Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Dokumentų įteikimas – dokumentų perdavimas.

Specialių šio klausimo reglamentavimo taisyklių tikslas – nustatyti būtinąsias sąlygas, kad teisminių ar neteisminių dokumentų įteikimas būtų patikimas, todėl jose siekiama, kad dokumento įteikimo laikas, vieta, būdas ir adresatas būtų aiškūs, nesvarbu, ar įteikiama teismo proceso pagrindu (teisminiai dokumentai), ar ne teismo proceso pagrindu (neteisminiai dokumentai).

Pažymėtina, kad Ispanijos Konstitucinio Teismo praktikoje nustatyta, jog dokumentų įteikimas yra būtina preliminari garantija, be kurios negali įsigalioti kitos konstitucinės garantijos (1993 m. sausio 13 d. Konstitucinio Teismo sprendimas STC 1/1993).

Savo ruožtu teismai turi užtikrinti, kad dokumentai būtų veiksmingai įteikti; jeigu teismo sprendimas priimamas neišklausius vienos iš šalių ir ta šalis lieka be tinkamos gynybos, ir jei nustatoma, kad sprendimas iš tikrųjų buvo priimtas neišklausius vienos iš šalių, tai yra rungimosi principo pažeidimas (2010 m. spalio 4 d. Konstitucinio Teismo sprendimas STC 54/2010).

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Pagal Civilinio proceso įstatymo (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil) 149 straipsnį teismo procese priimtas nutartis turi oficialiai įteikti Teismų administracijos biurai (oficinas judiciales), t. y. teismai ir bendrieji dokumentų perdavimo centrai (Servicios Comunes Procesales de Actos de Comunicación).

Teisminiai dokumentai – tai:

1. pranešimai, jeigu jais pranešama apie sprendimą ar procedūrą;
2. nurodymai, kai adresato reikalaujama atvykti į teismą ir per nustatytą terminą imtis tam tikrų veiksmų;
3. šaukimai į teismą, kuriuose nurodoma vieta, data ir laikas, kai adresatas turi atvykti į teismą ir imtis tam tikrų veiksmų;
4. draudimai, kuriais adresatas pagal įstatymą įpareigojamas ką nors padaryti ar ko nors nedaryti;
5. įsakymai, kuriais reikalaujama pateikti pažymas ar įrodymus ar atlikti kurį nors kitą veiksmą, kurį yra kompetentingi atlikti registrų darbuotojai, notarai ar teismo pareigūnai;
6. pranešimai, skirti ne teismo institucijoms ir pareigūnams.

Bet kuris dokumentas, kurį teismas priėmė nagrinėdamas bylą, nesvarbu, ar jį pateikė šalys, ar tretieji asmenys teismo prašymu, ar teismo paskirti ekspertai, turi būti įteiktas oficialiai.

Neteisminiai dokumentai (pavyzdžiui, notaro aktai), kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas juos apibrėžė Sprendime Tecom Mican, C-223/14, taip pat įteikiami oficialiai, net jei nevyksta teismo procesas, kaip Teisingumo Teismas konstatavo Sprendime Roda Golf, C-14/08.

Apskritai dokumentai, kuriais teisminės įstaigos bendrauja su bylos šalimis ir trečiaisiais asmenimis, gali būti suskirstyti taip:

• bendravimas su bylos šalimis: pranešimai, nurodymai, šaukimai ir draudimai;
• bendravimas su procese nedalyvaujančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis: šaukimai ir draudimai;
• bendravimas su notarais, registrų darbuotojais ar Teismų tarnyboje dirbančiais darbuotojais: orderiai;
• bendravimas su neteisminėmis institucijomis ir kitais pareigūnais: memorandumai.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 152 straipsnį dokumentai įteikiami vadovaujant teismo kancleriui (isp. Letrado de la Administración de Justicia, iki 2015 m. jis buvo vadinamas Secretario Judicial), kuris yra kiekviename teisme ir atsako už tinkamą procesinio įteikimo organizavimą.

Dokumentus įteikia antstolis arba asmens, prašančio juos įteikti, teisinis atstovas, jis padengia ir išlaidas.

Dokumentai laikomi teisėtai įteiktais, kai įteikimo protokole įrašoma pakankamai įrodymų, kad atitinkami dokumentai buvo perduoti asmeniškai arba pristatyti adresato namų adresu. Teisinis atstovas privalo patvirtinti asmens, kuris priima įteikiamą dokumentą, tapatybę ir statusą, ir tai turi būti užregistruojama tam asmeniui pasirašant dokumento kopiją ir nurodant įteikimo datą.

4 Adreso nustatymas

Remiantis reglamentu, būtent valstybės narės sprendžia, ar savo iniciatyva teikti adresų informacijos prašymus. Ispanijos atveju paskelbta, kad už informacijos apie adresus užklausas bus atsakingas įteikimo klausimais kompetentingas organas, t. y. teismo kancleris. Su Reglamento 7 straipsnio 2 dalies c punktu susijusiame pareiškime nurodyta, kad Ispanijos valdžios institucijos, kurių kompetencijai priklauso dokumentų įteikimas, savo iniciatyva imsis veiksmų, kad gautų informaciją apie adresus iš nuolatinės gyvenamosios vietos registrų ar kitų duomenų bazių tais atvejais, kai prašyme įteikti dokumentą nurodytas adresas yra neteisingas.

4.1 Ar prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti įteiktinų dokumentų adresato buvimo vietą, jei nurodytas adresas neteisingas? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 2 dalies c punktą

Taip, remiantis Ispanijos pareiškimu pagal Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnį, už dokumentų įteikimą atsakinga valdžios institucija (teismo kancleris) privalo savo iniciatyva atlikti adresų užklausas. Remiantis 7 straipsnio 1 dalies a punktu, perduodančiosios agentūros gali kompetentingai institucijai, kurią Ispanija paskyrė atsakinga už dokumentų įteikimą, teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Ispanija neturi tokio atviro registro. Tačiau Ispanijos teismai prieina prie tam tikrų ribotos prieigos duomenų bazių (Punto Neutro teisminis tinklas), kuriomis gali naudotis Ispanijos teisminės institucijos, jeigu tam yra tinkamas pagrindas, ir teikti užklausas apie adresą bei turtą. Taigi, jeigu teisminė institucija nežino fizinio ar juridinio asmens, kuriam reikia įteikti dokumentą, adreso, ji privalo paprašyti atlikti paiešką teismams prieinamose duomenų bazėse.

Kad atliktų paiešką, institucijai reikia ieškomo asmens Ispanijos nacionalinės tapatybės kortelės arba mokestinių identifikacinių duomenų, arba jo, kaip Ispanijoje gyvenančio užsieniečio, identifikacinio numerio. Jeigu atitinkamas asmuo neturi tokio Ispanijos asmens tapatybės dokumento, institucija turi pateikti ne tik asmens vardą ir pavardę, bet ir kitą informaciją, pavyzdžiui, asmens paso numerį, gimimo datą arba pilietybę, nes be šių duomenų paieška gali neduoti jokių rezultatų. Jokio mokesčio nėra.

Be to, šalys gali sužinoti adresą iš viešųjų registrų. Šiais registrais galima naudotis už užmokestį, kuris skiriasi atsižvelgiant į tai, kokios informacijos ieškoma.

4.3 Kokios rūšies pagalbą teikiant užklausas iš kitų valstybių narių dėl adreso nustatymo šios valstybės narės valdžios institucijos teikia pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį

Teismo kancleris savo iniciatyva (lot. ex officio) privalo imtis veiksmų siekdamas gauti adresus iš nuolatinės gyvenamosios vietos registrų (Punto Neutro teisminio tinklo) ar kitų duomenų bazių, kai prašyme įteikti dokumentus nurodytas adresas yra neteisingas.

Jeigu ši forma pateikiama kartu su prašymu įteikti dokumentus pagal Reglamentą (ES) 2020/1784 ir adreso užklausa rodo, kad Ispanijos institucija neturi teritorinės jurisdikcijos nagrinėjamiems dokumentams įteikti, pagal Reglamento 10 straipsnio 4 dalį ji privalo perduoti prašymą kompetentingai gaunančiajai agentūrai ir atitinkamai, naudodama standartinę formą, pranešti perduodančiajai agentūrai.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 7 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Taip, jeigu yra alternatyvių priemonių. Pagal Civilinio proceso įstatymo 152 straipsnį, vadovaujant teismo kancleriui, dokumentai gali būti įteikiami bet kuriuo iš šių būdų:

1. per teisinį atstovą (isp. procurador), jeigu dokumentai skirti byloje jo atstovaujamiems asmenims;
2. paštu, telegrama, e. paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis, kurios patikimai įrodo gavimą, jo datą ir laiką ir įteiktų dokumentų turinį;
3. pristatant asmeniškai adresatui sprendimo, apie kurį jam turi būti pranešta, pažodinę kopiją, teismo ar teismo kanclerio išduotą draudimą, šaukimą į teismą ar nurodymą atlikti veiksmus;
4. bylose, susijusiose su prokuratūra (isp. Ministerio Fiscal), Valstybės teisės tarnyba (Abogacía del Estado), Ispanijos parlamento ir jo rūmų patarėjais teisės klausimais (Letrados de las Cortes Generales y de las Asambleas Legislativas) arba Socialinės apsaugos departamento teisės tarnybomis (Servicio Jurídico de la Administración de la Seguridad Social), kitais autonominių sričių vyriausybės departamentais ar vietos valdžios institucijomis, juos nuotoliniais būdais visada gali įteikti Ispanijos teismų administracijos (Administración de Justicia) darbuotojai, jeigu adresatas nepaskyrė teisinio atstovo.

Dokumentai laikomi teisėtai įteiktais, jeigu įteikimas patvirtintas pakankamais įrodymais, rodančiais, kad atitinkami dokumentai buvo pristatyti atitinkamam asmeniui jo namų adresu, e. pašto adresu, kurį leidžiama šiuo tikslu naudoti, per elektroninių pranešimų portalą arba bet kuriomis adresato pasirinktomis nuotolinėmis ar elektroninėmis priemonėmis.

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumentų įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Remiantis 2011 m. liepos 5 d. Įstatymu Nr. 18/2011, kuriuo reglamentuojamas informacinių ir ryšių technologijų naudojimas Teismų tarnyboje, Ispanijoje pradėtos diegti elektroninės teismo bylos. 2015 m. spalio 5 d. Įstatymu Nr. 42/2015 buvo iš dalies pakeistas Civilinio proceso įstatymas – nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi teisingumo sektoriuje dirbantys specialistai privalės su procesu susijusius dokumentus įteikti nuotolinėmis sistemomis. Šios sistemos išplėtotos iki LexNET platformos, kurios naudojimas reglamentuojamas 2015 m. lapkričio 27 d. Karališkuoju dekretu Nr. 1065/2015 ir priklauso Teisingumo ministerijos teritorinei jurisdikcijai. Įvairios autonominės sritys, turinčios kompetenciją teisingumo srityje, savo ruožtu parengė lygiavertes elektronines įteikimo sistemas.

Praktikoje suinteresuotosios šalys ir plačiosios visuomenės nariai gali užsiregistruoti tokiai pranešimų tvarkai įvairių teritorijų elektroniniuose teismo rūmuose (isp. Sedes Judiciales Electrónicas). (Teisingumo ministerijos Elektroniniai teismo rūmai apima didžiausią teritoriją.)

Pagal Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalį visi teisingumo sektoriaus specialistai turi naudoti Teismų administracijos nuotolines arba elektronines sistemas dokumentams, kuriais inicijuojama arba neinicijuojama procedūra, ir kitiems dokumentams pateikti, kad būtų užtikrintas pateiktų dokumentų autentiškumas ir būtų užregistruotas patikimas ir išsamus įrašas apie pateiktus dokumentus, jų gavimą, taip pat dokumentų pateikimo ir gavimo datą. Bet kuriuo atveju, palaikydami ryšius su Teismų tarnyba, elektronines priemones turi naudoti bent šie subjektai:

1. juridiniai asmenys;
2. juridinio asmens statuso neturintys subjektai;
3. specialistai, vykdantys veiklą, kurią privaloma registruoti profesinėje organizacijoje, kai jie, užsiimdami savo profesine veikla, atlieka su Teismų tarnyba susijusius formalumus ir veiksmus;
4. notarai ir registrų darbuotojai;
5. suinteresuotosios šalies atstovai, privalantys elektroniniu būdu bendrauti su Teismų tarnyba;
6. valstybės tarnautojai, kai jie vykdydami pareigas atlieka tam tikrus veiksmus ar procedūras.

6.1 Kokio tipo elektroninis įteikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 1 dalį, gali būti naudojamas šioje valstybėje narėje, kai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą adresą dokumentams įteikti kitoje valstybėje narėje?

Elektroniniu būdu dokumentai gali būti įteikiami tiesiogiai asmenims, kurių adresas žinomas, jeigu dokumentai siunčiami ir gaunami naudojantis kvalifikuoto registruoto elektroninio pristatymo paslaugomis, o adresatas yra davęs išankstinį sutikimą dėl dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis teismo procese. Dar viena sąlyga – adresatas turi būti davęs išankstinį sutikimą teismui arba valdžios institucijai dokumentus toje byloje įteikti e. paštu, konkrečiu nurodytu elektroninio pašto adresu, ir adresatas patvirtina dokumento gavimą išsiųsdamas gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma gavimo data.

6.2 Ar ši valstybė narė pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį nustatė papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimą elektroniniu paštu, nurodytą to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį

Nenurodyta. Tačiau jeigu atsakovai yra juridiniai asmenys, Ispanijos Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad naudotis autorizuotu e. pašto adresu kaip priemone pradiniam šaukimui įteikti nėra tinkama, nes jis turi būti įteikiamas registruotu paštu, adresato namų adresu, išduodant gavimo patvirtinimą, kaip numatyta Civilinio proceso įstatymo 155 straipsnio 1 dalyje (nurodyta 2019 m. lapkričio 11 d. Konstitucinio Teismo sprendime STC 129/2019, kuriame pakartojamas kriterijus, jau nurodytas kituose sprendimuose: Konstitucinio Teismo sprendimuose TC 6/2019 ir 47/2019).

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Jeigu sprendimo ar šaukimo į teismą kopiją reikia nusiųsti registruotu paštu ar telegrama, pateikiant gavimo patvirtinimą, arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurias naudojant galima patikimai užregistruoti įteikimą, gavimo datą ir įteikto dokumento turinį, teismo sekretorius į bylos medžiagą turi įtraukti pareiškimą, kuriame nurodoma išsami informacija apie dokumento išsiuntimą ir turinį, ir prireikus prie bylos medžiagos pridėti gavimo patvirtinimą, gavimo užregistravimo būdą arba teisinio atstovo pateiktus dokumentus, skirtus patvirtinti, kad jis įteikė dokumentus.

Įteikimą paskelbiant (viešą) pranešimą Ispanijoje gali leisti tik teisminė institucija, atsakinga už sprendimą dėl ieškinio pagrindinėje byloje, darant prielaidą, kad dokumentų nepavyko įteikti tais adresais, kurie buvo surasti ieškant asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, buvimo vietos (Civilinio proceso įstatymo 164 straipsnis). Todėl teismo sekretorius kaip įteikimo prašymą gaunančioji agentūra pagal Reglamentą (ES) 2020/1784 negali leisti įteikimo (viešu) pranešimu, nes jo vaidmuo – ne išnagrinėti ieškinį pagrindinėje byloje, o tiesiog teikti teisminę pagalbą.

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Dokumentai laikomi įteiktais, jeigu yra tenkinami įstatymu kiekvienos rūšies įteikimui nustatyti reikalavimai.

Bet kuriuo atveju taikomi tie būdai, kuriuos taikant į bylos medžiagą galima įtraukti patikimą informaciją apie įteikto dokumento gavimą, gavimo datą ir laiką bei dokumento turinį.

Jeigu sprendimo ar šaukimo į teismą kopiją reikia nusiųsti registruotu paštu ar telegrama, pateikiant gavimo patvirtinimą, arba kitomis panašiomis priemonėmis, kurias naudojant galima patikimai užregistruoti įteikimą, gavimo datą ir įteikto dokumento turinį, teismo sekretorius į bylos medžiagą turi įtraukti pareiškimą, kuriame nurodoma išsami informacija apie dokumento išsiuntimą ir turinį, ir prireikus prie bylos medžiagos pridėti gavimo patvirtinimą, gavimo užregistravimo būdą arba teisinio atstovo pateiktus dokumentus, skirtus patvirtinti, kad jis įteikė dokumentus (Civilinio proceso įstatymo 160 straipsnio 1 dalis).

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Jeigu pranešimo ar dokumento neįmanoma pateikti paštu, pašto tarnyba palieka pranešimą, kuriame adresatui nurodo, kad jam yra atsiųstas laiškas ar dokumentas ir kad adresatas gali jį atsiimti iš pašto skyriaus per nustatytą terminą.

Dokumentus taip pat gali mėginti įteikti Teismų administracijos biuro pareigūnai ir tokiu atveju pranešimas, kuriame nurodomas laikotarpis, per kurį dokumentą galima atsiimti iš teismo, paliekamas adresato pašto dėžutėje.

Jeigu adresatas gyvena teismo veiklos vietos rajone ir nagrinėjami dokumentai nėra griežtai būtini advokato atstovavimui arba atstovaujant sau teismo procese, jam kuria nors iš pirmoje dalyje nurodytų priemonių gali būti siunčiamas pranešimas apie nurodymą imtis veiksmų, kad jis atvyktų į šį teismą ir jam būtų pranešta apie teismo sprendimą ar kitą procesinę priemonę arba draudimo taikymą, arba būtų atskleisti procesiniai dokumentai (Civilinio proceso įstatymo 160 straipsnio 3 dalis).

Pranešime išsamiai paaiškinama, kodėl adresatas privalo atvykti į teismą, nurodomas procesas ir byla, su kuria yra susijęs nurodymas imtis veiksmų, ir adresatas įspėjamas, kad, jeigu be pagrįstos priežasties neatvyks per nurodytą laikotarpį, dokumentas bus laikomas perduotu arba atskleistu (Civilinio proceso įstatymo 160 straipsnio 3 dalis).

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Jeigu adresatas atsisako priimti įteikiamą dokumentą ir nenurodo pagrįstos atsisakymo priežasties, dokumentai laikomi įteiktais adresatui ir sukelia tas pačias teisines pasekmes, kurias sukeltų, jeigu būtų įteikti, suprantant, kad įvairūs procesiniai terminai pradedami skaičiuoti kitą dieną po atsisakymo (Civilinio proceso įstatymo 161 straipsnio 2 dalis).

8 Įteikimas paštu iš užsienio (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis)

Reglamentu leidžiama teisminius dokumentus įteikti tiesiogiai, naudojantis pašto tarnybos paslaugomis, registruotu laišku, išduodant gavimo patvirtinimą arba lygiavertį dokumentą. Tačiau, jeigu dokumentai siunčiami paštu, išduodant gavimo patvirtinimą, šią formą taip pat reikia pridėti.

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis nacionalinių pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Pagal įstatymą pašto siuntos, atsižvelgiant į jų rūšį, turi būti pristatytos adresatui ar jo įgaliotam asmeniui, paliekamos pašto skyriaus pašto dėžutėse arba gyvenamųjų namų pašto dėžutėse. Asmuo laikomas tokiu, kuriam adresatas leido priimti jo namų adresu pristatomas pašto siuntas, jeigu jis gali patvirtinti savo tapatybę ir prisiimti atsakomybę už pristatytas siuntas, nebent jis aiškiai atsisako tai daryti (2010 m. gruodžio 30 d. Įstatymo Nr. 43/2010 dėl universaliosios pašto paslaugos, naudotojų teisių ir pašto rinkos 24 straipsnis).

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Įstatyme turi būti nustatytos taisyklės, taikomos tais atvejais, kai pašto siuntos dėl bet kurios priežasties negali būti pristatytos adresatui arba grąžintos siuntėjui. Šiomis taisyklėmis taip pat reglamentuojama tvarka, kaip sužinoti adresato adresą, siuntų kilmę ir paskirties vietą ir kaip sužinoti apie siuntėjo apklausą ar šaukimą į teismą, laikiną siuntų saugojimą, atsiėmimą ir sunaikinimą.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Pašto darbuotojas palieka pranešimą, kuriuo informuoja adresatą, kad jam iš nurodyto pašto skyriaus reikia atsiimti laišką ir per kiek laiko tai galima padaryti. Jeigu siunta neatsiimama per nurodytą laikotarpį, tai bus užregistruota ir siunta bus grąžinta siuntėjui.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Preziumuojama, kad paskirtasis pašto paslaugų teikėjas, paskirstydamas, pristatydamas ir gaudamas procesinius dokumentus iš administracinių ir teismo įstaigų, arba jeigu atsisakoma šiuos dokumentus priimti, neįmanoma jų įteikti fizinėmis ar nuotolinėmis priemonėmis, veikia sąžiningai ir patikimai.

Jeigu dokumentus asmeniškai įteikia teismo darbuotojai, tai užfiksuojama raštu ir teismo pareigūnas nurodo įteikimo veiksmo rezultatą. Jeigu dokumentas gali būti įteiktas pačiam adresatui, registruojant įteikimą adresatas turi pasirašyti arba nurodyti, kad atsisako priimti siuntą, taip pat pažymima, kad siunta laikoma įteikta (žr. 7.4 klausimą; Civilinio proceso įstatymo 161 straipsnio 3 dalis).

Pagal Civilinio proceso įstatymo 161 straipsnio 3 dalį, jeigu adresas, kuriuo mėginama įteikti dokumentą, pagal savivaldybės adresų registrą, mokesčių tikslais renkamus duomenis arba pagal bet kurį kitą oficialų registrą ar viešus prekybos asociacijos duomenis yra adresato namų adresas, jo gyvenamosios vietos ar atsakovui nuomojamų patalpų adresas, ir adresato jose nerandama, dokumentas užantspauduotame voke gali būti įteiktas bet kuriam adresato darbuotojui ar kartu su adresatu šiuo adresu gyvenančiam šeimos nariui ar asmeniui, vyresniam nei 14 m., arba asmeniui, kuris rūpinasi šiuo adresu esančiu pastatu (jei toks asmuo yra), ir tokiu atveju įteikėjas privalo informuoti gavėją, kad jis privalo perduoti sprendimo ar šaukimo kopiją asmeniui, kuriam šis sprendimas ar šaukimas yra skirtas, arba pranešti jam, kad toks dokumentas yra, jeigu jis žino, kur adresatas yra, ir bet kuriuo atveju privalo įspėti gavėją apie jo atsakomybę saugoti adresato duomenis.

Jeigu dokumentas adresuotas adresato nuolatinės darbo vietos adresu ir adresato ten nerandama, jis įteikiamas asmeniui, kuris pareiškia, kad pažįsta adresatą, o jeigu yra skyrius, atsakingas už dokumentų ar daiktų priėmimą, už šį skyrių atsakingam asmeniui, ir tokiu atveju įteikėjas privalo gavėjui pranešti pirmesniame punkte nurodytą informaciją.

Į įteikimo protokolą įrašoma dokumento adresato vardas ir pavardė, data ir laikas, kai adresato buvo ieškoma, bet nerasta namie, taip pat sprendimo ar šaukimo kopiją gavusio asmens vardas ir pavardė bei jo santykis su adresatu, ir šitaip įteiktas dokumentas visiškai galioja.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Jeigu dokumentai įteikiami ne pagal įstatymą, įteikimas negalioja, nes atitinkamas asmuo gali netekti tinkamų gynybos priemonių (Civilinio proceso įstatymo 266 straipsnio 1 punktas). Vis dėlto jeigu asmuo, kuriam buvo pranešta apie pareigą atvykti, kuris gavo šaukimą ar prašymą atvykti, nepaisant pažeidimo, sužino apie bylą ir pirmą kartą atvykęs į teismą nepareiškia, kad įteikimas negalioja, nuo tada laikoma, kad užprotokoluotas įrašas visapusiškai galioja ir yra parengtas pagal įstatymą (Civilinio proceso įstatymo 266 straipsnio 2 punktas).

Įteikiamo dokumento kalbos klausimu, remiantis ESTT praktika – Sprendimu Henderson, C-354/15, prie visų pranešimų turi būti pridedamas vertimas į atsakovo suprantamą kalbą arba į prašomosios valstybės narės oficialiąją kalbą, arba, jei toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, į tos vietos, kurioje turi būti įteikiamas dokumentas, oficialiąją kalbą arba vieną iš oficialiųjų kalbų. Tokiais atvejais, jeigu atsakovui neperduodamas standartinis Reglamento (ES) 2020/1784 L formoje išdėstytas šablonas, tokie pranešimai turi būti ištaisomi pagal tą reglamentą pateikiant suinteresuotajai šaliai to reglamento I priede išdėstytą standartinę formą (L formą).

11 Jei adresatas atsisako priimti dokumentą remdamasis vartojama kalba (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 12 straipsnis), o teismas ar institucija, vykdantys teismo procesą, patikrinę nusprendžia, kad tas atsisakymas nebuvo pagrįstas, ar yra speciali teisių gynimo priemonė šiam sprendimui užginčyti?

Kaip ir pagal Reglamentą (ES) 2020/1784, informacijos apie adresatus pateikimas dar labiau patobulinamas, nes jie gali atsisakyti priimti dokumentą, jeigu jis nėra rašytinis arba prie jo nepridedamas vertimas į adresato suprantamą kalbą, oficialią valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kalbą, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialiosios kalbos, į bet kurią iš tos vietos, kurioje turi būti įteikiamas dokumentas, oficialiųjų kalbų.

Jeigu adresatas atsisako dokumento, šį trūkumą galima ištaisyti iš naujo įteikiant dokumentą kartu su vertimu (12 straipsnio 5 dalis). Jeigu atsisakymas priimti dokumentą yra nepagrįstas, nes adresatas moka kalbą, kuria dokumentas yra parengtas, kai veiksmingai pasinaudojama teise atsisakyti priimti dokumentą, bylą nagrinėjantis teismas gali patikrinti, ar atsisakymas priimti dokumentą yra pagrįstas, ir reikiamais atvejais taikyti savo nacionalinėje teisėje numatytas pasekmes (2016 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo nutartis byloje Alta Realitat, C‑384/14).

12 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)? Ar yra skirtumas tais atvejais, kai dokumentas turi būti įteiktas pagal nacionalinę teisę ir kai prašymas įteikti dokumentą pateikiamas iš kitos valstybės narės? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 15 straipsnį, susijusį su dokumento įteikimu iš kitos valstybės narės

Jeigu dokumentus įteikia teismas, Teismų administracijos biuras arba Bendrasis procesinių dokumentų įteikimo centras, įteikimo išlaidas padengia atitinkama teismo įstaiga, o dokumentus prašantis įteikti asmuo jokio mokesčio nemoka.