

Informacijos paieška pagal regionus
Bet kuris iš atitinkamų sutuoktinių bylos iškėlimo metu turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Airijoje
ARBA
bet kuris sutuoktinis įprastai gyveno Airijoje nepertraukiamai vienus metus iki bylos iškėlimo dienos.
(1996 m. Šeimos teisės (santuokos nutraukimo) įstatymo 39 straipsnio 1 dalies a ir b punktai)
Teismas (apygardos teismas ir kartu Aukštasis teismas – žr. minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį) turėtų būti įsitikinęs, kad:
bylos iškėlimo dieną sutuoktiniai buvo gyvenę atskirai ne trumpiau kaip dvejų metų laikotarpį arba kelis tokius laikotarpius, sudarančius bent dvejus metus, per pastarųjų trejų metų laikotarpį,
IR
nėra jokių pagrįstų galimybių sutaikyti sutuoktinius,
IR
yra arba bus suteiktas aprūpinimas sutuoktiniams ir bet kokiems išlaikomiems šeimos nariams, teismo laikomas tinkamu tomis aplinkybėmis.
(minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis)
Santuoka, dėl kurios priimtas atitinkamas sprendimas, nutrūksta ir buvęs sutuoktinis gali sudaryti naują santuoką (minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, gali kartu priimti nutartį dėl turto tvarkymo (minėto įstatymo 14 straipsnio 1 dalis): turtas gali būti parduotas, padalytas lygiomis dalimis arba individualiai, arba perduotas tik vienai iš šalių.
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas gali pateikti nurodymus, kuriuos laiko tinkamais, dėl bet kurio išlaikomo nepilnamečio tos šeimos nario gerovės, globos teisių ar teisės su juo bendrauti (minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Vaiko gerovei teikiama pirmenybė.
(Daugiau informacijos rasite informaciniame dokumente „Tėvų pareigos – Airija“).
Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas gali priimti kuriam nors sutuoktiniui palankią nutartį dėl išlaikymo; tas išlaikymas baigiamas, kai išlaikymą gaunantis sutuoktinis sudaro naują santuoką (minėto įstatymo 13 straipsnis).
Teismas taip pat gali perskaičiuoti pensiją kurio nors sutuoktinio naudai (minėto įstatymo 17 straipsnis).
(Daugiau informacijos rasite informaciniame dokumente „Ieškiniai dėl išlaikymo – Airija“).
Teisiškai įformintas gyvenimas skyrium – separacija – palengvina sutuoktinių, kurių ryšiai nutrūkę, nuolatinį gyvenimą atskirai.
Sprendimą dėl separacijos priėmęs teismas gali priimti plačiai taikomas papildomas nutartis dėl vaikų, išlaikymo išmokų, kapitalo mokėjimų, teisių į pensiją, šeimos būsto ir kito turto. Teismo sprendimu patvirtinus separaciją, santuoka nenutrūksta. Todėl sutuoktiniai, kurių ryšiai nutrūkę ir dėl kurių priimtas sprendimas patvirtinti separaciją, prieš sudarydami naują santuoką turi gauti sprendimą, kuriuo būtų nutraukta ankstesnė santuoka.
(1989 m. Teisminio separacijos nustatymo ir šeimos teisės reformos įstatymo 8 straipsnis).
Bet kuri viena ar kelios toliau nurodytos sąlygos:
(Žr. 1989 m. Teismo nustatytos separacijos ir šeimos teisės reformos įstatymo 2 straipsnį).
Patvirtinus separaciją, sutuoktiniai nebeprivalo gyventi kartu, tačiau santuoka nenutrūksta. Žmona gali pasilikti vyro pavardę.
Pareiga finansiškai remti kitą sutuoktinį išlieka, be to, gali būti skirtas išlaikymas, nors į jokią sutuoktinio kaltę šiuo atžvilgiu negali būti atsižvelgiama. Tačiau, kaip ir santuokos nutraukimo atveju, teismo sprendimu nustatomas santuokinių ryšių iširimas ir nutrūkimas.
Paveldėjimo teisės išlieka, išskyrus atvejį, kai sutuoktinio separacija įvyko tik dėl jo kaltės.
Šalys gali prašyti teismo panaikinti sprendimą, kuriuo nustatyta separacija. Teismas panaikina šį sprendimą, kai įsitikinama, kad sutuoktiniai susitaikė ir ketina toliau kartu gyventi.
Separacijos statuso pakeitimas santuokos nutraukimu
Vieno iš sutuoktinių prašymu teismo sprendimas, priimtas dėl separacijos, gali būti ipso jure paverstas santuokos nutraukimo sprendimu, jei separacija truko trejus metus. Šiuo atveju teisėjas nutraukia santuoką ir nusprendžia dėl santuokos nutraukimo poveikio.
Jeigu separacija buvo nustatyta sutuoktinių bendru prašymu, ją galima pakeisti santuokos nutraukimu taip pat tik bendru prašymu.
Tai reiškia, kad kiekviena iš santuokos, kuri pripažinta negaliojančia, šalių laikoma niekada nesudariusia tos santuokos.
Privaloma viena iš šių sąlygų:
ir
Laikoma, kad tokia santuoka niekada nebuvo sudaryta. Kiekviena šalis gali laisvai sudaryti naują santuoką. Šalys neturi paveldėjimo teisių viena kitos atžvilgiu ir neturi jokių pareigų išlaikyti ar remti viena kitą. Tokioje santuokoje gimę vaikai laikomi nesantuokiniais.
Finansiniai ir turtiniai klausimai ir su išlaikomais palikuonimis susiję klausimai gali būti sprendžiami tarpininkavimu, nesikreipiant į teismą, tačiau tik teismas gali patvirtinti separaciją arba priimti sprendimą nutraukti santuoką.
Apygardos teismas ir kartu Aukštasis teismas turi jurisdikciją nuspręsti dėl prašymo dėl santuokos nutraukimo, separacijos ar santuokos pripažinimo negaliojančia.
Apygardos teisme prašymas dėl santuokos nutraukimo ar separacijos pradedamas nagrinėti to apygardos teismo raštinei pateikus civilinį pareiškimą, o atitinkamas procesas yra reglamentuojamas 2001 m. Apygardos teismų taisyklių (59 straipsnio 4 taisyklė).
Aukštajame teisme prašymas dėl santuokos nutraukimo ar separacijos pradedamas nagrinėti įteikiant specialų šaukimą, kurį išduoda centrinė įstaiga. Procesas yra reglamentuojamas Aukštesniųjų teismų taisyklių (S.1 Nr. 343, 1997 m.) 70A straipsnio. Prašymas dėl santuokos paskelbimo negaliojančia Aukštajame teisme pradedamas nagrinėti paduodant peticiją centrinėje įstaigoje. Procesas yra reglamentuojamas Aukštesniųjų teismų taisyklių (Rules of the Superior Courts) 70 straipsnio.
Taip, pagalbą galima gauti per Teisinės pagalbos valdybą, kuri atlieka materialinės padėties patikrinimą.
Aukštojo teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo, pateikto dėl apygardos teismo sprendimo santuokos nutraukimo, separacijos ar santuokos pripažinimo negaliojančia byloje, yra galutinis, baigtinis ir neskundžiamas (žr. 1936 m. Teismų įstatymo 39 straipsnį).
Visi Aukštajame teisme nagrinėtose santuokos nutraukimo, separacijos ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylose priimti sprendimai gali būti apeliacine tvarka skundžiami Aukščiausiajam Teismui.
Dėl konkretaus sprendimo pripažinimo reikia kreiptis į teismą (apygardos teismą arba Aukštąjį teismą) Airijoje pagal 1995 m. Šeimos teisės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies d, e punktus. Apygardos teisme prašymas pradedamas nagrinėti gavus civilinį pareiškimą. Aukštajame teisme prašymas pradedamas nagrinėti įteikiant specialų šaukimą.
Airijos teismai (t. y. Aukštasis teismas arba apygardos teismas), atsižvelgdami į konstitucinį santuokos nutraukimo statusą, sprendžia, ar santuokos nutraukimą užsienyje galima pripažinti Airijoje.
Santuokos nutraukimo Airijoje sąlygos yra nustatytos 1996 m. Šeimos teisės (santuokos nutraukimo) įstatymo 38 straipsnyje.
Sutuoktinis, kuris negyvena Airijoje arba neturi Airijos pilietybės, gali prašyti nutraukti santuoką Airijoje, jeigu atitinka kurias nors iš 1996 m. Šeimos teisės (santuokos nutraukimo) įstatymo 39 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytų sąlygų. Airijoje teismų jurisdikcija santuokos nutraukimo bylose grindžiama gyvenamąja vieta, o ne pilietybe.
„Oasis“: informacija apie valstybines tarnybas
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.