Delspinigiai

1 Ar valstybėje narėje numatyti „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“? Jei taip, kaip „teisės aktuose nustatyti delspinigiai“ apibrėžti šioje valstybėje narėje?

Teisės aktuose nustatytos palūkanos Ispanijoje taikomos kaip papildoma teisinės gynybos priemonė nustatant atlyginimą už nuostolius, jeigu skolininkas nevykdo įsipareigojimų ir šalys nebuvo sudariusios susitarimo. Šios palūkanos nustatytos Civilinio kodekso (isp. Código Civil) 1108 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad nesumokėta skola turi būti mokama grynaisiais pinigais arba konvertuojama į grynuosius pinigus.

Tikslios teisės aktuose nustatytų palūkanų apibrėžties nėra.

Tačiau yra taikomos skirtingos teisės aktuose nustatytų palūkanų rūšys. Dažniausia taikoma palūkanų norma yra nurodyta Civiliniame kodekse. Tačiau dėl kitų ginčijamų dalykų teisės aktuose yra nustatytos konkrečios palūkanų normos, kurios daugeliu atvejų apskaičiuojamos prie teisės aktuose nustatytų palūkanų pridedant tam tikrą procentinį dydį. Tais atvejais, kai šios palūkanų normos yra taikomos, jas taip pat galima laikyti teisės aktuose nustatytomis palūkanomis ta prasme, kad jos yra nustatomos įstatymu. Šie veiksniai, be kita ko, yra:

– hipotekos atveju – 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymu 1/2013 iš dalies keičiamas Hipotekos įstatymo (isp. Ley Hipotecaria) 114 straipsnis ir nustatoma didžiausia delspinigių norma, jei tai yra pagrindinio būsto įsigijimo paskolos, kai pats būstas yra įkeistas, ir ši norma yra tris kartus didesnė už teisės aktuose nustatytą palūkanų normą (šiuo metu 9 proc.).

Hipotekos paskolų sutarčių įstatymu (isp. Ley Reguladora de los Contratos de Crédito Inmobiliario) iš dalies pakeistas 114 straipsnio tekstas, jo nauja redakcija įsigaliojo 2019 m. birželio 16 d. Jame nustatyta, kad delspinigių norma yra lygi įprastai palūkanų normai, pridėjus tris procentinius punktus už laikotarpį, kurį vėluojama atlikti mokėjimą. Ji taikoma fizinių asmenų paskoloms, kurių grąžinimas užtikrinamas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka. Delspinigiai jokiomis aplinkybėmis negali būti kapitalizuojami. Draudžiama sudaryti susitarimus, pažeidžiančius šią taisyklę dėl delspinigių.

– Įstatymo 16/2011 dėl vartojimo kredito sutarčių (isp. Contratos de Crédito al Consumo) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atliekant šias operacijas taikoma už teisės aktuose nustatytų palūkanų normą 2,5 karto didesnė viršutinė riba;

– jei nesusitariama kitaip, Įstatymo 3/2004 dėl kovos su uždelstais mokėjimais pagal komercinius sandorius (isp. lucha contra la morosidad en las operaciones mercantiles) 7 straipsnyje nurodyta, kad teisės aktuose nustatyta delspinigių, kuriuos turi mokėti skolininkas, norma apskaičiuojama prie Europos Centrinio Banko palūkanų normos, kurią jis taikė savo naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, atliktai iki pirmosios einamojo kalendorinio pusmečio dienos, pridėjus aštuonis procentinius punktus.

Europos Centrinio Banko palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, yra palūkanų norma, taikoma tada, kai šios operacijos yra nustatytos normos aukcionai. Jeigu pagrindinė refinansavimo operacija vykdoma kaip kintamosios normos aukcionas, ši palūkanų norma bus šiame aukcione taikyta ribinė palūkanų norma.

Teisės aktuose nustatyta delspinigių norma, nustatyta pagal šios straipsnio dalies nuostatas, bus taikoma šešis mėnesius nuo jos nustatymo dienos;

– draudimo sutarčių atveju – 1980 m. spalio 8 d. Įstatymo 50/1980 dėl draudimo sutarčių (isp. Ley del Contrato de Seguro) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už nepagrįstą draudimo bendrovių delsimą išmokėti kompensaciją nukentėjusiesiems dėl įvykių, apdraustų su draudikais sudarytomis draudimo sutartimis, taikant metinę palūkanų normą, kuri lygi mokėjimo termino metu galiojančiai teisės aktuose nustatytai palūkanų normai, padidintai 50 proc. Jeigu kompensacija neišmokama per dvejus metus nuo draudžiamojo įvykio, teisėjas turi nustatyti draudikui ne mažesnę kaip 20 proc. metinę palūkanų normą;

– 2000 m. sausio 7 d. Įstatymo 1/2000 dėl civilinio proceso (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil) 576 straipsnyje, kuriame nurodytos palūkanos, mokėtinos teismui priėmus sprendimą (isp. interés procesal), nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ar nutartį dėl pinigų mokėjimo, kreditoriui turi būti mokamos teisės aktuose nustatytos metinės palūkanos, prie kurių pridedami du procentiniai punktai, arba abiejų šalių sutarta palūkanų norma ar specialiomis teisinėmis nuostatomis nustatyta norma.

2 Jei taip, koks yra jų dydis arba norma ir koks jų teisinis pagrindas? Jei numatytos skirtingos delspinigių normos, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis jos taikomos?

Palūkanų norma nustatoma kiekvienų metų biudžeto įstatymuose.

2017 m. palūkanų norma numatyta spalio 27 d. Bendrojo valstybės biudžeto įstatymo 3/2017 (isp. Presupuestos Generales del Estado) Papildomoje nuostatoje Nr. 34, kurioje nustatyta, kad:

– ji sudaro 3,00 proc., kol galioja tų metų biudžetas;

– tuo pačiu laikotarpiu 2003 m. gruodžio 17 d. Bendrojo mokesčių įstatymo 58/2003 (isp. Ley General Tributaria) 26 straipsnyje nurodyti delspinigiai sudarys 3,75 proc.;

– tuo pačiu laikotarpiu 2003 m. lapkričio 17 d. Bendrojo subsidijų įstatymo 38/2003 (isp. Ley General de Subvenciones) 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti delspinigiai sudarys 3,75 proc.

Palūkanų normas Ispanijos bankas skelbia šiuo adresu:

https://clientebancario.bde.es/pcb/es/menu-horizontal/productosservici/relacionados/tiposinteres/

Kaip nurodyta į ankstesnį klausimą pateiktame atsakyme, be Civilinio kodekso 1108 straipsnyje nustatytų palūkanų, nustatant kompensaciją už neapmokėtus piniginius ieškinius taikomos skirtingos teisės aktuose nustatytų palūkanų normos. Šie veiksniai, be kita ko, yra:

– hipotekos atveju – 2013 m. gegužės 14 d. Įstatymu 1/2013 iš dalies keičiamas Hipotekos įstatymo (isp. Ley Hipotecaria) 114 straipsnis ir nustatoma didžiausia delspinigių norma, jei tai yra pagrindinio būsto įsigijimo paskolos, kai pats būstas yra įkeistas, ir ši norma yra tris kartus didesnė už teisės aktuose nustatytą palūkanų normą.

Hipotekos paskolų sutarčių įstatymu (isp. Ley Reguladora de los Contratos de Crédito Inmobiliario) iš dalies pakeistas 114 straipsnio tekstas, jo nauja redakcija įsigaliojo 2019 m. birželio 16 d. Jame nustatyta, kad delspinigių norma yra lygi įprastai palūkanų normai, pridėjus tris procentinius punktus už laikotarpį, kurį vėluojama atlikti mokėjimą. Ji taikoma fizinių asmenų paskoloms, kurių grąžinimas užtikrinamas gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka. Delspinigiai jokiomis aplinkybėmis negali būti kapitalizuojami. Draudžiama sudaryti susitarimus, pažeidžiančius šią taisyklę dėl delspinigių.

– Įstatymo 16/2011 dėl vartojimo kredito sutarčių (isp. Contratos de Crédito al Consumo) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atliekant šias operacijas taikoma už teisės aktuose nustatytų palūkanų normą 2,5 karto didesnė viršutinė riba;

– jei nesusitarta dėl delspinigių, Įstatymo 3/2004 dėl kovos su uždelstais mokėjimais pagal komercinius sandorius (isp. lucha contra la morosidad en las operaciones mercantiles) 7 straipsnyje nurodyta, kad teisės aktuose nustatyta delspinigių, kuriuos turi mokėti skolininkas, norma apskaičiuojama prie Europos Centrinio Banko palūkanų normos, kurią jis taikė savo naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai, atliktai iki pirmosios einamojo kalendorinio pusmečio dienos, pridėjus aštuonis procentinius punktus.

Europos Centrinio Banko palūkanų norma, taikoma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, yra palūkanų norma, taikoma tada, kai šios operacijos yra nustatytos normos aukcionai. Jeigu pagrindinė refinansavimo operacija vykdoma kaip kintamosios normos aukcionas, ši palūkanų norma bus šiame aukcione taikyta ribinė palūkanų norma.

Teisės aktuose nustatyta delspinigių norma, nustatyta pagal šios straipsnio dalies nuostatas, bus taikoma šešis mėnesius nuo jos nustatymo dienos;

– draudimo sutarčių atveju – 1980 m. spalio 8 d. Įstatymo 50/1980 dėl draudimo sutarčių (isp. Ley del Contrato de Seguro) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už nepagrįstą draudimo bendrovių delsimą išmokėti kompensaciją nukentėjusiesiems dėl įvykių, apdraustų su draudikais sudarytomis draudimo sutartimis, taikant metinę palūkanų normą, kuri lygi mokėjimo termino metu galiojančiai teisės aktuose nustatytai palūkanų normai, padidintai 50 proc. Jeigu kompensacija neišmokama per dvejus metus nuo draudžiamojo įvykio, teisėjas turi nustatyti draudikui ne mažesnę kaip 20 proc. metinę palūkanų normą;

– 2000 m. sausio 7 d. Įstatymo 1/2000 dėl civilinio proceso (isp. Ley de Enjuiciamiento Civil) 576 straipsnyje, kuriame nurodytos palūkanos, mokėtinos teismui priėmus sprendimą (isp. interés procesal), nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą ar nutartį dėl pinigų mokėjimo, kreditoriui turi būti mokamos teisės aktuose nustatytos metinės palūkanos, prie kurių pridedami du procentiniai punktai, arba abiejų šalių sutarta palūkanų norma ar specialiomis teisinėmis nuostatomis nustatyta norma.

3 Ar prireikus yra papildomos informacijos apie tai, kaip apskaičiuoti teisės aktuose nustatytus delspinigius?

Palūkanų normos skelbiamos ankstesniame atsakyme nurodytoje svetainėje.

https://clientebancario.bde.es/pcb/es/menu-horizontal/productosservici/relacionados/tiposinteres/

4 Ar galima internete nemokamai susipažinti su minėtu teisiniu pagrindu?

Taip, šiuo adresu:

https://clientebancario.bde.es/pcb/es/menu-horizontal/productosservici/relacionados/tiposinteres