Įrodymų rinkimas rengiant vaizdo konferencijas

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Civilinio proceso įstatyme (kroat. Zakon o parničnom postupku) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys) Nr. 53/91, 91/92, 58/93, 112/99, 88/01, 117/03, 88/05, 02/07, 84/08, 123/08, 57/11, 148/11, 25/13, 89/14, 70/19 ir 80/22; toliau – ZPP) nustatytas būdas, pagal kurį civilinėse bylose įrodymai renkami nuotoliniu būdu. Pagal ZPP 115 straipsnio 3 dalį teismas gali nurodyti, kad konkretūs įrodymai būtų renkami nuotoliniu būdu, naudojant tinkamus garso ir vaizdo prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą. ZPP 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima sprendimą dėl tam tikro įrodymo nuotolinio rinkimo, gavęs šalių ir kitų dalyvių, kurie dalyvaus nuotoliniu būdu vyksiančiame posėdyje, pastabas šiuo klausimu.

Įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygos bus išsamiau išdėstytos taisyklėse, kurias paskelbs už teisminius reikalus atsakingas ministras. Įrodymai gali būti renkami per vaizdo konferenciją dalyvaujant teismui, kai už teisminius reikalus atsakingas ministras sprendimu nustato, kad atitinkami atskiri teismai įvykdė techninius reikalavimus, keliamus posėdžio garso įrašymui.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, dar neaišku, ar bus ir kokių bus apribojimų, susijusių su asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, kategorijomis. Tačiau pagal ZPP nuostatas asmenims (liudytojams, ekspertams ir šalims), kurie gali duoti parodymus kaip įrodymus civiliniame procese, apribojimai netaikomi.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

ZPP nenumatyta jokių bendrų apribojimų, susijusių su įrodymų, kurie gali būti naudojami siekiant įrodyti tam tikrus faktus, kurie yra itin svarbūs priimant sprendimą dėl bylos esmės, rūšimi. Pagal 115 straipsnį teismas gali nurodyti surengti posėdį nuotoliniu būdu, naudojant tinkamus audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą, arba tokiu pačiu būdu surinkti konkrečius įrodymus. Tačiau pagal ZPP 115 straipsnio 5 dalį teismas, gavęs šalių ir kitų dalyvių, kurie dalyvaus nuotoliniu būdu vyksiančiame posėdyje, pastabas šiuo klausimu, nusprendžia, ar vyks nuotolinis teismo posėdis ir ar įrodymai bus renkami nuotoliniu būdu. Todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar įrodymai gali būti renkami tokiu būdu ir ar yra apribojimų, kurie užkerta kelią tokiam įrodymų rinkimui.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, negalima pateikti atsakymo dėl apribojimų, susijusių su vietomis, kuriose asmuo gali būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, atsakymo pateikti negalima.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Šalys ir kiti proceso dalyviai, dalyvaudami teismo posėdžiuose ir žodžiu imdamiesi kitų procesinių veiksmų, turi teisę vartoti savo kalbą. Jei byla nagrinėjama ne šalies ar kitų bylos dalyvių kalba, žodžiu į jų kalbą išverčiama tai, kas pristatoma per posėdį, taip pat išverčiami per posėdį įrodymams pateikti naudojami dokumentai.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Šalys ir kiti proceso dalyviai informuojami apie jų teisę stebėti žodinį bylos nagrinėjimą teisme jų gimtąja kalba, padedant vertėjui žodžiu. Jie gali atsisakyti teisės į vertimą žodžiu, pareikšdami, kad moka kalbą, kuria vyksta procesas. Pranešimas apie tai, kad jie buvo informuoti apie savo teisę, ir šalių bei kitų dalyvių pateikti pareiškimai įtraukiami į protokolą. Vertimo žodžiu paslaugas teikia vertėjai žodžiu. Vertimo žodžiu išlaidas padengia atitinkama šalis arba dalyvis.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, atsakymo pateikti negalima.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų, teismas nurodo šaliai atlyginti tik tas išlaidas, kurios buvo būtinos procesui vykdyti. Dėl būtinųjų išlaidų ir jų sumos sprendžia teismas, atidžiai išnagrinėjęs visas aplinkybes ir visų pirma atsižvelgdamas į teisės normas, kuriomis reglamentuojama pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui procedūra, apimanti rašytinius pareiškimus, vieną parengiamąjį posėdį ir vieną pagrindinį posėdį.

Kai šalis prašo surinkti įrodymus, ji teismo nurodymu privalo iš anksto deponuoti sumą, reikalingą padengti išlaidas, kurių tikimasi renkant įrodymus. Jei įrodymus rinkti siūlo abi šalys arba teismas įpareigoja tai daryti savo iniciatyva, teismas prašo, kad abi šalys deponuotų pusę reikalingos sumos. Jeigu teismas nurodė surinkti įrodymus savo iniciatyva, jis gali nurodyti, kad sumą deponuotų tik viena šalis.

Bylą visiškai pralaimėjusi šalis turi padengti kitos šalies ir tos kitos šalies interesais į bylą įstojusios šalies patirtas išlaidas. Bylą pralaimėjusios šalies pusėje į bylą įstojusi šalis savo veiksmų išlaidas turi padengti pati.

Jeigu šalys bylą laimėjo iš dalies, teismas pirmiausia nustato kiekvienos iš jų patenkintą procentinę ieškinio dalį, paskui iš daugiau laimėjusios šalies patenkintos procentinės ieškinio dalies atima mažiau laimėjusios šalies patenkintą procentinę ieškinio dalį, o tada nustato daugiau laimėjusios bylos šalies konkrečių ir bendrų išlaidų sumą, kuri buvo būtina tinkamai procedūros eigai užtikrinti, ir po to, atsižvelgdamas į kiekvienos šalies patenkintą procentinę ieškinio dalį, atlygina šiai šaliai likusią visų išlaidų dalį. Patenkinta ieškinio dalis byloje vertinama remiantis patenkintais reikalavimais, taip pat ją vertinant atsižvelgiama į pateiktus įrodymus reikalavimams pagrįsti.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Liudytojai gauna rašytinį šaukimą, kuriame nurodomas šaukiamo asmens vardas ir pavardė, laikas ir vieta, byla, į kurią jie šaukiami, ir nurodoma, kad jie šaukiami kaip liudytojai. Šaukime liudytojai informuojami apie nepagrįsto neatvykimo pasekmes ir apie jų teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Teisėjas informuoja liudytoją, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus dėl dalykų, kuriuos šalis jam pripažino kaip šalies atstovui arba kuriuos šalis ar kitas asmuo prisipažino jam kaip dvasininkui, ir dėl faktų, kuriuos liudytojas sužinojo kaip advokatas, gydytojas arba vykdydamas bet kokią kitą profesinę pareigą ar veiklą, jei yra pareiga konfidencialiai saugoti tai, kas buvo sužinota vykdant tą profesinę pareigą ar veiklą. Liudytojas gali neatsakyti į pavienius klausimus dėl būtinų priežasčių, visų pirma jeigu atsakydamas į tokį klausimą jis sau, savo bet kurios eilės tiesiosios linijos giminaičiui ar ne tolimesnės kaip trečiosios eilės šoninės linijos giminaičiui, įskaitant jų sutuoktinius, arba ne tolimesnės kaip antrosios eilės svainystės ryšiais susijusiems giminaičiams, net jeigu santuoka baigėsi, ir jų globėjams ar globotiniams, įtėviams ar įvaikiams sukeltų didelę nešlovę, žymią materialinę žalą arba baudžiamąjį persekiojimą. Vienas bylą nagrinėjantis teisėjas arba kolegijos pirmininkas informuoja liudytoją, kad jis gali atsisakyti pateikti atsakymus į užduodamus klausimus.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Siekdamas patikrinti tapatybę, teisėjas prašo liudytojo nurodyti savo vardą ir pavardę, asmens kodą, tėvavardį, profesiją, adresą, gimimo vietą, amžių ir ryšį su bylos šalimis.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Teismas gali nuspręsti, kad liudytojas prisiektų dėl pateiktų pareiškimų arba kad priesaika būtų duodama prieš apklausiant liudytoją. Priesaika duodama žodžiu: „Garbingai prisiekiu, kad į kiekvieną teismo pateiktą klausimą atsakiau tik tiesą ir kad nenutylėjau jokios man žinomos informacijos apie bylą.“ Liudytojai nebyliai, mokantys skaityti ir rašyti, prisaikdinami pasirašant priesaikos tekstą, o kurtieji liudytojai prisiekia šį tekstą perskaitydami. Jei kurtieji liudytojai arba liudytojai nebyliai nemoka skaityti ar rašyti, jie prisaikdinami padedant vertėjui žodžiu. Jeigu liudytojas dar kartą apklausiamas, jis neatnaujina priesaikos, bet jam primenama apie jau duotą priesaiką. Liudytojai, kurie posėdžio metu nėra sulaukę pilnametystės arba negali suprasti priesaikos prasmės, prisiekti neprivalo.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, atsakymo pateikti negalima.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Atsižvelgiant į tai, kad dar nepaskelbtos taisyklės dėl įrodymų rinkimo naudojant audiovizualinius prietaisus ir technologinę nuotolinio ryšio platformą sąlygų, atsakymo pateikti negalima.