

Informacijos paieška pagal regionus
Santuoka gali būti nutraukiama vieno sutuoktinio arba abiejų sutuoktinių prašymu. Tam tikromis aplinkybėmis prieš nutraukiant santuoką gali būti taikomas šešių mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti. Šis terminas taikomas, jeigu:
Tačiau tam tikrais išimtiniais atvejais sutuoktiniai, kuriems taikomos prieš tai nurodytos aplinkybės, taip pat turi teisę nutraukti santuoką nenustatant taikinimo termino. Taip yra tuo atveju, kai sutuoktiniai dvejus metus gyvena skyrium. Vienas sutuoktinis taip pat turi teisę nutraukti santuoką be taikinimo termino, jeigu nustatoma, jog tikėtina, kad santuoka buvo sudaryta prievarta arba sutuoktinis santuoką sudarė nesulaukęs 18 metų ir neturėdamas oficialaus leidimo. Jeigu santuoka buvo sudaryta nepaisant to, kad sutuoktiniai yra artimi giminaičiai, arba vienas iš sutuoktinių tuo metu buvo vedęs ar įregistravęs partnerystę ir ankstesnė santuoka ar partnerystė nebuvo nutraukta, kiekvienas iš sutuoktinių turi teisę nutraukti santuoką be taikinimo termino.
Sutuoktinis visada turi teisę nutraukti santuoką ir neprivalo remtis jokiais specialiais pagrindais, kad teismas galėtų priimti sprendimą nutraukti santuoką.
Jeigu vienas iš sutuoktinių pasirinko kito sutuoktinio pavardę, toks sutuoktinis turi teisę susigrąžinti prieš santuoką turėtą pavardę.
Nutraukus santuoką sutuoktinių turtas turi būti jiems padalijamas. Galioja bendras principas, kad turtas padalijamas lygiomis dalimis. Dalijant sutuoktinių turtą visiškai nesvarbu, kuris iš jų yra kaltas dėl santuokos nutraukimo.
Nutraukus santuoką abiem sutuoktiniams savaime toliau priklauso bendra jų vaikų globa. Tačiau teismas gali nutraukti bendrą globą:
Jeigu abu sutuoktiniai prašo panaikinti bendrą globą, teismas turi pareigą patenkinti jų prašymą.
Abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Kartu su vaiku negyvenantis (-i) tėvas (motina) atlieka savo pareigą išlaikyti vaiką, mokėdamas (-a) kitam sutuoktiniui vaiko išlaikymo išmoką.
Nutraukus santuoką kiekvienas sutuoktinis turi pareigą save išlaikyti. Išimtys taikomos tik tam tikrais ypatingais atvejais, pvz., kai vienam iš sutuoktinių sunku save išlaikyti nutraukus ilgalaikę santuoką arba esant kitoms ypatingoms priežastims.
Švedijos teisėje nėra gyvenimą skyrium reglamentuojančių taisyklių.
Švedijos teisėje nėra gyvenimą skyrium reglamentuojančių taisyklių.
Švedijos teisėje nėra gyvenimą skyrium reglamentuojančių taisyklių.
Švedijos teisėje nėra taisyklių, reglamentuojančių santuokos pripažinimą negaliojančia. Santuoka gali būti nutraukiama mirus vienam iš sutuoktinių arba teismui priėmus sprendimą nutraukti santuoką.
Švedijos teisėje nėra taisyklių, reglamentuojančių santuokos pripažinimą negaliojančia.
Švedijos teisėje nėra taisyklių, reglamentuojančių santuokos pripažinimą negaliojančia.
Santuoką gali nutraukti tik teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką. Tačiau yra alternatyvių būdų įvairiems su santuokos nutraukimu susijusiems klausimams išspręsti.
Sutuoktiniai gali pasinaudoti vadinamosiomis šeimos taikinimo paslaugomis, kurių tikslas − padėti išspręsti kartu gyvenant kylančius konfliktus. Taip sutuoktiniams galima padėti išspręsti problemas ir konfliktus, kad jie toliau galėtų gyventi susituokę. Jeigu sutuoktiniai yra faktiškai išsiskyrę, šeimos taikinimas gali padėti sušvelninti konfliktą ir sudaryti sąlygas sutuoktiniams kartu atlikti tėvų vaidmenį. Šeimos taikinimo paslaugas teikia viešojo sektoriaus institucijos (vietos valdžios institucijos), religinės organizacijos ir kiti asmenys. Vietos valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šeimos taikinimo paslaugos būtų prieinamos kiekvienam to prašančiam asmeniui.
Sutuoktiniai taip pat turi teisę pasinaudoti vadinamaisiais pokalbiais dėl bendradarbiavimo. Šie pokalbiai skirti ne suaugusiųjų santykiams, bet su vaikais susijusiems klausimams aptarti. Pokalbiais dėl bendradarbiavimo visų pirma siekiama rasti susitarimą vaiko globos, būsimos gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais klausimais. Pokalbius dėl bendradarbiavimo stebi ekspertai. Vietos valdžios institucijos turi pareigą užtikrinti, kad pokalbių dėl bendradarbiavimo paslaugos būtų prieinamos kiekvienam to prašančiam asmeniui.
Jeigu sutuoktiniai nori kaip nors keisti vaikų globą, jų būsimą gyvenamąją vietą arba bendravimo su vaiku tvarką, šiuos pakeitimus galima įtvirtinti sudarant susitarimą atitinkamu klausimu. Tokį susitarimą turi patvirtinti vietos valdžios institucijos socialinės gerovės komitetas.
Švedijos teisėje nėra taisyklių, reglamentuojančių gyvenimą skyrium arba santuokos pripažinimą negaliojančia.
Norint kreiptis į Švedijos teismą su prašymu nutraukti santuoką, visų pirma būtina, kad Švedijos teismas turėtų jurisdikciją nagrinėti bylą. Be Reglamento „Briuselis II“ nuostatų pagal nacionalines taisykles dėl Švedijos teismų jurisdikcijos taip pat numatyti šie atvejai:
Jeigu nustatoma, kad Švedijos teismas turi jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, ją nagrinėja Švedijos apylinkės teismas (šved. tingsrätt), kurio apylinkėje gyvena vienas iš sutuoktinių. Jeigu nė vieno iš jų gyvenamoji vieta nėra Švedijoje, bylą nagrinėja Stokholmo apylinkės teismas (šved. Stockholms tingsrätt).
Santuokos nutraukimo bylą apylinkės teisme galima iškelti dviem būdais. Jeigu santuoką nori nutraukti abu sutuoktiniai, jie gali pateikti bendrą prašymą. Tačiau jeigu santuoką nori nutraukti tik vienas sutuoktinis, toks sutuoktinis turi apylinkės teismui pateikti prašymą įteikti šaukimą. Abiem atvejais būtina pridėti abiejų sutuoktinių gimimo liudijimų kopijas. Juos galima gauti iš Švedijos mokesčių inspekcijos (šved. Skatteverket).
Su santuokos nutraukimu ir kitais klausimais susijusioje byloje teisinė pagalba gali būti teikiama tik esant ypatingoms priežastims.
Švedijos teisėje nėra taisyklių, reglamentuojančių gyvenimą skyrium arba santuokos pripažinimą negaliojančia.
Taip, dėl sprendimo nutraukti santuoką galima paduoti apeliacinį skundą.
Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (Reglamentas „Briuselis II“), valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių specialių procedūrų. Tačiau yra tam tikrų priežasčių nepripažinti sprendimo.
Todėl pagal Reglamente „Briuselis II“ nustatytą pagrindinę taisyklę bet kurioje kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, teisėto gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos pripažinimo negaliojančia automatiškai prilyginamas Švedijos teismo priimtam analogiškam sprendimui ir turi tokias pat pasekmes. Tačiau nors reglamente nustatytas automatinio pripažinimo principas, suinteresuotoji šalis vis tiek gali prašyti nustatyti, kad užsienio teismo sprendimas yra arba nėra pripažįstamas Švedijoje. Toks prašymas pateikiamas Svea apeliaciniam teismui (šved. Svea hovrätt), kuris šioje stadijoje sprendimą dėl prašymo priima neišklausydamas priešingos šalies.
Siekiant pasinaudoti Reglamente „Briuselis II“ numatyta galimybe nustatyti, kad užsienio teismo sprendimas yra pripažįstamas Švedijoje (žr. 14 klausimą), prašymas turi būti pateikiamas Svea apeliaciniam teismui. Jeigu Svea apeliacinis teismas tokioje byloje nustato, kad atitinkamas teismo sprendimas turi būti pripažįstamas Švedijoje, kita šalis turi galimybę prašyti peržiūrėti tą sprendimą. Prašymas atlikti tokią peržiūrą pateikiamas Svea apeliaciniam teismui, kuris toliau nagrinėdamas bylą išklauso abi šalis. Tuomet apeliacinį skundą dėl Svea apeliacinio teismo priimto sprendimo dėl prašymo galima paduoti Aukščiausiajam Teismui (šved. Högsta domstolen).
Švedijos teisme nagrinėjamam prašymui nutraukti santuoką visada taikoma Švedijos teisė (lex fori principas).
Tačiau tam tikrais atvejais taip pat reikia atsižvelgti į užsienio teisės nuostatas. Ši taisyklė taikoma šiose bylose:
jeigu abu sutuoktiniai yra užsienio piliečiai ir vienas iš jų pareiškia, kad pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, teisę nėra pagrindo nutraukti santuoką, šio sprendimo negalima priimti, jeigu yra ypatingų tam prieštaraujančių priežasčių, susijusių su šio sutuoktinio interesais arba abiejų sutuoktinių vaikų interesais.
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.