Delspinigiai

Suomija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar valstybėje narėje numatyti „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“? Jei taip, kaip „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“ apibrėžti šioje valstybėje narėje?

„Teisės aktuose nustatytos palūkanos“ pagal Suomijos teisės aktus reiškia palūkanų normą, taikomą nesumokėtai skolai iki jos mokėjimo termino dienos, ir delspinigius už pavėluotus mokėjimus. Nuostatos dėl teisės aktuose nustatytų palūkanų ir delspinigių įtvirtintos Palūkanų įstatyme (suom. Korkolaki, 633/1982). Prievolė mokėti palūkanas arba delspinigius už pavėluotą mokėjimą nustatyta pagal Palūkanų įstatymą, nebent iš skolininko įsipareigojimo arba verslo praktikos darytina kitokia išvada arba jeigu teisės aktuose nustatyta kitaip (Palūkanų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

2 Jei taip, koks yra jų dydis arba norma ir koks jų teisinis pagrindas? Jei numatytos skirtingos delspinigių normos, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis jos taikomos?

Skoloms taikomos palūkanos. Skolininkas neprivalo mokėti palūkanų už laikotarpį iki skolos mokėjimo termino dienos (Palūkanų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima susitarti, kad palūkanos būtų mokamos. Jeigu dėl prievolės mokėti palūkanas susitarta nenustačius palūkanų normos, skolininkas turi mokėti metines palūkanas pagal Palūkanų įstatymo 12 straipsnyje nustatytą referencinę normą (Palūkanų įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Vartotojų apsaugos įstatyme (suom. Kuluttajansuojalaki, 38/1978) įtvirtintos nuostatos dėl vartotojams (skolininkams) taikomų teisės aktuose nustatytų palūkanų, visų pirma susijusių su vartojimo kreditų finansinėmis skolomis.

Pagal 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusį Įstatymo pakeitimą negali būti nustatyta didesnė kaip 20 proc. vartotojo (skolininko) paimto kredito palūkanų norma (Vartotojų apsaugos įstatymo 7 skyriaus 17a straipsnis). Ši nuostata taikoma 2019 m. rugsėjo 1 d. arba vėliau sudarytoms kredito sutartims (yra tam tikrų išimčių). Iki 2019 m. rugsėjo mėn. įsigaliojant šiai nuostatai buvo taikoma palūkanų viršutinė riba, siejama su bendros kredito kainos metine norma (pagal Palūkanų įstatymo 12 straipsnį – referencinė norma, padidinta 50 procentinių punktų), tačiau ji nebuvo taikoma, be kita ko, 2 000 EUR ir didesnėms paskoloms.

Dėl su koronavirusu susijusios padėties taip pat iš dalies pakeistas Vartotojų apsaugos įstatymas nustatant, kad tam tikrų formų vartojimo kreditų atveju laikinai taikoma didžiausia 10 proc. palūkanų norma (Vartotojų apsaugos įstatymo 7 skyriaus 17c straipsnis). Šios nuostatos galiojimo laikotarpis – nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Pirmiau nurodytos palūkanų normos gali būti taikomos kartu, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip kredito pobūdis (fiksuota suma arba atnaujinamasis kreditas) ir kredito suteikimo diena ar atnaujinamojo kredito išmokėjimo diena.

Delspinigiai už pavėluotus mokėjimus. Jeigu sutartims taikomas Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų (suom. Laki kaupallisten sopimusten maksuehdoista, 30/2013), teisės aktuose nustatyti delspinigiai yra 8 procentiniais punktais didesni už tuo metu galiojančią referencinę normą (Palūkanų įstatymo 4 a straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo metu ši norma yra 8,0 proc. (padėtis 2020 m. rudenį). Kitiems susitarimams teisės aktuose nustatyti delspinigiai yra 7 procentiniais punktais didesni už tuo metu galiojančią referencinę normą (Palūkanų įstatymo 4 straipsnis), t. y. šiuo metu taikoma 7,0 proc. norma (padėtis 2020 m. rudenį).

Vartotojų skoloms Palūkanų įstatymo nuostatos dėl delspinigių yra privalomos, todėl neleidžiama susitarti dėl didesnio delspinigių dydžio (Palūkanų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto reikia pažymėti, kad jeigu delspinigiai už pavėluotą mokėjimą yra mažesni nei skolai taikomos palūkanos laikotarpiu iki mokėjimo termino dienos, delspinigiai už pavėluotą mokėjimą yra mokėtini tuo pačiu pagrindu kaip ir iki mokėjimo termino dienos. Tačiau, kai skolininko įsipareigojimai siejami su vartojimo kredito sutartimi, delspinigiai mokami tuo pačiu pagrindu kaip ir iki mokėjimo termino dienos ne ilgiau kaip 180 dienų nuo dienos, kai skola tapo mokėtina. Jeigu teismo sprendimas dėl skolos priimamas nepasibaigus šiam laikotarpiui, delspinigiai turi būti mokami tuo pačiu pagrindu kaip ir iki numatytos sprendimo priėmimo dienos (Palūkanų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Kalbant apie skolas, kurios nėra vartotojo skolos, dėl delspinigių dydžio galima susitarti. Tačiau sutartyse, kurioms taikomas Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų, neleidžiama susitarti, kad kreditorius neturi teisės skaičiuoti delspinigių už pavėluotus mokėjimus, o jeigu skolininkas yra perkančioji organizacija, neleidžiama susitarti dėl mažesnio delspinigių už pavėluotus mokėjimus dydžio nei nustatytasis pagal Palūkanų įstatymo 4 a straipsnio 1 dalį (Įstatymo dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų (suom. Laki kaupallisten sopimusten maksuehdoista) 8 straipsnis). Sutarčių, kurioms taikomas Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygų, atveju delspinigiai už pavėluotą mokėjimą taip pat mokami tuo pačiu pagrindu kaip ir iki mokėjimo termino dienos, jeigu delspinigiai yra mažesni nei paskolos palūkanos, taikomos iki mokėjimo termino dienos (Palūkanų įstatymo 4 a straipsnio 2 dalis).

3 Ar prireikus yra papildomos informacijos apie tai, kaip apskaičiuoti teisės aktuose nustatytus delspinigius?

Palūkanų įstatyme nurodyta referencinė norma yra Europos Centrinio Banko naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, atliktai iki kiekvieno pusmečio pirmosios kalendorinės dienos, taikoma palūkanų norma, suapvalinta iki artimiausios pusės procento (Palūkanų įstatymo 12 straipsnis).

4 Ar galima internete nemokamai susipažinti su minėtu teisiniu pagrindu?

Neoficialus Palūkanų įstatymo vertimas į anglų kalbą pateikiamas adresu https://finlex.fi/en/laki/kaannokset/1982/en19820633_20130032.pdf

Įstatymo versijos suomių ir švedų kalba pateikiamos adresu https://finlex.fi/fi/laki/ajantasa/1982/19820633

Įstatymas dėl komercinių sutarčių mokėjimo sąlygųsuomių ir švedų kalbomis pateikiamas adresu: https://finlex.fi/fi/laki/ajantasa/2013/20130030

Vartotojų apsaugos įstatymas suomių ir švedų kalbomis pateikiamas adresu: https://finlex.fi/fi/laki/ajantasa/1978/19780038

Paskutinis naujinimas: 01/06/2022

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.