- KOMPETENTINGŲ TEISMŲ IR INSTITUCIJŲ PAIEŠKA
- 3 straipsnio 1 dalis. Perduodančiosios agentūros
- 3 straipsnio 2 dalis. Gaunančiosios agentūros
- 3 straipsnio 4 dalies c punktas. Dokumentų gavimo priemonės
- 3 straipsnio 4 dalies d punktas. Kalbos, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą
- 4 straipsnis. Centrinė įstaiga
- 7 straipsnis. Pagalba nustatant adresą
- 8 straipsnis Dokumentų perdavimas
- 12 straipsnis. Atsisakymas priimti įteikiamą dokumentą
- 13 straipsnis. Įteikimo data
- 14 straipsnis. Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija
- 15 straipsnis. Įteikimo išlaidos
- 17 straipsnis. Diplomatų arba konsulinių pareigūnų įteikiami dokumentai
- 19 straipsnis. Įteikimas elektroniniu būdu
- 20 straipsnis. Tiesioginis įteikimas
- 22 straipsnis. Atsakovo neatvykimas į teismą
- 29 straipsnis. Santykis su sutartimis arba susitarimais tarp valstybių narių
- 33 straipsnio 2 dalis. Pranešimas apie ankstesnį decentralizuotos IT sistemos naudojimą
Informacijos paieška pagal regionus
- Belgijabe
- Bulgarijabg
- Čekijacz
- Danijadk
- Vokietijade
- Estijaee
- Airijaie
- Graikijael
- Ispanijaes
- Prancūzijafr
- Kroatijahr
- Italijait
- Kiprascy
- Latvijalv
- Lietuvalt
- Liuksemburgaslu
- Vengrijahu
- Maltamt
- Nyderlandainl
- Austrijaat
- Lenkijapl
- Portugalijapt
- Rumunijaro
- Slovėnijasi
- Slovakijask
- Suomijafi
- Švedijase
- Jungtinė Karalystėuk
KOMPETENTINGŲ TEISMŲ IR INSTITUCIJŲ PAIEŠKA
Ši paieškos priemonė jums padės nustatyti, į kokių teismų arba institucijų kompetencijos sritį patenka konkretus Europos teisės aktas. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad nors buvo padaryta viskas stengiantis užtikrinti rezultatų tikslumą, vis dėlto gali pasitaikyti išimtinių atvejų, kai kompetencijos nustatyti nepavyks.
3 straipsnio 1 dalis. Perduodančiosios agentūros
Prancūzijoje perduodančiosios agentūros yra teismo komisarai (nuo 2022 m. liepos 1 d. antstoliams suteiktas naujas pavadinimas) ir teismo kanceliarijos.
3 straipsnio 2 dalis. Gaunančiosios agentūros
Prancūzijoje gaunančiosios agentūros yra teismo komisarai.
3 straipsnio 4 dalies c punktas. Dokumentų gavimo priemonės
Dokumentai gali būti siunčiami paštu.
3 straipsnio 4 dalies d punktas. Kalbos, kuriomis galima pildyti I priede pateiktą tipinę formą
Prancūzija priima I priede pateiktą standartinę prašymo formą, jei ji užpildyta prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
4 straipsnis. Centrinė įstaiga
Centrinė įstaiga yra Teisinės savitarpio pagalbos, tarptautinės privatinės teisės ir ES teisės biuras (pranc. Département de l’entraide, du droit international privé et européen – DEDIPE).
Adresas:
Ministère de la Justice (Teisingumo ministerija)
Direction des Affaires Civiles et du Sceau (Civilinių bylų ir kanceliarijos direktoratas)
Département de l’entraide, du droit international privé et européen (Teisinės savitarpio pagalbos, tarptautinės privatinės teisės ir ES teisės biuras)
13, place Vendôme
F-75042 Paris Cedex 01
Telefonas: 00 33 (0)1 44 77 61 05
E. paštas: entraide-civile-internationale@justice.gouv.fr
Kalbos: prancūzų ir anglų.
7 straipsnis. Pagalba nustatant adresą
Prancūzija neturi kompetentingos institucijos adreso paieškai (7 straipsnio 1 dalies a punktas) arba gyventojų registrui (7 straipsnio 1 dalies b punktas).
Pagal 7 straipsnio 1 dalies c punktą pareiškėjai kviečiami informacijos ieškoti toliau nurodytose interneto svetainėse:
- privataus asmens adreso paieška:
– viešoji paslauga
Interneto svetainė: https://www.service-public.fr/
– telefonų knyga
Interneto svetainė: https://annuairepagesblanches.org/
- įmonės adreso paieška:
- Infogreffe
Interneto svetainė: https://www.infogreffe.fr/
- INPI
Interneto svetainė: https://www.inpi.fr/
Kai reikia įteikti bylos iškėlimo dokumentus ir vykdomuosius dokumentus, pareiškėjai taip pat gali kreiptis į kompetentingus teismo komisarus, priklausančius apeliaciniam teismui, kurio jurisdikcijai priklausė paskutinė žinoma nuolatinė adresato gyvenamoji vieta.
Visą informaciją apie teismo komisarus galima gauti iš Nacionalinių teismo pareigūnų rūmų:
Telefonas: +33149701290
E. paštas: cnhj@huissier-justice.fr
Interneto svetainė: http://www.huissier-justice.fr/
Pagal 7 straipsnio 2 dalies c punktą Prancūzija neskiria valdžios institucijų, kurioms būtų teikiami prašymai atlikti adresų paieškas.
8 straipsnis Dokumentų perdavimas
Prancūzija priima I priede pateiktą standartinę A prašymo formą, jei ji užpildyta prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
12 straipsnis. Atsisakymas priimti įteikiamą dokumentą
Netaikytina.
13 straipsnis. Įteikimo data
Prancūzijos teisėje iš esmės nenurodyta termino, per kurį turi būti įteikiami teismo sprendimai.
Tačiau in absentia (už akių) priimti sprendimai arba prieštaringais laikomi sprendimai yra niekiniai, jeigu apie juos nebuvo pranešta per šešis mėnesius nuo jų priėmimo dienos (Civilinio proceso kodekso 478 straipsnis). Prireikus procesas gali būti pradėtas iš naujo paskelbiant naują šaukimą, jeigu nesuėjo bylos senaties terminas.
14 straipsnis. Įteikimo pažymėjimas ir įteikiamo dokumento kopija
Prancūzija priima I priede pateiktą standartinę K prašymo formą, jei ji užpildyta prancūzų kalba arba viena iš šių kalbų: anglų, vokiečių, italų arba ispanų.
15 straipsnis. Įteikimo išlaidos
Fiksuotas mokestis už teismo antstolio (pranc. huissier de justice) įteikiamą dokumentą – 48,36 EUR (2020 m. vasario 28 d. potvarkis (pranc. arrêté)). Šis mokestis turi būti sumokamas perduodant dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjui teikiama teisinė pagalba.
Kai dokumentai turi būti įteikiami užjūrio departamentams ir teritorijoms, pagal Komercinės veiklos kodekso A444-10 straipsnį, mokestis didinamas taip:
- 30 proc. Voliso ir Futūnos saloms, Sen Pjerui ir Mikelonui bei Majotui (t. y. 62,87 EUR);
- 29 proc. Gvadelupos ir Martinikos departamentams (t. y. 62,38 EUR);
- 27 proc. Gvianos departamentui (t. y. 61,42 EUR);
- 37 proc. Reunjono departamentui (t. y. 66,25 EUR).
17 straipsnis. Diplomatų arba konsulinių pareigūnų įteikiami dokumentai
Prancūzija prieštarauja tam, kad kita valstybė narė teisminius dokumentus Prancūzijos teritorijoje įteiktų savo konsuliniais ar diplomatiniais kanalais, išskyrus tuos atvejus, kai dokumentai turi būti įteikti dokumentus parengusios valstybės narės piliečiams.
19 straipsnis. Įteikimas elektroniniu būdu
Nacionalinėje teisėje neleidžiama įteikti dokumento tiesiog e. paštu, tačiau pagal 19 straipsnio 2 dalį Prancūzija priima elektroniniu būdu įteikiamus dokumentus, jeigu įvykdomos šios papildomos sąlygos:
– taikoma procedūra turi būti užtikrinamas šalių tapatumo nustatymo elektroninio ryšio kanale patikimumas, adresuojamų dokumentų vientisumas, keitimosi dokumentais saugumas ir konfidencialumas, perduotų dokumentų saugojimas ir galutinai nustatyta išsiuntimo ir dokumentų tapimo prieinamais data arba dokumentų gavimo data (Civilinio proceso kodekso 748-6 straipsnis);
– kad įteikimo dokumentas galiotų, jame turi būti nurodytas adresato sutikimas su elektroniniu įteikimo būdu (Civilinio proceso kodekso 662-1 straipsnis) ir adresato sužinojimo apie dokumentą data ir laikas (Civilinio proceso kodekso 663 straipsnis).
20 straipsnis. Tiesioginis įteikimas
Prancūzija neprieštarauja tam, kad dokumentai būtų įteikiami tiesiogiai, kaip numatyta 20 straipsnio 1 dalyje. Taip tiesiogiai įteikti dokumentus leidžiama, kai juos įteikia teismo komisarai ir teismo kanceliarijos, jeigu ta užduotis jiems yra konkrečiai pavesta nacionalinės teisės aktais.
22 straipsnis. Atsakovo neatvykimas į teismą
Jeigu bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas į kitą valstybę narę, kad būtų įteiktas pagal šį reglamentą, ir atsakovas neatvyko, teismo sprendimas nepriimamas, kol nėra įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos.
Nepaisant 1 dalies nuostatų, Prancūzijos teisėjas gali priimti sprendimą, jeigu įvykdytos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos.
29 straipsnis. Santykis su sutartimis arba susitarimais tarp valstybių narių
1954 m. kovo 1 d. Konvencija dėl civilinio proceso
1965 m. lapkričio 15 d. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje
Prancūzijos ir Vokietijos susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, pasirašytos 1961 m. gegužės 6 d., taikymą
1956 m. kovo 1 d. Prancūzijos ir Belgijos konvencija dėl tarpusavio teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose su pakeitimais, padarytais 1960 m. rugpjūčio 23 ir 30 d. pasikeitimu laiškais
1967 m. balandžio 5 d. Prancūzijos Respublikos vyriausybės ir Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybės susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso taikymą
1922 m. vasario 2 d. Konvencija, kuria siekiama palengvinti Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje gyvenančių asmenų tarpusavio bylų formalumus
Prancūzijos Respublikos ir Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos susitarimas, kuriuo siekiama palengvinti 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijos dėl civilinio proceso, pasirašytos 1969 m. spalio 29 d., taikymą
Rumunijos Socialistinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, pasirašyta 1974 m. lapkričio 5 d.
Prancūzijos Respublikos ir Austrijos Respublikos konvencija, papildanti 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvenciją dėl civilinio proceso, pasirašyta 1979 m. vasario 27 d. Vienoje
Prancūzijos Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse ir šeimos bylose, dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1980 m. liepos 31 d. Budapešte
Prancūzijos Respublikos vyriausybės ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos vyriausybės konvencija dėl teisinės pagalbos ir teismo sprendimų civilinėse, šeimos ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, pasirašyta 1984 m. gegužės 10 d.
Prancūzijos Respublikos vyriausybės ir Bulgarijos Liaudies Respublikos vyriausybės konvencija dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, pasirašyta 1989 m. sausio 18 d. Sofijoje
33 straipsnio 2 dalis. Pranešimas apie ankstesnį decentralizuotos IT sistemos naudojimą
Nėra duomenų.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos valstybės narės. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės ar teisinių įsipareigojimų už šiame dokumente pateiktą ar nurodomą informaciją ar duomenis. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.