1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?
Specialios ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros nėra. Ieškinius dėl nedidelių sumų nagrinėja taikos teismas (it. giudice di pace).
Paprastai byla taikos teisme nagrinėjama taikant kuo paprastesnę procedūrą (Civilinio proceso kodekso 316−318 straipsniai).
1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma
Taikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ginčus, susijusius su kilnojamuoju turtu, kurio vertė yra ne didesnė kaip 5 000 EUR, išskyrus atvejus, kai įstatyme aiškiai nustatyta kitaip.
Taikos teisėjas taip pat nagrinėja ieškinius dėl nuostolių, susijusių su transporto priemonių ir vandens eismo nelaimingais atsitikimais, atlyginimo, jeigu ieškinio suma neviršija 20 000 EUR.
Nepaisant ieškinio sumos, taikos teisėjas nagrinėja visas bylas, susijusias su:
- ribų nustatymu ir įstatymu, teisės aktu arba papročiu nustatytų atstumų laikymusi sodinant medžius ir gyvatvores;
- gyvenamųjų namų aptarnavimo paslaugų taikymo sritimi ir jų naudojimusi;
- pastatų savininkų arba gyventojų santykiais dėl įprastas normas viršijančio dūmų, garų, karščio, triukšmo, vibracijų ir panašių trikdžių lygio;
- palūkanomis arba išlaidomis, susijusiomis su pavėluotai mokama pensija arba socialinėmis išmokomis.
2016 m. balandžio 28 d. Įstatymu Nr. 57 Italijos parlamentas įgaliojo Vyriausybę reformuoti garbės teisėjų sistemą. Be kita ko, įgaliojimu pavesta išplėsti garbės teisėjų jurisdikciją padidinant jų nagrinėjamų bylų ribinę vertę nuo 5 000 iki 30 000 EUR, o bylų dėl žalos arba sveikatos sužalojimo, padarytų eismo įvykio metu, atlyginimo atveju – iki 50 000 EUR. Suteiktas įgaliojimas dar neįvykdytas, todėl naujos taisyklės dar netaikomos.
1.2 Procedūros taikymas
Bylos taikos teisme pradedamos įteikiant šaukimą (it. citazione) atvykti į nurodytą bylos nagrinėjimo posėdį. Ieškinį taip pat galima pareikšti žodžiu; tokiu atveju taikos teismas įrašo jį į dokumentą, kurį ieškovas atsakovui įteikia kartu su šaukimu atvykti į paskirtą bylos nagrinėjimo teisme posėdį (Civilinio proceso kodekso 316 straipsnis). Pareiškime reikia nurodyti teismą, šalis, išdėstyti faktines aplinkybes ir nurodyti bylos dalyką. Terminą, per kurį šaukimą gavęs atsakovas turi atvykti į teismo posėdį, sudaro pusė bendrosios kompetencijos teisme (it. tribunale) leidžiamo analogiško termino, t. y. 45 dienos (Civilinio proceso kodekso 318 straipsnis). Pirmajame bylos nagrinėjimo teisme posėdyje taikos teisėjas savo nuožiūra apklausia šalis ir bando jas sutaikyti: jeigu šalis pavyksta sutaikyti, apie pasiektą susitarimą įrašoma į bylos protokolą. Jeigu taikaus susitarimo pasiekti nepavyksta, taikos teisėjas šalių prašys išsamiai nurodyti jų reikalavimus, gynybą ir prieštaravimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, taip pat pateikti dokumentus ir bet kokius kitus įrodymus. Jeigu per pirmąjį posėdį, atsižvelgiant į šalių elgesį bylos metu, paaiškėja, kad reikia surengti naują posėdį, taikos teisėjas tokį posėdį surengia tik vieną kartą ir nustato jo datą, kad šalys galėtų pateikti dokumentus ir surinkti papildomus įrodymus. Šalių pateikti dokumentai gali būti pridedami prie bylos medžiagos ir laikomi, iki byla bus išnagrinėta.
1.3 Formos
Jokių formų nėra.
1.4 Pagalba
Jeigu bylos vertė neviršija 1 100 EUR, šalys gali taikos teisme išsiversti be advokato (Civilinio proceso kodekso 82 straipsnis; žr. informacijos suvestinę „Kaip kreiptis į teismą?“).
Visose kitose bylose šalims turi atstovauti advokatai. Tačiau taikos teisėjas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir apimtį, gali leisti šaliai jos žodiniu arba kitokiu būdu pateiktu prašymu bylinėtis pačiai.
Teisėjas patikrina, ar šalys ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad atvyktų į teismą, ir prireikus prašo jų papildyti arba patikslinti dokumentus, kurie, teisėjo manymu, turi trūkumų.
Jeigu teisėjas nustato, kad advokatui suteikti įgaliojimai turi kokių nors trūkumų, jis nustato terminą, per kurį šalys turi šiuos trūkumus pašalinti. Jeigu trūkumas per nustatytą terminą ištaisomas, pareiškimas laikomas patikslintu ir su juo susijusios materialinės ir procesinės pasekmės atsiranda nuo pirmo pranešimo apie jį dienos (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).
1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės
Taikomos įrodymų rinkimo bendrosios kompetencijos teismuose taisyklės (žr. informacijos suvestinę „Įrodymų rinkimas“).
1.6 Rašytinė procedūra
Išimtinai rašytinė procedūra nėra numatyta, nes taikos teisėjai turi pareigą apklausti šalis ir siekti jas sutaikyti.
1.7 Sprendimo turinys
Paprastai taikomos įprastų bylų nagrinėjimo taisyklės.
Įgaliojime reformuoti sistemą numatyta, kad nagrinėdami bylas, kurių vertė neviršija 2 500 EUR, garbės teisėjai sprendimus galės priimti „ex aequo et bono“ (teisingai ir sąžiningai), nenurodydami konkrečių teisės taisyklių.
Šiuo metu tokia galimybė numatyta taikos teismams nagrinėjant 1 100 EUR vertės neviršijančias bylas.
1.8 Išlaidų atlyginimas
Ar išlaidų atlyginimui taikomi kokie nors apribojimai? Jeigu taip, tai kokie?
Sprendimai, kuriais priteisiama atlyginti išlaidas, priimami vadovaujantis įprastomis taisyklėmis ir tai reiškia, kad pralaimėjusioji šalis turi apmokėti išlaidas. Tačiau pralaimėjus abiem šalims arba dėl kitos rimtos priežasties šalims gali būti nurodyta apmokėti tik savo išlaidas.
1.9 Galimybė apskųsti sprendimą
2006 m. buvo pakeistos taisyklės dėl teisingai ir sąžiningai priimtų sprendimų (it. sentenze di equità, išnagrinėjus ne didesnės nei 1 100 EUR vertės ginčus): tokius taikos teisėjo sprendimus apeliacine tvarka galima apskųsti tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos procesinės taisyklės, konstitucinis įstatymas, Bendrijos teisės aktas arba bylos dalyką reglamentuojantys principai.
Šios nuostatos taikomos visiems taikos teisėjo sprendimams, priimtiems nuo 2006 m. kovo 2 d. (Įstatymo dekreto Nr. 2006/40 27 straipsnis).
Iki minėtos datos teisingai ir sąžiningai priimti sprendimai gali būti skundžiami apeliacine tvarka Kasaciniam teismui (per įstatymuose nustatytus terminus) tik remiantis konstitucinių, Bendrijos arba procesinių taisyklių, bylos esmę reglamentuojančių principų pažeidimais arba tinkamų pradinio sprendimo motyvų nebuvimu. Taikos teisėjo priimti sprendimai dėl administracinių nuobaudų gali būti ginčijami tik pateikiant išimtinį apeliacinį skundą Kasaciniam teismui.
Visus kitus taikos teisėjo priimtus sprendimus galima apskųsti apeliacine tvarka.
Žr. informacijos suvestines apie teismų sistemą, jurisdikciją ir kaip kreiptis į teismą.
Susiję priedai
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.