- 1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?
- 2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?
- 3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?
- 4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?
- 5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?
- 6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?
- 7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?
- 8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?
- 9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?
- 10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?
- 11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.
- 12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?
- 13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?
- 14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:
- 15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:
- 16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?
- 17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?
- 18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?
- 19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?
Informacijos paieška pagal regionus
- Belgijabe
- Bulgarijabg
- Čekijacz
- Danijadk
- Vokietijade
- Estijaee
- Airijaie
- Graikijael
- Ispanijaes
- Prancūzijafr
- Kroatijahr
- Italijait
- Kiprascy
- Latvijalv
- Lietuvalt
- Liuksemburgaslu
- Vengrijahu
- Maltamt
- Nyderlandainl
- Austrijaat
- Lenkijapl
- Portugalijapt
- Rumunijaro
- Slovėnijasi
- Slovakijask
- Suomijafi
- Švedijase
- Jungtinė Karalystėuk
1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?
Maltoje sąvoka „išlaikymas“ reiškia sumą, kurią skolininkas turi mokėti kreditoriui pagal išlaikymo susitarimą, sudaromą atsižvelgiant į šeimos santykius. Jeigu santykiai įforminami sudarant santuoką arba įregistruojant civilinę partnerystę, tuomet viena šių santykių šalis turi pareigą išlaikyti kitą šalį.
Sąvoka „išlaikymo prievolė“ reiškia skolininko pareigą mokėti kreditoriui išlaikymą, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į toliau aprašytas aplinkybes. Išlaikymo prievolė galioja nepaisant to, ar yra nustatytas konkretus išlaikymo dydis ir ar išlaikymas apskritai mokamas.
Civilinio kodekso 3B straipsnyje nustatyta, kad sutuoktiniai ir buvę sutuoktiniai yra įpareigoti išlaikyti vienas kitą, o tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Civilinės partnerystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad civilinės partnerystės šalys turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir susituokę asmenys, todėl jos turi pareigą išlaikyti viena kitą net ir nutraukusios tarpusavio santykius, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstos priežasties išlaikymas neturi būti mokamas. Civilinio kodekso 8 straipsnyje nustatyta, kad išimtinėmis aplinkybėmis vaikai turi pareigą išlaikyti savo tėvus arba kitą nepasiturintį aukštutinės linijos giminaitį.
2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?
Paprastai vaikas išlaikymą gauna iki šešiolikos metų. Tačiau Civilinio kodekso 3B straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai taip pat turi pareigą mokėti tinkamą išlaikymą savo vaikams, kol jie sulauks dvidešimt trejų metų, jeigu jie vis dar yra studentai ir mokosi pagal nuolatinės formos studijų programą, specialiojoje arba profesinėje mokykloje. Tame pačiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad tėvai turi išlaikyti savo vaikus, jeigu jie turi fizinę ar protinę negalią, kaip apibrėžta Lygių galimybių (asmenų su negalia) įstatyme.
3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?
Norint gauti sprendimą, kuriuo būtų nustatomas mokėtino išlaikymo dydis ir tokio išlaikymo mokėjimo periodiškumas, būtina pateikti prašymą civilinio teismo šeimos bylų skyriui.
Tokiu atveju teismas procedūrą pradeda paskirdamas tarpininką, kuris tuomet kviečia šalis (arba jų atstovus) atvykti į teisme rengiamą susitikimą. Per šį susitikimą tarpininkas padeda šalims pasiekti taikų susitarimą. Jeigu šalys sutinka su išlaikymo susitarimo tekstu, tarpininkas nusiunčia susitarimo projekto kopiją pirmininkaujančiam šeimos teismo teisėjui. Teismas peržiūri susitarimą ir, jeigu mano, kad toks susitarimas nesukels neigiamų pasekmių nė vienai iš šalių, įskaitant asmenį, kuriam turi būti mokamas išlaikymas, priima sprendimą, kuriuo patvirtina susitarimo projektą, o šalys gali kreiptis į notarą ir jo akivaizdoje pasirašyti tokį susitarimą.
Tais atvejais, kai šalys per tarpininkavimo procesą nesutaria dėl išlaikymo susitarimo projekto, tarpininkas grąžina bylą pirmininkaujančiam šeimos teismo pirmininkui, kad šis pradėtų teismo bylą. Tokiu atveju šeimos teismas išklauso abiejų šalių advokatų pareiškimus ir priima byloje sprendimą.
Procesas, kuriam vadovauja tarpininkas, yra nemokamas ir šalims nereikia samdyti advokato, tačiau visada patartina prieš sudarant tokius susitarimus pasinaudoti teisine pagalba. Kita vertus, nagrinėjant bylą teisme dalyvauja advokatai, todėl patiriamos teisinės išlaidos, išskyrus atvejus, kai šalys prašo suteikti teisinę pagalbą ir atitinka su teisine pagalba susijusius reikalavimus.
4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?
Prašymus gali teikti kreditorius, jo atstovas arba vaiko rūpintojas. Prašyti vaiko išlaikymo gali bet kuris atitinkamą vaiką prižiūrintis ir globojantis asmuo.
5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?
Pagal 2003 m. teisinį pranešimą Nr. 396 (lydintysis teisės aktas 12.19) kompetenciją spręsti su šeimos bylomis susijusius klausimus turi civilinio teismo šeimos bylų skyrius. Todėl būtent civilinio teismo šeimos bylų skyrius priima sprendimą dėl mokėtino išlaikymo dydžio (išskyrus atvejus, kai tarpininkui padedant buvo pasiektas susitarimas).
Jeigu skolininkas nemoka išlaikymo, kreditorius gali paduoti policijai skundą, o ši atitinkamai gali iškelti skolininkui baudžiamąją bylą. Tokia byla būtų iškeliama magistratų teisme (baudžiamasis teismas).
6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?
Užsienyje gyvenantis asmuo, kuris nori iškelti bylą taikydamas Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, privalo susisiekti su Maltos centrine institucija, kuri tuomet atitinkamai perduoda bylą tarpininkui ir civilinio teismo šeimos bylų skyriui, jeigu mano, kad tai yra reikalinga.
Maltos centrinė institucija taip pat padeda kreditoriui paduoti susijusius skundus policijai, kad atsiradus poreikiui būtų galima iškelti baudžiamąją bylą.
7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?
Pagal Reglamentą (EB) Nr. 4/2009 su vaiko išlaikymu susijusias bylas centrinė institucija iškelia nepatirdama išlaidų.
Sutuoktinio išlaikymo atveju centrinė institucija teikia byloje dalyvaujančiam sutuoktiniui nemokamą pagalbą, pvz., tarpininkauja šeimos teisme. Jeigu tarpininkavimas nepadeda, kreditorius turi kreiptis į privatų advokatą, kuris pareiškėjui teikia pagalbą Maltos teismuose. Žyminių mokesčių ir advokatų honorarų dydžiai nustatyti Organizavimo ir civilinio proceso kodekso A priede (Maltos įstatymo 12 skyrius). Jeigu kito sutuoktinio išlaikymo prašantis pareiškėjas atitinka Maltos įstatymuose nustatytus teisinės pagalbos teikimo reikalavimus, centrinė institucija atitinkamai padeda tokiam asmeniui.
8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?
Teismų apskaičiuojamas išlaikymo, kurį galima priteisti, dydis yra skirtingas, nes jam įtakos turi įvairūs kriterijai. Nepaisant to, kad išlaikymo dydžiui apskaičiuoti netaikoma kokia nors nustatyta formulė, Civilinis teismas (Šeimos skyrius) atsižvelgia į šias aplinkybes:
i. skolininko ir kreditoriaus ir (arba) vaikų pragyvenimo lygį;
ii. ar vaikui, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimą arba tikėtinus poreikius, reikia papildomų pinigų ir
iii. ar skolininkas įgyvendina bendravimo su vaiku teises.
Teismo sprendimą galima peržiūrėti, tačiau sprendimą dėl mokėtino išlaikymo sudėtinga iš dalies pakeisti, ypač tais atvejais, kai aplinkybės, kuriomis buvo priteistas išlaikymas, išliko nepakitusios. Pasikeitus aplinkybėms (pvz., nepilnamečiui reikia didesnio išlaikymo dėl ilgai trunkančios ligos arba iš esmės pasikeitė skolininko darbo užmokestis), teismai gali pakeisti išlaikymo sąlygas.
Šeimos teismas paprastai reikalauja kasmet didinti išlaikymo dydį atsižvelgiant į nacionalinį infliacijos lygį. Panašiai išlaikymo didinimo dėl infliacijos lygio sąlyga paprastai įtraukiama į išlaikymo susitarimą, kuris pasiekiamas per tarpininkavimo procesą.
9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?
Išlaikymą kreditoriui skolininkas gali mokėti tiesiogiai grynaisiais pinigais, išrašydamas čekį arba banko pavedimu. Teismas gali nuspręsti, kad mokėtinos išlaikymo išmokos suma turi būti atskaitoma iš skolininkų pajamų ir nusiunčiama tiesiogiai kreditoriui. Šis būdas paprastai naudojamas tais atvejais, kai skolininkas pakartotinai nemoka išlaikymo.
Jeigu Maltos centrinei institucijai nurodoma kreditoriaus vardu iškelti bylą, minėta institucija imasi priemonių, kad paskatintų skolininką siųsti pinigus tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas atsisako mokėti, byla iškeliama teisme.
Tokiu atveju Maltos centrinė institucija prašo teismo nustatyti būtiną draudimą, kurį taikant būtų areštuojamos skolininko banko sąskaitos, o pinigai pervedami kreditoriui.
10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?
Centrinė institucija naudojasi visomis Maltos įstatymuose nustatytomis teisių gynimo priemonėmis. Visų pirma Maltos centrinė institucija pirmiausia nusiunčia raštą, kuriame nurodo, kad tokiam asmeniui bus iškelta teismo byla. Jeigu tokio rašto nepaisoma, Maltos centrinė institucija prašo kreditoriaus pateikti raštišką priesaika patvirtintą pareiškimą ir tuomet byla perduodama Maltos policijai, kad ji pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas imtųsi tolesnių veiksmų dėl skolininko.
Prireikus Maltos centrinė institucija padeda pareiškėjui gauti teisinės pagalbos tarnybos ar centrinės institucijos advokato pagalbą iškeliant civilinę bylą skolininkui, kad būtų padengti įsiskolinimai. Tokiu atveju, jeigu skolininkas turi pajamų, teismo galima prašyti areštuoti dalį pajamų ir pervesti jas tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas negauna pajamų, tačiau turi vertingo turto, teismas gali parduoti turtą ir perduoti pinigus centrinei institucijai, kuri savo ruožtu juos nusiunčia kreditoriui.
11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.
Senaties terminas baudžiamajai bylai dėl išlaikymo, kuris nėra mokamas, iškelti yra 6 mėnesiai. Baudžiamoji byla neiškeliama, jeigu skolininkas per 6 mėnesius nuo pareigos mokėti išlaikymą atsiradimo dienos nepaduoda policijai skundo.
Civilinio kodekso 2156 straipsnyje nurodyta, kad ieškiniams dėl išlaikymo mokėjimo taikomas 5 metų senaties terminas.
12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?
Maltos centrinė institucija padeda:
a) ne Maltoje gyvenantiems kreditoriams, kai jie nori iškelti bylą Maltoje gyvenančiam skolininkui, t. y. padeda rasti skolininką ir palengvina skolininkui iškeltos bylos nagrinėjimą (tokie prašymai nagrinėjami kaip „iš užsienio gaunamos bylos“);
b) Maltoje gyvenantiems kreditoriams, kai jie nori iškelti bylą ne Maltoje gyvenančiam skolininkui, išsiųsdama prašymą kitai centrinei institucijai, kad ji surastų skolininką ir iškeltų jam bylą.
13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?
Ne, tokios galimybės nėra.
14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:
14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?
Jeigu kreditorius gyvena Maltoje, o skolininkas gyvena kitoje valstybėje narėje, toks kreditorius gali kreiptis į Maltos centrinę instituciją prašydamas jos, dirbant su tos kitos valstybės narės centrine institucija, nustatyti skolininko buvimo vietą, su juo susisiekti ir informuoti jį apie prievolę mokėti išlaikymą.
Jeigu sprendimas dėl mokėtino išlaikymo dydžio nepriimtas, Maltos centrinė institucija turėtų palaikyti ryšius su kitos valstybės narės centrine institucija ir stengtis gauti pagalbą, kad tos valstybės narės teismai arba administracinės institucijos priimtų sprendimą dėl išlaikymo, kurį turi mokėti skolininkas, dydžio nustatymo.
Paskui Maltos centrinė institucija turėtų palaikyti ryšį su užsienio centrine institucija, kad gautų informacijos apie geriausius įmanomus būdus, padėsiančius užtikrinti, kad toks išlaikymo sprendimas būtų vykdomas, išskyrus atvejus, kai skolininkas bendradarbiauja savanoriškai.
14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?
Maltos centrinės institucijos kontaktai skelbiami ES teisminio atlaso svetainėje.
15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:
15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?
Su išlaikymu susijusiose tarpvalstybinėse bylose Maltos centrinė institucija padeda užsienio kreditoriui užtikrinti išlaikymo prievolės vykdymą. Tokiu atveju Maltos centrinė institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, atstovauja kreditoriui visose kitose administracinėse institucijose arba teismuose. Maltos centrinė institucija gali reikalauti užpildyti būtinas formas ir prašyti kreditoriaus duoti leidimą prieš jai pradedant bet kokias teisines procedūras.
Jeigu kreditorius siekia prisiteisti iš skolininko sutuoktinio išlaikymą, teisinė pagalba tokiam kreditoriui teismuose būtų teikiama tik jeigu jis atitiktų tokius pat kriterijus, kuriais remiantis nemokama teisinė pagalba teikiama Maltoje gyvenantiems asmenims.
15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?
Maltos centrinės institucijos kontaktus galima rasti ES teisminiame atlase. Centrinė institucija vykdo atsakyme į 21 klausimą išsamiau aprašytas funkcijas (i–j punktai), t. y. nustato skolininko buvimo vietą, užtikrina, kad dėl skolininko būtų priimtas vykdytinas sprendimas (o jeigu tokio sprendimo nėra, centrinė institucija padeda jį gauti), ir padeda skolininkui vykdyti tokį sprendimą.
16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?
Taip, Malta privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo.
17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?
Netaikoma.
18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?
Centrinė institucija nemokamai teikia rekomendacijas asmenims, kurie į ją kreipiasi tarpvalstybinių bylų klausimais. Jeigu prašymą pateikia užsienyje gyvenantis asmuo, Maltos centrinė institucija užtikrina, kad, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pobūdį, jam būtų suteikta reikalinga pagalba. Visų pirma, jeigu pareiškiamas ieškinys dėl asmens išlaikymo, Maltos centrinė institucija konsultuoja pareiškėją ir teikia jam bendro pobūdžio rekomendacijas.
Jeigu ieškinys dėl išlaikymo yra susijęs su vaikais, tuomet Maltos centrinė institucija užtikrina, kad skolininkui byla būtų iškelta nepatiriant jokių išlaidų.
Jeigu Maltoje gyvenantis kreditorius kreipiasi į Maltos centrinę instituciją prašydamas išieškoti išlaikymą užsienyje, Maltos centrinė institucija padeda tam asmeniui iškelti bylą teismuose, informuoja užsienio centrinę instituciją apie bylos baigtį ir aptaria tokio mokėtino išlaikymo išieškojimo galimybes.
19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?
Kiekvienoje byloje skiriamas pareigūnas siekiant užtikrinti, kad Maltos centrinė institucija perduotų ir gautų prašymus, kreditoriaus prašymu palaikytų ryšį su skolininku ir teiktų užsienio centrinei institucijai naujausią informaciją apie kiekvienos bylos nagrinėjimo eigą. Bylos pareigūnui padeda advokatai, turintys ilgalaikę patirtį šeimos ir administracinių procedūrų taikymo srityje.
Iš užsienio gaunamose bylose bylos pareigūnas tiesiogiai susisiekia su Maltoje esančiu asmeniu ir užsienio centrine institucija. Paprastai pranešimai siunčiami e. paštu ir (arba) įprastu paštu. Tačiau tam tikrais atvejais su užsienio centrine institucija arba asmeniu, kuris nori pasinaudoti Maltos centrinės institucijos paslaugomis, susisiekiama telefonu. Gavusi bylas iš užsienio, Maltos centrinė institucija siekia įtraukti klientą į visą centrinių institucijų tarpusavio susirašinėjimą.
Toliau nurodoma keletas priemonių, kurių imamasi tam tikromis aplinkybėmis:
a) jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes, – teikiama teisinė pagalba arba palengvinamas jos teikimas: kai būtina ir prireikus centrinė institucija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, gali pasamdyti advokatą, kad jis atstovautų klientui, arba nurodyti, kad klientui padės teisinės pagalbos tarnybos advokatai arba kiti įgalioti asmenys;
b) padedama nustatyti skolininko arba kreditoriaus buvimo vietą, visų pirma pagal reglamento 61, 62 ir 63 straipsnius: tokiomis aplinkybėmis centrinė institucija pirmiausia atlieka išankstinę paiešką viešose duomenų bazėse, kuriose ieško to asmens registruoto adreso ir kontaktų. Jeigu Maltos centrinei institucijai pateikiama daugiau informacijos, atliekamos atitinkamos paieškos ir susisiekiama su vyriausybės įstaigomis, kad jos pateiktų informaciją apie skolininko turtą;
c) padedama gauti svarbią informaciją apie skolininko ir kreditoriaus pajamas ir, jei būtina, kitas finansines aplinkybes, įskaitant turto buvimo vietą, visų pirma pagal reglamento 61, 62 ir 63 straipsnius: centrinė institucija susisiekia su nacionaline įdarbinimo įstaiga ir išsiaiškina, ar toks asmuo šiuo metu dirba, ar ne. Jeigu skolininkui iškeliama teismo byla, centrinė institucija siūlo, kad kreditoriui atstovaujantis advokatas prašytų teismo iškviesti kitų vyriausybės departamentų, pvz., vidaus pajamų, transporto institucijos, ir vietos bankų arba bet kurio kito susijusio subjekto atstovus, kad jie pateiktų įrodymų apie skolininko darbo užmokestį ir turtą;
d) skatinama ieškoti taikaus sprendimo būdų siekiant, kad išlaikymas būtų mokamas savanoriškai, kai tinkama naudojant tarpininkavimą, taikinimą ar panašius procesus: prieš pradėdama bet kokios formos teisinę procedūrą, Maltos centrinė institucija susisiekia su skolininku, paragina jį sudaryti taikų susitarimą ir paaiškina, kodėl tai visada atitinka geriausius skolininko interesus. Jeigu tarpininkavimo perspektyvos yra geros, Maltos centrinė institucija perduoda bylą profesionaliems tarpininkams, tačiau jeigu matyti, kad šalys neturi jokių galimybių taikiai išspręsti ginčą, tuomet iškeliama teismo byla;
e) palengvinamas išlaikymo sprendimų vykdymo procesas, įskaitant bet kokių įsiskolinimų išieškojimą: Maltos centrinė institucija gali iškelti bylą arba pasiūlyti iškelti teismo bylą atskiram skolininkui, kad teismas galėtų parduoti bet kokį skolininko turtą arba priimtų sprendimą dėl dalies darbo užmokesčio arešto;
f) palengvinamas išlaikymo išmokų surinkimas ir greitas perdavimas: Maltos centrinė institucija iškelia teismo bylą prašydama, kad teismas nurodytų skolininkui mokėti išlaikymą tiesiogiai kreditoriui. Jeigu skolininkas nemoka tokių išmokų, Maltos centrinė institucija, jei byla susijusi su vaiko išlaikymu, prašo teismų nustatyti būtiną draudimą, kad skolininko turtas būtų areštuotas, o už jo pardavimą gautos pajamos būtų nusiųstos kreditoriui. Sutuoktinio išlaikymo atveju Maltos centrinė institucija padeda pareiškėjui užtikrinti minėtą išlaikymo išieškojimą per privačius advokatus arba teisinės pagalbos sistemą;
g) padedama gauti dokumentinius arba kitus įrodymus nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1206/2001: jeigu su prašomais dokumentais arba informacija jau galima susipažinti viešojoje erdvėje, Maltos centrinė institucija surenka tą informaciją ir pateikia ją kreditoriui. Jeigu informacijos viešojoje erdvėje nėra, institucijai arba įstaigai, kuri turi tokią informaciją, reikia pateikti specialų prašymą. Jeigu tokia informacija negali būti atskleista, centrinė institucija prašo teismo priimti nutartį dėl leidimo susipažinti su tokia informacija atsižvelgiant į bylos aplinkybes;
h) paramos nustatant tėvystę (motinystę) teikimas, kai to reikia išieškant išlaikymą: Maltos centrinė institucija teikia rekomendacijas pareiškėjui per teisinį procesą, kurio metu nustatoma tėvystė (motinystė), ir teikia pareiškėjui informaciją apie privačias paslaugas, kurių reikia tokiame procese, visų pirma, kai taikytina, susijusias su DNR tyrimais.
Prireikus centrinė institucija padeda užsieniečiui pasisamdyti atstovą, kuris jo vardu galėtų dalyvauti Maltoje sudarant atitinkamą viešą dokumentą. Kitais atvejais tėvystės (motinystės) klausimas turi būti sprendžiamas teismuose, todėl Maltos centrinė institucija tik užtikrina, kad byla būtų perduota teismui ir teismas galėtų joje priimti sprendimą iš esmės;
i) bylos iškėlimas arba pagalba iškeliant bylą siekiant gauti reikalingas teritorinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas – užtikrinti nagrinėjamo išlaikymo prašymo rezultatą: jeigu Maltos centrinė institucija įtaria, kad skolininkas imasi priemonių siekdamas pabloginti savo ekonominę padėtį, Maltos centrinė institucija užtikrina, kad teismo būtų prašoma nustatyti teismo draudimus siekiant uždrausti skolininkui iššvaistyti turtą pažeidžiant kreditoriaus interesus;
j) dokumentų įteikimo palengvinimas nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1393/2007: jeigu reikia gauti papildomos informacijos apie skolininką ir tokią informaciją teisėtai gali surinkti ir perduoti bet kuris Maltoje gyvenantis privatus asmuo, Maltos centrinė institucija paveda savo darbuotojams surinkti tokią informaciją. Tokia informacija gali būti renkama iš viešųjų ar privačiųjų subjektų.
Prireikus Maltos centrinė institucija palaiko ryšį su pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 paskirtomis perduodančiąja ir gaunančiąja agentūromis, siekdama užtikrinti tinkamą tam tikrų dokumentų įteikimą.
Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.
Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.
Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.