Šeimos išlaikymas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Estijos Konstituciją išlaikymo prievolė yra šeimos pareiga aprūpinti savo narius, kuriems reikia paramos.

Išlaikymo išmoka yra teismo nustatyta suma, kuri paprastai turi būti periodiškai mokama grynaisiais pinigais. Teisę gauti išlaikymą turinčio asmens prašymu teismas kai kuriais atvejais gali nustatyti, kad išlaikymo prievolė būtų įvykdyta sumokant vienkartinę išmoką. Asmuo, įpareigotas mokėti išlaikymo išmoką nepilnamečiam vaikui, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali prašyti leisti jam įvykdyti išlaikymo prievolę nepiniginiu būdu.

Paprastai prievolę mokėti išlaikymą asmeniui, kuriam reikalinga parama, turi asmens pirmojo ir antrojo laipsnio tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičiai, kitaip tariant, suaugęs vaikas, tėvas (motina) ir senelis (-ė) turi pareigą išlaikyti vienam kitą. Sutuoktiniai taip pat turi abipusę pareigą išlaikyti savo šeimą iš uždirbamų pajamų ir turimo turto, įskaitant veiklą, kuria siekiama padengti bendro namų ūkio išlaidas ir patenkinti įprastus ir išimtinius bet kurio sutuoktinio ir jų vaikų poreikius. Prievolė mokėti išlaikymo išmoką asmeniui, kuriam reikalinga parama, taip pat gali būti nustatyta išsiskyrusiam sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo asmuo nėra susituokęs, tačiau su juo susilaukė vaiko.

Nepilnamečiam vaikui išlaikymo išmoką moka vienas iš tėvų, jeigu jis negyvena kartu su vaiku arba neprisideda prie vaiko auginimo. Sutuoktinis, kuris nutraukė santuoką su asmeniu, kuriam reikalinga parama, turi prievolę teikti išlaikymą visų pirma tuo atveju, jeigu nutraukus santuoką ir dėl pareigos prižiūrėti vaiką toks asmuo negali savimi pasirūpinti arba jeigu jam parama reikalinga dėl jo amžiaus ar sveikatos būklės. Asmuo, kuris su asmeniu, kuriam reikalinga parama, susilaukė vaiko, turi prievolę teikti išlaikymą 12 savaičių nuo vaiko gimimo ir ilgiau, jeigu asmeniui parama reikalinga dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl vaiko auginimo, nėštumo ar gimdymo.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Pilnametystė pasiekiama sulaukus 18 metų, o asmuo, kuris nėra sulaukęs 18 metų, laikomas nepilnamečiu. Nepilnametis vaikas turi teisę gauti išlaikymo išmoką, o vienoda atsakomybė prisidėti prie vaiko išlaikymo visų pirma tenka vaiko tėvams. 18 metų sulaukęs vaikas, kuris vidurinėje mokykloje, gimnazijoje arba profesinio mokymo mokykloje toliau mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio lavinimo programą arba studijuoja universitete, siekdamas aukštojo mokslo diplomo, taip pat turi teisę gauti išlaikymą, tačiau tik iki 21 metų.

Suaugę vaikai turi nepriklausomai dar kartą kreiptis į teismą, jei jie nori, kad išmoka būtų toliau mokama jiems sulaukus pilnametystės, jeigu prievolė mokėti išmoką buvo nutraukta remiantis ankstesniu teismo sprendimu.

Kiti tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičiai, kurie negali savimi pasirūpinti, turi teisę gauti išlaikymą, jeigu nustatoma, kad jiems parama yra reikalinga.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Iš nepilnamečio tėvo (motinos) gali būti reikalaujama įvykdyti išlaikymo prievolę. Jeigu vienas iš tėvų savanoriškai nemoka išlaikymo, teismui galima pateikti prašymą dėl išlaikymo išmokos mokėjimo. Kreipiantis dėl išlaikymo teismui reikėtų pateikti prašymą dėl pagreitintos mokėjimo įsakymo procedūros bylose, susijusiose su išlaikymo išmoka vaikui, arba ieškinio pareiškimą (ieškinys dėl išlaikymo išmokos). Už tokius prašymus, susijusius su išlaikymo išmoka nepilnamečiam vaikui, nereikia mokėti jokios valstybės rinkliavos.

Pagreitinta procedūra bylose, susijusiose su mokėjimo įsakymu, yra supaprastinta procedūra, kurią taikant išlaikymo išmoka gali būti priteisiama tik jeigu išlaikymo reikalaujama nepilnamečiam vaikui, prievolę mokėti išlaikymo išmoką turinčio vieno iš tėvų vardas ir pavardė nurodyti gimimo liudijime, išlaikymo išmoka 1,5 karto neviršija minimalaus išlaikymo dydžio ir kitas iš tėvų neginčija prievolės mokėti išlaikymo išmoką. Jeigu prašymo išduoti mokėjimo įsakymą sąlygos neįvykdytos, vaiko, kuriam siekiama priteisti išlaikymo išmoką, gyvenamosios vietos apylinkės teismui reikia pateikti ieškinio pareiškimą.

Daugiau informacijos apie pagreitintą procedūrą mokėjimo įsakymo bylose, susijusiose su reikalavimu priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo išmoką, galima rasti čia. Ieškinio pareiškimo dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą formą galima rasti čia.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą. Jeigu nepilnamečiai yra riboto veiksnumo, vaiko vardu teismui ieškinio pareiškimą pateikia vaiko teisinis atstovas (vaiką teisėtai globojantis vienas iš tėvų). Jeigu vaikui paskirtas teisinis globėjas, ieškinį, veikdamas kaip teisinis atstovas, pareiškia jo globėjas.

Veiksnus suaugusysis ieškinį dėl išlaikymo pareiškia savarankiškai.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Teismui pateiktas prašymas priversti vieną iš tėvų įvykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiam vaikui nagrinėjamas kaip išlaikymo byla. Išlaikymo byloje ieškinio pareiškimas turi būti pateiktas vaiko gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Jeigu vaikas negyvena Estijoje, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovas negyvena Estijoje, ieškinys pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Išlaikymo taip pat gali būti reikalaujama pagal pagreitintą procedūrą bylose, susijusiose su mokėjimo įsakymu (žr. atsakymą į 3 klausimą).

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Norint prisiteisti vaiko išlaikymą teisme, jame būtina pareikšti ieškinį ir šiuo atveju neprivaloma naudotis profesionalia teisine pagalba arba tarpininko paslaugomis. Teismas priteisia išlaikymo išmokų mokėjimą nuo ieškinio pareiškimo dienos, tačiau remdamasis ieškiniu teismas taip pat gali nustatyti, kad išlaikymo išmokos turi būti mokamos atgaline data, kuri negali būti ilgesnė nei vieni metai iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškinio pareiškimo dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą formą galima rasti čia.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Už ieškinio dėl išlaikymo prievolės nepilnamečiam vaikui vykdymą arba dėl prašymo taikyti pagreitintą procedūrą mokėjimo įsakymo bylose, susijusiose su vaiko išlaikymu, peržiūrėjimo nereikia mokėti jokių valstybės rinkliavų.

Norint atlyginti procesines išlaidas, galima kreiptis dėl valstybės teisinės pagalbos arba procesinės pagalbos.

Suteikus valstybės teisinę pagalbą, Estijos advokatų asociacija skiria asmeniui advokatą. Advokatas atstovauja asmeniui bylose ir jį konsultuoja. Valstybine teisine pagalba gali pasinaudoti asmenys, kurie dėl savo finansinės padėties negali sumokėti už ekspertų teisines paslaugas tuo metu, kai jiems teisinė pagalba reikalinga, arba gali apmokėti tik dalį tokių paslaugų arba atlikti mokėjimą dalimis arba kurių finansinė padėtis, sumokėjus už teisines paslaugas, suprastėtų taip, kad jie negalėtų pragyventi. Valstybės teisinės pagalbos suteikimas nereiškia, kad asmuo atleidžiamas nuo pareigos atlyginti kitas procesines išlaidas.

Išsamesnė informacija apie valstybės teisinę pagalbą pateikiama čia.

Prašymus suteikti valstybinę procesinę pagalbą procesinėms išlaidoms atlyginti gali pateikti asmenys, kurie dėl savo finansinės padėties negali atlyginti šių išlaidų arba kurie gali atlyginti tik dalį šių išlaidų arba atlyginti jas dalimis. Taip pat turi būti pagrįstai manoma, kad planuojamas dalyvavimas byloje bus sėkmingas.

Procesinės pagalbos fiziniam asmeniui prašymo formą ir pranešimą apie pareiškėjo ir šeimos narių asmeninę ir finansinę padėtį formą galima rasti čia.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Teismas gali nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui būtų mokama fiksuota arba kintama išlaikymo išmoka, ir nurodyti konkretų išlaikymo išmokos dydžio apskaičiavimo pagrindą. Teismai paprastai nustato, kad išlaikymo išmokos mokamos kas mėnesį. Tačiau mėnesinis išlaikymo išmokos vienam vaikui dydis negali būti mažesnis nei pusė minimalaus mėnesinio vyriausybės patvirtinto darbo užmokesčio dydžio (minimali išlaikymo išmoka vienam vaikui 2018 m. buvo 250 EUR, 2019 m. – 270 EUR, o 2020 m. – 292 EUR). Vis dėlto teismas, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali nustatyti mažesnį nei vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis išlaikymo dydį. Šiuo atveju pagrįsta priežastimi gali būti vieno iš tėvų nedarbingumas arba prievolę mokėti išlaikymą turinčio asmens pareiga išlaikyti kitus asmenis.

Išlaikymo prievolę turintis asmuo, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali prašyti leisti jam teikti išlaikymą kokiu nors kitu būdu. Tėvai bendru sutarimu gali nustatyti išsamią išlaikymo prievolės vaikui vykdymo tvarką ir tai, kokiu būdu ir kaip dažnai bus teikiamas išlaikymas.

Išlaikymo dydis nustatomas pagal vaiko poreikius ir įprastą gyvenimo būdą. Vaiko įprastas gyvenimo būdas priklauso nuo tėvų turimų finansinių lėšų. Pasikeitus išlaikymo mokėjimo pagrindams, bet kuri šalis gali pareikšti ieškinį teismui dėl išlaikymo padidinimo arba sumažinimo.

Jeigu pakeitimas patvirtinamas, išlaikymo išmokos suma paprastai gali būti pakeista nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. mokėtini įsiskolinimai negali būti keičiami.

Estijoje išlaikymo išmokos suma keičiama automatiškai, jeigu teismo sprendimu priteistos išlaikymo išmokos buvo susietos su vyriausybės patvirtintu minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu ir jeigu šis minimalus dydis pasikeitė. Minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį galima sužinoti čia.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Paprastai išlaikymas mokamas periodinėmis piniginėmis išmokomis. Asmuo, turintis vykdyti išlaikymo prievolę nepilnamečiam vaikui, jeigu yra pagrįsta priežastis, gali prašyti leisti jam įvykdyti išlaikymo prievolę kokiu nors kitu būdu. Išlaikymo išmoką vienas iš tėvų nepilnamečiam vaikui moka, jeigu negyvena kartu su vaiku arba neprisideda prie vaiko auginimo. Išlaikymas mokamas iš anksto kiekvieno kalendorinio mėnesio pradžioje. Nors išlaikymą gauna vaikas, išlaikymas paprastai turi būti mokamas vienam iš tėvų. Išlaikymas gali būti mokamas tiesiogiai vaikui, jeigu taip susitarė tėvai arba jeigu šiuo klausimu sprendimą priėmė teismas.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu teismo sprendimas, kuriuo priteisiamas išlaikymas, įsigaliojo arba jeigu jis turi būti nedelsiant vykdomas, tačiau kitas tėvas (motina) jo nesilaiko, reikėtų kreiptis į antstolį. Jeigu skolininkas nustatytu laiku nemoka teismo sprendime nurodytų išmokų, antstolis, remdamasis asmens, kuris siekė taikyti ieškinio apsaugos priemones, prašymu, imasi veiksmų skolininko turtui areštuoti. Kad skolininko turtas būtų areštuotas, prie antstoliui pateikiamo teismo sprendimo reikia pridėti prašymą dėl vykdymo. Prašyme dėl vykdymo reikėtų pateikti informaciją apie skolininką ir, jei įmanoma, jo turtą (gyvenamąją vietą, kontaktus, apie turtą žinomą informaciją). Jeigu pareiškėjas nori, kad skolininkas pasinaudotų visomis teisės aktuose nustatytomis skolos išieškojimo galimybėmis, prašyme dėl vykdymo reikėtų nurodyti, kad pareiškėjas pareiškia mokėjimo reikalavimą, nukreiptą į skolininko registruotą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir reikalavimo teises. Vykdymo byloje vaiko išlaikymo reikalavimui teikiama pirmenybė kitų reikalavimų atžvilgiu, be to, siekiant patenkinti išlaikymo reikalavimą, galima areštuoti didesnės vertės turtą ir teismo sprendimu neribotam laikotarpiui sustabdyti šias teises ir šių leidimų galiojimą: medžioklės teises, teisę vairuoti variklines transporto priemones, ginklų leidimus ir leidimus įsigyti ginklus, teisę vairuoti pramoginius ir asmeninius laivus, žvejybos leidimus.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Asmenys atleidžiami nuo išlaikymo prievolės tiek, kiek jie, atsižvelgiant į kitas jų prievoles ir turtinę padėtį, negali teikti kitam asmeniui išlaikymo nepakenkdami savo pačių išlaikymui. Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, tėvai neatleidžiami nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat gali atleisti įpareigotą asmenį (skolininką) nuo išlaikymo prievolės, riboti prievolės vykdymo terminą arba sumažinti išlaikymo išmokos dydį, jeigu reikalavimas vykdyti prievolę yra akivaizdžiai nesąžiningas, pvz., jeigu teisę gauti išlaikymą turinčio asmens poreikis gauti paramą atsirado dėl jo paties neapgalvotų veiksmų.

Mokėti kompensaciją už žalą dėl išlaikymo nemokėjimo ir prievolės nevykdymo gali būti reikalaujama atgaline data, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, prieš iškeliant ieškinį dėl išlaikymo nemokėjimo teisme. Kiekvienai išlaikymo prievolei mokėti išlaikymą taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti kalendorinių metų, kuriais galima pradėti išieškoti išlaikymo išmokas, pabaigoje. Išlaikymo prievolė yra asmeninė pareiga, kuri nustoja galioti mirus teisę gauti išlaikymą turinčiam asmeniui arba išlaikymo prievolę turinčiam asmeniui; išimtys taikomos iš anksto išmokėtoms išlaikymo išmokoms ir įskaitytoms sumoms.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Tarpvalstybinių išlaikymo ginčų atveju pagalbą gali suteikti centrinė institucija, t. y Teisingumo ministerijos Baudžiamosios politikos departamento Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius.

Valstybės teisinės pagalbos gali būti prašoma teisme pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo. Atskirų organizacijų ar institucijų, teikiančių pagalbą nagrinėjant vidaus išlaikymo bylas, nėra.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vaiką auginantis vienas iš tėvų turi teisę prašyti, kad Socialinio draudimo valdyba (Sotsiaalkindlustusamet) teisminio nagrinėjimo ir vykdymo procedūrų laikotarpiu valstybės vardu mokėtų išlaikymo išmokas. Šios išlaikymo išmokos yra laikina valstybės pagalba vienam iš tėvų, kuris vienas augina ir išlaiko vaiką. Valstybė išlaikymą moka vieno iš tėvų, kuris nemoka išlaikymo, vardu ir vėliau išieško pinigus iš išlaikymo nemokančio tėvo (motinos). Valstybės išlaikymo išmoka yra mokama asmeniui, kuris dalyvauja teismo nagrinėjamoje išlaikymo byloje. Norėdamas gauti valstybės išlaikymo išmokas, asmuo turi teismui pateikti prašymą dėl išlaikymo mokėjimo; šiuo atveju asmuo teikia prašymą dėl pagreitintos procedūros bylose dėl mokėjimo įsakymo išdavimo arba pareiškia ieškinį.

Vienam vaikui garantuojama išlaikymo išmoka yra iki 100 EUR per mėnesį.

Daugiau informacijos apie tai, kaip kreiptis dėl išmokos, pateikiama čia.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Norint prisiteisti išlaikymą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, dėl pagalbos galima kreiptis į Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių.

Norint kreiptis dėl išlaikymo kitoje šalyje, Estijos teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyriui ir kitos šalies kompetentingai institucijai reikėtų pateikti prašymą dėl išlaikymo bylos iškėlimo. Prie jo reikėtų pridėti vaiko (-ų) gimimo liudijimo (-ų) arba teismo sprendimo kopiją (-as). Jeigu tėvystė nenustatyta, tai reikėtų nurodyti kitai šaliai siunčiamame prašyme.

Prašymo formą galima rasti čia.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Estijos teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyriumi galima susisiekti telefonu + 372 6 208 183 ir +372 7153443 arba e. paštu central.authority@just.ee ir keskasutus@just.ee.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Kitoje šalyje gyvenantis pareiškėjas geriausiai bus informuojamas, jeigu susisieks su atitinkama savo gyvenamosios vietos šalies institucija, kuri po to kreipsis į centrinę instituciją Estijos teisingumo ministerijoje.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Žr. atsakymą į 14.1 klausimą.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Europos Sąjunga, kuriai Estija priklauso nuo 2004 m. gegužės 1 d., yra ratifikavusi 2007 m. Hagos protokolą.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Žr. atsakymą į 16 klausimą.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Europos Sąjungoje nagrinėjamose tarpvalstybinėse bylose, susijusiose su išlaikymo prašymais, pagal reglamentą gali būti skiriama valstybės teisinė pagalba ir valstybės procesinė pagalba. Tokia pagalba padeda užtikrinti, kad asmeniui byloje atstovautų atitinkamas teisines žinias turintis specialistas ir kad apmokant asmens procesines išlaidas būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą. Taisyklėse, kuriomis reglamentuojama valstybės teisinė pagalba ir procesinė pagalba, nurodyta, kad taikoma nacionalinė teisė, išskyrus atvejus, kai Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatyta kitaip.

Estijoje gyvenantiems asmenims taikomos garantijos iš esmės galioja ir kitose ES valstybėse narėse gyvenantiems asmenims. Tarpvalstybinėse išlaikymo bylose teisinę pagalbą ir konsultacijas, taip pat valstybės teisinę pagalbą ir procesinę pagalbą teikia centrinė institucija, t. y. Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 ir, jeigu tam tikri klausimai neaptarti reglamente, pagal nacionalinę teisę.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Įsteigta centrinė institucija tarpvalstybinio teisminio bendradarbiavimo klausimams – Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrius. Todėl norint prisiteisti išlaikymą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009, dėl pagalbos galima kreiptis į Teisingumo ministerijos Tarptautinio teisminio bendradarbiavimo skyrių, kuris nagrinėja tarptautinius teisinės pagalbos prašymus.

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.