Dokumentų įteikimas. Oficialus teisinių dokumentų perdavimas

1 Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „dokumentų įteikimas“? Kodėl dokumentų įteikimui taikomos specialios taisyklės?

Teismo dokumento įteikimas (lat. izsniegšana) reiškia dokumento pristatymą laiku gavėjui, kad gavėjas galėtų pasinaudoti savo teisėmis ir jas ginti. Civilinio proceso įstatyme (lat. Civilprocesa likums) numatyti keli skirtingi dokumentų įteikimo būdai – registruotu laišku, elektroniniu paštu, per antstolį (tiesu izpildītājs) ir kurjerį (ziņnesis). Laikoma, kad teismo dokumentas buvo įteiktas, jeigu jis buvo pristatytas laikantis teisės aktuose nustatytų oficialių reikalavimų, o pristatymas registruojamas tam tikslui nustatyta forma.

2 Kokie dokumentai turi būti įteikiami oficialiai?

Teismo dokumentai, parengti pagal Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, yra teismo sprendimai, nutartys, pranešimai, šaukimai, prašymai, pateikti tam tikrų rūšių bylose, paprastieji skundai, kasaciniai skundai, patvirtintos rašytinių pareiškimų kopijos ir visi dokumentai, parengti ir teismui pateikti bylos šalių, kuriuos kitoms šalims įteikia pats teismas.

3 Kas yra atsakingas už dokumento įteikimą?

Dokumentą iš kitos šalies Latvijoje įteikia antstolis.

Centrinė įstaiga yra Latvijos prisiekusių antstolių taryba (lat. Zvērinātu tiesu izpildītāju padome).

Adresas: Lāčplēša iela 27-32, Riga, LV-1011, Latvija

Telefonas +371 67290005; faksas +371 62302503

E. paštas: documents@lzti.lv

Daugiau informacijos pateikiama adresu https://www.lzti.lv/service-foreign-documents/

4 Adreso nustatymas

Latvija pasirinko reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą mechanizmą, t. y. Europos e. teisingumo portale teikia išsamią informaciją apie tai, kaip rasti asmenų, kuriems turi būti įteikti dokumentai, adresus.

4.1 Ar prašymą įteikti dokumentus gavusi šios valstybės narės institucija savo iniciatyva mėgina nustatyti įteiktinų dokumentų adresato buvimo vietą, jei nurodytas adresas neteisingas? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 2 dalies c punktą

Latvijos kompetentingos institucijos adresų paieškų neatlieka. Latvijos valdžios institucijos savo iniciatyva neteikia prašymų pateikti informaciją apie adresus fizinių asmenų registrui tais atvejais, kai prašyme įteikti dokumentus nurodytas neteisingas adresas.

Pranešimą teikianti institucija arba prašančioji šalis yra atsakinga už adresato adreso nustatymą.

4.2 Ar užsienio šalių teisminės institucijos ir (arba) proceso šalys gali naudotis šios valstybės narės registrais arba paslaugomis, padedančiais nustatyti dabartinį asmens adresą? Jei taip, kokie tai registrai ar paslaugos ir kokios procedūros reikia laikytis? Ar imamas mokestis (jei taip – kokios dydžio)?

1. Norint rasti fizinio asmens adresą, galima pateikti oficialų prašymą Pilietybės ir migracijos reikalų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, kuri tvarko fizinių asmenų registrą. Prašyme išduoti fizinių asmenų registro išrašą ((lat. par izziņas sniegšanu no Fizisko personu reģistra) turėtų būti nurodyta, kodėl duomenys reikalingi, kad duomenų valdytojai galėtų nuspręsti, ar yra tinkamas pagrindas pateikti tokią informaciją.

2. Įmonės adresą galima gauti nemokamai, remiantis Įmonių registro informacija Visi komercinio registro įrašai nemokamai skelbiami informacinėje svetainėje, taip užtikrinant pirminį jų prieinamumą visuomenei internete.

4.3 Kokios rūšies pagalbą teikiant užklausas iš kitų valstybių narių dėl adreso nustatymo šios valstybės narės valdžios institucijos teikia pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 7 straipsnio 1 dalį

Latvijos prisiekusių antstolių taryba neatlieka adresų paieškų (t. y. atsakovų paieškos).

5 Koks yra įprastas dokumentų įteikimo būdas? Ar yra kitokių dokumentų įteikimo būdų (išskyrus 7 punkte nurodytą pakaitinį įteikimą)?

Dokumentą įteikia antstolis, kuris kreipiasi į adresatą.

6 Ar civilinėse bylose leidžiama dokumentus įteikti elektroniniu būdu (teisminius arba neteisminius dokumentus įteikti nuotolinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, pvz., e. paštu, saugiomis internetinėmis programomis, faksu, tekstinėmis žinutėmis ir kt.)? Jei taip, kokio pobūdžio bylose šie būdai yra numatyti? Ar yra šio dokumentų įteikimo būdo naudojimo arba prieigos prie jo apribojimų, kurie priklauso nuo to, kas yra adresatas (t. y., ar tai profesionalus teisininkas, juridinis asmuo, įmonė ar kitas verslo subjektas ir pan.)?

Teismo dokumentai siunčiami elektroniniu būdu, įprastu paštu arba per kurjerį. Teismo dokumentai siunčiami elektroniniu būdu tokia tvarka:

1) internetu, jeigu adresatas pranešė teismui, jog sutinka, kad ryšiai su teismu būtų palaikomi internetu;

2) adresato nurodytu e. pašto adresu, jeigu adresatas pranešė teismui, jog sutinka, kad ryšiai su teismu būtų palaikomi e. paštu;

3) adresato oficialiu elektroniniu adresu.

Jeigu teismo dokumentų fiziniam asmeniui elektroniniu būdu pagal šią procedūrą perduoti neįmanoma, jie siunčiami į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir, jei deklaracijoje nurodytas papildomas adresas, tuo papildomu adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo yra nurodęs kitą adresą ryšiams su teismu palaikyti.

Jeigu atsakovas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir nėra nurodęs kito adreso ryšiams su teismu palaikyti, teismo dokumentai įteikiami bylos šalies nurodytu atsakovo adresu, jei jis žinomas. Teismo dokumentai taip pat gali būti siunčiami į asmens darbo vietą.

Jeigu teismo dokumentų juridiniam asmeniui elektroniniu būdu pagal šią procedūrą perduoti neįmanoma, jie siunčiami į jo registruotą buveinę.

Teismo dokumentai, kuriuos įteikia kurjeris arba proceso šalis, adresatui įteikiami asmeniškai, pasirašytinai.

Teisės aktuose gali būti numatytas tam tikrų teismo dokumentų perdavimas registruotu paštu arba kitomis pristatymo ar įteikimo priemonėmis.

6.1 Kokio tipo elektroninis įteikimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 1 dalį, gali būti naudojamas šioje valstybėje narėje, kai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai asmeniui, turinčiam žinomą adresą dokumentams įteikti kitoje valstybėje narėje?

Galima naudotis abiem reglamento 19 straipsnio 1 dalyje nurodytomis įteikimo formomis, t. y. elektroniniu būdu perduoti teismo dokumentus tokia tvarka:

1) internetu, jeigu adresatas pranešė teismui, jog sutinka, kad ryšiai su teismu būtų palaikomi internetu;

2) adresato nurodytu e. pašto adresu, jeigu adresatas pranešė teismui, jog sutinka, kad ryšiai su teismu būtų palaikomi e. paštu;

3) adresato oficialiu elektroniniu adresu.

6.2 Ar ši valstybė narė pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį nustatė papildomas sąlygas, kuriomis ji leis naudoti elektroninį įteikimą elektroniniu paštu, nurodytą to reglamento 19 straipsnio 1 dalies b punkte? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 19 straipsnio 2 dalį

Jokių papildomų sąlygų nenustatyta.

7 Pakaitinis įteikimas

7.1 Ar šios valstybės narės įstatymais leidžiama dokumentus įteikti kitais būdais, kai adresatui jų įteikti neįmanoma (pvz., namų adresu arba antstolių biurui siunčiamas pranešimas, įteikimas paštu arba viešas skelbimas spaudoje)?

Pagal Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 8 dalį, jeigu teisinius dokumentus pristatantis asmuo asmeniškai nesusitinka su adresatu, jis įteikia dokumentus bet kuriam su tuo asmeniu gyvenančiam suaugusiam šeimos nariui. Jeigu dokumentus pristatantis asmuo darbo vietoje asmeniškai nesusitinka su adresatu, jis palieka dokumentus administracijai, kad ji dokumentus perduotų adresatui. Minėtais atvejais dokumentus priimantis asmuo privalo nurodyti savo vardą ir pavardę, įteikimo laiką ir datą, ryšį su adresatu arba savo pareigas ir turi nedelsdamas perduoti dokumentus adresatui.

Civilinio proceso įstatymo 59 straipsnis. Teismo šaukimas viešai paskelbiant

1) Jeigu atsakovo adreso nepavyko nustatyti pagal Civilinio proceso įstatymo 54.1 straipsnį arba jeigu dokumentų nebuvo galima pristatyti tuo adresu, kurį šalis nurodė pagal šio įstatymo 54.1 straipsnio 1 dalį, arba jeigu dokumentų nepavyko pristatyti pagal šio įstatymo 56.2 straipsnį, atsakovas gali būti šaukiamas į teismą viešai paskelbiant šaukimą Oficialiajame leidinyje [lat. Latvijas Vēstnesis].

2. Nepaisant to, kad pranešimas paskelbiamas Oficialiajame leidinyje, ieškovai turi teisę savo sąskaita paskelbti teismo šaukimą kituose laikraščiuose.

3. Laikraštyje paskelbto teismo šaukimo tekstas turi atitikti teismo šaukimo turinį.

4. Teismas gali išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nuo teismo šaukimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos praėjo ne mažiau kaip vienas mėnuo.

5. Šaukimas atsakovui į teismą ne tik paskelbiamas Oficialiajame leidinyje, bet ir įteikiamas atsakovo nekilnojamojo turto buvimo vietoje, jeigu ieškovas ją nurodė.

7.2 Jei dokumentai įteikiami kitais būdais, kada jie laikomi įteiktais?

Civilinio proceso įstatymo 56.¹ straipsnis. Teismo dokumentų pristatymo ir įteikimo data

1) Jeigu teismo dokumentai buvo pristatyti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus jo 9 dalyje nurodytą atvejį, laikoma, kad asmeniui buvo pranešta apie teismo posėdžio ar procesinio veiksmo laiką ir vietą ar atitinkamo dokumento turinį, o teismo dokumentai laikomi įteiktais:

1) tą dieną, kurią adresatas ar kitas asmuo juos priėmė pagal Civilinio proceso įstatymo 56 straipsnio 3, 7 ar 8 dalis;

2) tą dieną, kurią atitinkamas asmuo atsisakė juos priimti (įstatymo 57 straipsnis);

3) jeigu dokumentai buvo siunčiami paštu – septintą dieną nuo išsiuntimo dienos;

4) jei dokumentai buvo siunčiami elektroniniu būdu – trečią dieną nuo išsiuntimo dienos.

2. Tai, kad teismo dokumentai buvo pristatyti fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, deklaracijoje nurodytu papildomu adresu, fizinio asmens nurodytu adresu ryšiams su teismu palaikyti arba juridinio asmens registruotos buveinės adresu, ir tai, kad iš pašto skyriaus gaunamas pranešimas apie įteikimą arba grąžinami dokumentai, savaime neturi įtakos tam, kad apie dokumentus buvo pranešta. Adresatas gali paneigti prezumpciją, kad dokumentai buvo įteikti septintą dieną nuo išsiuntimo dienos, jei jie išsiųsti paštu, arba trečią dieną nuo išsiuntimo elektroniniu būdu dienos, nurodydamas objektyvias nuo jo nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo gauti dokumentų nurodytu adresu.

7.3 Jeigu dokumentai įteikiami juos paliekant tam tikroje vietoje (pvz., pašte), kaip apie tai pranešama adresatui?

Kai teismo dokumentas įteikiamas paliekant jį pašte, rašytinis pranešimas apie tai turi būti paliekamas gavėjo adresu arba juo siunčiamas. Jei tai neįmanoma, pranešimas pritvirtinamas prie gavėjo namų, verslo patalpų ar gyvenamosios vietos durų arba įteikiamas netoliese gyvenančiam asmeniui, kad jis jį pranešimą toliau perduotų gavėjui. Pranešime turi būti aiškiai nurodyta, kad deponuotą dokumentą išsiuntė teismas.

7.4 Kas atsitinka, jei adresatas atsisako priimti įteikiamus dokumentus? Ar dokumentai laikomi tinkamai įteiktais, jei atsisakymas juos priimti buvo neteisėtas?

Civilinio proceso įstatymo 57 straipsnis. Atsisakymo priimti teismo dokumentus pasekmės

1. Jeigu adresatas atsisako priimti teismo dokumentus, dokumentus pristatantis asmuo įrašo atitinkamą pastabą dokumente, nurodydamas atsisakymo priežastis, datą ir laiką.

2. Atsisakymas priimti teismo dokumentus netrukdo nagrinėti bylą.

8 Įteikimas paštu iš užsienio (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis)

8.1 Jeigu dokumentas adresatui šioje valstybėje narėje siunčiamas paštu iš užsienio ir turi būti įteikiamas su gavimo patvirtinimu (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnis), ar paštas turi dokumentą įteikti pačiam (pačiai) adresatui (-ei), ar, laikydamasis nacionalinių pašto pristatymo taisyklių, dokumentą gali įteikti kitam asmeniui tuo pačiu adresu?

Jei tai konkrečiai nurodyta, dokumentas gali būti įteikiamas teismų patalpose, pašaukiant adresatą ten atvykti.

Dokumentas gali būti įteikiamas paštu, jei jis siunčiamas registruotu paštu. Siunta įteikiama pašto skyriuje arba per pašto siuntų pristatymo darbuotojus, o asmuo, nurodytas kaip įteikiamo dokumento gavėjas, arba jo įgaliotas atstovas turi pasirašyti, kad gavo siuntą; taip pat turi būti pateiktas tapatybės nustatymo ir įgaliojimo įrodymas. Šia pašto paslauga besinaudojanti šalis taip pat gali nurodyti, kad siunta turi būti įteikta tik asmeniškai nurodytam asmeniui.

8.2 Kaip pagal šios valstybės narės pašto pristatymo taisykles galima įteikti dokumentus iš užsienio pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 18 straipsnį, jei pristatymo adresu nėra nei adresato, nei kito dokumentus priimti įgalioto asmens (jei tai leidžiama pagal nacionalines pašto pristatymo taisykles, žr. pirmiau)?

Jei dokumento registruotu paštu įteikti nepavyksta, nėra jokio kito būdo jį įteikti paštu.

8.3 Ar pašte yra numatytas tam tikras laikotarpis, per kurį galima atsiimti dokumentus, prieš juos išsiunčiant atgal kaip nepristatytus? Jei taip, kaip adresatui pranešama apie tai, kad jis iš pašto turi atsiimti laišką?

Registruotu paštu siunčiamo dokumento gavėjas informuojamas pranešimu, siunčiamu gavėjo namų adresu.

Adresatas, su sąlyga, kad pašto operatorius numato galimybę tam tikromis elektroninėmis priemonėmis informuoti jį apie pašto siuntos gavimą, turi teisę pašto operatoriaus nustatyta tvarka prašyti, kad jis tinkamu elektroniniu būdu informuotų adresatą apie pašto siuntos gavimą. Tokiu atveju adresatui neprivaloma popierine forma pristatyti rašytinio pranešimo apie gavimą.

Dokumentas laikomas pašto skyriuje 30 dienų nuo gavimo dienos. Gavėjas bent du kartus kviečiamas atsiimti siuntos iš pašto skyriaus.

9 Ar yra kokių nors rašytinių įrodymų, kad dokumentas buvo įteiktas?

Kai teismo dokumentas įteikiamas paštu, bylos medžiagoje įrašoma pastaba, kurioje nurodoma, kur ir kada dokumentas buvo įteiktas, o pašto siuntoje taip pat įrašoma pastaba apie tai.

10 Kas atsitinka, jeigu adresatas negauna dokumento arba dokumentas įteikiamas pažeidžiant įstatymą (pvz., dokumentas įteikiamas trečiajam asmeniui)? Ar toks dokumento įteikimas vis tiek gali būti laikomas galiojančiu (pvz., ar galima ištaisyti įstatymo pažeidimus), ar dokumentas turi būti įteikiamas iš naujo?

Teismas tiesiogiai arba per tarpininką – centrinę instituciją kreipiasi į atitinkamą užsienio šalį ir paprašo jos pateikti naują prašymą įteikti dokumentus remiantis adresato prašymu.

11 Jei adresatas atsisako priimti dokumentą remdamasis vartojama kalba (Reglamento dėl dokumentų įteikimo 12 straipsnis), o teismas ar institucija, vykdantys teismo procesą, patikrinę nusprendžia, kad tas atsisakymas nebuvo pagrįstas, ar yra speciali teisių gynimo priemonė šiam sprendimui užginčyti?

Teismas išnagrinėja atsakovo atsisakymą priimti dokumentą ir priima sprendimą dėl ieškinio esmės, savo motyvus išdėstydamas sprendime, kurį adresatas gali apskųsti bendrąja apskundimo tvarka.

12 Ar turiu mokėti už dokumento įteikimą (jei taip – kiek)? Ar yra skirtumas tais atvejais, kai dokumentas turi būti įteiktas pagal nacionalinę teisę ir kai prašymas įteikti dokumentą pateikiamas iš kitos valstybės narės? Taip pat žr. pranešimą pagal Reglamento dėl dokumentų įteikimo 15 straipsnį, susijusį su dokumento įteikimu iš kitos valstybės narės

Latvijoje dokumentai įteikiami vadovaujantis reglamento 15 straipsnio 2 dalies a punktu, už kiekvieną dokumentų įteikimo prašymą mokamas 133,33 EUR (su PVM) mokestis. Mokėjimas turi būti atliktas banko pavedimu, o visus banko komisinius mokesčius turi apmokėti vienodo dydžio sumą už dokumentų įteikimą mokantis asmuo.

Informacija apie banko sąskaitą:

Registracijos Nr.: 90001497619

Registruota buveinė: Lāčplēša iela 27-32, Riga, LV-1011, Latvia

Bankas: „Swedbank AS“

Sąskaitos Nr.: LV93HABA0551038096742

SWIFT kodas: HABALV22

Mokėjimo paskirtis: gavėjo duomenys