Šeimos išlaikymas

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Prancūzijos teisėje išlaikymo prievolė reiškia teisės aktais nustatytą įpareigojimą tiems, kurie turi atitinkamų lėšų, patenkinti kito asmens, su kuriuo jie yra susiję šeimos santykiais arba santuoka, poreikius. Taigi, išlaikymą gali gauti įvairūs žmonės, t. y., be kita ko:

• sutuoktinis iš kito sutuoktinio (Civilinio kodekso (pranc. code civil) 212 ir 214 straipsniai),
• vaikai iš savo tėvų (Civilinio kodekso 203, 371-2 ir 373-2-2 straipsniai),
• tėvai, motinos ir kiti aukštutinės linijos giminaičiai iš savo vaikų (Civilinio kodekso 205 straipsnis),
• uošviai ir uošvės iš savo žentų ir marčių (Civilinio kodekso 206 straipsnis),
• skurstantis pergyvenęs sutuoktinis (Civilinio kodekso 767 straipsnis).

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Kalbant apie išlaikymą vaikams, amžiaus ribos nėra, tėvų pareiga išlaikyti vaikus ir suteikti jiems išsilavinimą automatiškai nenutrūksta vaikui teisiškai tapus suaugusiuoju (Civilinio kodekso 371-2 straipsnis). Turi būti skiriami du laikotarpiai:

• kol vaikas yra nepilnametis arba, jeigu jis yra suaugusysis, kol jis tampa finansiškai nepriklausomas, tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaiką ir suteikti jam išsilavinimą, kad jam būtų sudarytos reikiamos sąlygos vystytis ir mokytis;
• kai prievolė teikti išlaikymą ir suteikti išsilavinimą pasibaigia, taikomos bendros taisyklės dėl išlaikymo prievolių, kuriomis reikalaujama, kad ieškovas pateiktų savo poreikių įrodymus (Civilinio kodekso 205 ir 207 straipsniai).

Įmoką galima mokėti visą arba dalimis tiesiogiai vaikui, jeigu jis jau yra tapęs suaugusiuoju.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Jeigu išlaikymas nemokamas savanoriškai, išlaikymo kreditorius, jo atstovas arba jį prižiūrintis asmuo turi pateikti ieškinį, kuriuo būtų nustatyta mokėtina suma ir skolininkui būtų nurodyta sumokėti tą sumą.

Išlaikymo reikalavimas gali būti pagrindinis ieškinio dalykas arba jo dalis, pavyzdžiui, vykstant santuokos nutraukimo procesui arba procesui, kuriame nustatoma, kaip bus naudojamasi tėvų valdžia.

Kalbant apie išlaikymo reikalavimus tarp suaugusiųjų, išlaikymo reikalaujantis asmuo turi įrodyti, kad jis skursta ir negali patenkinti savo poreikių. Tačiau jeigu pats kreditorius šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus skolininkui, teisėjas gali atleisti skolininką nuo pareigos sumokėti visą išlaikymo skolą arba jos dalį (Civilinio kodekso 207 straipsnis).

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Pagal Prancūzijos teisę nepilnamečiai nelaikomi išlaikymo kreditoriais: jais laikomas tik vienas iš tėvų ar giminaičių arba vaiku besirūpinanti trečioji šalis, kurie turi tuos įgaliojimus ir gali pateikti ieškinį kitam iš tėvų arba tėvams, kad būtų nustatytas įnašas vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti.

Ieškinį išlaikymo kreditoriaus vardu gali pateikti socialinės priežiūros tarnybos, jeigu jos nėra kompetentingos tai daryti pagal Civilinio kodekso 205 straipsnį (Socialinių veiksmų ir šeimų kodekso (pranc. code de l’action sociale et des familles) L132-7 straipsnis).

Ligoninės ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos ar priežiūros įstaigos turi atgręžtinio reikalavimo teisę prieš asmenis, privalančius mokėti išlaikymą hospitalizuotam asmeniui (Visuomenės sveikatos kodekso (pranc. code de la santé publique) L6145-11 straipsnis).

Asmeniui, kuriam nustatyta globa, turi atstovauti globėjas (Civilinio kodekso 475 straipsnis).

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Ieškinys turi būti teikiamas šeimos reikalų teisėjui (pranc. juge aux affaires familiales) apygardos teisme (pranc. tribunal de grande instance) (Teismų veiklos organizavimo kodekso (pranc. code de l’organisation judiciaire) L. 213-3 straipsnis).

Taikant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nuostatas, Civilinio proceso kodekso (pranc. code de procédure civile) 1070 straipsnyje teigiama, kad jurisdikciją nagrinėti bylą turi šis šeimos reikalų teisėjas:

• teritorijos, kurioje yra šeimos gyvenamoji vieta, teisėjas;
• jeigu tėvai gyvena atskirai – vieno iš tėvų, su kuriuo nepilnametis vaikas įprastai gyvena bendros tėvų valdžios atveju, gyvenamosios vietos teisėjas, arba vieno iš tėvų, kuriam vienam priklauso tėvų valdžia, gyvenamosios vietos teisėjas; kitais atvejais – proceso nepradėjusio asmens gyvenamosios vietos teisėjas.

Bendro reikalavimo atveju pagal šalių pasirinkimą jurisdikciją turi vienos iš šalių gyvenamosios vietos teisėjas.

Tačiau jeigu ginčas susijęs tik su išlaikymu, įnašu vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti, įnašu santuokos išlaidoms arba kompensacinei išmokai sumokėti, jurisdikciją gali turėti sutuoktinio-kreditoriaus arba vieno iš tėvų, kuris yra vaikų, net jeigu jie yra suaugusieji, pagrindinis globėjas, gyvenamosios vietos teisėjas.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Procesas yra žodinis ir jame nereikalingas atstovavimas: ieškovai gali atvykti į teismą asmeniškai ir pateikti reikiamus įrodymus.

Procesas gali būti pradėtas teismo šaukimu (kurį įteikia teismo antstolis) arba tiesiog teismui adresuojamu prašymu.

Kai išlaikymo reikalaujama teisme vykstant santuokos nutraukimo procesui, ieškovui turi atstovauti advokatas, turintis teisę atstovauti teisme (pranc. avocat).

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Pirmosios instancijos teisme su teisminiu nagrinėjimu susijusių išlaidų nėra. Apeliacinės instancijos teisme mokama 225 EUR rinkliava.

Ieškovai tam tikromis finansinėmis aplinkybėmis gali gauti teisinę pagalbą.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Įnašas vaikui išlaikyti ir išsilavinimui suteikti gali būti mokamas šiomis formomis:

• kaip mėnesinis mokėjimas vienam iš tėvų-kreditoriui (dažniausia forma);
• kaip tiesioginis vaiko vardu patiriamų išlaidų apmokėjimas;
• kaip teisė naudotis skolininkui priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir jame gyventi arba daiktų, kuriems nustatytas uzufruktas, atsisakymas, arba pajamas duodančių daiktų skyrimas kreditoriui.

Įnašas apskaičiuojamas pagal kiekvieno iš tėvų turimas lėšas ir vaiko poreikius. 2010 m. Teisingumo ministerija (pranc. Ministère de la justice) parengė orientacinę lentelę, kurioje atsižvelgiama į skolininko ir kreditoriaus pajamas, jų prižiūrimų vaikų skaičių, lankymo teisių apimtį ir būstą. Teisėjas įnašą sistemingai indeksuoja (pagal bendrąjį miestų namų ūkių vartojimo kainų indeksą).

Kitos išlaikymo išmokos:

nustatydamas sutuoktinio įnašą į santuokos išlaidas, teisėjas turi atsižvelgti į visas išlaidas, kurias patyrė atitinkamas asmuo, t. y. į naudingas arba reikalingas išlaidas. Įnašas daromas kaip finansinis mokėjimas, atsakomybės už paskolą prisiėmimas arba netgi apsigyvenimas sutuoktinių būste.

Kai per santuokos nutraukimo procesą išlaikymo išmoka sutuoktiniui skiriama remiantis išlaikymo pareiga, gali būti nuspręsta, kad bus atliekami visi mėnesiniai paskolos mokėjimai arba jų dalis; tačiau teismai pirmenybę teikia mėnesinės sumos mokėjimui. Ši išmoka nustatoma remiantis pragyvenimo lygiu, į kurį sutuoktinis-ieškovas gali pateikti reikalavimą, atsižvelgiant į kito sutuoktinio galimybes.

Išlaikymo išmokos aukštutinės linijos giminaičiams ir uošviams skiriamos tik proporcingai ieškovo poreikiams ir skolininko turtinei padėčiai. Teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali netgi automatiškai numatyti tokio išlaikymo svyravimus, leidžiamus galiojančiais teisės aktais (Civilinio kodekso 208 straipsnis).

Kalbant apie išlaikymą, išlaikymo išmoką visada įmanoma persvarstyti, jeigu ieškovas pateikia įrodymų apie naują aplinkybę, turintį poveikį kreditoriui ir (arba) skolininko lėšoms ir (arba) vaiko / kreditoriaus poreikiams.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Civiliniame kodekse nėra teikiama pirmenybė kuriam nors mokėjimo būdui. Mokėjimo būdai gali būti nustatomi šalių susitarimu. Nesant tokio susitarimo, mokėjimo būdus teisėjas nustato sprendime.

Išlaikymo išmoka mokama tiesiogiai kreditoriui arba socialinės priežiūros tarnybai, ligoninei arba viešosioms priežiūros įstaigoms ar sveikatos priežiūros įstaigoms, pateikusioms ieškinį kreditoriaus vardu.

Pažymėtina, kad jeigu įnašas mokamas vaikui išlaikyti, išlaikymo išmoką galima visą arba iš dalies pakeisti tam tikros pinigų sumos sumokėjimu akredituotai įstaigai, atsakingai už tai, kad vaikui būtų teikiamos indeksuojamos pajamos (Civilinio kodekso 373-2-3 straipsnis). Teisėjas taip pat gali nuspręsti, kad išlaikymo išmoka būtų tiesiogiai mokama suaugusiajam vaikui.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu kreditorius turi vykdomąjį dokumentą, jis gali tiesiogiai nurodyti teismo antstoliui įvykdyti išieškojimą iš skolininko turto (išskyrus nekilnojamojo turto ar darbo užmokesčio areštą, kuriems reikia išankstinio teismo sprendimo). Antstoliai turi plačius tyrimo įgaliojimus kreiptis į institucijas, kad galėtų rasti reikiamą informaciją skolininko ar jo turto buvimo vietai nustatyti.

Pagrindinės vykdymo procedūros, kuriomis išlaikymo kreditorius gali naudotis, yra šios:

• tiesioginio mokėjimo procedūra (Civilinio vykdymo proceso kodekso (pranc. code des procédures civiles d’exécution) L 213-1, R 213-1 ir tolesni straipsniai): ji suteikia galimybę išieškoti pradelstąją išmokų skolą už paskutinius šešis mėnesius ir einamąją išmoką. Teismo antstolis praneša trečiajai šaliai (darbdaviui, bankui ar bet kuriai trečiajai šaliai, kuri yra išlaikymo skolininko skolininkė) apie jos prievolę sumokėti išmoką tiesiogiai antstoliui;
• pajamų areštas (Darbo kodekso (pranc. code du travail) L 3252-1, R 3252-1 ir tolesni straipsniai): leidimą areštui turi duoti apylinkės teismo teisėjas (pranc. juge d’instance);
• reikalavimų areštas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 211-1, L 162-1, R 211-1, R 162-1 ir tolesni straipsniai) sudaro sąlygas areštuoti skolininkui mokėtinas skolas (dažniausiai areštuojama banko sąskaita);
• areštas pardavimui (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 221-1, R 221-1 ir tolesni straipsniai): kilnojamųjų daiktų (televizoriaus, automobilio ir kt.) areštas;
• nekilnojamojo turto areštas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L 311-1, R 311-1 ir tolesni straipsniai): jis susijęs su skolininko nuosavybės teise turimu nekilnojamuoju turtu. Leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą turi duoti vykdantysis teisėjas (pranc. juge de l’exécution).

Teismo antstolio išlaidas padengia tik išlaikymo skolininkas.

Baudžiamojo proceso tvarka skolininkas gali būti nuteistas už šeimos palikimą likimo valiai. Už šią nusikalstamą veiką baudžiama dvejų metų laisvės atėmimu ir 15 000 EUR bauda (Baudžiamojo kodekso (pranc. code penal) 227-3 straipsnis).

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Išlaikymo senaties terminas yra 5 metai nuo kiekvieno neatlikto mokėjimo termino (Civilinio kodekso 2224 straipsnis).

Tiesioginio mokėjimo procedūra negali būti taikoma ilgesnio nei 6 mėnesių laikotarpio pradelstajai skolai. Minėtąja nuostata nepanaikinama galimybė naudotis kitais vykdymo metodais ankstesnių laikotarpių pradelstajai skolai išieškoti.

Vykdymo procedūros turi būti taikomos tik tiek, kiek yra reikalinga nesumokėtai skolai išieškoti, šiomis priemonėmis neturi būti piktnaudžiaujama.

Tam tikras turtas yra paskelbtas neareštuojamu pagal įstatymą: išlaikymo išmokos, kilnojamasis turtas, reikalingas skolininko gyvenimui ir darbui, neįgaliesiems būtini daiktai, tam tikros išmokos ir išmokos šeimai. Banko sąskaitoje gali būti areštuojamos tik sumos, viršijančios vieno asmens minimalias pajamas (aktyviosios solidarumo pajamos (pranc. le revenu de solidarité active)). Jeigu areštuojamas darbo užmokestis, areštuotina suma nustatoma atsižvelgiant į darbo užmokestį ir į skolininko išlaikomus asmenis.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Tam tikromis sąlygomis išlaikymo kreditoriaus teises gali perimti už išmokų šeimai mokėjimą atsakingos organizacijos. Šiuo atveju jos gali pradėti procesą kreditoriaus vardu. Be to, jeigu privataus vykdymo procedūros yra neveiksmingos, galima kreiptis į prokurorą (pranc. procureur de la République), kad jis pradėtų valstybinio išieškojimo procedūras, kurias atlieka valstybinis apskaitininkas (pranc. comptable public).

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Už išmokų šeimai mokėjimą atsakingos organizacijos tam tikromis sąlygomis gali išlaikymo kreditoriui kaip mokėtino išlaikymo avansą sumokėti paramos šeimai išmoką.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, o kreditorius yra Prancūzijoje, kreditorius gali susisiekti su Užsienio reikalų ir tarptautinio vystymosi ministerijos (pranc. Ministère des Affaires Étrangères et du Développement International) Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba (Bureau de Recouvrement des Créances Alimentaires (RCA)). Tarnyba susisieks su valstybės, kurioje skolininkas gyvena, centrine institucija skolai išieškoti.

Kreditorius taip pat gali susisiekti su Išmokų šeimai fondu (pranc. Caisse d’Allocations Familiales (CAF)), kuris gali suteikti finansinę pagalbą, jeigu skolininkas nesumoka, net jeigu skolininkas yra užsienyje.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Su Prancūzijos centrine institucija galima susisiekti laišku, telefonu arba e. paštu:

Ministère de l'Europe et des affaires étrangères

Bureau de recouvrement des créances alimentaires

27, rue de la Convention

CS 91533

75732 Paris Cedex 15

Telefonas + 33 (0) 1 43 17 90 01

Faksas +33 (0)1 43 17 81 97

E. paštas obligation.alimentaire@diplomatie.gouv.fr

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu skolininkas gyvena Prancūzijoje, o kreditorius yra užsienyje, kreditorius turi susisiekti su valstybės, kurioje gyvena, centrine institucija. Tada reikalavimą reiškianti centrinė institucija susisieks su Prancūzijos centrine institucija (Užsienio reikalų ministerijos Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba), o ši imsis reikiamų priemonių skolai išieškoti.

Jeigu kreditorius turi vykdymo sprendimą, jis gali tiesiogiai nurodyti teismo antstoliui išieškoti skolą (nesikreipdamas į centrines institucijas). Šiuo atveju jis gali nesinaudoti centrinės institucijos pagalba.

Pažymėtina, kad, nesant teismo sprendimo, kuriuo būtų nustatytas išlaikymo išmokos principas, reikalavimą teikiančios valstybės narės centrinė institucija gali nusiųsti prašymą Išlaikymo skolų išieškojimo tarnybos sprendimui gauti, kad Prancūzijos teismo sprendimu būtų nustatytas išlaikymo išmokos principas (Reglamento (ES) Nr. 4/2009 VII priedas).

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Su Prancūzijos centrine institucija galima susisiekti laišku, telefonu arba e. paštu:

Ministère de l'Europe et des affaires étrangères

Bureau de recouvrement des créances alimentaires

27, rue de la Convention

CS 91533

75732 Paris Cedex 15

Telefonas + 33 (0) 1 43 17 90 01

Faksas +33 (0) 1 43 17 81 97

E. paštas obligation.alimentaire@diplomatie.gouv.fr

Jeigu kreditorius nusprendžia tiesiogiai susisiekti su teismo antstoliu, kompetentingų specialistų duomenis jis gali rasti rubrikoje „Raskite teismo antstolį“ (pranc. Trouver un huissier) arba Nacionalinių antstolių rūmų (Chambre nationale des huissiers de justice) svetainėje.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikytina.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Teisinė pagalba gali būti visiška arba dalinė. Ji teikiama:

• automatiškai vaikams iki 21 metų amžiaus pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 46 straipsnį;
• kitais atvejais – jeigu ieškovas atitinka sąlygas dėl turimų lėšų, nustatytas teisės aktais (1991 m. liepos 10 d. Įstatymu Nr. 91-647 dėl teisinės pagalbos ir 1991 m. gruodžio 19 d. Potvarkiu Nr. 91-1266).

Prancūzijoje teisinė pagalba apima mokesčius advokatui, kuris sprendimu dėl teisinės pagalbos skiriamas dalyvauti teismo procese, ir mokesčius antstoliui, kuris tuo pačiu sprendimu skiriamas dalyvauti skolos išieškojimo procese.

Su išlaikymo prievolėmis susiję reikalavimai skirti teisinę pagalbą nagrinėjami taikant tokį patį procesą kaip ir kitiems tarpvalstybiniams ginčams pagal 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2002/8/EB.

Prancūzų kalba parengtą reikalavimą skirti teisinę pagalbą kreditorius siunčia Teisių gynimo, teisės kreiptis į teismą ir paramos nukentėjusiesiems departamentui (pranc. Service de l’accès au droit et à la Justice et de l’aide aux victimes (SADJAV)) šiuo adresu:

Ministère de la Justice

Service de l’accès au droit et à la Justice et de l’aide aux victimes

Bureau de l’aide juridictionnelle

13, place Vendôme

75042 PARIS cedex 01

Telefonas 01 44 77 71 86

Faksas 01 44 77 70 50

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Išlaikymo skolų išieškojimo tarnyba patvirtina užsienio valstybės centrinės institucijos pateikto reikalavimo ir pateiktų įrodymų gavimą. Ji patikrina, ar byloje yra visi reikiami dokumentai, ir patikrina dokumentų, ypač teisinių dokumentų, tikslumą ir galimybę juos panaudoti. Siekdama iš anksto numatyti vykdymo problemas, Tarnyba prašo siunčiančiosios institucijos prireikus pateikti paaiškinimus ir (arba) kitus išrašus ar išrašų vertimus. Tarnyba sudaro sąlygas pradėti procesą, susijusį su reikalavimais, nustatytais 56 straipsnyje, juos nusiųsdama jurisdikciją toje srityje turinčioms teisminėms institucijoms.

Tarnyba padeda nustatyti skolininko buvimo vietą ir sudaro palankesnes sąlygas ieškoti informacijos apie jo lėšas, pateikdama bylą prokurorui ir Viešųjų finansų generalinio direktorato (pranc. Direction Générale des Finances Publiques) departamentams, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 4/2009 61, 62 ir 63 straipsniuose.

Centrinė institucija taip pat padeda sudaryti taikos susitarimus tiesiogiai susisiekdama su skolininku ir per kreditoriaus gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją nusiųsdama kreditoriui savanoriško mokėjimo pasiūlymus.

Jeigu taikiai išieškoti skolos nepavyksta, o užsienio valstybės sprendimas Prancūzijoje yra vykdytinas, dar įmanoma taikyti ir teisminę išieškojimo procedūrą. Tarnyba palaiko ryšius su teismo antstoliais, kuriems paveda išieškoti skolą, siekdama užtikrinti, kad vykdymo procedūra vyktų tinkamai.

Tarnyba sistemingai prašo suformuoti banko pavedimą.

Tais atvejais, kai išlaikymui išieškoti reikia nustatyti vaiko kilmę, Tarnyba nurodo kreditoriui kompetentingą instituciją tai procedūrai atlikti.

 

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.