Delspinigiai

Kroatija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar valstybėje narėje numatyti „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“? Jei taip, kaip „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“ apibrėžti šioje valstybėje narėje?

Taip. Teisės aktuose nustatyti delspinigiai yra palūkanos, kurias piniginės prievolės skolininkas turi sumokėti pagal nepatenkintą reikalavimą. Todėl skolininkas, kuris laiku neįvykdo piniginės prievolės, taip pat privalo sumokėti ne tik pagrindinę sumą, bet ir teisės aktuose nustatytus delspinigius.

2 Jei taip, koks yra jų dydis arba norma ir koks jų teisinis pagrindas? Jei numatytos skirtingos delspinigių normos, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis jos taikomos?

Bendras įstatymas, kuriame reglamentuojami teisės aktuose nustatyti delspinigiai, yra Civilinių prievolių įstatymas (kroat. Zakon o obveznim odnosima) (Narodne Novine (NN; Kroatijos Respublikos oficialusis leidinys), Nr. 35/05, 41/08, 125/11, 78/15 ir 29/18), 29–31 straipsniai. Šis įstatymas taikomas, jeigu konkrečiuose teisės aktuose konkrečių asmenų ir prievolių atžvilgiu nenumatyta kitaip. Pagal šį įstatymą iš komercinių sutarčių ir verslo subjekto sutarčių su viešosios teisės reglamentuojamu asmeniu kylančių prievolių atveju teisės aktuose nustatytų delspinigių norma nustatoma kas pusmetį, penkiais procentiniais punktais padidinant vidutinę palūkanų normą, nustatytą paskoloms, patvirtintoms ne finansų bendrovėms daugiau negu metų trukmės laikotarpiui, ir apskaičiuotą ataskaitiniam laikotarpiui, buvusiam iki einamojo šešių mėnesių laikotarpio, o kitų prievolių atveju – minėtąją vidutinę palūkanų normą padidinant trimis procentiniais punktais.

Ataskaitinio laikotarpio vidutinę palūkanų normą nustato Kroatijos Nacionalinis Bankas (kroat. Hrvatska narodna banka), jis privalo ją paskelbti sausio 1 d. ir liepos 1 d. leidinyje Narodne Novine.

Vidutinė palūkanų norma, naudojama teisės aktuose nustatytiems einamojo šešių mėnesių laikotarpio (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.) delspinigiams apskaičiuoti, yra 3,11 proc. Taigi, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpiu iš komercinių sutarčių ir verslo subjekto sutarčių su viešosios teisės reglamentuojamu asmeniu kylančių prievolių atveju teisės aktuose nustatytų delspinigių palūkanų norma yra 8,11 proc., o kitų prievolių (pvz., prievolių, kylančių iš kredito sutarčių ir kitų civilinės teisės sutarčių, taip pat nesutartinių prievolių – kompensacijų, neteisėto praturtėjimo) atvejais palūkanų norma yra 6,11 proc.

Specialusis įstatymas, kuriame reglamentuojama tam tikrų prievolių atveju teisės aktuose nustatytų delspinigių palūkanų norma, yra Finansų verslo ir susitarimų, sudaromų neskelbiant bankroto, įstatymas (kroat. Zakon o financijskom poslovanju i predstečajnoj nagodbi) (NN, Nr. 108/12, 144/12, 81/13, 112/13, 71/15 ir 78/15). Šiuo įstatymu į nacionalinę teisę perkelta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius. Šis įstatymas taikomas pavėluotiems mokėjimams pagal komercinius sandorius tarp įmonių ir tarp įmonių ir viešosios teisės reglamentuojamų asmenų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo už užmokestį, kai viešosios teisės reglamentuojamas asmuo yra skolininkas. Pagal šį įstatymą teisės aktuose nustatyti delspinigiai už pavėluotus mokėjimus yra lygūs bazinei palūkanų normai, padidintai aštuoniais procentiniais punktais. Bazinė palūkanų norma yra vidutinė palūkanų norma, taikoma paskoloms, patvirtintoms daugiau negu vienų metų laikotarpiui ne finansų bendrovėms, apskaičiuota ataskaitiniam laikotarpiui, buvusiam iki einamojo šešių mėnesių laikotarpio, ir sumažintai trimis procentiniais punktais.

Ataskaitinio laikotarpio vidutinę palūkanų normą nustato Kroatijos Nacionalinis Bankas (kroat. Hrvatska narodna banka), jis privalo ją paskelbti sausio 1 d. ir liepos 1 d. leidinyje Narodne Novine.

Bazinė palūkanų norma, naudojama teisės aktuose nustatytiems einamojo šešių mėnesių laikotarpio (2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.) delspinigiams apskaičiuoti, yra 0,11 proc. Taigi, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. teisės aktuose nustatytų delspinigių už pavėluotus mokėjimus pagal verslininkų tarpusavio, taip pat verslininkų ir viešosios teisės reglamentuojamų asmenų komercinius sandorius, pagal kuriuos viešosios teisės reglamentuojamas asmuo yra skolininkas, palūkanų norma yra 8,11 proc.

3 Ar prireikus yra papildomos informacijos apie tai, kaip apskaičiuoti teisės aktuose nustatytus delspinigius?

Ataskaitinio laikotarpio vidutinę palūkanų normą nustato Kroatijos Nacionalinis bankas (kroat. Hrvatska narodna banka), jis privalo ją paskelbti sausio 1 d. ir liepos 1 d. leidinyje Narodne Novine.

Leidinį Narodne Novine galima rasti šiuo adresu https://narodne-novine.nn.hr/

4 Ar galima internete nemokamai susipažinti su minėtu teisiniu pagrindu?

Leidinį Narodne Novine galima nemokamai rasti šiuo adresu https://narodne-novine.nn.hr/

Paskutinis naujinimas: 05/11/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.