Šeimos išlaikymas

Lenkija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Pagal Šeimos ir globos kodekso 128 straipsnį išlaikymo prievolė yra tiesiosios linijos giminaičių, taip pat brolių ir seserų prievolė teikti pragyvenimui reikalingas priemones (įskaitant drabužius, maistą, apgyvendinimą, šildymo kurą ir vaistus) ir prireikus – auklėjimo priemones (įskaitant fizinės ir psichinės raidos priežiūrą ir sąlygų mokytis ir gyventi kultūrinį gyvenimą sudarymą).

Išlaikymas yra grynaisiais pinigais arba natūra mokama išmoka. Vaikų išlaikymas – tai ir asmeninis indėlis auklėjant vaikus, taip pat bendrų namų ūkio darbų atlikimas laikantis išlaikymo prievolės.

Išlaikymo reikalavimas yra vieno asmens teisė reikalauti, kad kitas asmuo vykdytų jo išlaikymo prievolę.

Paprastai išlaikymo prievolė kyla iš įvairių šeimos santykių.
Atsižvelgiant į šeimos santykius, Lenkijos teisėje išskiriamos toliau nurodytų rūšių išlaikymo prievolės.

  1. Giminaičių išlaikymo prievolė (vaiko išlaikymas yra specifinė šios prievolės rūšis). Teisę gauti išlaikymą turi tik finansinių sunkumų patiriantys giminaičiai. Tėvai yra įpareigoti mokėti išlaikymą vaikams, kurie dar negali savimi pasirūpinti, išskyrus atvejus, kai iš vaiko turto gaunamų pajamų pakanka jo išlaikymo ir auklėjimo išlaidoms apmokėti. Vyresni nei 18 metų vaikai nebeturi teisės gauti išlaikymo, išskyrus atvejus, kai jie nori toliau mokytis ir, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, toks jų noras yra pagrįstas, arba jeigu išlaikymo prievolė turėtų galioti toliau dėl vaikų sveikatos arba asmeninės būklės. Be to, tėvai nėra įpareigoti mokėti išlaikymo vyresniems nei 18 metų vaikams, kurie, būdami darbingo amžiaus, pradeda studijuoti ir vėliau šias studijas apleidžia, nėra pakankamai pažangūs, negauna teigiamų įvertinimų, per nustatytus terminus neišlaiko egzaminų ir dėl šių priežasčių neužbaigia studijų per studijų programoje nustatytą trukmę.
    Jeigu išlaikymo iš asmens, kuriam tenka pagrindinė atsakomybė (vienas iš tėvų), gauti neįmanoma arba jį gauti pernelyg sunku, ieškinys gali būti pareikštas kitiems atsakingiems asmenims (pvz., vaiko seneliams, kurie yra besislapstančio skolininko tėvai). Vis dėlto išlaikymo iš senelių negalima gauti remiantis vien tuo, kad išlaikymo skolininkas nemokėjo priteistų sumų; seneliams išlaikymo prievolė kyla tada, kai teisę į išlaikymą turintis asmuo patiria finansinių sunkumų, ir seneliai turi turėti finansines galimybes mokėti išlaikymą. Paprastai iš senelių priteisiamo išlaikymo dydis yra mažesnis nei išlaikymas, priteisiamas iš pirminę atsakomybę turinčių asmenų.
  2. Iš įvaikinimo santykių kylanti prievolė. Jeigu įvaikinimo atveju atsiranda santykiai tik tarp įvaikinančio asmens ir įvaikio, įvaikinančio asmens prievolė išlaikyti įvaikį yra viršesnė už įvaikio tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių ir brolių ir seserų prievolę jį išlaikyti, o įvaikio prievolė išlaikyti savo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius ir brolius ir seseris pagal svarbą yra paskutinė. Priešingu atveju įvaikiui taikomos 1 punkte nurodytos taisyklės.
  3. Svainystės santykiais susijusių asmenų (pamotės, patėvio, įvaikių) išlaikymo prievolė. Teisę gauti išlaikymą turi tik finansinių sunkumų patiriantys asmenys, jeigu, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, išlaikymo prievolės nustatymas atitinka socialinio bendravimo principus. Atsižvelgiant į Lenkijos teisės aktus ir jurisprudenciją sąvoka „finansiniai sunkumai“ reiškia asmens negebėjimą naudojantis savo ištekliais ir pastangomis patenkinti savo pagrįstus poreikius.
  4. Sutuoktinių išlaikymo prievolė santuokos metu. Šeimos nariai gali įgyvendinti teisę į vienodą gyvenimo lygį visiems šeimos nariams. Pagal Šeimos ir globos kodekso 27 straipsnį abu sutuoktiniai pagal savo sugebėjimus, galimybes uždirbti pajamas ir finansinius pajėgumus privalo patenkinti savo santykiais sukurtos šeimos poreikius. Ši prievolė taip pat gali būti laikoma visiškai arba iš dalies įvykdyta, kai dedamos asmeninės pastangos auginti vaikus ir rūpintis bendru namų ūkiu.
  5. Sutuoktinių išlaikymo prievolė pasibaigus santuokai. Jeigu nustatoma, kad vienas iš sutuoktinių yra kaltas dėl iširusios santuokos, ir jeigu nutraukus santuoką iš esmės pablogėja kito sutuoktinio finansinė padėtis, pastarasis gali reikalauti, kad būtų patenkinti pagrįsti jo poreikiai, net jeigu tas asmuo nepatiria finansinių sunkumų.
    Kitais atvejais finansinių sunkumų patiriantis sutuoktinis gali iš savo buvusio sutuoktinio reikalauti išlaikymo, kuris proporcingai nustatomas atsižvelgiant į pagrįstus jo poreikius ir buvusio sutuoktinio uždarbį ir finansinį pajėgumą. Prievolė išlaikyti sutuoktinį baigiasi tam sutuoktiniui sudarius naują santuoką. Tačiau kai santuoką nutraukęs sutuoktinis, kuris nebuvo kaltas dėl iširusios santuokos, yra įpareigojamas mokėti išlaikymą, išlaikymo prievolė taip pat pasibaigia praėjus penkeriems metams nuo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į išimtines aplinkybes, teisę į išlaikymą turinčio asmens prašymu pratęsia šį penkerių metų terminą.
  6. Nesantuokinio vaiko tėvo prievolė išlaikyti vaiko motiną. Tėvas, kuris nėra motinos vyras, privalo, atsižvelgdamas į savo padėtį, prisidėti prie su nėštumu ir gimdymu susijusių išlaidų ir motinos išlaikymo trijų mėnesių laikotarpį po gimdymo išlaidų apmokėjimo. Jeigu yra svarbių priežasčių, motina gali prašyti, kad tėvas prisidėtų prie ilgesnio nei trijų mėnesių laikotarpio išlaidų apmokėjimo.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Tėvai yra įpareigoti mokėti išlaikymą vaikams, kurie dar negali savimi pasirūpinti. Kadangi vaikai turi pareigą mokytis iki 18 metų, paprastai jie turi teisę gauti išlaikymą iki pilnametystės arba tol, kol baigia savo mokslus. Kai teisę į išlaikymą turintis asmuo negali savimi pasirūpinti (pvz., dėl ligos ar negalios), teisė į išlaikymą gali išlikti neribotam laikui.

Išmokos iš Valstybinio išlaikymo fondo asmenims, turintiems teisę jas gauti, mokamos iki jie sulaukia 18 metų. Tokie asmenys turi teisę gauti išmokas iki 25 metų, jeigu toliau mokosi mokyklose arba aukštojo mokslo įstaigose, ir neribotą laikotarpį, jeigu jiems buvo nustatyta sunki negalia. Išmokos iš išlaikymo fondo gali būti gaunamos, jeigu tos šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija 800 PLN per mėnesį, nuo 2020 m. liepos 1 d. – 900 PLN per mėnesį.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Gali susidaryti viena iš toliau nurodytų situacijų.

1. Asmuo, iš kurio reikalaujama mokėti išlaikymą, savanoriškai vykdo išlaikymo prievolę.

2. Šalys ne teismine tvarka sudaro susitarimą dėl išlaikymo prievolės.

3. Jeigu asmuo, iš kurio reikalaujama mokėti išlaikymą, nevykdo savo prievolės, galima siekti išlaikymą prisiteisti apylinkės teisme (lenk. sąd rejonowy), kuris turi jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnis) arba atsakovo (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalis) gyvenamąją vietą, arba toks prašymas pateikiamas santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium byloje, kurią nagrinėja apygardos teismas (lenk. sąd okręgowy).

Teismo mokesčio už prašymą mokėti nereikia. Tačiau prašymas turėtų atitikti rašytinio pareiškimo ir dokumento reikalavimus, t. y. jame turėtų būti nurodytas teismo, kuriam jis teikiamas, pavadinimas; šalių, jų atstovų pagal įstatymą ir advokatų vardai ir pavardės; rašytinio pareiškimo rūšis; aiškus prašymo aprašymas; reikalavimo vertė; faktinės aplinkybės prašymui pagrįsti ir, prireikus, teismo jurisdikcijai pagrįsti; šalies arba jos atstovo pagal įstatymą arba advokato parašas (turi būti pridėtas įgaliojimas); priedų sąrašas; šalių, jų atstovų pagal įstatymą ir advokatų gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės; reikalavimo aprašymas. Teikiant vėlesnius pareiškimus būtina nurodyti bylos numerį. Prie prašymo taip pat turėtų būti pridėtas vaiko gimimo liudijimas, kuriame atsakovas yra nurodytas kaip vienas iš vaiko tėvų, ir, jeigu reikia, prašymas dėl tėvystės nustatymo gali būti pateiktas kartu su išlaikymo reikalavimu.

4. Taip pat gali būti pasiektas susitarimas pas notarą; tokiu atveju apylinkės teismas priims tik įsakymą dėl susitarimo vykdymo. Pasirašant susitarimą pas notarą mokamas mokestis; toks mokestis taip pat mokamas pateikiant prašymą išduoti vykdomąjį dokumentą.

5. Taip pat gali būti susitarta teisme. Tokiu atveju atsakovas gali būti atleistas nuo teismo mokesčio mokėjimo arba gali būti pareikalauta sumokėti tik pusę jo.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Toliau nurodyti asmenys gali pateikti prašymą dėl išlaikymo asmens, turinčio teisę jį gauti, vardu:

– advokatas (be advokato ir teisinio konsultanto, advokato funkcijas dar gali atlikti toliau nurodyti asmenys: tėvai, sutuoktinis, broliai ir seserys, tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai arba su asmeniu, turinčiu teisę gauti išlaikymą, įvaikinimo santykiais susiję asmenys, taip pat asmuo, kuris valdo asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, turtą);

– vietos savivaldos institucijos, turinčios pareigą teikti socialinę paramą, atstovas (pagal 2004 m. kovo 12 d. Socialinės paramos įstatymą (Oficialusis leidinys (lenk. Dziennik Ustaw), 2004 m., Nr. 64, eil. Nr. 593), tokie atstovai yra savivaldybės socialinės paramos centro vadovas arba apylinkės paramos šeimai centro vadovas);

– Civilinio proceso kodekso 61 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos įstatyme nustatytas savo pareigas, raštu sutikus atitinkamam fiziniam asmeniui, gali pradėti išlaikymo procesą;

– prokuroras, kai to reikia siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir apginti viešąjį interesą.

Atstovai pagal įstatymą veikia nepilnamečių, turinčių teisę gauti išlaikymą, vardu. Tačiau sulaukę pilnametystės vaikai privalo veikti savarankiškai.

Išskyrus atvejus, kai asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, sugyventinis (-ė) arba pažįstamas (-a) yra vienas iš pirmiau nurodytų asmenų, jis negali veikti asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, vardu.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Pagal Civilinio proceso kodeksą apylinkių teismai turi materialinę jurisdikciją nagrinėti išlaikymo bylas. Teritorinė jurisdikcija nustatoma pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą arba atsakovo gyvenamąją vietą. Teismai, kurie turi jurisdikciją konkrečiose savivaldybėse, yra nurodyti 2018 m. gruodžio 28 d. teisingumo ministro patvirtintose Apeliacinių, apygardų ir apylinkių teismų buveinių, jurisdikcijos ir kompetencijos srities nustatymo taisyklėse (Oficialusis leidinys, 2018 m., eil. Nr. 2548).

Apygardų teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas, susijusias su ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimu Lenkijoje (Civilinio proceso kodekso 115111 straipsnis), jeigu sprendimas buvo priimtas valstybėje, kurioje jis tapo privalomas pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, eil. Nr. 17), t. y. iki 2011 m. birželio 18 d.

Pagal iš dalies pakeisto Civilinio proceso kodekso 115314 straipsnį Lenkijoje yra tokie vykdomieji dokumentai:

1) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai ir susitarimai bei tų valstybių narių išduoti oficialūs dokumentai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012, jeigu jie yra vykdytini;

2) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai ir susitarimai bei tų valstybių narių išduoti oficialūs dokumentai, patvirtinti kaip Europos vykdomasis raštas;

3) ES valstybių narių teismų išduoti Europos mokėjimo įsakymai, kurių vykdytinumas tose valstybėse buvo deklaruotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1896/2006;

4) ES valstybių narių teismų priimti sprendimai pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, patvirtinti tose valstybėse pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2007;

5) sprendimai išlaikymo bylose, priimti ES valstybėse narėse, pasirašiusiose 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (OL L 331, 2009 12 16, p. 17), ir tose valstybėse sudaryti susitarimai bei išduoti oficialūs dokumentai išlaikymo bylose, patenkantys į Reglamento (EB) Nr. 4/2009 taikymo sritį;

6) ES valstybėse narėse priimti teismų sprendimai dėl apsaugos priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 606/2013, jeigu jie yra vykdytini.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Bylose dėl išlaikymo nebūtina samdyti advokato. Šalys gali veikti savo vardu arba per profesionalius atstovus.

Žr. atsakymus į 7 ir 20 klausimus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie galimybę naudotis ex officio paskirtu advokatu, kuris veikia šalies, turinčios teisę gauti išlaikymą, vardu.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Šalis, siekianti prisiteisti išlaikymą, ir atsakovas, kuris dalyvauja byloje dėl išlaikymo išmokos sumažinimo, atleidžiami nuo teismo mokesčių (2005 m. liepos 28 d. Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 167, eil. Nr. 1398, su pakeitimais)). Tokie asmenys nuo teismo išlaidų atleidžiami visiškai, o tai reiškia, kad jie nepatiria jokių papildomų teismo, apeliacinio skundo nagrinėjimo arba vykdymo išlaidų.

Išlaikymą privalantis mokėti asmuo taip pat gali paprašyti būti atleistas nuo teismo mokesčių, kai jis prašo pakeisti priteistą sumą. Tam reikia pateikti turto ir pajamų pažymą. Išnagrinėjęs prašymą teismas priima sprendimą.

Be to, nuo teismo išlaidų atlyginimo atleista šalis gali prašyti suteikti teisinę pagalbą, kuri skiriama ex officio paskiriant advokatą. Jeigu prašymas skirti advokatą patenkinamas, advokato mokesčius atlygina šalies, kuriai paskirtas advokatas, priešininkas. Jeigu tas asmuo pralaimi bylą, advokato mokesčiai sumokami iš valstybės iždo.

Valstybių narių piliečių teisės šioje srityje reglamentuojamos 2004 m. gruodžio 17 d. Įstatymu dėl teisės į pagalbą Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdomame civiliniame procese ir dėl teisės į pagalbą siekiant taikiai išspręsti ginčą iki civilinės bylos iškėlimo (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 10, eil. Nr. 67).

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Išlaikymo išmokos dydis priklauso nuo asmens, turinčio mokėti išlaikymą, uždarbio ir finansinio pajėgumo ir nuo pagrįstų asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikių. Pagrįstiems asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikiams priskiriama viskas, kas yra reikalinga jo materialiniams ir nematerialiniams (kultūriniams ir dvasiniams) poreikiams patenkinti. Nepilnamečių poreikiams taip pat priskiriamos jų auklėjimo išlaidos. Vertinant asmenų, turinčių mokėti išlaikymo išmokas, uždarbį ir finansinį pajėgumą, atsižvelgiama ne į jų faktiškai uždirbamas pajamas, bet į pajamas, kurias galėtų uždirbti, jeigu visiškai išnaudotų savo darbingumą. Tai reiškia, kad net ir bedarbis, kuris neuždirba reguliarių pajamų, gali būti įpareigojamas mokėti išlaikymo išmokas, kurios bus išieškomos.

Pasikeitus aplinkybėms gali būti prašoma pakeisti teismo sprendimą arba susitarimą dėl išlaikymo. Bet kuri išlaikymo santykių šalis gali prašyti padaryti tokį pakeitimą. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes, šalis gali prašyti panaikinti išlaikymo prievolę arba padidinti arba sumažinti išlaikymo dydį. Išmokos dydis gali būti pakeistas, jeigu padidėja arba sumažėja pagrįsti asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, poreikiai arba asmens, turinčio mokėti išlaikymą, galimybės uždirbti.

Konkrečios išlaikymo išmokos sumos Lenkijoje nėra, o išlaikymas nėra apskaičiuojamas nustatant konkretų asmens, turinčio mokėti išlaikymą, uždarbiui taikomą procentinį dydį. 2014 m. minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 1 680 PLN (apytiksliai 400 EUR). 2013 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 3 650 PLN (apytiksliai 900 EUR). 2015 m. minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekė 1 750 PLN, 2016 m. – 1 850 PLN, 2019 m. – 2 250 PLN, o 2020 m. jis sudaro 2 600 PLN. Praktikoje dažniausiai teismų priteisiamas mėnesinės išlaikymo išmokos vaikui dydis svyruoja nuo 300 PLN iki 1 000 PLN per mėnesį. Išlaikymo išmokos dydis nėra automatiškai indeksuojamas atsižvelgiant į vaiko amžių arba infliacijos lygį.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Vykdomajame dokumente skolininku nurodytas asmuo turi mokėti išlaikymą. Paprastai Lenkijoje priteistos išlaikymo išmokos kiekvieną mėnesį, dažniausiai iki 10 mėnesio dienos, Lenkijos zlotais mokamos nepilnamečio atstovui pagal įstatymą (grynaisiais pinigais arba banko pavedimu). Jeigu išmoką vėluojama mokėti, teismo sprendimuose nurodomas įstatymuose nustatytas delspinigių dydis (nuo 2020 m. gegužės 29 d. taikomas 3,6 % metinis delspinigių dydis), kuris taikomas nesumokėtai sumai (žr. Lenkijos pateiktą informaciją apie įstatyme nustatytus delspinigius).

Todėl paprastai su išlaikymo prievole susijusias išlaidas atlygina tik asmuo, turintis mokėti išlaikymą. Jeigu tas asmuo nemoka išmokų savanoriškai, teisę gauti išlaikymą turintis asmuo gali kreiptis į kompetentingą vykdymo instituciją (paprastai antstolį) prašydamas pradėti vykdymo bylą. Vykdymas taip pat gali būti pradedamas ex officio pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą, kuriuo nustatomas išlaikymo išmokos dydis, prašymu. Teisę gauti išlaikymą turintis asmuo vykdomąjį dokumentą taip pat gali įteikti skolininko darbovietei arba skolininkui pensiją mokančiai institucijai ir prašyti, kad mokėtinas išlaikymas būtų išskaičiuojamas iš skolininkui mokamų sumų. Mokančioji šalis privalo laikytis tokio prašymo.

Prašymas pradėti vykdymo procesą prieš išlaikymo skolininką gali būti pateiktas bet kuriam teismo antstoliui. Vis dėlto, kai skola išieškoma iš skolininko turto, kompetenciją turi apygardos, kurioje gyvena skolininkas, antstolis.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu asmuo, turintis mokėti išlaikymą, savanoriškai nevykdo išlaikymo prievolės, jis gali būti įpareigojamas tai daryti (žr. 9 punktą).

Be to, pagal Baudžiamojo kodekso (Oficialusis leidinys, 1997 m., Nr. 88, eil. Nr. 553) 209 straipsnį kiekvienas, vengiantis vykdyti teismo sprendimu, teisme ar kitoje įstaigoje sudarytu susitarimu ar kitu susitarimu nustatytą išlaikymo pareigą baudžiamas bauda, viešaisiais darbais arba iki vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jeigu bendra pradelsta skola siekia ne mažiau kaip trijų periodinių išlaikymo išmokų sumą arba jeigu daugiau kaip tris mėnesius vėluojama mokėti ne periodines išlaikymo išmokas. Jeigu dėl pažeidėjo veiksmų (neveikimo) teisę į išlaikymą turintis asmuo negali patenkinti pagrindinių esminių poreikių, pažeidėjas baudžiamas bauda, viešaisiais darbais arba iki dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

Baudžiamasis persekiojimas už nusikaltimą vykdomas paprašius nukentėjusiajam, socialinės paramos įstaigai arba įstaigai, kuri imasi veiksmų išlaikymo skolininko atžvilgiu. Jeigu nukentėjusiajam buvo skirtos atitinkamos išmokos šeimai arba išmokos, mokamos tuo atveju, kai nepavyksta išieškoti išlaikymo, baudžiamasis persekiojimas pradedamas ex officio.

2007 m. rugsėjo 7 d. Pagalbos asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, įstatymo (Oficialusis leidinys, 2007 m., Nr. 192, eil. Nr. 1378) 5 straipsnio 3b dalies 2 punkte nustatyta, kad kompetentinga institucija gali pateikti prašymą sustabdyti skolininko vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Jeigu vykdymas nesėkmingas, antstolis gali prašyti, kad skolininkas būtų įrašytas į nemokių skolininkų registrą.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 1083 straipsnio 2 dalį nesumokėtos išlaikymo išmokos gali būti visiškai išieškomos areštuojant banko sąskaitą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 1 dalį į darbo užmokestį vykdymas gali būti nukreipiamas tiek, kiek nurodyta Darbo kodekse. Paprastai galima areštuoti 60 % darbo užmokesčio. Taip pat galima areštuoti iki trijų penktadalių valstybės iždo specialiems poreikiams skirtų išmokų, visų pirma stipendijų ir paramos išmokų (Civilinio proceso kodekso 831 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 829 straipsnį vykdymas negali būti nukreipiamas į toliau nurodytą turtą:

1) namų ūkio reikmenis, patalynę, apatinius drabužius ir kasdienius drabužius, kurie yra būtini skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams, taip pat drabužius, kurie yra reikalingi paslaugoms teikti ar profesinei veiklai vykdyti;

2) vieno mėnesio maisto ir kuro atsargas, kurios yra būtinos skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams;

3) vieną karvę arba dvi ožkas, arba tris avis, būtinas skolininkui išsimaitinti ir išmaitinti išlaikomus šeimos narius, taip pat pašarų ir kraiko atsargas iki kito derliaus;

4) įrankius ir kitus daiktus, būtinus skolininkui, kad jis galėtų dirbti mokamą darbą, ir vienos savaitės laikotarpio gamybai būtinas žaliavas, išskyrus motorines transporto priemones;

5) jeigu skolininkas periodiškai vykdo nuolatinę profesinę veiklą – pinigų sumą, atitinkančią neišieškotiną užmokesčio dalį iki kitos pajamų gavimo datos, o jeigu skolininkas reguliaraus užmokesčio negauna – pinigų sumą, būtiną skolininkui ir išlaikomiems šeimos nariams pragyventi dvi savaites;

6) švietimo reikmėms reikalingus daiktus, asmeninius dokumentus, papuošimus ir religinėms apeigoms naudojamus daiktus, taip pat kasdienius daiktus, kurie gali būti parduodami tik už gerokai mažesnę nei jų įsigijimo kaina, tačiau turi didelę panaudojimo vertę skolininkui;

8) vaistus pagal 2001 m. rugsėjo 6 d. Farmacijos įstatymą (Oficialusis leidinys, 2019 m., eil. Nr. 499, su pakeitimais), būtinus sveikatos priežiūros įstaigai veikti pagal sveikatos priežiūros teisės nuostatas trijų mėnesių laikotarpį, ir vaistus, būtinus jai veikti pagal 2010 m. gegužės 20 d. Vaistų įstatymą (Oficialusis leidinys, Nr. 107, eil. Nr. 679; Oficialusis leidinys, 2011 m., Nr. 102, eil. Nr. 586, ir Nr. 113, eil. Nr. 637);

9) daiktus, būtinus dėl skolininko ar jo šeimos narių negalios.

Pagal Civilinio proceso kodekso 833 straipsnio 6 dalį vykdymas taip pat negali būti nukreipiamas į išlaikymo išmokas, kompensacijas, mokamas, jeigu nepavyksta išieškoti išlaikymo išmokų, išmokas šeimai, šeimos pašalpas, slaugos išmokas ar išmokas gimus vaikui, išmokas našlaičiams, slaugytojų pašalpas, socialines išmokas, integracijos išmokas, socialinę paramą, ugdymo išmokas arba vienkartines išmokas, nurodytas 2016 m. lapkričio 4 d. įstatymo dėl „iki gyvos galvos“ teikiamos paramos besilaukiančioms moterims ir jų šeimoms 10 straipsnyje (Oficialusis leidinys, 2019 m., eil. Nr. 473).

Teisingumo ministras, konsultuodamasis su Žemės ūkio ministru ir Finansų ministru, įsakymu nurodo, į kuriuos ūkininkui priklausančius daiktus negalima nukreipti išieškojimo. (830 straipsnis).

Be to, Civilinio proceso kodekso 831 straipsnyje nustatyta, kad visų pirma socialinės paramos išmokos pagal 2004 m. kovo 12 d. Įstatymą dėl socialinės paramos (Oficialusis leidinys, 2013 m., eil. Nr. 182, su pakeitimais) ir skolininko iš valstybės biudžeto arba Nacionalinio sveikatos fondo (lenk. Narodowy Fundusz Zdrowia) gautinos sumos, skirtos sveikatos priežiūros išmokoms sumokėti, kaip apibrėžta 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros išmokų įstatyme (Oficialusis leidinys, 2008 m., Nr. 164, eil. Nr. 1027, su pakeitimais), kol jos neišmokėtos, neišieškomos iki 75 % kiekvienos įmokos sumos, nebent tai yra skolininko darbuotojų arba paslaugų teikėjų, nurodytų 2004 m. rugpjūčio 27 d. Valstybės lėšomis finansuojamų sveikatos priežiūros išmokų įstatymo 5 straipsnio 41 punkto a ir b papunkčiuose, gautinos sumos.

Šeimos ir globos kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniams dėl išlaikymo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senaties terminas nepradedamas skaičiuoti, o jeigu jis pradėtas skaičiuoti, tuomet sustabdomas ieškinių, kuriuos vaikai reiškia tėvams, atžvilgiu tėvų pareigų vykdymo laikotarpiu.

Jeigu skolininkas ginčija suaugusio vaiko išlaikymo prievolės teisėtumą, antstolis gali prašyti kreditoriaus pateikti pažymėjimą, patvirtinantį, kad jis toliau mokosi, neturi jokio uždarbio arba gydosi ir todėl skolininko finansinė parama jam vis dar reikalinga.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Kaip nurodyta atsakyme į 4 klausimą, prašymą dėl išlaikymo asmens, turinčio teisę jį gauti, vardu gali pateikti, inter alia, socialinės paramos centrų vadovai, tam tikros socialinės organizacijos, vietos savivaldos institucijų, atsakingų už socialinę paramą, atstovai ir kai kuriais atvejais – prokurorai. Šie subjektai taip pat gali padėti ieškovui dalyvauti išlaikymo byloje, kuri jau būna iškelta. Tuomet jie turi pareigą padėti asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, bylinėtis teisme.

Apygardų teismai padeda asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, pateikti prašymus dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje.

Užsienyje gyvenantiems asmenims, norintiems reikalauti išlaikymo iš Lenkijoje gyvenančio skolininko, gali padėti kompetentingos centrinės valdžios institucijos: https://www.gov.pl/web/stopuprowadzeniomdzieci/lista-organow-centralnych

Informaciją dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo taip pat galima rasti interneto svetainėje https://darmowapomocprawna.ms.gov.pl/pl/

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

2007 m. rugsėjo 7 d. Pagalbos asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, įstatyme (Oficialusis leidinys, 2009 m., Nr. 1, eil. Nr. 7, su pakeitimais) nustatytos taisyklės, kuriomis reglamentuojama valstybinės pagalbos teikimo asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, tvarka tais atvejais, kai vykdymas nebuvo sėkmingas.

Išmokos iš išlaikymo fondo gali būti gaunamos, tik jeigu tos šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui neviršija 800 PLN per mėnesį, nuo 2020 m. liepos 1 d. – 900 PLN per mėnesį.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. taip pat taikoma taisyklė „1 zlotas už 1 zlotą“ – jeigu šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui viršija anksčiau nurodytus 900 PLN, parama sumažinama ir jos dydis siekia sumą, kuri lygi iš išlaikymo fondo teisę gauti išlaikymą turinčiam asmeniui mokėtinos paramos ir sumos, kuria šeimos pajamos kiekvienam šeimos nariui yra viršijamos, skirtumui (9 straipsnio 2a dalis). Vis dėlto, jeigu taip apskaičiuota parama nesiekia 100 PLN, priimamas atsisakymo teikti paramą sprendimas ir parama nemokama (9 straipsnio 2b dalis).

Prašymas pateikiamas savivaldybės arba miesto įstaigai, turinčiai jurisdikciją pagal asmens, turinčio teisę gauti išlaikymą, gyvenamąją vietą. Paramos iš fondo išmokėjimas taip pat gali būti perduotas savivaldybės organizaciniam padaliniui, pvz., socialinės paramos centrui.

Tačiau jeigu asmuo, turintis teisę gauti išankstinę išlaikymo išmoką, gyvena institucijoje, kurioje teikiamas pilnas išlaikymas (pvz., socialinės paramos centre, globos ir švietimo įstaigoje, jaunimo sulaikymo centre arba kardomajame kalėjime) arba globėjų šeimoje, susituokė arba turi vaiką ir turi teisę gauti šeimos išmoką, tokiam asmeniui išankstinės išmokos nepriteisiamos.

Įstatymas taikomas tik tuo atveju, jeigu asmuo, turintis teisę gauti išlaikymą, paramos mokėjimo laikotarpiu gyvena Lenkijoje.

Dėl išsamesnės informacijos žr.https://www.gov.pl/web/rodzina/wiadczenia-z-funduszu-alimentacyjnego

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

Jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra užsienyje, o teisę į išlaikymą turintis asmuo gyvena Lenkijoje, apygardos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso teisę į išlaikymą turinčio asmens gyvenamoji vieta, padeda tam asmeniui pateikti prašymą dėl išlaikymo. Padėdamas teisę į išlaikymą turinčiam asmeniui, teismas suteikia jam visą informaciją ir pagalbą, reikalingą, kad būtų užpildyti reikiami dokumentai, ir patikrina, ar pareiškimas atitinka formalius reikalavimus.

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Taip.

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje pateikto prašymo A dalį pildo apygardos teismas.

Centrinės institucijos funkciją atliekančių apygardos teismų sąrašas

Teismas

Adresas

Telefonas: (+48)

Faksas: (+48)

E. paštas

Balstogės

apygardos teismas

ul. Marii Skłodowskiej-Curie 1

15-950 Białystok

85 7421517

85 7421517

oz@bialystok.so.gov.pl

Belsko-Bialos

apygardos teismas

ul. Cieszyńska 10

43-300 Bielsko-Biała

33 4990424

33 4990488

33 4990488

boguslawa.pokusa@bielsko-biala.so.gov.pl

Bydgoščiaus

apygardos teismas

ul. Wały Jagiellońskie 2

85-128 Bydgoszcz

52 3253155

52 3253255

oz@bydgoszcz.so.gov.pl

Čenstakavos

apygardos teismas

ul. Dąbrowskiego 23/35

42-200 Częstochowa

34 3684425

34 3684420

prezes@czestochowa.so.gov.pl

anna.bocianowska@czestochowa.so.gov.pl

Elbingo

apygardos teismas

pl. Konstytucji 1

82-300 Elbląg

55 6112409

55 6112408

55 6112215

oddzial.administracyjny@elblag.so.gov.pl

Gdansko

apygardos teismas

ul. Nowe Ogrody 30/34

80-803 Gdańsk

58 3213119

[išlaikymas]

58 3213141 [Administracijos biuro vadovas]

58 3213234

section.oz@gdansk.so.gov.pl

Glivicų

apygardos teismas

ul. Kościuszki 15

44-100 Gliwice

32 3380052

32 3380102

oz@gliwice.so.gov.pl

Didžiosios Lenkijos Gožuvo

apygardos teismas

ul. Mieszka I 33

66-400 Gorzów Wielkopolski

95 7256718

95 7256702

95 7202807

95 7256790

marta.samolak@gorzow-wlkp.so.gov.pl

sekretariat@gorzow-wlkp.so.gov.pl

Jelenia Guros

apygardos teismas

al. Wojska Polskiego 56

58-500 Jelenia Góra

75 6415113

75 6415113

oz@jelenia-gora.so.gov.pl

o.administracyjny@jelenia-gora.so.gov.pl

Kališo

apygardos teismas

al. Wolności 13

62-800 Kalisz

62 7657764

62 7574936

administracja@kalisz.so.gov.pl

Katovicų

apygardos teismas

ul. Francuska 38

40-028 Katowice

32 6070183

32 7836806

32 6070184

obrot_zagraniczny@katowice.so.gov.pl

Kelcų

apygardos teismas

ul. Seminaryjska 12 a

25-372 Kielce

41 3402320

41 3402320

oz@kielce.so.gov.pl

Konino

apygardos teismas

ul. Energetyka 5

62-510 Konin

63 2451443

63 2423022 +172

63 2426569

oz@konin.so.gov.pl

administracja@konin.so.gov.pl

Košalino

apygardos teismas

ul. Waryńskiego 7

75-541 Koszalin

94 3428750

94 3428897

administracja@koszalin.so.gov.pl

Krokuvos

apygardos teismas

ul. Przy Rondzie 7

31-547 Kraków

12 6195241

12 6195262

12 6195204

12 6195665

oz@krakow.so.gov.pl

Krosno

apygardos teismas

ul. Sienkiewicza 12

38-400 Krosno

13 4373671

13 4373673

13 4320570

Obrot.zagr@krosno.so.gov.pl

administracja@krosno.so.gov.pl

Legnicos

apygardos teismas

ul. Złotoryjska 40

59-220 Legnica

76 7545036

76 7545107

76 7545012

oz@legnica.so.gov.pl

Liublino

apygardos teismas

ul. Krakowskie Przedmieście 43

20-076 Lublin

81 4601004

81 4601013

malgorzata.stec-szewczyk@lublin.so.gov.pl

obrotzagraniczny@lublin.so.gov.pl

Lomžos

apygardos teismas

ul. Dworna 16

18-400 Łomża

86 2166281

862154254

86 2166753

sekretariat@lomza.so.gov.pl

Lodzės

apygardos teismas

XI Wydział Wizytacyjny (11-asis Kontrolės departamentas)

Plac Dąbrowskiego 5

90-921 Łódź (118 kabinetas)

42 6778799

42 2126082

oz@lodz.so.gov.pl

Naujojo Sončo

apygardos teismas

ul. Pijarska 3

33-300 Nowy Sącz

18 4482145

18 4482185

alimenty@nowysacz.so.gov.pl

Olštyno apygardos teismas

ul. Dąbrowszczaków 44A 10-543 Olsztyn

89 5216049

89 6123838

oz@olsztyn.so.gov.pl

Opolės

apygardos teismas

pl. Daszyńskiego 1

45-064 Opole

77 5418134

77 5418109

Obrot.zagr@opole.so.gov.pl

Ostrolenkos

apygardos teismas

ul. Gomulickiego 5

07-410 Ostrołęka

29 7650130

29 7650181

sekretariat@ostroleka.so.gov.pl

Petrakavo

apygardos teismas

ul. Słowackiego 5

97-300 Piotrków Trybunalski

44 6494121

44 6494159

44 6478919

administracja@piotrkow-tryb.so.gov.pl

[svarbiausias]

biblioteka@piotrkow-tryb.so.gov.pl

jolanta.sipinska@piotrkow-tryb.so.gov.pl

Plocko

apygardos teismas

pl. Narutowicza 4

09-404 Płock

24 2697320

24 2697364

24 2625253

oz@plock.so.gov.pl

urszula.kaluzna@plock.so.gov.pl

urszula.wyrwas@plock.so.gov.pl

Poznanės

apygardos teismas

ul. Stanisława Hejmowskiego 2

61-736 Poznań

61 6283730

61 6283731

61 6283734

61 6283739

opzagr@poznan.so.gov.pl

Peremislio apygardos teismas

ul. Konarskiego 6

37-700 Przemyśl

16 6761336

16 6761353

m.telega@przemysl.so.gov.pl

Radomo

apygardos teismas

ul. Marszałka

J. Piłsudskiego 10

26-600 Radom

48 6776780

48 6776788

48 3680287

wizytacje@radom.so.gov.pl

Rybniko apygardos teismas

ul. Józefa Piłsudskiego 33

44-200 Rybnik

32 7840578

32 7840402

oz@rybnik.so.gov.pl

Žešuvo

apygardos teismas

Plac Śreniawitów 3

35-959 Rzeszów

17 8756394

17 8627265

elzbieta.czudec@rzeszow.so.gov.pl

Sedlcėsių

apygardos teismas

ul. Sądowa 2

08-110 Siedlce

25 6407846

25 6407812

poczta@siedlce.so.gov.pl

Seradzo

apygardos teismas

al. Zwycięstwa 1

98-200 Sieradz

43 8266650

43 8266607

43 8271014

sekretariat@sieradz.so.gov.pl

administracja@sieradz.so.gov.pl

katarzyna.szala@sieradz.so.gov.pl

Slupsko

apygardos teismas

ul. Zamenhofa 7

76-200 Słupsk

59 8469543

59 8469513

59 8469424

59 8469429

agnieszka.kozlowska@slupsk.so.gov.pl

referat.wiz@slupsk.so.gov.pl

Suvalkų

apygardos teismas

ul. Waryńskiego 45

16-400 Suwałki

87 5631213

87 5631300

87 5631303

sekretariat@suwalki.so.gov.pl

anna.klekotko@suwalki.so.gov.pl

Ščecino

apygardos teismas

ul. Małopolska 17

70-227 Szczecin

91 4830170

91 4830170

jsurowa@szczecin.so.gov.pl

amazur@szczecin.so.gov.pl [sprawy alimentacyjne – bylos dėl išlaikymo priteisimo]

Svidnicos

apygardos teismas

pl. Grunwaldzki 14

58-100 Świdnica

74 8518 287

74 8518270

sekretarz@swidnica.so.gov.pl

Tarnobžego

apygardos teismas

ul. Sienkiewicza 27

39-400 Tarnobrzeg

15 688 2500

15 6882678

15 8229756

oz@tarnobrzeg.so.gov.pl

halina.rojek@tarnobrzeg.so.gov.pl

magdalena.kochanowska-lezon@tarnobrzeg.so.gov.pl

Tarnuvo

apygardos teismas

ul. J. Dąbrowskiego 27

33-100 Tarnów

14 6887409

14 6887417

sad_okregowy@tarnow.so.gov.pl

Torunės

apygardos teismas

ul. Piekary 51

87-100 Toruń

56 6105609

56 6555706

oz@torun.so.gov.pl

Varšuvos

apygardos teismas

al. „Solidarności“ 127

00-898 Warszawa

22 440 11 54 [išlaikymo klausimai]

22 6544443

22 6544411

m.karcz@warszawa.gov.pl [iki 2020 m. rugsėjo mėn.]

a.kowalczyk@warszawa.so.gov.pl

p.luscinska@warszawa.so.gov.pl

Varšuvos Pragos

apygardos teismas

ul. Poligonowa 3

04-051 Warszawa

22 4177393


oz@warszawapraga.so.gov.pl

dariusz.olowski@warszawapraga.so.gov.pl

kontakt@warszawapraga.so.gov.pl

Vloclaveko

apygardos teismas

ul. Wojska Polskiego 22

87-800 Włocławek

54 4120365

54 4118575

oz@wloclawek.so.gov.pl

Vroclavo

apygardos teismas

ul. Sądowa 1

50-950 Wrocław

71 3704391

71 7482964

oz@wroclaw.so.gov.pl

Zamoscio

apygardos teismas

ul. Wyszyńskiego 11

22-400 Zamość

84 6316927

84 6316928

84 6316993

aneta.juszczak@zamosc.so.gov.pl

prezes@zamosc.so.gov.pl

Zeliona Guros

apygardos teismas

pl. Słowiański 1

65-069 Zielona Góra

68 3220221

68 4567769

oz@zielona-gora.so.gov.pl

e.branicka@zielona-gora.so.gov.pl

k.zubryk@zielona-gora.so.gov.pl

z.pejs@zielona-gora.so.gov.pl

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 55 straipsnį nereikalaujama, kad prašymai būtų teikiami per pareiškėjo gyvenamosios vietos valstybės centrinę instituciją. Prašymus galima siųsti tiesiogiai kompetentingam Lenkijos teismui ir tai atitinka reglamento IV ir VI skyriuose ir Civilinio proceso kodekse nustatytus formalius reikalavimus.

Išsamią informaciją apie siunčiančiąsias institucijas galima rasti adresu

https://www.gov.pl/web/stopuprowadzeniomdzieci/lista-organow-centralnych

Reglamento prieduose nurodytos konkrečios užsienio šalių perduodančiosios institucijos suteikia asmeniui, turinčiam teisę gauti išlaikymą, visą būtiną informaciją, padeda jam užpildyti reikalingus dokumentus, patikrina, ar to asmens prašymas atitinka formalius reikalavimus, ir perduoda jį užsienio šaliai.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu teismas priteisė išlaikymą ir bylai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, užsienyje gyvenantis kreditorius gali pasinaudoti šiame reglamente nustatyta procedūra ir kreiptis į savo gyvenamosios vietos šalies kompetentingą perduodančiąją instituciją arba kompetentingam teismui pateikti prašymą dėl užsienio sprendimo pripažinimo vykdytinu (žr. 5 punktą). Prašymas dėl vykdymo pateikiamas bet kurio teismo antstolio kontorai.

Jeigu Lenkija ir kreditoriaus gyvenamosios vietos šalis yra konvencijos arba dvišalio susitarimo dėl išlaikymo bylose priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo susitariančiosios šalys, tokia pagalba teikiama tiek, kiek tai nurodyta tame susitarime. Paprastai dvišaliuose susitarimuose nustatyta, kad prašymas turi būti tiesiogiai teikiamas Lenkijos teismui arba per sprendimą priėmusios šalies teismą. Pastaruoju atveju prašymai perduodami per centrines institucijas, paprastai per Teisingumo ministeriją arba institucijas, kurioms informacija teikiama pagal Niujorko konvenciją:

http://treaties.un.org/doc/Publication/MTDSG/Volume%20II/Chapter%20XX/XX-1.en.pdf

Išsamią informaciją apie teismus galima rasti adresu

https://www.gov.pl/web/sprawiedliwosc/znajdz-wybrany-sad-powszechny

Išsamią informaciją apie antstolius galima rasti adresu http://komornik.pl/

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Lenkijoje protokolas taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Netaikoma.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Lenkijoje taikomas 2004 m. gruodžio 17 d. Teisės gauti pagalbą Europos Sąjungos valstybėse narėse nagrinėjamose civilinėse bylose įstatymas (Oficialusis leidinys, 2005 m., Nr. 10, p. 67, su pakeitimais) ir 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26/41, 2003 1 31, p. 90), kurie papildo Civilinio proceso kodekso ir Teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo nuostatas. Šalis, kuri tikisi gauti konkrečios formos pagalbą (pvz., advokato paskyrimas, dokumentų vertimas, kelionės išlaidų atlyginimas), turėtų teismui tai aiškiai nurodyti naudodama ES prašymo formą https://e-justice.europa.eu/content_legal_aid_forms-157-en.do?clang=lt

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

2011 m. balandžio 28 d. Lenkijos teisės aktų leidėjas priėmė Įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Civilinio proceso kodeksas ir tam tikri kiti įstatymai (2011 m. balandžio 28 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Civilinio proceso kodeksas, Įstatymas dėl teisės į pagalbą Europos Sąjungos valstybėse narėse vykdomame civiliniame procese ir dėl teisės į pagalbą siekiant taikiai išspręsti ginčą iki civilinės bylos iškėlimo ir Pagalbos asmenims, turintiems teisę gauti išlaikymą, įstatymas, Oficialusis leidinys, 2011 m., Nr. 129, eil. Nr. 735), pagal kurį Lenkijos centrinė institucija gali nurodyti institucijai, kurios jurisdikcijai priklauso skolininkas, atlikti išlaikymo tyrimą.

Jeigu atsakovo arba bylos dalyvio gyvenamoji vieta nežinoma, Teisingumo ministerija siunčia užklausas į centrinius ir vietos registrus ir įrašus (taip pat galima pasinaudoti PESEL duomenų baze), kad nustatytų kompetentingą teismą ar antstolį arba pateiktų atsakymą dėl prašymo taikyti specialias priemones. Siekiant užtikrinti 51 straipsnyje aprašytų veiksmų vykdymą, šiuo metu neplanuojama atlikti jokių centrinės institucijos įstatymų bazės, finansavimo ir personalo pakeitimų.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 27/07/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.