Įrodymų rinkimas rengiant vaizdo konferencijas

1 Ar įrodymus galima rinkti rengiant vaizdo konferencijas – dalyvaujant prašančiosios valstybės narės teismui arba tos valstybės narės teismui rinkti juos tiesiogiai? Jei taip, kokios atitinkamos nacionalinės procedūros ar kokie įstatymai šiuo atveju taikytini?

Lenkijoje įrodymus galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2020/1783 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija) 12–14 straipsnius ir 19–21 straipsnius. Vaizdo konferencijos reglamentuojamos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), konkrečiai CPK 151 straipsnio 2 dalyje ir 235 straipsnio 2 dalyje, ir 2010 m. vasario 24 d. Teisingumo ministro potvarkiu dėl techninės įrangos ir išteklių, kuriuos naudojant įrodymus civilinėse bylose galima rinkti nuotoliniu būdu.

Konkrečios nuotolinių susirinkimų, įskaitant įrodymų rinkimą naudojant vaizdo konferenciją, vykdymo taisyklės numatytos 2020 m. kovo 2 d. įstatymo dėl specialių COVID-19, kitų užkrečiamųjų ligų ir susijusių krizių prevencijos ir kovos su jomis priemonių 15zzs[1] straipsnyje. Šios taisyklės taikomos tokį laikotarpį, kurį trunka epidemijos grėsmės arba dėl COVID-19 paskelbtos epidemijos padėtis, ir dar vienus metus nuo pastarosios padėties panaikinimo. Kadangi šiuo metu Lenkijos Respublikos teritorijoje tebėra nustatyta epidemijos grėsmės padėtis, kuri galios iki 2023 m. kovo 31 d. ir kuri gali būti pratęsta, numatoma, kad šios specialios taisyklės galios ne trumpiau kaip iki 2024 m. kovo 31 d.

Ankstesnėje pastraipoje nurodytu laikotarpiu taisyklė dėl teismo viešų posėdžių rengimo per vaizdo konferenciją yra privaloma, nuo jos gali būti nukrypstama tik tuo atveju, jei bylą nagrinėti susirinkus tiesiogiai arba viešame teismo posėdyje yra būtina, o teismo pastate vykstantys teismo posėdžiai nekelia nederamo pavojaus juose dalyvaujančių asmenų sveikatai.

2 Ar yra kokių nors apribojimų dėl asmenų, kuriuos galima apklausti vaizdo konferencijos būdu, pavyzdžiui, ar taip apklausiami tik liudytojai, ar gali būti apklausiami ir kiti asmenys, pavyzdžiui, ekspertai ar šalys?

Pagal Lenkijos teisę šio pobūdžio apribojimai netaikomi – ekspertai, šalys ir liudytojai gali būti apklausiami per vaizdo konferenciją.

3 Kokie apribojimai, jei tokių yra, taikomi dėl įrodymų, kuriuos galima rinkti rengiant vaizdo konferenciją, pobūdžio?

Lenkijos teisėje nenumatytos konkrečios taisyklės, kuriomis būtų ribojamos įrodymų, kuriuos galima rinkti naudojant vaizdo konferenciją, rūšys, – tik reikalaujama, kad įrodymų pobūdis tam netrukdytų (CPK 235 straipsnio 2 dalis). Iš tikrųjų tam tikrų įrodymų rinkimas vaizdo konferencijos būdu (pvz., įrodymų rinkimas atliekant apžiūrą) praktiškai gali pasirodyti neįmanomas arba labai sudėtingas. Galutinis vertinimas paliekamas teismui.

4 Ar yra kokių nors apribojimų dėl to, kur asmuo turėtų būti apklausiamas vaizdo konferencijos būdu, t. y. ar tai turi vykti teisme?

Jei posėdis vyksta naudojant vaizdo konferenciją, apklausiamas asmuo ir kitos bylos šalys, kurių nėra teismo salėje, privalo būti kito teismo patalpose arba, jei jos atlieka laisvės atėmimo bausmę, kalėjimo ar ikiteisminio sulaikymo įstaigos patalpose. Laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens atveju bylos nagrinėjime taip pat dalyvauja kalėjimo administracijos ar ikiteisminio sulaikymo įstaigos atstovas, asmens atstovas (jei yra) ir vertėjas žodžiu (jei yra).

Išimtiniais atvejais, esant COVID-19 epidemijos grėsmės arba epidemijos padėčiai ir nepraėjus vieniems metams nuo pastarosios padėties panaikinimo (žr. 1 punktą), vaizdo konferencijos dalyviai neprivalo būti teismo pastate. Pakanka, kad posėdžio dalyvis turėtų technines galimybes dalyvauti susirinkime nuotoliniu būdu nebūdamas teismo pastate. Priešingu atveju, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki numatytos susirinkimo datos, dalyvis turėtų pateikti prašymą dalyvauti nuotoliniame susirinkime iš teismo pastato. Teismas draudžia įrašyti garsą, jei posėdis ar jo dalis vyksta uždaroje patalpoje arba tam prieštaraujama remiantis deramo proceso principais (Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 1 dalis).

5 Ar leidžiama įrašyti apklausas per vaizdo konferenciją, ir, jei taip, ar yra atitinkama įranga?

Paprastai posėdžio protokolas surašomas naudojant garso arba vaizdo ir garso įrašymo įrangą. Tokiu atveju posėdį naudojant vaizdo konferenciją teismas taip pat įrašo ex officio. Tačiau jeigu posėdžio protokolas surašomas tik raštu (pvz., jei teismo patalpoje nėra tinkamų priemonių), posėdžio procesas (įskaitant vaizdo konferencijos būdu vykdomą procesą) yra ne įrašomas, o tik aprašomas protokole. Tačiau tokiu atveju posėdžio eigą šalis gali įrašyti naudodama garso įrašymo įrenginį (pvz., mobilųjį telefoną su diktofono funkcija). Teismo sutikimo nereikia, šalis privalo tik informuoti teismą apie savo ketinimą įrašyti garsą.

6 Kokia kalba turi vykti apklausa: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

a) pagal 12–14 straipsnius vykdomos asmeninės apklausos atveju galioja taisyklė, kad apklausa vykdoma lenkų kalba. Lenkijos teisės aktuose nenumatyta galimybė Lenkijos teisme vykdyti teismo posėdžius kita nei lenkų kalba;

b) jei įrodymai renkami tiesiogiai pagal 19–21 straipsnius, kalbą, kuria vykdomas posėdis, parenka prašantysis teismas. Tačiau pagal Reglamento 2020/1784 19 straipsnio 4 dalį Lenkijos centrinė įstaiga gali iškelti sąlygą, kad posėdis vyktų lenkų kalba arba kad būtų pateiktas vertimas į lenkų kalbą. Tai visų pirma taikytina reglamento 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu atveju, t. y. kai Lenkijos teismas dalyvauja tiesiogiai renkant įrodymus.

7 Jei reikalingi vertėjai žodžiu, kas atsakingas už jų parūpinimą ir kur jie turėtų būti: a) kai prašymai teikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius?

Pagal 12–14 straipsnius vykdomo posėdžio atveju vertėją žodžiu suteikia Lenkijos teismas, kaip prašomasis teismas. Taisyklėse nenurodyta, kurioje vietoje vertėjas žodžiu turėtų būti, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam reikalingas vertėjas žodžiu, atlieka laisvės atėmimo bausmę (žr. 4 punktą).

Jeigu įrodymai renkami tiesiogiai pagal reglamento 19–21 straipsnius, vertėją žodžiu suteikia prašantysis teismas. Prašantysis teismas taip pat nusprendžia, kurioje vietoje bus vertėjas posėdžio metu. Pagal Reglamento 2020/1784 19 straipsnio 4 dalį Lenkijos centrinė įstaiga gali nustatyti sąlygą, kad vertėjas žodžiu būtų konkrečioje vietoje.

8 Kokia procedūra taikoma apklausos tvarkai ir apklausiamo asmens informavimui apie laiką ir vietą a) kai prašymai pateikiami pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 12–14 straipsnius, ir b) kai įrodymai renkami tiesiogiai pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius? Kiek laiko abiem atvejais reikėtų skirti nustatant apklausos datą, kad asmeniui būtų pranešta prieš pakankamai laiko?

a) pagal 12–14 straipsnius vykdomo žodinio posėdžio atveju Lenkijos teismas, kaip prašantysis teismas, praneša asmeniui, kuris bus apklausiamas, apie teismo posėdžio datą ir vietą įteikdamas jam šaukimą į teismą pagal Lenkijos teisę (visų pirma Civilinio proceso kodekso 131–138 straipsnius) – dažniausiai tai atliekama registruotu paštu. Apie tai turėtų būti pranešta ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki numatytos posėdžio datos. Išimtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 3 dienų (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnis). Paprastai tai reiškia, kad posėdžio data turi būti nustatyta maždaug prieš mėnesį. Teismas gali informuoti asmenį ir kitomis priemonėmis, kurios teismui atrodo tinkamiausios (pvz., telefonu arba el. paštu), jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant pagreitinti bylos nagrinėjimą. Tam, kad šaukimas būtų laikomas sėkmingai įteiktu, turi būti įsitikinta, kad adresatas jį gavo (Civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 dalis). Jei ši sąlyga įvykdyta, teismo posėdžio terminas gali būti nustatytas iki jo likus gerokai mažiau laiko, pvz., likus vos kelioms dienoms;

b) jei įrodymai renkami tiesiogiai pagal 19–21 straipsnius, prievolė pranešti posėdžio datą ir vietą tenka prašančiajam teismui, kuris tokiu atveju tai daro savo nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei organizuojant posėdį reikalingas bendradarbiavimas su Lenkijos teismu (pvz., siekiant užtikrinti teismo dalyvavimą posėdyje arba net suteikti vaizdo konferencijai būtinas patalpas ir priemones), nustatydamas posėdžio datą prašantysis teismas turi atsižvelgti į įrangos ir personalo prieinamumą iš Lenkijos pusės. Šis prieinamumas labai skiriasi, todėl sprendimą reikia priimti atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

9 Kokios išlaidos patiriamos dėl vaizdo konferencijų naudojimo ir kaip jos apmokėtinos?

Vadovaudamiesi Reglamento 2020/1784 22 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis Lenkijos teismai prašo atlyginti tame straipsnyje nurodytas išlaidas ir prašo atlikti išankstinį mokėjimą už išlaidas, susijusias su eksperto nuomonės pateikimu. Kitas su vaizdo konferencijos naudojimu susijusias išlaidas apmoka Lenkija.

10 Kokie reikalavimai taikomi (jei taikomi) siekiant užtikrinti, kad prašančiojo teismo tiesiogiai apklaustinam asmeniui būtų pranešta, kad apklausa vykdoma savanoriškai?

Prašantysis teismas privalo informuoti asmenį, kuris bus apklausiamas, kad apklausa gali vykti tik savanoriškai, netaikant procesinių prievartos priemonių. Kai Lenkijos teismas prisideda prie tiesioginio įrodymų rinkimo, jis gali reikalauti užtikrinti, kad apklausa vyktų savanoriškai (Reglamento 2020/1784 19 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnio 4 dalis).

11 Kokia tvarka tikrinama apklaustino asmens tapatybė?

Teismas tikrina asmens tapatybę pagal asmens tapatybės dokumentą arba tikrina tapatybę ir pilietybę. Tokiu atveju Lenkijos pilietis turi pateikti asmens tapatybės kortelę arba pasą, o užsienio pilietis – pasą, kelionės dokumentą arba kitą galiojantį dokumentą, įrodantį asmens tapatybę arba tapatybę ir pilietybę. Liudytojo apklausa taip pat pradedama klausimu apie jį patį ir ryšį su šalimis.

12 Kokie reikalavimai taikomi priesaikoms ir kokią informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tiesiogiai renkant įrodymus pagal Reglamento dėl įrodymų rinkimo 19–21 straipsnius reikalinga priesaika?

Jeigu apklausos rengiamos pagal 19–21 straipsnius ir prašantysis teismas praneša Lenkijos centrinei įstaigai, kad ketina išklausyti liudytojo, kuriam reikės prisiekti, parodymus, centrinė įstaiga gali paprašyti priesaikos teksto. Jeigu priesaika prieštarauja pagrindiniams Lenkijos teisės principams, centrinė įstaiga turi teisę nesutikti su apklausa arba prašyti, kad būtų naudojamas Lenkijos teisėje numatytas priesaikos tekstas.

13 Kokios priemonės taikomos užtikrinant, kad vaizdo konferencijos vietoje būtų kontaktinis asmuo, su kuriuo prašantysis teismas galėtų palaikyti ryšius, ir asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti apklausos dieną dėl vaizdo konferencijos įrenginių eksploatavimo ir spręsti kilusias technines problemas?

Jei vaizdo konferencija vyksta Lenkijos teismo, Lenkijos kalėjimo ar Lenkijos ikiteisminio sulaikymo įstaigos patalpose, šios institucijos suteikia specializuotas vaizdo konferencijos paslaugas. Prašančiajam teismui perduodami atsakingo asmens kontaktiniai duomenys pagal techninius susitarimus prieš vaizdo konferenciją.

14 Kokią papildomą informaciją turi pateikti prašantysis teismas, jei tokia yra?

Apskritai pagal Lenkijos teisę jokios papildomos informacijos nereikalaujama. Jeigu papildoma informacija vis dėlto yra reikalinga (pavyzdžiui, dėl techninių susitarimų su Lenkijos teismu), tokia informacija privalo būti parengta lenkų kalba arba kartu turi būti pateiktas vertimas į lenkų kalbą.