Civilinėse bylose pažeidžiami suaugę asmenys yra vyresni negu 18 m. asmenys, kurie dėl savo negalios arba nepakankamų asmeninių gebėjimų negali apsaugoti savo interesų, kaip apibrėžta 2000 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinės suaugusiųjų asmenų apsaugos (2000 m. Suaugusiųjų asmenų konvencija) 1 straipsnyje. Atitinkamų asmenų pažeidžiamumą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant psichinius ar fizinius sutrikimus, turinčius įtakos gebėjimui priimti sprendimus arba įvertinti tų sprendimų pasekmes (pvz., finansines).
Pažeidžiamiems suaugusiems asmenims jų teises įgyvendinti galima padėti keliomis priemonėmis. Apsaugos priemonės – tai priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti pažeidžiamą suaugusįjį arba jo turtą. Šios priemonės galėtų būti nustatomos remiantis teismo arba kompetentingų valdžios institucijų sprendimais. Atstovavimo įgaliojimai gali būti nustatomi kaip naudinga atsargumo priemonė tuo metu, kai asmuo dar yra pajėgus apsaugoti savo interesus, kad būtų pasirūpinta jo atstovavimu ir jo asmeninių bei finansinių reikalų tvarkymo sąlygomis, jeigu ateityje jis taptų pažeidžiamas.
Tarptautiniu lygmeniu apsauga užtikrinama 2000 m. Suaugusiųjų asmenų konvencija. Konvencija yra įsigaliojusi 10 ES šalių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje).
Visos valstybės narės ir ES yra Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) šalys.
Tinklalapyje CNUE – Vulnerable Persons (the-vulnerable.eu) pateikiama informacija apie nacionalinės teisės normas, taikomas pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugai 22 Europos šalyse.
Šį puslapį tvarko Europos Komisija. Šiame tinklalapyje pateikta informacija nebūtinai atitinka Europos Komisijos oficialią poziciją. Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą informaciją arba duomenis. Informacija apie ES tinklalapių autorių teises pateikiama teisiniame pranešime.