Įrodymų rinkimas rengiant vaizdo konferencijas

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

2016 m. Įstatyme Nr. CXXX dėl Civilinio proceso kodekso (vengr. A polgári perrendtartásról szóló 2016. évi CXXX. Törvény, toliau – 2016 m. Įstatymas Nr. CXXX) numatyta galimybė teismui šalies pasiūlymu arba savo iniciatyva nurodyti elektroninių ryšių tinklu apklausti šalį, kitus teismo proceso dalyvius, liudytoją arba ekspertą ir, jeigu prieštaravimų nepareiškia apžiūrimo daikto savininkas, atlikti apžiūrą. Apklausą atlikti elektroninių ryšių tinklu taip pat gali būti nurodyta skubiais atvejais, pavyzdžiui, siekiant paspartinti procesą; taip pat jeigu atlikti apklausą vietoje būtų sudėtinga arba neproporcingai brangu, arba jeigu tai reikalinga siekiant apsaugoti liudytoją.

Apklausų vykdymo naudojantis elektroninių ryšių tinklu taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje ir 2017 m. gruodžio 21 d. Teisingumo ministro dekrete Nr. 19/2017 dėl elektroninių ryšių tinklų naudojimo civilinių bylų posėdžiuose ir apklausose (vengr. A polgári eljárásban a tárgyalás, a meghallgatás elektronikus hírközlő hálózat útján történő megtartásáról szóló 19/2017. (XII. 21.) IM rendelet, toliau – Teisingumo ministro dekretas Nr. 19/2017).

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, atžvilgiu apribojimų nėra. Šį metodą galima naudoti siekiant apklausti šalis ir kitus teismo proceso dalyvius, liudytojus, ekspertus ir daiktų, kurių apžiūra turi būti atliekama, savininkus.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Per teismo posėdį, apklausą arba apžiūrą naudojantis elektroninių ryšių tinklu gali būti apklausiamos šalys, kiti teismo proceso dalyviai, liudytojai ir ekspertai arba atliekama apžiūra.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Apklausos naudojantis elektroninių ryšių tinklu gali būti atliekamos teismo ar kitos įstaigos patalpose, atskiruose tam tikslui skirtuose kabinetuose, jeigu yra sudarytos elektroninių ryšių tinklui veikti reikalingos sąlygos.

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Pagal Civilinio proceso kodeksą teisminio bylos nagrinėjimo etapu teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva gali nurodyti, kad naudojantis elektroninių ryšių tinklu vykdomų posėdžių, apklausų ar apžiūrų protokolai būtų parengti naudojant ištisinius, sinchroninius vaizdo ir garso įrašus, jeigu yra sudarytos tam reikalingos techninės sąlygos.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Kai prašymai pateikiami pagal Reglamento 2020/1783 12–14 straipsnius, pagal 12 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Pagal Civilinio proceso kodeksą teismo procesas vykdomas vengrų kalba, tačiau asmuo negali atsidurti nepalankioje padėtyje dėl to, kad stokoja vengrų kalbos žinių. Kiekvienas asmuo turi teisę teismo procese vartoti savo gimtąją kalbą arba savo regioninę ar mažumos kalbą, kai tai numatyta tarptautinėmis konvencijomis. Prireikus teismas privalo naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis. Be to, remiantis Reglamento 12 straipsnio 3 dalimi, prašantysis teismas gali pareikalauti įvykdyti prašymą jo nacionalinės teisės aktuose numatyta specialia tvarka. Prašomasis teismas prašymą vykdo laikydamasis specialios tvarkos, nebent tai būtų nesuderinama su jo nacionaline teise arba neįmanoma dėl didelių praktinių sunkumų. Jeigu prašomasis teismas dėl vienos iš minėtų priežasčių nesilaiko raginimo vykdyti prašymą laikantis specialios tvarkos, jis apie tai informuoja prašantįjį teismą.

Jeigu prašymai pateikiami pagal 19–21 straipsnius, įrodymai tiesiogiai renkami pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę, kaip nurodyta Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 8 dalyje.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Jeigu prašymai pateikiami pagal 12–14 straipsnius ir būtina užtikrinti gimtosios kalbos, regiono ar mažumos kalbos vartojimą, prašomasis teismas privalo naudotis vertėjo žodžiu paslaugomis.

Civilinio proceso kodekse nėra konkrečių nuostatų, kur vertėjas žodžiu turėtų būti, kai apklausa vykdoma naudojantis elektroninių ryšių tinklu. Tačiau jame nurodyta, kad vertėjai žodžiu privalo būti tokiems posėdžiams įrengtuose kabinetuose. Remiantis Teisingumo ministro dekretu Nr. 19/2017, vertėjas žodžiu turi būti matomas perduodamame įraše.

Jeigu prašymai pateikiami pagal Reglamento 19–21 straipsnius, prašančiojo teismo prašymu jam padedama rasti vertėją žodžiu, kaip nurodyta 20 straipsnio 2 dalyje.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

Nutartis dėl apklausos organizavimo naudojantis elektroninių ryšių tinklu į teismą šaukiamiems asmenims įteikiama tuo pačiu metu kaip ir šaukimas į teismo posėdį, apklausą ar apžiūrą. Nutartį dėl apklausos organizavimo naudojantis elektroninių ryšių tinklu teismas nedelsdamas išsiunčia teismui ar kitai įstaigai, suteikiantiems specialias patalpas apklausai naudojantis elektroninių ryšių tinklu surengti.

Civilinio proceso kodekse nėra specialių nuostatų dėl šaukimo į apklausas, vykdomas naudojantis elektroninių ryšių tinklu. Šaukimas į teismo posėdį turi būti siunčiamas taip, kad būtų pakankamai laiko pažymą, kuria patvirtinama, kad šaukimas įteiktas pagal teisės aktus, grąžinti teismui iki posėdžio.

Pirmasis posėdis turi būti suplanuotas siekiant užtikrinti, kad šaukimas būtų įteiktas šalims, paprastai likus bent penkiolikai dienų iki posėdžio datos. Skubiais atvejais teismas tą laikotarpį gali sutrumpinti.

Jeigu prašymai pateikiami pagal 19–21 straipsnius, turi būti taikomos 19 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatos.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Išlaidos būna skirtingos, jas (depozitu arba avansu) turi padengti prašantysis teismas, jeigu prašomasis teismas pateikia atitinkamą prašymą. Šalių pareiga padengti šiuos mokesčius ar išlaidas reglamentuojama pagal prašančiojo teismo valstybės narės teisę.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Pagal Reglamento 2020/1783 19 straipsnio 2 dalį prašantysis teismas turi pranešti atitinkamam asmeniui, kad dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas. Remiantis 2017 m. Įstatymo Nr. XXVIII dėl tarptautinės privatinės teisės (vengr. A nemzetközi magánjogról szóló 2017. évi XXVIII. Törvény) 80 straipsnio 6 dalies a punkto aa papunkčiu, Vengrijos teismas, dalyvaujantis organizuojant vaizdo konferenciją, taip pat turi informuoti apklausiamą liudytoją, kad jo dalyvavimas yra savanoriškas.

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Asmens, kurį numatoma apklausti naudojantis elektroninių ryšių tinklu, tapatybė tikrinama pagal:

• atitinkamo asmens pateiktą informaciją, skirtą jo tapatybei ir adresui patikrinti, ir
• teisės aktuose nustatytomis techninėmis priemonėmis pateiktą oficialų tapatybės dokumentą arba gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumentą.

Jeigu teismas nurodė liudytojo duomenis tvarkyti konfidencialiai, per liudytojo oficialaus tapatybės dokumento arba gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumento pateikimą naudojantis teisės aktais nustatytomis techninėmis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad tokius duomenis galėtų matyti tik pirmininkaujantis teisėjas (arba teismo kancleris, jeigu apklausą arba apžiūrą atlieka teismo kancleris).

Teismas taip pat naudoja elektronines priemones arba tiesiogines užklausas duomenų bazėse siekdamas patvirtinti, kad:

• informacija, apklausiamo asmens pateikta siekiant patikrinti jo tapatybę ir adresą, atitinka registruotus duomenis, ir
• oficialus dokumentas ir gyvenamosios vietos patvirtinimo dokumentas, kuriuos asmuo pateikė kaip tapatybės įrodymus, atitinka registro duomenis ir yra galiojantys.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Civilinio proceso kodekse priesaikos teismo procesuose nenumatytos.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Civilinio proceso kodekse numatyta, kad specialiose patalpose turi būti asmuo, privalantis užtikrinti reikiamos techninės įrangos, skirtos apklausoms naudojantis elektroninių ryšių tinklu rengti, veikimą ir naudojimą.

Operatorius turi iki apklausos pradžios užtikrinti, kad apklausai skirta techninė įranga visapusiškai veiktų. Jeigu įprastam įrangos veikimui kyla kliūčių, operatorius nedelsdamas apie problemą praneša posėdžio vietoje esančiam teisėjui ir užtikrina, kad problema būtų pašalinta. Tada apie problemą ir priemones, kurių buvo imtasi, raštu pranešama tiesioginiam operatoriaus viršininkui. Apklausos naudojantis elektroninių ryšių tinklu negalima pradėti ar tęsti, kol problema išsprendžiama. Procesinis veiksmas, kuris buvo vykdomas tuo metu, kai kilo problema arba apklausai, rengiamai naudojantis elektroninių ryšių tinklu, naudojama techninė įranga pradėjo veikti netinkamai, prireikus turi būti kartojamas.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Apskritai papildomos informacijos nereikalaujama.