba paskirstomos pagal 864 straipsnį ir tolesnius straipsnius.
7. Valstybinės išmokos, išmokos vaikui, parama už rūpinimąsi sergančiais vaikais, motinystės išmoka, išmoka mirties atveju, valstybinės studijų dotacijos, išmokos kasdieniam pragyvenimui ir kitos atitinkamos teisės aktuose nustatytos specialios paskirties išmokos negali būti išieškomos už jokias skolas.

970 straipsnis. Arešto orderių dalykas pagal Civilinio proceso kodeksą

Arešto orderiai gali būti išduodami dėl pinigų sumų, vertybinių popierių ar kitų areštuotinų nematerialaus kilnojamojo turto objektų, kuriuos skolininkui privalo perduoti trečioji šalis arba kuriuos ši trečioji šalis pagal galiojančius teisinius santykius skolininkui privalės perduoti ateityje, kaip nurodyta 953 straipsnyje nustatytose sąlygose.

Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalis.

Vykdymo procesą galima pradėti prieš bet kurį fizinį asmenį ar viešosios arba privačiosios teisės pagrindu įsteigtą juridinį asmenį, išskyrus tuos, kurie pagal teisės aktus turi imunitetą nuo vykdymo proceso.

Civilinio proceso kodekso 781 straipsnio 2 ir 5 dalys.

Kai areštuojamos pinigų sumos banko sąskaitose, laikantis 729 straipsnyje nurodytų ribų, jeigu jos taikytinos, gali būti areštuojamas ir tų sąskaitų kredito likutis, ir būsimi mokėjimai į jas.

Išieškojimas nenukreipiamas į:

1. sumas, skirtas teisės aktuose numatytiems specialiems tikslams, jeigu skolininkas neturi teisės jomis disponuoti;
2. sumas, priskiriamas negrąžintinam finansavimui, kurį nacionalinės ar tarptautinės institucijos ar organizacijos skiria tam tikroms programoms ar projektams;
3. sumas, susijusias su būsimomis teisėmis į darbo užmokestį trijų mėnesių laikotarpiu nuo arešto skyrimo. Kai į tą pačią sumą nukreipiami keli arešto orderiai, trijų mėnesių laikotarpis, per kurį galima atlikti su būsimomis teisėmis į darbo užmokestį susijusius mokėjimus, skaičiuojamas tik kartą, nuo tos dienos, kurią pradedama taikyti pirmąjį areštą.

50 straipsnio 1 dalies i punktas – mokesčiai (jeigu bankai juos ima) už lygiaverčių nacionalinių įsakymų įgyvendinimą arba informacijos apie sąskaitą teikimą ir informacija apie tai, kuri šalis privalo sumokėti tuos mokesčius

Netaikytina (ne tas atvejis).

Remiantis bankų ir klientų sutartiniais santykiais ir specialiaisiais bankininkystės teisės aktais, apsaugos priemonių taikymas, turintis poveikį klientų sąskaitoms, yra operacija, už kurią bankai ima arešto mokestį (ir už apsaugos priemones, ir už išieškojimo iš klientų sąskaitų priemones). Mokestis nustatomas, kai pradedama taikyti areštą, tačiau sąskaitos blokavimo operacijų (kurioms taikomas reglamentas) atveju mokestis iš kliento praktiškai nenurašomas.

Taip yra todėl, kad faktiškai mokestis nurašomas tada, kai pinigų sumos pervedamos teismams / mokesčių administratoriui, t. y. areštuotų sumų pervedimo momentu. Vis dėlto reglamento paskirtis nėra blokuoti sumą ir neatlikti jos mokėjimo. Reglamento paskirtis nėra vykdytinas areštas.

Todėl, kai taikomos apsaugos priemonės (pvz., pagal europinį sąskaitos blokavimo įsakymą), jeigu „galutinis veiksmas“ (sumos išmokėjimas) faktiškai neatliekamas, o bankas, gavęs institucijos, nurodžiusios imtis atitinkamos priemonės, dokumentaciją, atlieka tik blokavimo operaciją, mokestis iš kliento faktiškai nenurašomas.

Netaikytina.

50 straipsnio 1 dalies j punktas – valdžios institucijų arba kitų įstaigų, dalyvaujančių tvarkant arba vykdant blokavimo įsakymą, imamų mokesčių tarifą arba kitą taisyklių rinkinį, pagal kuriuos nustatomi taikytini mokesčiai

Už pranešimą apie procesinius dokumentus ir jų įteikimą teismo antstoliai taiko mažiausius 20 RON mokesčius ir didžiausius 400 RON mokesčius (žr. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 2550/C/14.11.2006, kuriuo patvirtinami mažiausi ir didžiausi mokesčiai už teismo antstolių teikiamas paslaugas, I priedo 1 punktą).

Už blokavimo įsakymų vykdymą teismo antstoliai taiko mažiausius 100 RON mokesčius ir didžiausius 1 200 RON mokesčius skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys, ir 2 200 RON – skolininkams, kurie yra juridiniai asmenys (žr. Teisingumo ministro įsakymo Nr. 2550/C/14.11.2006, kuriuo patvirtinami mažiausi ir didžiausi mokesčiai už teismo antstolių teikiamas paslaugas, I priedo 10 punktą).

Teismo antstolių taikomi mokesčiai skelbiami Teismo antstolių sąjungos interneto svetainėje, skiltyje „Teisinė sistema“, Įsakymai, 2006 m. lapkričio 14 d. Įsakymas Nr. 2550, kuriuo patvirtinami mažiausi ir didžiausi mokesčiai už teismo antstolių teikiamas paslaugas.

Mokesčiai taikomi už teismo antstolių Rumunijoje teikiamas paslaugas.

Informaciją apie žyminius mokesčius žr. (n).

50 straipsnio 1 dalies k punktas – lygiaverčių nacionalinių įsakymų eiliškumas (jei yra nustatytas)

Pagal jus commune prevenciniai areštai neturi eilės, tačiau reikalavimai, kuriuos siekiama apsaugoti, turi eilę priklausomai nuo jų rūšies.

865 straipsnis. Bendra reikalavimų eilė pagal Civilinio proceso kodeksą

1. Jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, kai vykdymo procesą pradeda keli kreditoriai arba kai iki išieškomos sumos sumokėjimo arba paskirstymo kiti kreditoriai taip pat yra pateikę savo vykdomuosius dokumentus, teismo antstolis sumas paskirsto toliau nurodyta eile:

1. pagal reikalavimus apmokėti teisines išlaidas, sumokėti už blokavimo priemones arba išieškojimą, už turto, kurio pardavimo pajamos paskirstomos, apsaugą, kitas išlaidas, skirtas bendram kreditorių interesui patenkinti, taip pat pagal reikalavimus skolininkui dėl išlaidų, patirtų įvykdant teisės aktuose numatytas perduotos turto nuosavybės teisių įgijimo ir jų įtraukimo į viešą registrą sąlygas arba formalumus;
2. pagal reikalavimus atlyginti skolininko laidotuvių išlaidas, priklausomai nuo ypatingų aplinkybių;
3. pagal reikalavimus sumokėti darbo užmokestį ir kitas lygiavertes skolas, pensijas, pagal teisės aktus bedarbiams mokėtinas sumas, pagal socialinės apsaugos sistemas skirtą paramą vaikų išlaikymui ir priežiūrai, motinystės išmokas, laikino nedarbingumo išmokas, paramą ligų prevencijai, reabilitacijai ar sveikatos stiprinimui, išmoką mirties atveju, taip pat pagal reikalavimus sumokėti žalos atlyginimą už mirtį, kūno sužalojimą ar sveikatos sutrikdymą;
4. pagal reikalavimus, kylančius iš teisinės prievolės pasirūpinti išlaikymu, mokėti išmokas vaikui arba iš prievolės sumokėti kitas pragyvenimui skirtas reguliarias sumas;
5. pagal reikalavimus sumokėti mokesčius, rinkliavas, įmokas ir kitas teisės aktais nustatytas sumas į valstybės biudžetą, valstybės socialinio draudimo sistemų biudžetą, vietos biudžetus ar specialiųjų fondų biudžetus;
6. pagal reikalavimus, susijusius su valstybės suteiktomis paskolomis;
7. pagal reikalavimus atlyginti žalą, neteisėtais veiksmais padarytą valstybinei nuosavybei;
8. pagal reikalavimus, kylančius iš banko paskolų, produktų pristatymo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, taip pat iš nuomos ar išperkamosios nuomos;
9. pagal reikalavimus sumokėti baudas į valstybės biudžetą arba vietos biudžetus;
10. pagal kitus reikalavimus.

2. Nuostatos dėl teisinės subrogacijos ir toliau taikomos bet kurios šalies, sumokančios pagal 1 dalyje nurodytus reikalavimus, naudai.

3. Jeigu reikalavimai priklauso tai pačiai eilei ir jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip, gauta suma ieškovams padalijama proporcingai kiekvienam reikalavimui.

866 straipsnis. Valstybės reikalavimų pareiškimas

1. Per 15 dienų nuo vykdymo proceso pradžios pagal teisės aktus bet kuris kreditorius gali prašyti valstybės ar vietos administracinių organų pareikšti savo privilegijuotus reikalavimus, jeigu jų yra. Toks prašymas viešuose registruose įregistruojamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama įrodymų, kad buvo pateiktas pranešimas vietos mokesčių administratoriui.
2. Per 30 dienų nuo pranešimo pateikimo atitinkamas valstybės ar vietos administracinis organas turi pareikšti savo reikalavimą ir užregistruoti jo sumą.
3. Neįvykdžius 1 dalyje nurodytos prievolės prarandama pirmenybė prieš kreditorius, kurie prašė pareikšti reikalavimus.

867 straipsnis. Užtikrintų reikalavimų eilė

Jeigu yra kreditorių, kurie turi įkeitimo teises, hipotekos teises arba kitas apsaugotas pirmenybės teises į parduodamą turtą, laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų, kai pardavus turtą gauta suma paskirstoma, jų reikalavimai tenkinami anksčiau, negu 865 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti reikalavimai.

868 straipsnis. Šalutinių reikalavimų eilė

Delspinigiai ir baudos ar kiti pagrindiniam reikalavimui šalutiniai reikalavimai tenkinami po pagrindinio reikalavimo.

50 straipsnio 1 dalies l punktas – teismas arba vykdymo institucija, kompetentingi taikyti teisės gynimo priemones

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 191/2007 su pakeitimais, I^8 straipsnio 1 straipsnio 3 ir 4 dalis, Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 straipsnio 1 dalyje numatyta teisių gynimo priemonė priklauso aukštesnės instancijos teismo, negu sprendimą patenkinti prašymą išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą priėmęs teismas, jurisdikcijai.

Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnyje numatytos teisių gynimo priemonės blokavimo įsakymo vykdymo atžvilgiu priklauso už vykdymą atsakingo teismo jurisdikcijai.

50 straipsnio 1 dalies m punktas – teismai, kuriems teikiamas skundas, ir terminas tokiems skundams pateikti (jei toks yra)

Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 119/2006 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų siekiant įgyvendinti tam tikrus Bendrijos reglamentus nuo Rumunijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, patvirtinto su pakeitimais, padarytais Įstatymu Nr. 191/2007 su pakeitimais, I28 straipsnio 1 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 655/2014 37 straipsnyje numatyti skundai priklauso aukštesnės instancijos teismo, negu numatytas šio straipsnio 3 arba 4 dalyse, t. y. aukštesnės instancijos teismo, negu to paties reglamento 35 straipsnyje nurodytas teismas, jurisdikcijai; skundai turi būti pateikiami per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose numatyta kitaip.

50 straipsnio 1 dalies n punktas – teismo mokesčiai

Remiantis Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 80/2013 dėl teismo žyminių mokesčių, su pakeitimais, 11 straipsnio 1 dalies b punktu, už įvairius prašymus taikomi šie mokesčiai:

• už prašymus, susijusius su apsaugos priemonėmis – 100 RON;
• už prašymus dėl apsaugos priemonių nustatymo laivų arba orlaivių atžvilgiu – 1 000 RON;
• už prašymus išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, parengtus pagal 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose – 100 RON.

50 straipsnio 1 dalies o punktas – priimtinos dokumentų vertimų kalbos

Rumunija nepriima jokios kitos kalbos, išskyrus rumunų (Konstitucijos 128 straipsnio 1 dalis ir Įstatymo Nr. 304/2004 dėl teismų veiklos organizavimo naujos redakcijos su pakeitimais 14 straipsnio 1 dalis).