Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Įteikimas – tai dokumento perdavimas adresatui teisės aktuose nustatyta forma ir patvirtinant raštu, kad asmuo susipažintų su dokumentu.

Įteikimas – tai teisinis veiksmas, kurį teismas įpareigoja atlikti vykstant teismo procesui ir kuris atliekamas ex officio (Austrijos civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung, ZPO) 87 straipsnis). Įteikimas turi būti oficialiai patvirtintas, kad būtų galima patikrinti, kada dokumentai įteikti ir kam. Tam tikros procesinės pasekmės atsiranda tik jeigu yra įrodymų, kad dokumentai tinkamai įteikti.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Paprastai visi teismo sprendimai (pvz., šaukimai į teismą, nutartys ir sprendimai) ir visi šalies pateikti prašymai (pvz., ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, apeliacinis skundas), ir kiti (taip pat) priešingai šaliai skirti pareiškimas turi būti įteikti oficialiai.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Dokumentų įteikimą ir įteikimo būdą nurodo sprendimą priimanti įstaiga (teisėjas, teismo pareigūnas). Šis nurodymas vadinamas įteikimo dekretu (vok. Zustellverfügung), kurį sprendimą priimanti institucija pateikia ant įteiktino dokumento originalo. Patį įteikimo procesą įgyvendina siuntų tarnyba. Paprastai tai būna pašto tarnyba, tačiau kartais tai gali būti ir kitas universaliųjų paslaugų teikėjas. Dėl elektroninių dokumentų įteikimo teismuose žr. 6 klausimą.

4 Adreso nustatymas

4.1 Ar prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti įteiktinų dokumentų adresato buvimo vietą, jei nurodytas adresas neteisingas? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 2 dalies c punktą

Iš esmės – ne. Tačiau, atsižvelgiant į prieinamus žmogiškuosius išteklius, paprastos užklausos, pvz., registro užklausa, yra galimos (daugiau informacijos pateikta 4.3 klausime).

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

Taip. Bet kuris asmuo, įskaitant užsienio valdžios instituciją, gali kreiptis į Austrijos registravimo institucijas (savivaldybę, savivaldybės institucijas, savivaldybės apylinkių tarnybas (vok. Gemeindeamt, Magistrat, Magistrats Bezirksamt)) prašydamas registracijos informacijos apie pagrindinę fizinio asmens gyvenamąją vietą. Registracijos duomenys saugomi centriniame gyventojų registre (vok. Zentrales Melderegister, ZMR). Tai yra viešas registras, kuriame pateikiami visų Austrijoje registruotų asmenų vardai ir pavardės, taip pat duomenys apie jų pagrindinę gyvenamąją vietą ir, kai taikoma, antrinę (-es) gyvenamąją (-es) vietą (-as). Gyvenamosios vietos Austrijoje registracija arba išregistravimas yra privalomas.

Norint pateikti registro užklausą, būtina turėti bent tokius duomenis apie ieškomą asmenį: vardą ir pavardę, taip pat papildomą požymį, iš kurio būtų galima aiškiai nustatyti asmens tapatybę (pvz., gimimo data, gimimo vieta, pilietybė ar ankstesnis adresas).

Papildoma informacija apie registro užklausos pateikimą galima rasti svetainės http://www.help.gv.at skiltyje dokumentai ir teisinė informacija (vok. Dokumente und Recht) / asmens duomenys registracijos informacija (vok. Personen-Meldeauskunft).

4.3 Kokios rūšies pagalbą teikiant užklausas iš kitų valstybių narių dėl adreso nustatymo šios valstybės narės valdžios institucijos teikia pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį

Gavėjų adresus Austrijos Respublikoje galima rasti taip (reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktas):

Centrinis gyventojų registras (vok. Zentrale Melderegister, toliau – registras) yra Austrijos federalinėje vidaus reikalų ministerijoje. Tai viešas registras, kuriame pateikiami duomenys apie visus asmenis, kurių registruotoji pagrindinė gyvenamoji vieta ir, kai taikytina, jų antra gyvenamoji (-osios) vieta (-os) yra Austrijoje. Registre saugomi duomenys apie asmenų tapatybę (pvz., vardas ir pavardė, lytis, gimimo data, numeris registre, pilietybė ir pan.) ir gyvenamosios vietos duomenys. Gyvenamosios vietos Austrijoje registracija arba išregistravimas yra privalomas.

Įrašus registre daro įvairios Austrijos miestų ir savivaldybių registravimo institucijos, civilinės metrikacijos įstaigos ir pilietybės tarnybos. Su juo internete gali susipažinti visos institucijos (pvz., apygardų institucijos, policijos įstaigos). Gavę prašymą, Austrijos vidaus reikalų ministerijos patikrinti bankai, draudimo bendrovės, teisininkai, notarai ir kt. taip pat turi tiesioginę prieigą.

Bet kuris asmuo gali registracijos institucijų prašyti (už užmokestį) registracijos informacijos apie asmens pagrindinę gyvenamąją vietą.

Kad nustatytų fizinio asmens buvimo vietą, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali gauti informaciją apie registruotus asmenis iš registro prašydami informacijos apie asmens pagrindinę gyvenamąją vietą. Informacijos apie gimimo duomenis gali prašyti tik asmenys, turintys vykdomąjį raštą dėl prašomo (-ų) perduoti (-ų) asmens (-ų).

Paprastai pateikiama tik informacija apie asmens pagrindinę gyvenamąją vietą. Jei asmuo, kurio duomenų prašoma, neturi faktinės pagrindinės gyvenamosios vietos, pateikiama informacija apie jo paskutinę išregistruotą pagrindinę gyvenamąją vietą.

Registracijos informacija gali būti gaunama su sąlyga, kad asmuo, kurio duomenis prašoma pateikti, yra individualiai atskirtas pagal tam tikras savybes, t. y. kad pateikta informacija negali būti susijusi su daugiau nei vienu asmeniu. Norint gauti informacijos, reikia nurodyti prašomo perduoti asmens vardą ir pavardę ir bent vieną papildomą savybę (pvz., gimimo datą, gimimo vietą, pilietybę arba ankstesnį adresą), kad būtų galima galutinai nustatyti asmens tapatybę.

Kompetentinga institucija yra registravimo institucija, t. y. savivaldybės institucija; savo chartijas turinčiuose miestuose tai yra miesto taryba, o Vienoje – savivaldybės rajono biuras.

Prašymai pateikti registracijos informaciją gali būti pateikiami neoficialiai asmeniškai, paštu arba internetu.

Registracijos informacijos galima prašyti internetu registro svetainėje arba per svetainę oesterreich.gv.at. Būtina turėti aktyvintą piliečio kortelę ir elektroninio mokėjimo priemonę. Prašoma informacija pateikiama, kai tik sumokamas administravimo mokestis. Dabartinis 3,30 EUR administravimo mokestis mokamas, net jei atlikus paiešką negaunama aiškių rezultatų.

Norint gauti registracijos informaciją, reikia oficialaus nuotraukos identifikatoriaus. Rašytinių prašymų atveju būtina pateikti oficialaus dokumento originalą arba kopiją, kurios autentiškumą patvirtino notaras arba teismas.

Už prašymus raštu imamas 14,30 EUR mokestis. Vietos gyventojų registro užklausos kainuoja 2,10 EUR, o centrinio gyventojų registro užklausos – 3,30 EUR.

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 7 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Iš esmės dokumentus įteikia pristatymų tarnyba, t. y. pašto tarnyba, kuris nors kitas universaliųjų paslaugų teikėjas (žr. pirmiau 3 klausimą) arba teismo pareigūnai (ZPO 88 straipsnis).

Tačiau yra ir tokios alternatyvios įteikimo procedūros:

įteikimas viešai paskelbiant pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 25 straipsnį ir Austrijos civilinio proceso kodekso 115 straipsnį;

jeigu įteikimo vieta nežinoma arba dokumentai turi būti įteikiami keliems asmenims, kurie nėra žinomi institucijoms ir kuriems nebuvo paskirtas įgaliotasis gavėjas, dokumentus galima įteikti prie edikto bylos (vok. Ediktsdatei) (galima pasižiūrėti apsilankius adresu http://www.justiz.gv.at/ ir pasirinkus E-Government / Ediktsdatei) pridedant pranešimą, kad įteiktinas dokumentas pateiktas tame teisme. Pranešime taip pat turi būti nurodyta trumpa informacija apie įteiktino dokumento turinį, bylą nagrinėjančio teismo pavadinimą, ginčijamą klausimą ar dokumento atsiėmimo galimybes, taip pat informacija apie šio pranešimo teisines pasekmes. Dokumentai laikomi įteiktais iš karto po to, kai pranešimas pridedamas prie edikto bylos.

Įteikimas per teismo paskirtą administratorių (Austrijos civilinio proceso kodekso 116–118 straipsniai):

jeigu vienintelis būdas įteikti dokumentą yra viešai jį paskelbti (pridėjimas prie įsakymo bylos), teismas paprašytas arba savo iniciatyva turi paskirti administratorių, jeigu atitinkamam (-iems) asmeniui (-ims) paprastai tektų imtis teisinių veiksmų siekiant apginti savo teises, atsižvelgiant į jam (jiems) įteiktiną dokumentą, ypač jei įteiktiname dokumente yra šiam (-iems) asmeniui (-ims) skirtas šaukimas į teismą. Apie administratoriaus paskyrimą būtina paskelbti edikto byloje (Austrijos civilinio proceso kodekso 117 straipsnis). Iš karto po to ir kai dokumentas perduodamas administratoriui, jis laikomas įteiktu (Austrijos civilinio proceso kodekso 118 straipsnis)..

Dėl elektroninių dokumentų įteikimo teismuose žr. 6 klausimą.

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumentų įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

6.1 Kokio tipo elektroninis įteikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 1 dalį, gali būti naudojamas šioje valstybėje narėje, kai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą adresą dokumentams įteikti kitoje valstybėje narėje?

Žr. atsakymą į 6.2 klausimą.

6.2 Ar ši valstybė narė pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį nustatė papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimą elektroniniu paštu, nurodytą to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį

Teismai gali naudotis Austrijos e. teisingumo (vok. Elektronischer Rechtsverkehr (ERV)) sistema, kad šalims ar jų atstovams įteiktų dokumentus elektroniniu būdu. Tai toks perdavimo nustatytiesiems naudotojams būdas, kai yra laikomasi tikslių techninių taisyklių. ERV iš esmės gali naudotis visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nors jai reikalinga speciali programinė įranga ir iš esmės – tarpininkaujanti agentūra.

Jeigu dokumentų neįmanoma įteikti per ERV, jie gali būti įteikiami elektroninėmis priemonėmis per dokumentų įteikimo administracinį departamentą pagal Dokumentų įteikimo įstatymo 3 dalį (vok. Zustellgesetz, 28 ir paskesni straipsniai).

Asmenys, įpareigoti naudotis Austrijos ERV (bet ne kitomis elektroninio įteikimo sistemomis), yra: advokatai (vok. Rechtsanwältinnen und Rechtsanwälte), kiti asmenys, įgalioti atstovauti kaltinamajam baudžiamajame procese (vok. Verteidigerinnen und Verteidiger in Strafsachen), notarai (vok. Notarinnen und Notare), kredito ir finansų įstaigos (Bankų įstatymo (BWG) 1 straipsnio 1 ir 2 dalys), įmonės, patenkančios į 2016 m. Draudimo priežiūros įstatymo (VAG 2016) 1 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7 ir 8 punktų taikymo sritį, socialinio draudimo įstaigos (Bendrojo socialinio draudimo akto (ASVG) 23–25 straipsniai, Savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo akto (GSVG) 15 straipsnis, Ūkininkų socialinio draudimo įstatymo (BSVG) 13 straipsnis, Valstybės tarnautojų sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimo įstatymo (B-KUVG) 9 straipsnis ir Notariato draudimo įstatymo (NVG, 1972) 4 straipsnis, pensijų įstaigos (ASVG 479 straipsnis), statybos darbuotojų atostogų ir išeitinių išmokų fondas (Statybos darbuotojų atostogų ir išeitinių išmokų įstatymo (BUAG) 14 straipsnis), Farmacijos darbuotojų darbo užmokesčio fondas (2002 m. Darbo užmokesčio fondo įstatymo 1 skirsnis), Nemokumo nenumatytų atvejų fondas (Nemokumo nenumatytų atvejų finansavimo įstatymas (IESG) 13 straipsnis) ir IEF „Service GmbH“ (IEF įstatymo (IEFG) 1 straipsnis), Austrijos socialinio draudimo institucijų konfederacija (ASVG 31 straipsnis), finansinių nusikaltimų prokuroras (vok. Finanzprokuratur, atstovaujantis valstybei tam tikrų rūšių bylose) (Finansinio prokuroro įstatymo (ProkG) 1 straipsnis), advokatų asociacijos (vok. Rechtsanwaltskammern), ekspertai ir vertėjai žodžiu (Teismų organizavimo įstatymo (GOG) 89c straipsnio 5a dalis).

Pagal Austrijos teisę elektroninis įteikimas el. paštu neleidžiamas.

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Pakaitinis įteikimas

Jeigu įteikiančiam asmeniui pagal įstatymą aiškiai draudžiama įteikti dokumentą pakaitiniam gavėjui, procedūra vadinama asmeniniu įteikimu, kai dokumentai turi būti perduoti asmeniškai tam asmeniui, kuriam jie įteikiami. Tai taikoma tik išimtiniais atvejais.

Visais kitais atvejais pakaitinis įteikimas leidžiamas. Tai reiškia, kad jeigu adresato pristatymo vietoje nerandama, dokumentus iš esmės galima pristatyti bet kuriam toje pat pristatymo vietoje kaip ir adresatas gyvenančiam suaugusiajam ar bet kuriam adresato darbuotojui ar darbdaviui, sutinkančiam priimti dokumentus (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Teisės aktuose šis asmuo vadinamas pakaitiniu gavėju (vok. Ersatzempfänger).

Tačiau pakaitinis įteikimas leidžiamas tik jeigu įteikėjas turi pagrindą manyti, kad adresatas paprastai būna pristatymo vietoje.

Pagal Austrijos civilinio proceso kodekso 103 straipsnį asmuo negali būti pakaitinis gavėjas, jeigu yra priešinga teisinio ginčo su adresatu šalis.

Pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį pakaitinis įteikimas nelaikomas įvykdytu, jeigu adresatas negalėjo laiku sužinoti apie įteiktus dokumentus, nes jo nebuvo pristatymo vietoje (pvz., nes jis buvo išvykęs, ligoninėje ar kalinamas). Tačiau įteikimas įsigalioja kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą.

Atidavimas saugoti

Jeigu pristatymo vietoje dokumento įteikti negalima (adresato arba pakaitinio gavėjo nerandama), o įteikėjas turi pagrindą manyti, kad adresatas paprastai būna pristatymo vietoje, tuomet, jeigu dokumentą pristato pristatymo tarnyba, ji dokumentą atiduoda saugoti atsakingame savo tarnybos biure, o kitais atvejais – atsakingoje savivaldybės tarnyboje ar institucijoje, jei ji yra toje pačioje savivaldybėje (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnis).

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Daugiau informacijos žr. 7.1 ir 7.3 klausimus.

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Adresatą reikia informuoti, kad dokumentai pristatyti, palikus pristatymo pranešimą (paliekamą pašto dėžutėje ar ant įėjimo durų). Pranešime turi būti nurodyta, kur dokumentai atiduoti saugoti, atsiėmimo laikotarpio pradžia ir pabaiga ir atidavimo saugoti pasekmės (Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Pagal Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį atsiėmimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai dokumentas pirmą kartą paliekamas atsiimti, ir šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei 2 savaitės. Atiduotas saugoti dokumentas laikomas įteiktu pirmą šio laikotarpio dieną (tariamas įteikimas). Tačiau tai netaikoma, jei adresatas negalėjo laiku sužinoti apie įteikiamus dokumentus, nes jo nebuvo pristatymo vietoje. Tačiau net ir tokiu atveju Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įteikimas laikomas įsigaliojusiu kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą per atsiėmimo laikotarpį, kai jis galėjo atsiimti atiduotą saugoti dokumentą. Jeigu atiduotas saugoti dokumentas neatsiimamas (tačiau tai niekaip nekeičia įteikimo įsigaliojimo dėl dokumento atidavimo saugoti), pasibaigus atsiėmimo laikotarpiui jis turi būti grąžinamas jį išsiuntusiam teismui.

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Jei tame pačiame namų ūkyje gyvenantis adresatas ar pakaitinis adresatas be jokios pagrįstos teisinės priežasties atsisako priimti dokumentą, jis turi būti paliekamas pristatymo vietoje, o jeigu tai neįmanoma – atiduotas saugoti be jokio rašytinio pranešimo. Jeigu dokumentas paliekamas ar atiduodamas saugoti, įteikimas įsigalioja (Austrijos duomenų įteikimo įstatymo 20 straipsnis).

8 Įteikimas paštu iš užsienio (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis nacionalinių pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Dokumentai paštu įteikiami pagal Pasaulinės pašto sąjungos konvenciją kartu su tarptautiniu gavimo patvirtinimu. Dokumentas turi būti pristatytas adresatui, o jeigu tai neįmanoma – kitam asmeniui, įgaliotam jį gauti pagal pristatymo šalies teisę (pvz., įgaliotasis gavėjas, pakaitinis gavėjas). Austrijoje taikytinos Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 16 straipsnio nuostatos dėl pakaitinių gavėjų (žr. 7.1 klausimą).

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Klausimas, ar dokumentą galima palikti, o jei taip, tai kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, reglamentuojamas dokumento pristatymo šalies teisės aktais. Pagal atitinkamas Austrijos teisės nuostatas dokumentas gali būti paliekamas tik jeigu yra įvykdomos būtinosios sąlygos (žr. 7 klausimą).

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Žr. 7.3 klausimą.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Taip. Pristatymo kurjeris turi patvirtinti, kad dokumentas įteiktas, surašydamas pristatymo įrodymą (pristatymo patvirtinimą, gavimo patvirtinimą). Dokumentą pristatantis asmuo turi patvirtinti įteikimą pasirašydamas pristatymo įrodymą, įrašydamas datą, o jei jis nėra tikrasis adresatas, nurodydamas santykį su tikruoju adresatu. Jeigu pristatomą siuntą priimantis asmuo atsisako pateikti patvirtinimą, pristatymo kurjeris turi tai pažymėti pristatymo įrodyme, nurodyti datą ir, jei taikytina, kaip pristatomą siuntą priimantis asmuo yra susijęs su adresatu. Pristatymo įrodymas turi būti nedelsiant grąžintas siuntėjui.

Vietoj pristatymo įrodymo galima siųsti jo elektroninę kopiją arba pristatymo įrodyme nurodytus duomenis, jeigu institucija ant pristatymo įrodymo nenurodė, kad to daryti neleidžiama. Pristatymo įrodymo originalą reikia saugoti bent penkerius metus nuo pristatymo ir nedelsiant jį nusiųsti institucijai, jei ji to prašo.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Nors įteikimas, atliktas nesilaikant teisės aktų nuostatų, negalioja, šią padėtį galima ištaisyti. Pirma, jeigu įteikimo procedūra atlikta netinkamai, pagal pagrindinę Austrijos dokumentų įteikimo įstatymo 7 straipsnio taisyklę dokumentai vis vien laikomi įteiktais tada, kai adresatas faktiškai gauna dokumentą. Jeigu yra paskirtas įgaliotasis gavėjas, šis asmuo turi būti įvardytas kaip adresatas, kitaip įteikimas įsigalios tik tada, kai dokumentą faktiškai gaus įgaliotasis gavėjas. Be to, Dokumentų įteikimo įstatyme (16 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio 3 dalis) nustatytos specialiosios taisyklės dėl dokumentų įteikimo trūkumų ištaisymo tokiais atvejais: kai adresatas negali laiku sužinoti apie įteikiamus dokumentus, nes jo nėra pristatymo vietoje, kai pakaitinis įteikimas negalioja ar kai dokumentai atiduodami saugoti. Trūkumas ištaisomas kitą dieną po adresato grįžimo į pristatymo vietą, tačiau jeigu dokumentas atiduodamas saugoti, svarbiausia yra tai, kad adresatas turi grįžti per jo atsiėmimo laikotarpį ir galėti kitą dieną atsiimti atiduotą saugoti dokumentą. Nors terminas negaliojančio pakaitinio įteikimo trūkumams ištaisyti nenustatytas, jeigu negalioja įteikimas atiduodant saugoti dokumentus, padėties nebegalima ištaisyti, jeigu adresatas grįžta jau pasibaigus atsiėmimo laikotarpiui. Jeigu adresatas grįžta pakankamai anksti ir gali atsiimti pristatytus dokumentus pačią pirmą atsiėmimo laikotarpio dieną, dokumentai laikomi įteiktais šią dieną, nes visas atsiėmimo laikotarpis dar nepasibaigęs. Jeigu adresatas grįžta vėliau, įteikimas atiduodant dokumentą saugoti įsigalioja tik kitą dieną po adresato grįžimo; gavėjui visada turi būti leidžiama pasinaudoti visais laikotarpiais, kurie pradedami skaičiuoti nuo dokumentų įteikimo, visų pirma apskundimo laikotarpiais.

11 Jei adresatas atsisako priimti dokumentą remdamasis vartojama kalba (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 12 straipsnis), o teismas ar institucija, vykdantys teismo procesą, patikrinę nusprendžia, kad tas atsisakymas nebuvo pagrįstas, ar yra speciali teisių gynimo priemonė šiam sprendimui užginčyti?

Teisė apskųsti atitinkamą teismo sprendimą.

12 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)? Ar yra skirtumas tais atvejais, kai dokumentas turi būti įteiktas pagal nacionalinę teisę ir kai prašymas įteikti dokumentą pateikiamas iš kitos valstybės narės? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 15 straipsnį, susijusį su dokumento įteikimu iš kitos valstybės narės

Mokesčiai netaikomi.