Ieškiniai dėl nedidelių sumų

Latvija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ar numatyta konkreti reikalavimų dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra?

2018 m. sausio 15 d. Latvijoje įsigaliojo Civilinio proceso įstatymo pakeitimai, kuriais žodžiai „Ieškinių dėl nedidelių sumų bylos“ pakeisti žodžiais „Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamos bylos“.

Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu, jeigu pagrindinė skola arba, kai nagrinėjamas ieškinys dėl išlaikymo išieškojimo, bendra išlaikymo išmokų suma ieškinio pareiškimo dieną neviršija 2 500 EUR. Pareikštam ieškiniui dėl išlaikymo išieškojimo bendra išlaikymo išmokų suma taikoma kiekvienam vaikui atskirai. Civilinio proceso įstatymo 25019 straipsnio 2 dalis).

Supaprastintas procesas reglamentuojamas Civilinio proceso įstatymo 30 skyriaus3 25018–25027A straipsniuose ir 541 skyriaus 4401–44012 straipsniuose.

1.1 Procedūros taikymo sritis, didžiausia reikalavimo suma

Supaprastintas procesas taikomas tik ieškiniams dėl pinigų išieškojimo ir ieškiniams dėl išlaikymo išieškojimo (Civilinio proceso įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Nacionalinės teisės aktų nuostatos, kuriomis reglamentuojami supaprastinto proceso aspektai, netaikomos procesinėms normoms, susijusioms su supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamais ieškiniais pagal 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.861/2007, nustatantį Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, išskyrus pirmosios instancijos teismų sprendimų apskundimo procedūrą.

Žyminis mokestis (lat. valsts nodeva) už pareiškimą mokamas taip (Civilinio proceso įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas):

a) iki 2 134 EUR – 15 proc. nuo reikalaujamos sumos, bet ne mažiau kaip 70 EUR,

b) nuo 2 135 EUR iki 7 114 EUR – 320 EUR ir 4 proc. reikalavimo sumos, viršijančios 2 134 EUR.

Žyminio mokesčio mokėti nereikia, jeigu ieškinys yra susijęs su vaiko arba tėvo (motinos) išlaikymo išieškojimu.

1.2 Procedūros taikymas

Nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka, teismas vadovaujasi bendrosiomis teismo procedūromis, laikydamasis supaprastinto proceso byloms taikomų civilinio proceso išimčių. Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu.

Teisėjas supaprastinto proceso nepradeda, jeigu pareiškimas parengtas ne pagal Vyriausybės patvirtintą šabloną.

Jeigu teisėjas priima motyvuotą sprendimą nenagrinėti pareiškimo, jis nusiunčia sprendimą ieškovui ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Šis terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo išsiuntimo dienos, negali būti trumpesnis nei 20 dienų. Teisėjo sprendimą galima apskųsti per 10 dienų nuo jo priėmimo arba per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo, jeigu asmens gyvenamoji vieta yra ne Latvijoje.

1.3 Formos

Ieškinio pareiškimas ir atsakovo pastabos turi būti surašomi naudojant 2018 m. gegužės 29 d. Vyriausybės (lat. Ministru kabinets) nutarime Nr. 305 dėl supaprastintame procese naudojamų formų nustatytas formas. Vyriausybės nutarimo prieduose pateikiamos tokios formos:

1. prašymas taikyti supaprastintą procesą dėl pinigų sumos išieškojimo (1 priedas);

2. prašymas taikyti supaprastintą procesą dėl išlaikymo sumos išieškojimo (2 priedas);

3. pareiškimas dėl supaprastinto proceso dėl pinigų sumos išieškojimo (3 priedas);

4. pareiškimas dėl prašymo taikyti supaprastintą procesą dėl išlaikymo sumos išieškojimo (4 priedas).

Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamo ieškinio formoje reikia nurodyti ne tik ieškovo ir atsakovo duomenis, bet ir šią informaciją:

  1. apylinkės arba miesto teismo (lat. rajona (pilsētas) tiesa), kuriam pateikiamas pareiškimas, pavadinimą: jeigu šalys sutartimi nesusitarė bet kokį ginčą nagrinėti kitoje vietoje, ieškinys asmeniui turi būti pareiškiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos teisme, o juridiniam asmeniui – juridinio asmens registruotos buveinės vietos teisme (jeigu ieškinys susijęs su juridinio asmens filialo arba atstovybės veikla, ieškinį taip pat galima pareikšti filialo arba atstovybės vietos teisme).
    Informaciją apie jurisdikciją turintį teismą ir atitinkamai teismą, kurį reikia nurodyti formoje, galima rasti interneto portalo https://www.tiesas.lv/ skilties Tiesas (liet. „teismai“) skyrelyje Tiesu darbības teritorijas (liet. „teritorinė teismų jurisdikcija“).
  2. Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, jis turi nurodyti savo atstovą. Kitas asmuo teisme gali veikti kaip atstovas tik turėdamas parengtą ir notaro patvirtintą įgaliojimą (lat. pilnvara), įgaliojimas turi būti nurodytas skiltyje, kurioje įrašomas atstovavimo pagrindas. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas (lat. zvērināts advokāts), atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu (lat. orderis), o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti rašytinį įgaliojimą (šiuo atveju notaro parašas įgaliojime nereikalingas).
  3. Ieškinio dalykas: formoje reikia nurodyti ginčijamas teises, taip pat ieškovo ir atsakovo teisinius santykius, kurių buvimą arba nebuvimą ieškovas prašo teismo patvirtinti, kartu prašydamas teismo apsaugoti jo teises arba įstatymo saugomus interesus.
  4. Ieškinio sumos apskaičiavimo būdas: supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamo ieškinio formoje reikia nurodyti pagrindinę skolą, t. y. skolos sumą, neįskaitant palūkanų ir sutartinių netesybų, bet kokių sutartinių netesybų sumą, bet kokias pagal sutartį arba įstatymą priklausančias palūkanas, ir visų šių elementų sumą.
  5. Formoje reikėtų nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, pateikti patvirtinamuosius įrodymus, nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir galiausiai nurodyti priemonę, kurią ieškovas prašo teismo taikyti.
  6. Pareiškimą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas arba ieškovas kartu su atstovu, jeigu to reikalauja teismas. Prie pareiškimo reikėtų pridėti dokumentus, kuriais patvirtinama, kad buvo laikomasi visų teisės aktuose nustatytų išankstinių neteisminių bylos nagrinėjimo procedūrų, ir patvirtinamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys.

1.4 Pagalba

Civilinio proceso įstatyme nenumatyta, kad nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka gali būti teikiama speciali teisinė pagalba. Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje asmuo gali turėti atstovą.

Jeigu ieškovas nori, kad jo interesams teisme atstovautų kitas asmuo, o pareiškimą pateikia atstovas, pareiškime būtina nurodyti atstovo vardą, pavardę, asmens kodą ir susirašinėjimo su teismu adresą arba, jeigu atstovas yra juridinis asmuo, tokio juridinio asmens registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą. Civilinėje byloje atstovu gali būti bet kuris fizinis asmuo, jeigu jis sulaukė 18 metų, jam nėra paskirta globa ir netaikomas nė vienas Civilinio proceso įstatymo 84 straipsnyje nurodytas apribojimas. Jeigu kitas asmuo turi veikti kaip atstovas teisme, turi būti parengtas notaro patvirtintas įgaliojimas. Pareiškėjas gali paskirti atstovą, pateikdamas žodinį pareiškimą teisme, ir tai turi būti įrašyta į posėdžio protokolą. Juridinio asmens atstovas privalo turėti rašytinį įgaliojimą (jį nebūtinai turi būti patvirtinęs notaras) arba dokumentus, kuriais patvirtinama, kad asmuo yra pareigūnas, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui be specialaus įgaliojimo. Jeigu atstovas yra prisiekusysis advokatas (lat. zvērināts advokāts), atstovavimo faktas turi būti patvirtinamas advokato ir kliento susitarimu (lat. orderis), o jeigu šalies vardu veikia neprisiekęs advokatas, tuomet reikia parengti rašytinį įgaliojimą (šiuo atveju notaro parašas įgaliojime nereikalingas). Jeigu asmuo turi atstovą, teismo reikalaujamus dokumentus pateikia ir pasirašo pagal įgaliojimą veikiantis asmens atstovas.

1.5 Įrodymų rinkimo taisyklės

Įrodymai renkami pagal Civilinio proceso įstatymo bendrąsias nuostatas. Todėl nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka įrodymai gali būti pateikiami šalių arba trečiųjų šalių pastabų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir ekspertų išvadų forma.

1.6 Rašytinė procedūra

Teisėjas supaprastintą procesą pradeda remdamasis rašytiniu pareiškimu. Atsakovui nusiunčiama pareiškimo kopija ir pastabų forma; atsakovas turi pateikti savo pastabas per 30 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo jam dienos. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir pobūdį, prie pareiškimo pridėti dokumentai taip pat gali būti siunčiami atsakovui. Teismas taip pat informuoja atsakovą, kad, jam nepateikus jokių pastabų, byloje nebus jokių kliūčių priimti sprendimą ir kad atsakovas gali prašyti surengti žodinį bylos nagrinėjimą teisme.

Šalims siunčiamuose dokumentuose teismas joms paaiškina jų procesines teises, informuoja jas apie bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį ir paaiškina šalims teisėjo nušalinimo tvarką. Civilinio proceso įstatyme nustatytos šalių procesinės teisės, susijusios su pasirengimu bylos nagrinėjimui teisme, kuriomis jos gali pasinaudoti ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo teisme dienos.

Atsakovas gali pateikti pastabų naudodamasis Vyriausybės patvirtintu šablonu. Šablonas yra viena iš formų, įtrauktų į 2018 m. gegužės 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 305 dėl supaprastintame procese naudojamų formų priedus. Atsakovas savo pastabose turi nurodyti šią informaciją:

  1. teismo, kuriam teikiamos pastabos, pavadinimą;
  2. ieškovo vardą, pavardę, asmens kodą ir deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jeigu ieškovas deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, faktinę gyvenamąją vietą; arba, juridinio asmens atveju, reikia nurodyti šio juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą;
  3. atsakovo vardą, pavardę ir asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą ir atsakovo deklaruotą papildomą adresą, o jei tokio nėra, atsakovo faktinę gyvenamąją vietą; juridinio asmens atveju – juridinio asmens pavadinimą, registracijos numerį ir registruotos buveinės adresą. Be to, atsakovas taip pat gali nurodyti kitą susirašinėjimo su teismu adresą;
  4. bylos numerį ir ieškinio dalyką;
  5. ar atsakovas visiškai arba iš dalies sutinka su ieškiniu;
  6. savo prieštaravimus dėl ieškinio, prieštaravimų pagrindą ir teisės aktus, kuriais rengiant minėtus prieštaravimus buvo remiamasi;
  7. patvirtinamuosius įrodymus dėl ieškinio pareikštiems prieštaravimams pagrįsti;
  8. prašymus atskleisti įrodymus;
  9. ar atsakovas pageidauja susigrąžinti teismo išlaidas;
  10. ar atsakovas pageidauja susigrąžinti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; šiuo atveju nurodoma suma ir pridedami ją pagrindžiantys dokumentai;
  11. ar atsakovas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje;
  12. bet kurias kitas aplinkybes, kurios, atsakovo manymu, yra svarbios nagrinėjant bylą;
  13. visus kitus prašymus;
  14. prie pastabų pridedamų dokumentų sąrašą;
  15. pastabų surašymo laiką ir vietą.

Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo pareiškimo išsiuntimo atsakovui dienos pateikti priešieškinį, jeigu:

  1. pradiniame ieškinyje ir priešieškinyje pareikštus reikalavimus galima tarpusavyje įskaityti;
  2. patenkinus priešieškinį teismui būtų užkirstas kelias patenkinti visus arba dalį pradiniame ieškinyje pateiktų reikalavimų;
  3. priešieškinis ir pradinis ieškinys yra tarpusavyje susiję, o klausimas gali būti nagrinėjamas greičiau ir teisingiau, jei jie nagrinėjami kartu. Byla nagrinėjama pagal supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamiems ieškiniams taikomą procedūrą, jeigu priešieškinis taip pat yra supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamas ieškinys, t. y. jame nurodytos sumos neviršija nustatytų ribų ir jis yra tinkamai surašytas.

Jeigu priešieškinyje nurodyta suma viršija supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamiems ieškiniams taikomas ribas arba jeigu priešieškinis nėra susijęs su pinigų arba išlaikymo išieškojimu, teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis bendrosiomis procedūromis.

Jeigu šalys neprašo bylos nagrinėti teismo posėdyje ir teismas nemano, kad būtina rengti tokį posėdį, byla nagrinėjama supaprastinto rašytinio proceso tvarka, o šalims tinkamu laiku pranešama, kurią dieną sutrumpintas teismo sprendimas taps prieinamas internetinėje sistemoje. Sutrumpintas teismo sprendimas laikomas priimtu tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje. Teismas nagrinėja bylą posėdyje pagal bendrąsias teismo procedūras, jeigu yra gautas motyvuotas bylos šalies prašymas ir teismas mano, kad būtina bylą išnagrinėti posėdyje. Teismas bylą posėdyje taip pat gali išnagrinėti savo iniciatyva. Jeigu asmens gyvenamoji arba buvimo vieta yra ne Latvijoje, o jo adresas yra žinomas, teismo dokumentai įteikiami pagal tarptautinės teisės nuostatas, kurių privalo laikytis Latvija, arba pagal Europos Sąjungos teisės aktus, įskaitant 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

1.7 Sprendimo turinys

Kai vykdomas supaprastintas procesas, teismas parengia sutrumpintą sprendimą. Sutrumpintas sprendimas parengiamas pagal bendruosius teismo sprendimo turinio reikalavimus (Civilinio proceso įstatymo 193 straipsnis), išskyrus aprašomąją dalį, kurioje nurodomas tik ieškinio dalykas, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais remiasi šalis, bei reikalavimas, taip pat sprendimo motyvai, atspindintys tik teisės aktus, kuriais rėmėsi teismas.

Teismas supaprastinto proceso atveju parengia išsamų sprendimą (atitinkantį bendruosius teismo sprendimo turinio reikalavimus), jeigu šalis pateikia rašytinį prašymą parengti tokį sprendimą. Prašymas teismui turi būti pateiktas per 10 dienų nuo sutrumpinto teismo sprendimo paskelbimo dienos (dienos, kurią sutrumpintas teismo sprendimas pateikiamas internetinėje sistemoje). Teismas išsamų sprendimą taip pat gali parengti savo iniciatyva. Išsamų sprendimą teismas parengia per 20 dienų nuo tos dienos, kai baigiasi terminas, per kurį reikia pateikti prašymą parengti tokį sprendimą. Išsamus teismo sprendimas laikomas priimtu tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje.

1.8 Išlaidų atlyginimas

Supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamoms byloms taikomos bendrosios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas teismo išlaidų apmokėjimas.

Kai priimamas sprendimas, teismas pralaimėjusiai šaliai nurodo atlyginti laimėjusios šalies patirtas teismo išlaidas (žyminį mokestį ir proceso išlaidas). Jeigu ieškinys tenkinamas tik iš dalies, atsakovui nurodoma sumokėti ieškovo teismo išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų sumai, o ieškovas turi atlyginti atsakovo teismo išlaidas, proporcingas atmestų reikalavimų sumai. Atsisakęs ieškinio, ieškovas turi atlyginti atsakovui jo patirtas teismo išlaidas. Tuo atveju atsakovas neatlygina ieškovo sumokėtų teismo išlaidų. Tačiau jeigu ieškovas ieškinį atsiima dėl to, kad atsakovas savanoriškai patenkino reikalavimą po to, kai buvo pateiktas pareiškimas, teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą padengti ieškovo teismo išlaidas.

Atitinkamai, jeigu teismas nusprendžia ieškinio nenagrinėti, teismas atsakovo prašymu nurodo ieškovui atlyginti atsakovo sumokėtas teismo išlaidas.

Jeigu ieškovas yra atleistas nuo teismo išlaidų mokėjimo, atsakovui gali būti nurodoma sumokėti valstybei teismo išlaidas, proporcingas patenkintai ieškinio daliai.

Už kiekvieną papildomą reikalavimą mokamas 70 EUR užstatas. Jeigu teismas visiškai arba iš dalies panaikina arba pakeičia skundžiamą sprendimą, užstatas grąžinamas. Jei skundas atmetamas, užstatas negrąžinamas.

1.9 Galimybė apskųsti sprendimą

Pirmosios instancijos teismo sprendimą galima apskųsti (lat. apelācija), jeigu:

  • teismas neteisingai taikė arba aiškino materialinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
  • teismas pažeidė procesinės teisės normą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta;
  • teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes arba neteisingai įvertino įrodymus, arba pateikė neteisingą teisinį bylos aplinkybių vertinimą ir todėl byla buvo neteisingai išnagrinėta.

Jeigu byla buvo nagrinėjama supaprastinto rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimo apskundimo terminas (20 dienų) pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo surašymo dienos.

Be Civilinio proceso įstatyme nurodytos informacijos, skunde, kuriame teigiama, kad teismo sprendimas turi trūkumų, dar būtina nurodyti:

  • pirmosios instancijos teismo neteisingai taikytą ar aiškintą materialinės teisės normą arba pažeistą procesinės teisės normą ir tai, kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai;
  • kuri pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė yra neteisinga, kurie įrodymai buvo neteisingai įvertinti, iš ko galima daryti išvadą, kad teisinis bylos faktinių aplinkybių vertinimas yra klaidingas, ir kokią įtaką tokia teismo klaida turėjo nagrinėjamai bylai.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas sprendžia, ar reikia toliau nagrinėti apeliacinį skundą, ir nustato terminą, iki kurio apeliantas turi ištaisyti trūkumus, jeigu apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso įstatymo reikalavimų arba įstatyme nustatytais atvejais prie apeliacinio skundo nepridedamas skundo ir prie jo pridedamų dokumentų vertimas. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai ištaisomi, laikoma, kad skundas buvo pateiktas pirmojo jo pateikimo dieną. Priešingu atveju skundas grąžinamas apeliantui ir laikoma, kad jis niekada nebuvo pateiktas.

Nepasirašytas skundas arba tinkamo įgaliojimo neturinčio asmens pateiktas skundas, arba skundas, už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis (už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas pagal ginčo vertę pirmosios instancijos teisme), nepriimamas ir grąžinamas apeliantui. Nutartis, kuria atsisakoma priimti apeliacinį skundą, yra neskundžiama.

Įsitikinę, kad buvo laikomasi apeliacinių skundų pateikimo tvarkos, apeliacinio teismo teisėjas arba tam tikrais atvejais trijų teisėjų kolegija per 30 dienų nuo apeliacinio skundo gavimo priima nutartį pradėti apeliacinį procesą.

Jeigu tenkinamas bent vienas galimas apeliacinio skundo pagrindas, teisėjas priima nutartį pradėti apeliacinį procesą ir nedelsdamas apie tai praneša šalims, nurodydamas terminą rašytinėms pastaboms pateikti.

Jeigu teisėjas, kuris turi pareigą priimti nutartį dėl apeliacinio skundo, mano, kad apeliacinis procesas neturėtų būti pradedamas, klausimą dėl proceso inicijavimo sprendžia trijų teisėjų kolegija.

Jeigu bent vienas iš trijų teisėjų mano, kad galioja bent vienas galimas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti apeliacinį procesą, teisėjai priima nutartį inicijuoti apeliacinį procesą ir nedelsdami apie ją informuoja šalis.

Jeigu teisėjai vieningai sutaria, kad negalioja nė vienas pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima pradėti apeliacinį procesą, jie priima nutartį dėl atsisakymo pradėti apeliacinį procesą ir nedelsdami apie ją informuoja šalis. Nutartis priimama rezoliucijos (lat. rezolūcija) forma ir yra neskundžiama.

Per 20 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią apeliacinis teismas praneša šalims apie pradėtą procesą, šalys gali pateikti rašytines pastabas dėl apeliacinio skundo.

Pranešus apie apeliacinio proceso pradžią, šalis per 20 dienų gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą. Gavęs priešpriešinį apeliacinį skundą, teismas nedelsdamas į išsiunčia kitoms šalims.

Jeigu apeliaciniai skundai nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, jiems taikoma rašytinė procedūra; šalims laiku pranešama apie dieną, kurią teismo sprendimas taps prieinamas internetu, be to, šalys informuojamos apie teismo sudėtį ir apie teisę prašyti nušalinti teisėją. Laikoma, kad teismo sprendimas surašomas tą dieną, kurią jis tampa prieinamas internetinėje sistemoje. Tačiau jei, teismo manymu, tai yra būtina, byla supaprastinto proceso tvarka gali būti nagrinėjama teismo posėdyje.

Apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka neskundžiama, nutartis įsiteisėja ją perskaičius arba, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nutarties surašymo dieną.

Paskutinis naujinimas: 08/05/2024

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.