Šeimos išlaikymas

Portugalija
Turinį pateikė
European Judicial Network
Europos teisminis tinklas (civilinėse ir komercinėse bylose)

1 Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo pareiga“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?

Sąvoka „išlaikymas“ reiškia viską, kas yra susiję su pagrindiniais asmens pragyvenimo, apsirūpinimo būstu ir apsirengimo poreikiais. Kai išlaikomas asmuo yra nepilnametis vaikas, prie išlaikymo taip pat priskiriamos išlaikomo asmens mokymosi ir auklėjimo išlaidos.

Pagal įstatymą toliau išvardyti asmenys turi mokėti išlaikymą, nurodyta eilės tvarka:

  • sutuoktinis ar buvęs sutuoktinis;
  • palikuonys;
  • aukštutinės linijos giminaičiai;
  • broliai ir seserys;
  • dėdės ir tetos išlaikomo asmens nepilnametystės laikotarpiu;
  • patėvis ir pamotė savo nepilnamečiams povaikiams, kuriuos jie globoja arba globojo sutuoktinio mirties momentu.

Be pirmiau išvardytų atvejų, kuriais išlaikymo prievolė nustatoma įstatymu, išlaikymo prievolės taip pat gali atsirasti pagal palikimą (testamentinė išskirtinė) arba sutartį.

2 Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą? Ar skiriasi nuostatos dėl nepilnamečių ir suaugusiųjų išlaikymo?

Vaikas išlaikymą gali gauti iki pilnametystės, kurios sulaukia būdamas 18 metų amžiaus. Santuoką sudarę 16–18 metų vaikai gali būti pripažinti veiksniais (emancipuoti).

Vaiko ir suaugusiojo išlaikymui taikomos skirtingos materialinės teisės normos: suaugusiojo išlaikymui priskiriamos tik pragyvenimo ir aprūpinimo būstu bei drabužiais išlaidos, o vaiko išlaikymo išlaidoms taip pat priskiriamos profesinio pasirengimo bei mokymosi išlaidos.

Pilnametystės sulaukęs arba veiksniu pripažintas (emancipuotas) vaikas, kuris nusprendžia mokytis toliau, gali savo tėvams iškelti išlaikymo bylą. Tokiu atveju prie išlaikymo priskiriamos ne tik pragyvenimo, aprūpinimo būstu ir drabužiais išlaidos, bet ir profesinio pasirengimo bei mokymosi išlaidos. Išlaikymo išmokų mokėjimo trukmė nustatoma susitarimu arba sprendimu. Sprendime nustatoma atitinkama pagrįsta profesinio pasirengimo arba mokymosi trukmė.

Pirmiau aprašytomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai pilnametis vaikas tęsia mokymąsi, prie suaugusiojo asmens išlaikymo išlaidų taip pat priskiriamos mokymosi ir profesinio pasirengimo išlaidos. Ypač pažymėtina, kad teisės aktuose daroma prielaida, jog tuo atveju, kai išlaikymas yra reikalingas suaugusiam vaikui, kol vaikui sukaks 25 metai, paliekama galioti išlaikymo išmoka, kuri buvo nustatyta vaikui esant nepilnamečiu. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga tenka tam iš tėvų, kuriam buvo pavesta įrodyti, kad išlaikymo išmoka, kuri buvo nustatyta vaikui esant nepilnamečiu, nebereikalinga arba yra perteklinė, nes vaikas tapo pilnamečiu.

Civilinio proceso taisyklės, kuriomis reglamentuojamas vaiko ir suaugusiojo išlaikymo prievolių nustatymas ir vykdymas, kai kuriais aspektais taip pat skiriasi. Taikytinų procesinių taisyklių skirtumai aprašyti atsakymuose į klausimus „Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?“ ir „Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?“.

3 Ar tam, kad asmeniui būtų skirtas išlaikymas, jis turi kreiptis į kompetentingą valdžios instituciją ar teismą? Kokius svarbiausius dalykus reikėtų žinoti apie šią procedūrą?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo aplinkybių, kaip paaiškinta toliau.

Vaiko ir sutuoktinių išlaikymo dydžio nustatymas sudarant pradinį susitarimą

Asmuo, kuris turi mokėti išlaikymą, ir asmuo, kuris turi teisę jį gauti, gali susitarti dėl išlaikymo išmokos dydžio. Vaiko arba sutuoktinių išlaikymo atveju šalys, atsižvelgdamos į tai, ar taikomos kurios nors toliau aprašytos aplinkybės, gali prašyti susitarimą patvirtinti teisme arba viešajame registre (port. Conservador do Registo Civil).

Ginčijamo santuokos nutraukimo atveju vis tiek galima pasiekti susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tokiu atveju tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo procese teismo turi būti prašoma patvirtinti susitarimą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Kitoje pastraipoje apibūdinami pagrindiniai tokios bylos aspektai.

Jeigu santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, viešojo registro įstaigos pareigūno turi būti prašoma patvirtinti susitarimą dėl sutuoktinių ir (arba) nepilnamečių vaikų išlaikymo. Civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūnas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti tokias bylas, kurios gali būti iškeliamos bet kurioje civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje. Kai sudaromi susitarimai dėl vaiko išlaikymo, prieš tai būtina gauti civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos, kurioje buvo iškelta byla, vietos teismo prokuroro nuomonę. Jeigu susitarimas patvirtinamas, santuoka nutraukiama. Jeigu susitarimas nepatvirtinamas, santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu byla perduodama teismui, kuriame nagrinėjama santuokos nutraukimo bendru sutikimu byla. Šiuo atveju teismas turi pareigą įvertinti ir patvirtinti susitarimus dėl vaiko arba sutuoktinių išlaikymo.

Tokios pat taisyklės taip pat taikomos nagrinėjant gyvenimo skyrium, santuokos paskelbimo niekine ar pripažinimo negaliojančia bylas.

Net jeigu tai nėra byla dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium, tėvai privalo pateikti susitarimą dėl tėvų pareigų (jeigu jis yra sudarytas) ir visus jo pakeitimus patvirtinti civilinės metrikacijos įstaigai panašia į pirmiau paaiškintą tvarka.

Išlaikymo nustatymas nesudarius pradinio susitarimo

Tėvų išlaikymo prievolė nepilnamečiams vaikams

Ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje vaiko išlaikymo klausimas turi būti sprendžiamas pradedant bylą dėl apsaugos priemonių, kurios paskirtis – nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką. Tėvai vėliau gali prašyti patvirtinti susitarimą dėl tėvų pareigų. Jeigu toks susitarimas nesudaromas arba sudarytas susitarimas nepatvirtinamas, prokuroras prašo nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką. Procedūra vyksta teisme. Į posėdį šaukiami tėvai, taip pat gali būti kviečiamas atvykti nepilnametis vaikas ir kiti giminaičiai. Jeigu teismo posėdyje nepavyksta susitarti, teisėjas nustato laikinąją tėvų pareigų vykdymo tvarką, o šalims patariama pasinaudoti tarpininkavimu arba surengti specialų techninį posėdį. Jeigu susitarti vis tiek nepavyksta, tėvų prašoma pateikti pareiškimus ir įrodymus. Vėliau pareiškimai paviešinami, nagrinėjami teismo posėdyje ir priimamas sprendimas.

Tokios pat taisyklės taip pat taikomos nagrinėjant gyvenimo skyrium, santuokos paskelbimo niekine ar pripažinimo negaliojančia bylas.

Tėvų ir kitų asmenų prievolė mokėti vaikui išlaikymą

Vaiko išlaikymas taip pat gali būti nustatomas nagrinėjant vaiko išlaikymo ir apsaugos bylą kai, pvz., byla turi būti iškelta asmenims, kurie turi pareigą mokėti išlaikymą būtent tuo tikslu. Dar vienas tokios bylos tikslas – pakoreguoti anksčiau nustatytą išlaikymą. Byla nagrinėjama teisme. Pirmiausia pateikiamas prašymas ir prie jo pridedami dokumentai: pažymos, kuriose nurodomas vaiko ir atsakovo giminystės laipsnis arba ryšys; kai taikytina, anksčiau priimto teismo sprendimo dėl nustatytos išlaikymo tvarkos kopija; liudytojų sąrašas. Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Tuomet sušaukiamas posėdis, kuriame siekiama, kad šalys sudarytų susitarimą. Jeigu susitarti nepavyksta, dėstomi gynybos argumentai, atskleidžiami šalių pareiškimai, byla nagrinėjama ir priimamas teismo sprendimas.

Suaugusiojo arba veiksniu pripažinto (emancipuoto) vaiko išlaikymas

Bylą dėl suaugusio arba veiksniu pripažinto (emancipuoto) vaiko išlaikymo nustatymo galima iškelti bet kurioje civilinės metrikacijos įstaigoje pateikus prašymą, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Prie prašymo privaloma pridėti dokumentinius įrodymus ir nurodyti visus kitus įrodymus. Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Jeigu jis neprieštarauja, prašymas laikomas tinkamai pagrįstu ir civilinės metrikacijos įstaigos pareigūno sprendimu nustatoma išlaikymo prievolė. Jeigu prieštarauja – civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas stengiasi sutaikyti šalis. Paaiškėjus, kad šalių sutaikyti neįmanoma, civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas parengia bylos medžiagą ir perduoda ją kompetentingam teismui, kuris nagrinėja bylą.

Jeigu byla, kurioje buvo nustatytas vaiko išlaikymas, teisme jau nagrinėjama, prašymas nustatyti vaiko, kuris per tą laiką sulaukė pilnametystės arba buvo pripažintas veiksniu (emancipuotu), išlaikymą pridedamas prie anksčiau pradėtos bylos medžiagos ir nagrinėjamas teisme, o ne civilinės metrikacijos įstaigoje.

Sutuoktinių ir buvusių sutuoktinių išlaikymas

Tais atvejais, kai pradinis susitarimas nesudarytas, byla dėl sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo keliama teisme. Byla iškeliama pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, o nagrinėjama pagal toliau nurodytą procedūrą, kuri taikoma ieškiniams dėl suaugusiojo išlaikymo.

Suaugusiojo išlaikymas

Kitais nei pirmiau aptartais atvejais byla dėl suaugusiojo išlaikymo iškeliama teisme (pvz., vienas iš tėvų vaikams pateikia išlaikymo reikalavimą). Byla nagrinėjama siekiant priimti sprendimą dėl atsakomybės pripažinimo. Byla pradedama teismui gavus pradinį prašymą.

Šiame prašyme bylą kelianti šalis privalo nurodyti teismą, kuriame ji pareiškia ieškinį, šalis, jų vardus ir pavardes, gyvenamąsias vietas arba buveines ir, kai įmanoma, jų profesiją ir darbo vietą, pageidaujamą bylos nagrinėjimo formą, paaiškinti ieškinio faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, suformuluoti prašymą ir nurodyti ieškinio sumą. Prašymo pabaigoje pateikiamas liudytojų sąrašas ir visi kiti reikalaujami įrodymai. Prie prašymo turi būti pridedami dokumentai, kuriais patvirtinama, kad sumokėti pradiniai teismo mokesčiai, taip pat, jeigu šaliai atstovauja advokatas, turi būti pridedamas įgaliojimas. Kitu atveju prie prašymo galima pridėti dokumentą, kuriame pateikiami suteiktos teisinės pagalbos įrodymai.

Paskyrus advokatą, pradinis prašymas pateikiamas elektroniniu būdu užpildant formą, kurią galima rasti internete (https://citius.tribunaisnet.mj.pt/); šiuo atveju reikia vadovautis formoje nurodytomis procedūromis ir instrukcijomis. Jeigu šaliai neatstovauja teisinis atstovas, ji pradinį prašymą gali pateikti teismo raštinėje vienu iš šių būdų: įteikti asmeniškai, atsiųsti registruotu laišku arba faksu.

Atsakovui įteikiamas šaukimas į teismą. Jeigu nagrinėjant bylą susitarti nepavyksta, vykdomi šie privalomi proceso etapai: dėstomi gynybos argumentai, paskelbiama preliminari nutartis, atskleidžiami šalių pareiškimai, byla nagrinėjama ir priimamas teismo sprendimas.

4 Ar prašymą galima pateikti giminaičio (jei taip, koks glaudus turi būti giminystės ryšys) arba vaiko vardu?

Byloje dėl vaiko išlaikymo prašymą gali pateikti vaiko teisinis atstovas, prokuroras, asmuo, kuriam nustatyta vaiko globa, arba švietimo ar globos įstaigos, kurioje mokosi arba globojamas vaikas, direktorius. Apie poreikį nustatyti vaiko išlaikymą prokurorą gali informuoti bet kuris asmuo.

Bylą dėl neveiksnaus suaugusiojo išlaikymo gali iškelti jo teisiniai atstovai.

Kitas bylas dėl suaugusiųjų arba veiksniais pripažintų (emancipuotų) vaikų išlaikymo privalo iškelti patys suaugusieji arba veiksniais pripažinti (emancipuoti) vaikai, jų paskirtas teisinis atstovas arba advokatas, kuriam jie suteikė įgaliojimus iškelti bylą.

Tačiau teisės aktuose dėl suaugusių vaikų yra įtvirtintos tam tikros nuostatos, t. y. tas iš tėvų, kuris prisiima pagrindinę atsakomybę padengti savęs išlaikyti negalinčio suaugusio arba veiksniu pripažinto (emancipuoto) vaiko išlaidas, gali reikalauti, kad kitas iš tėvų prisidėtų prie jų suaugusio vaiko pragyvenimo ir mokymosi išlaidų finansavimo. Tas iš tėvų gali sumokėti visą savo dengiamą išlaidų sumą arba jos dalį suaugusiam arba veiksniu pripažintam (emancipuotam) vaikui teisėjo nustatytu metu arba taip, kaip tėvai susitaria tarpusavyje.

5 Jei asmuo ketina pareikšti ieškinį, kaip jam sužinoti, kuris teismas yra kompetentingas?

Vaiko išlaikymas

Apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (port. Tribunal de Comarca, Instância Central, Secção de Família e Menores) turi jurisdikciją nagrinėti bylas dėl apsaugos priemonių, kurių paskirtis – nustatyti tėvų pareigų vykdymo tvarką ir vaiko išlaikymą. Jeigu šeimos ir nepilnamečių bylų teismo nėra, bylą iš esmės nagrinėja apylinkės vietos arba bendrosios kompetencijos teismas (port. Tribunal de Comarca, Instância Local, Secção de Competência Genérica).

Tai, kuris iš nurodytų teismų turi teritorinę jurisdikciją, nustatoma pagal toliau išdėstytas taisykles. Iš esmės jurisdikcija priklauso teismui, turinčiam kompetenciją pagal vaiko gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu.

Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nežinoma, jurisdikcija priklauso teismui, turinčiam kompetenciją pagal tėvų pareigų turėtojų gyvenamąją vietą bylos iškėlimo metu.

Jeigu tėvų pareigų turėtojai gyvena skirtingose vietose, kompetencija priklauso asmens, kuriam buvo nustatyta vaiko globa, gyvenamosios vietos arba, jeigu tėvams nustatyta bendra globa, – asmens, su kuriuo gyvena vaikas, gyvenamosios vietos teismui.

Jeigu kuri nors byla yra susijusi su dviem ar daugiau tų pačių tėvų vaikų, kurie gyvena skirtingose apylinkėse, jurisdikcija priklauso teismui, turinčiam kompetenciją pagal asmens, su kuriuo gyvena daugiausia vaikų, gyvenamąją vietą. Jeigu visos kitos aplinkybės yra vienodos, jurisdikciją turi teismas, kuriame prašymas dėl išlaikymo pateiktas pirmąja instancija.

Jeigu pradėjus nagrinėti bylą nustatoma, kad vaikas negyvena Portugalijoje, jurisdikcija priklauso teismui, turinčiam kompetenciją pagal pareiškėjo arba atsakovo gyvenamąją vietą; jeigu pareiškėjas ir atsakovas taip pat gyvena užsienyje, bylą nagrinėja Lisabonos apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (port. Tribunal da Comarca de Lisboa, Juízo de Família e Menores), nes šis teismas turi teritorinę jurisdikciją Lisabonos savivaldybėje.

Suaugusių vaikų išlaikymas

Jurisdikciją nagrinėti bylas dėl suaugusių vaikų išlaikymo turi bet kuri civilinės metrikacijos įstaiga. Ši taisyklė netaikoma tik tada, jeigu byla jau iškelta teisme ir joje nustatytas vaiko išlaikymas. Tokiu atveju prašymas nustatyti vaiko, kuris bylos nagrinėjimo laikotarpiu tapo pilnametis arba buvo pripažintas veiksniu (buvo emancipuotas), išlaikymą prijungiamas prie anksčiau iškeltos bylos ir nagrinėjamas tame teisme.

Sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymas

Byla dėl sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo nustatymo keliama apygardos Šeimos ir nepilnamečių bylų teisme, kuriam priklauso kompetencija pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu Šeimos ir nepilnamečių bylų teismo nėra, bylą iš esmės nagrinėja apylinkės vietos arba bendrosios kompetencijos teismas.

Suaugusiojo išlaikymas

Kitaip nei pirmiau išvardytais atvejais, ieškinys dėl suaugusiojo išlaikymo pareiškiamas apylinkės teisme: centriniame civilinių bylų teisme (jeigu ieškinio suma viršija 50 000,00 EUR); vietos teisme arba bendrosios kompetencijos teisme, kai toks teismas yra (jeigu ieškinio suma neviršija 50 000,00 EUR). Pagal teritorinį kriterijų kompetencija priklauso atsakovo gyvenamosios vietos teismui.

Išlaikymo prievolės vykdymo užtikrinimas

Toliau išvardyti teismai turi jurisdikciją nagrinėti specialias išlaikymo vykdymo bylas, kai vėluojama mokėti išlaikymo išmokas.

Jeigu byla, kurioje buvo nustatytas išlaikymas, nagrinėta apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teisme, specialią išlaikymo vykdymo bylą nagrinėja tas pats teismas. Prašymas dėl išieškojimo turi būti prijungtas prie susijusios nagrinėjamos bylos.

Jeigu byla, kurioje buvo nustatytas išlaikymas, nagrinėta apygardos centriniame civilinių bylų teisme (port. Tribunal de Comarca, Instância Central, Secção Cível), kompetencija nagrinėti specialią bylą dėl išlaikymo vykdymo turi vykdymo teismas (port. Secção de Execução), kurio kompetencijai byla priklausytų, jeigu pagal ieškinio sumą nebūtų priskirta centrinio teismo jurisdikcijai.

Jeigu vykdymo teismo nėra, centrinis civilinių bylų teismas, kuriame buvo nagrinėjamas susijęs ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, turi jurisdikciją nagrinėti specialią išlaikymo vykdymo bylą. Tokiu atveju laikomasi toliau aptartos tvarkos.

Jeigu byla, kurioje buvo nustatytas išlaikymas, nagrinėta apylinkės vietos civiliniame arba bendrosios kompetencijos teisme, vykdymo byla laikoma šios bylos tęsiniu, jeigu prie centrinio teismo neveikia vykdymo teismas. Jeigu prie centrinio teismo veikia vykdymo teismas, šis teismas (kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso bendrosios kompetencijos arba vietos civilinio teismo, kuriame buvo nagrinėjamas ieškinys dėl atsakomybės pripažinimo, veiklos teritorija) turi jurisdikciją nagrinėti specialią bylą dėl išlaikymo vykdymo.

Dėl teismo sprendimų vykdymo pažymėtina, kad, net jeigu vykdymo procesas vyksta ne tame teisme, kuriame buvo priimtas vykdytinas sprendimas, prašymas dėl vykdymo pateikiamas byloje dėl išlaikymo priteisimo, kurioje buvo priimtas tas teismo sprendimas. Šiuo atveju, kai vykdymo teismas turi jurisdikciją, sprendimą priėmęs teismas nedelsdamas perduoda vykdymo teismui sprendimo kopiją, prašymą, kuriuo remiantis pradėta vykdymo byla, ir prie prašymo pridėtus dokumentus.

Ta pati taisyklė taikoma tais atvejais, kai vykdymo teismo nėra, o jurisdikciją nagrinėti vykdymo bylą turi vietos civilinių bylų teismas arba bendrosios kompetencijos teismas.

Jeigu byla, kurioje buvo nustatytas išlaikymas, nagrinėta ne teisme, o civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, teritorinė jurisdikcija nagrinėti specialias išlaikymo vykdymo bylas nustatoma vadovaujantis šiais principais:

  • išlaikymo vykdymo byla turi būti iškelta skolininko gyvenamosios vietos teisme; tačiau išlaikymo kreditorius gali pasirinkti teismą, kurio teritorijoje turės būti vykdoma prievolė, jeigu jis gyvena Lisabonos arba Porto municipalinėje zonoje, o išlaikymo skolininkas gyvena toje pačioje municipalinėje zonoje;
  • kai išlaikymo vykdymo byla turėtų būti iškelta išlaikymo skolininko gyvenamojoje vietoje, o jis gyvena ne Portugalijoje, bet čia turi turto, jurisdikciją turi to turto buvimo vietos teismas.

Jeigu materialinė jurisdikcija išlaikymo vykdymo bylose pagrįsta civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimu, taikomos toliau aprašytos taisyklės.

Apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teismas turi jurisdikciją rengti sutuoktinių arba buvusių sutuoktinių išlaikymo, vaikų, suaugusių ir veiksniais pripažintų (emancipuotų) vaikų išlaikymo vykdymo bylų medžiagą ir bylas nagrinėti. Kadangi šiuo atveju atitinkamą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjo ne šeimos ir nepilnamečių bylų teismas, o civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga, teismai gali nuspręsti, kad byla priklauso apygardos vykdymo teismo jurisdikcijai.

Jeigu vykdymo teismo nėra, speciali išlaikymo vykdymo byla priklauso vietos civilinio arba bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijai.

Pastaba:
Pirmiau išvardytos jurisdikcijos taisyklės gali būti šiek tiek tikslinamos atsižvelgiant į nacionalinių teismų pateiktus jų išaiškinimus.

6 Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką (pvz., advokatą, centrinę ar vietos instituciją ir pan.)? Jeigu ne, kokios yra procedūros?

Vaiko išlaikymo bylose, išskyrus apeliacinį procesą, paprastai nėra būtina skirti advokato. Kai byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, suaugę arba veiksniais pripažinti (emancipuoti) pareiškėjai (pvz., vaiko globėjas) gali teisme dalyvauti patys. Tačiau jeigu vaiko ir jo tėvų, teisinių atstovų arba asmens, kuriam de facto priklauso globa, interesai susikerta, taip pat jeigu vaikas, kuris yra pakankamai subrendęs, to prašo teismo, vaikui turi būti paskirtas advokatas.

Išlaikymo byloje taikomi toliau nurodyti bendrieji principai.

Advokatą paskirti būtina bylose, kurios teismų jurisdikcijai priklauso atsižvelgiant į ieškinio sumą (tokiose bylose apeliacinį skundą galima paduoti įprasta tvarka); bylose, kuriose apeliacinį skundą galima visada paduoti, nepaisant ieškinio sumos; nagrinėjant skundus ir bylas aukštesnės instancijos teismuose.

Šiuo metu (2019 m.) paprastą apeliacinį skundą galima paduoti tik tada, jeigu ieškinio suma viršija teismui, kuriame paduodamas skundas, taikomą ieškinio sumos ribą, ir ginčijamas sprendimas yra nepalankus skundo pateikėjui ir jo patirtas nuostolis taip pat viršija pusę tam teismui taikomos ieškinio sumos. Kilus abejonių dėl nuostolių sumos, atsižvelgiama tik į ieškinio sumą. Šiam teisiniam principui taikomos įvairios šioje informacijos suvestinėje ir kitose specialiosiose teisinėse nuostatose nustatytos išimtys. 2019 m., peržiūrint informacijos suvestinę teismams civilinėse bylose galiojo tokios ieškinio sumos ribos: apeliaciniame teisme (port. Tribunal da Relação) – 30 000,00 EUR; pirmosios instancijos teisme (port. Tribunal de Primeira Instância) – 5 000,00 EUR.

Nors advokatą būtina paskirti, tačiau prašymus, kuriuose nekeliami teisės klausimai, gali teikti advokato padėjėjai, solisitoriai ir pačios šalys.

7 Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai? Jei taip, kokio maždaug dydžio? Jeigu ieškovo finansiniai ištekliai nepakankami, ar jis gali gauti teisinę pagalbą bylinėjimosi išlaidoms padengti?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ar byla dėl išlaikymo nustatymo nagrinėjama teisme, ar civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, ir ar šalims teikiama teisinė pagalba. Išlaidos turi būti atlyginamos teismuose. Mokesčiai turi būti sumokami civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Teismų jurisdikcijai priklausančių bylų išlaidos

Išimtys

Nepilnamečiai atleidžiami nuo išlaidų atlyginimo, kai jiems atstovauja prokuroras arba teismo paskirtas advokatas, o bylos nagrinėjamos teismuose, be to, jie atleidžiami nuo mokesčių bylas nagrinėjant civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Nepilnamečiai arba jų teisiniai atstovai taip pat atleidžiami nuo išlaidų skundžiant nepilnamečių bylų teismo priimtus sprendimus dėl išlaikymo taikymo, pakeitimo ar nutraukimo. Nepilnamečių bylų teisme nagrinėjamos bylos, kuriose gali būti nustatytas išlaikymas, paprastai būna bylos dėl vaiko išlaikymo arba bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos. Tai yra specialios bylos, kurios nagrinėjamos ne ginčo tvarka.

Nepilnamečių bylų teisme nagrinėjamų bylų, įskaitant bylas dėl išlaikymo nustatymo, šalys atleidžiamos nuo pareigos iš anksto sumokėti teismo mokesčius. Šiose bylose, užuot iš anksto sumokėjusi mokestį, šalis tai turi padaryti per dešimt dienų nuo sprendimo pagrindinėje byloje priėmimo dienos. Taip yra ir tuo atveju, kai byloje priimamas negalutinis sprendimas.

Kitose bylose išlaidos atlyginamos bendra tvarka. Tačiau yra viena išimtis, kuri taikoma, jeigu šalis gauna teisinę pagalbą ir (arba) jeigu atitinkamoje byloje taikomas 2009 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyrius, kaip paaiškinta toliau.

Išlaidos

Išskyrus pirmiau nurodytas išimtis, pradinis teismo mokestis turi būti sumokėtas, kai norima pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nustatymo. Pradinis žyminis mokestis įskaičiuojamas į galutines išlaidas.

Išlaidas sudaro žyminis mokestis, kiti mokesčiai ir šalies patirtos išlaidos.

Žyminis mokestis

Norint sužinoti mokėtino žyminio mokesčio dydį, būtina žinoti ieškinio sumą, nes žyminis mokestis apskaičiuojamas remiantis šia suma pagal vieną iš Procesinių išlaidų taisyklėse pateiktų lentelių.

Vadovaujantis minėtomis lentelėmis:

  • pagrindinės išlaikymo bylos vertė yra lygi penkioms metinėms išmokoms, kurias prašoma priteisti, t. y. šios bylos vertė atitinka sumą, kuri apskaičiuojama prašomą mėnesio įmoką padauginus iš šešiasdešimties;
  • bylos dėl išlaikymo laikinųjų apsaugos priemonių vertė atitinka sumą, kuri apskaičiuojama prašomą mėnesio įmoką padauginus iš dvylikos;
  • santuokos nutraukimo bylos ir bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo, kurios yra susijusios su kitais nematerialiais interesais, išskyrus išlaikymą, vertė yra ne mažesnė nei apeliaciniame teisme taikoma vertės riba, pridėjus vieną centą (2019 m. – 30 000,01 EUR).

Procesinių išlaidų taisyklių I – A lentele vadovaujamasi nustatant šių bylų vertę: bylos dėl galutinio suaugusiųjų arba pilnamečių ar veiksniais pripažintų (emancipuotų) vaikų išlaikymo, kurios nagrinėjamos įprasta tvarka; specialios bylos (santuokos nutraukimo arba nepilnamečių teisme nagrinėjamos bylos) dėl, kai taikytina, sutuoktinių, nepilnamečių vaikų ar pilnamečių ar veiksniais pripažintų (emancipuotų) vaikų išlaikymo nustatymo. Mokėtinas žyminis mokestis išreiškiamas apskaitos vienetu (AV).

2019 m. (rengiant šią informacijos suvestinę) 1 AV vertė buvo lygi 102,00 EUR. Ši vertė paprastai atnaujinama kasmet, todėl, norint sužinoti tikslų jos dydį, informacijos reikia ieškoti naujausiuose nacionalinės teisės aktuose. Toliau nurodyta 2019 m. mokėtino žyminio mokesčio vertė pagal Procesinių išlaidų taisyklių I-A lentelę, priklausomai nuo ieškinio sumos:

  • iki 2 000,00 EUR – 1 AV;
  • 2 000,01–8 000,00 EUR – 2 AV;
  • 8 000,01–16 000,00 EUR – 3 AV;
  • 16 000,00–24 000,01 EUR – 4 AV;
  • 24 000,01–30 000,00 EUR – 5 AV;
  • 30 000,01–40 000,00 EUR – 6 AV;
  • 40 000,01–60 000,00 EUR – 7 AV;
  • 60 000,01–80 000,00 EUR – 8 AV;
  • 80 000,01–100 000,00 EUR – 9 AV;
  • 100 000,01–150 000,00 EUR – 10 AV;
  • 150 000,01–200 000,00 EUR – 12 AV;
  • 200 000,01–250 000,00 EUR – 14 AV;
  • 250 000,01–275 000,00 EUR – 16 AV.

Jeigu ieškinio suma viršija 275 000,00 EUR, mokėtino žyminio mokesčio dydis didinamas 3 AV atsižvelgiant į kiekvieną papildomą 25 000,00 EUR (ar mažesnę) sumą.

Bylose dėl išlaikymo apsaugos priemonių, kuriose nustatomas laikinas išlaikymas, teismo posėdžiuose iki vykdymo veiksmų pradžios siekiant išieškoti nepilnamečiams mokėtiną išlaikymą ir specialiose išlaikymo vykdymo bylose vadovaujamasi Procesinių išlaidų taisyklių priede pateikta II-A lentele. Galima vadovautis toliau pateiktomis pavyzdinėmis vertėmis (2019 m. duomenys):

  • byloje dėl išlaikymo apsaugos priemonių siekiant nustatyti laikiną išlaikymą mokėtino žyminio mokesčio dydis, atsižvelgiant į bylos vertę, yra toks:
  • iki 300 000,00 EUR – 3 AV;
  • 300 000,01 EUR ar daugiau – 8 AV;
  • jeigu apsaugos priemonės yra ypač sudėtingos – 9–20 AV;
  • teismo posėdžiuose iki vykdymo veiksmų pradžios siekiant išieškoti nepilnamečiams mokėtiną išlaikymą mokėtino teismo mokesčio dydis svyruoja nuo 0,5 iki 5 AV;
  • mokėtino žyminio mokesčio suma iškeliant specialią išlaikymo vykdymo bylą yra tokia:

(jeigu vykdymo priemones taiko antstolis)

  • iki 30 000,00 EUR – 2 AV;
  • 30 000,01 EUR ar daugiau – 4 AV.

(jeigu už vykdymo bylą atsako vykdymo advokatas)

  • iki 30 000,00 EUR – 0,25 AV;
  • 30 000,01 EUR ar daugiau – 0,5 AV.

Išvardytose bylose, kuriose žyminio mokesčio dydis gali būti skirtingas, šalis iš anksto sumoka minimalią sumą, o likusią sumą, jeigu taikytina, sumoka tik išnagrinėjus bylą.

Priimdamas galutinį sprendimą byloje dėl išlaikymo nustatymo teismas privalo išspręsti išlaidų atlyginimo klausimą. Jeigu patenkinami tik kai kurie ieškinio reikalavimai, išlaidas proporcingai atlygina abi šalys atsižvelgdamos į savo patirtus nuostolius. Jeigu viena šalis bylą pralaimi visiškai, ji privalo atlyginti visas išlaidas. Teismui patvirtinus šalių susitarimą, šalys išlaidas paprastai atlygina lygiomis dalimis.

Specialioje byloje dėl išlaikymo vykdymo išlaidos atlyginamos iš pajamų, gautų areštavus turtą.

Kiti mokesčiai

Kitiems mokesčiams taikomos toliau nurodytos taisyklės.

Su tyrimais susijusias išlaidas atlygina ir mokesčius (mokestį ekspertams, išvadų parengimo mokestį ir t. t.) sumoka kiekviena šalis, dėl kurios veiksmų buvo patirtos tokios išlaidos ar sumokėti mokesčiai.

Paaiškėjus, kad tyrimas yra akivaizdžiai nereikalingas arba jį prašoma atlikti siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, prašiusi jį atlikti šalis turi sumokėti atitinkamus mokesčius nepaisant termino ar teismo sprendimo dėl išlaidų.

Kai tyrimu arba išlaidomis yra suinteresuotos visos šalys ir dėl patirtų išlaidų gauna vienodą naudą arba kai neįmanoma nustatyti, kuri šalis yra suinteresuotoji, mokesčiai šalims padalijami lygiomis dalimis.

Šalių išlaidos

Šalių išlaidų atlyginimui taikoma tokia taisyklė: laimėjusios šalies išlaidas atlygina pralaimėjusi šalis pagal slankiąją skalę proporcingai šalių patirtiems nuostoliams.

Šalių išlaidoms priskiriami iš anksto sumokėti žyminiai mokesčiai, faktinės šalies išlaidos, vykdymo pareigūnui sumokėti mokesčiai ir jo patirtos išlaidos, teisiniam atstovui sumokėti mokesčiai ir jo patirtos išlaidos.

Išlaidų suvestinė

Išskyrus pirmiau nurodytas bylas, kuriose šalys atleidžiamos nuo pareigos iš anksto sumokėti žyminius mokesčius, paprastai teismo raštinė išlaidų suvestinę parengia tik galutinai įsiteisėjus teismo sprendimui, kurio negalima apskųsti, ir tai daro atsižvelgdama į atitinkamo teismo sprendimo turinį. Šalys informuojamos apie išlaidų suvestinę.

Jeigu išlaidų suvestinė neskundžiama arba dėl jos nepateikiami reikalavimai arba jie buvo išspręsti, tuomet pralaimėjusiai šaliai atsiranda pareiga atlyginti jai priteistas išlaidas ir (arba) kompensuoti bylą laimėjusios šalies sumokėtą sumą.

Pralaimėjusi šalis šalių išlaidas atlygina tiesiogiai kitai šaliai. Jeigu pralaimėjusi šalis gauna teisinę pagalbą, atitinkamas sumas šaliai išmoka valstybė (2019 m. rengiant šią informacijos suvestinę tokius mokėjimus atliko Finansinio valdymo ir teisingumo infrastruktūros institutas (port. Instituto de Gestão Financeira e Equipamentos da Justiça IP).

Teismų jurisdikcijai priklausančiose bylose teikiama teisinė pagalba

Jeigu pareiškėjas neturi lėšų bylos išlaidoms atlyginti, jis gali gauti teisinę pagalbą. Pagal nacionalinės teisės aktus teisinė pagalba gali būti teikiama tik fiziniams asmenims arba ne pelno juridiniams asmenims.

Teisinė pagalba fiziniams asmenims gali būti teikiama įvairiais būdais: teisinėmis konsultacijomis; atleidžiant nuo žyminių mokesčių ir kitų mokesčių; nustatant žyminių mokesčių ir kitų mokesčių mokėjimą dalimis; paskiriant teisinį atstovą ir sumokant jo atlyginimą; paskiriant atstovą ir leidžiant dalimis sumokėti jo atlyginimą; paskiriant vykdymo pareigūną.

Portugalijos teisinės pagalbos sistema, atsižvelgiant į visas jos teikimo sąlygas, taikoma visuose teismuose ir bet kokia forma nagrinėjamose bylose.

Teisinės pagalbos prašymai teikiami užpildant specialią formą. Prašymą privaloma įteikti asmeniškai arba atsiųsti paštu Socialinės apsaugos instituto (port. Instituto da Segurança Social IP) klientų aptarnavimo centrui. Prašymų formas ir pildymo instrukcijas galima gauti minėtame centre. Teisinės pagalbos prašymas paprastai išnagrinėjamas per trisdešimt dienų.

Pareikšdamas ieškinį pareiškėjas turi prie pradinio prašymo pridėti dokumentus, įrodančius, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas arba kad teikiama teisinė pagalba atleidžiant nuo išankstinio minėto mokesčio sumokėjimo. Kai teisinė pagalba suteikiama leidžiant sumokėti žyminius mokesčius dalimis, tokios teisinės pagalbos įrodymai pateikiami sumokant likusią sumą.

Mokesčiai civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos jurisdikcijai priklausančiose bylose

Nepilnamečiai atleidžiami nuo mokesčių, kai jiems atstovauja prokuroras arba teismo paskirtas advokatas, o byla nagrinėjama civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje.

Civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos jurisdikcijai priklausančiose bylose mokėtini mokesčiai yra nustatyti Registro įstaigų ir notarų mokesčių įstatyme.

Pavyzdžiui, 2019 m. civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos jurisdikcijai priklausančiose bylose mokami šie mokesčiai (galima susipažinti internete adresu http://www.irn.mj.pt/sections/irn/legislacao/docs-legislacao/regulamento-emolumentar/):

  • santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium patvirtinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu byloje (nesudarius susitarimo dėl turto padalijimo), įskaitant sprendimus, kuriais patvirtinami susitarimai dėl sutuoktinių tarpusavio arba nepilnamečių vaikų išlaikymo, – 280 EUR;
  • byloje dėl pilnamečių arba veiksniais pripažintų (emancipuotų) vaikų išlaikymo – 120 EUR;
  • byloje dėl išlaikymo susitarimų pakeitimo – 100 EUR.

Šie tarifai galiojo 2019 m., atnaujinant šią informacijos suvestinę, ir gali būti keičiami. Todėl kiekvienu atveju juos reikia patikrinti nacionalinės teisės aktuose.

Teisinė pagalba civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos jurisdikcijai priklausančiose bylose

Bylose, kurias nagrinėja civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga, teisinė pagalba teikiama tik dviem atvejais: paskiriant teisinį atstovą ir sumokant jo atlyginimą; paskiriant teisinį atstovą ir leidžiant jo atlyginimą sumokėti dalimis.

Be to, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos tam tikrus veiksmus atlieka nemokamai, jeigu jų prašo pareiškėjai, galintys įrodyti savo sunkią finansinę padėtį.

Sunki finansinė padėtis gali būti įrodoma pateikiant kompetentingos administravimo institucijos išduotą dokumentą arba fizinio asmens gyvenamosios vietos socialinės gerovės įstaigos išduotą pažymą.

Šiais atvejais atliekami šie nemokami veiksmai: civilinės būklės aktų arba pilietybės registravimas; su šia registracija susijusių procedūrų atlikimas ir pažymų išdavimas; reikalingų dokumentų išdavimas ir su jų parengimu susijusių procedūrų atlikimas; bet kokių reikalingų pažymų išdavimas.

Ta pati taisyklė taip pat taikoma civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos jurisdikcijai priklausančiose bylose, kuriose buvo nustatytas išlaikymas.

8 Kokių rūšių išlaikymą teismas dažniausiai priteisia? Kaip apskaičiuojama išlaikymo suma? Ar pasikeitus materialinei ar šeiminei padėčiai teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas? Jei taip, kokia tvarka tai daroma (pvz., pagal automatinio indeksavimo sistemą)?

Paprastai išlaikymas nustatomos kaip mėnesinės piniginės išmokos, išskyrus atvejus, kai susitarime arba teisinėse nuostatose nurodyta kitaip arba kai pagrįstai gali būti taikomos išimtinės priemonės. Jeigu, pvz., išlaikymą mokėti turintis asmuo įrodo, kad gali suteikti išlaikymą tik savo namu arba įmone, ne pinigais, gali būti nustatytas būtent tokios formos išlaikymas.

Išlaikymo dydžio apskaičiavimas

Išlaikymo dydis yra proporcingas išlaikymo skolininko turimoms lėšoms ir išlaikymo kreditoriaus poreikiams. Nustatant išlaikymo dydį taip pat vertinama išlaikymo kreditoriaus galimybė išlaikyti save patį.

Išlaikymo kreditoriaus poreikiai priklauso nuo to, ar jis yra vaikas, pilnametis vaikas, kuris dar mokosi, ar tiesiog suaugęs asmuo. Šie aspektai jau aptarti atsakyme į klausimą „Ką praktikoje reiškia sąvokos „išlaikymas“ ir „išlaikymo prievolė“? Kokie asmenys turi mokėti išlaikymo išmoką kitam asmeniui?“

Dėl išlaikymo skolininko išteklių, į kuriuos reikia atsižvelgti, svarbu paminėti, kad, atsižvelgiant į tai, kam mokamas išlaikymas, t. y. vaikams ar buvusiems sutuoktiniams, būtina atsižvelgti į tam tikrus kriterijus.

Vaikams nustatytas išlaikymas

Vaiko išlaikymas yra pagrindinė tėvų pareiga. Ji tiesiogiai pagrįsta Portugalijos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 5 dalimi.

Vaikų išlaikymas turi būti proporcingas išlaikymo skolininko ištekliams.

Pagal Portugalijos Aukščiausiojo Teismo (port. Supremo Tribunal de Justiça) praktiką, apskaičiuodamas vaikui priklausančio išlaikymo sumą, teismas privalo atsižvelgti ne tik į dabartines išlaikymo skolininko gaunamas pajamas, bet ir apskritai į jo socialinę padėtį, darbingumą, pareigą aktyviai siekti profesinės karjeros, kuri sudarytų sąlygas įgyvendinti bent savo pagrindinę pareigą vaikui, ir visą jo turimą turtą.

Buvusiems sutuoktiniams nustatytas išlaikymas

Nustatydamas buvusiems sutuoktiniams mokėtiną išlaikymą, teismas privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, įnašą į bendrą šeimos biudžetą, sutuoktinių amžių ir sveikatos būklę, profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinimo galimybes, laiką, kurį jie turės skirti bendrų vaikų auginimui, jų uždarbį ir pajamas, naujos santuokos sudarymą ar bendrą gyvenimą ir apskritai į visas aplinkybes, kurios daro poveikį išlaikymą gaunančio sutuoktinio poreikiams, ir išlaikymo skolininko galimybes mokėti išlaikymą.

Pagal nusistovėjusią daugumos nacionalinių teismų praktiką išlaikymą gaunantis sutuoktinis negali reikalauti išlaikyti santuokos metu buvusį pragyvenimo lygį.

Pareigos mokėti išlaikymą atsiradimas

Pareiga mokėti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą atsiranda nuo ieškinio pareiškimo dienos. Pareiga mokėti šalių susitarimu, patvirtintu teismo arba civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimu, nustatytą išlaikymą atsiranda nuo tos dienos, kurią skolininkas tampa nevykdančiu prievolės. Laikoma, kad skolininkas prievolės neįvykdė nustatytą mokėjimo dieną arba, jeigu tokios dienos nėra, mokėjimo pareikalavimo dieną. Portugalijos teisės aktuose nėra numatyta galimybė išlaikymą nustatyti atgaline data (tai nedaro poveikio anksčiau paminėtoms byloms).

Nustatyto išlaikymo pakeitimai

Jeigu nustačius išlaikymą pasikeičia aplinkybės, išlaikymą galima pakeisti arba nutraukti.

Jeigu speciali išlaikymo vykdymo byla nenagrinėjama, prašymas pakeisti arba nutraukti išlaikymą pateikiamas kartu pareiškiant ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo. Jeigu speciali išlaikymo vykdymo byla nagrinėjama, prašymas pakeisti arba nutraukti išlaikymą pridedamas prie vykdymo bylos.

Išlaikymo skolininkas gali prašyti sumažinti išlaikymo išmoką arba nutraukti jos mokėjimą, jeigu, pvz., sumažėja jo turimi finansiniai ištekliai, pagerėja išlaikymo kreditoriaus finansinė padėtis, išlaikymo kreditorius sulaukia pilnametystės arba gali prisidėti prie savo išlaikymo.

Išlaikymo kreditorius gali prašyti padidinti išlaikymo išmoką, jeigu, pvz., pablogėja jo ekonominė padėtis, pasikeičia šeiminė padėtis, padidėja poreikiai arba padidėja pragyvenimo išlaidos, o išlaikymo skolininkas gali ir turėtų kompensuoti tokias padidėjusias išlaidas (nes, pvz., padidėjo išlaikymo skolininko darbo užmokestis).

Automatinis išlaikymo dydžio tikslinimas

Siekiant išspręsti didėjančių pragyvenimo išlaidų klausimą, sprendime dėl išlaikymo dydžio nustatymo gali būti nurodyta, kad išlaikymo dydis reguliariai (paprastai kasmet) automatiškai tikslinamas.

Išmokos dydis tikslinamas atsižvelgiant į padidėjusį infliacijos lygį, kurį kasmet skelbia Nacionalinis statistikos institutas (port. Instituto Nacional de Estatística), arba padidėjusią tam tikrą teismo nurodytą palūkanų normą. Tačiau išlaikymo išmokos dydis taip pat kasmet gali būti didinamas fiksuota suma, kaip nustatyta sprendime.

Teisėjas turi pareigą savo nuožiūra nustatyti šį automatinio išlaikymo išmokos tikslinimo būdą ir sprendime nurodyti tinkamas tokio tikslinimo priemones. Automatinis tikslinimas taip pat gali būti nustatomas patvirtintame šalių susitarime.

Laikinas išlaikymas

Be galutinio išlaikymo, galima nustatyti ir laikiną išlaikymą.

Jeigu galutinis išlaikymas dar nenustatytas, teismas išlaikymo kreditoriaus prašymu arba, jei šis yra nepilnametis, ex officio gali skirti laikiną išlaikymą, kurio dydį teismas nustato savo nuožiūra. Laikino išlaikymo išmokos niekada negrąžinamos. Pareiga mokėti tokį išlaikymą galioja nagrinėjant pagrindinę bylą dėl galutinio išlaikymo nustatymo. Pareiga mokėti galutinį išlaikymą atsiranda jį nustačius.

Jeigu santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas, teisėjas, kol nagrinėjama byla, gali nustatyti vieno sutuoktinio arba vaikų laikiną išlaikymą. Nagrinėdamas bylą dėl tėvų valdžios vykdymo tvarkos, teisėjas taip pat gali nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą. Pirmiau minėtais atvejais laikinas išlaikymas gali būti nustatomas teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Kitais atvejais laikinas išlaikymas gali būti nustatomas nagrinėjant bylą dėl apsaugos priemonių, kuri sujungiama su pagrindine byla dėl galutinio išlaikymo nustatymo.

9 Kaip ir kam mokamas išlaikymas?

Išlaikymas mokamas teismo sprendime arba teismo patvirtintame šalių susitarime nurodytomis sąlygomis ir nurodytam asmeniui.

Paprastai, jeigu išlaikymo gavėjas yra veiksnus suaugęs asmuo arba veiksniu pripažintas (emancipuotas) vaikas, išlaikymo išmokos jam mokamos tiesiogiai.

Jeigu išlaikymo gavėjas yra neveiksnus, išlaikymo išmokos bus mokamos šaliai, kuri yra teisiškai įpareigota tvarkyti tokio asmens finansinius reikalus (globėjas, patikėtinis arba teismo paskirtas turto administratorius); išlaikymo išmokos gali būti mokamos net ir institucijai.

Jeigu išlaikymo gavėjas yra nepilnametis, išlaikymas mokamas jo globėjui; tai gali būti vienas iš tėvų, kitas šeimos narys, trečioji šalis (globėjų šeima) arba institucijos, kuri yra atsakinga už nepilnamečio globą, direktorius.

Šalys gali susitarti dėl konkretaus išlaikymo išmokos mokėjimo būdo, nes įstatyme jis nenustatytas. Jeigu šalys nesudarė susitarimo, teismai parenka praktiškiausią ir pigiausią išlaikymą mokančiam ar jį gaunančiam asmeniui būdą.

Paprastai mėnesinė išlaikymo išmoka mokama pinigais ir sumokama išlaikymo kreditoriui mėnesio, už kurį yra mokama, pradžioje.

Mokėjimo laikas ir vieta nurodomi susitarime arba sprendime dėl išlaikymo nustatymo. Priešingu atveju taikomos bendrosios Civilinio kodekso taisyklės. Civiliniame kodekse nustatyta, kad iš esmės, jeigu dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos šalys nesusitarė:

  • pinigais mokamas išlaikymas turi būti mokamas išlaikymo kreditoriaus gyvenamojoje vietoje, suėjus mokėjimo terminui;
  • kai išlaikymo išmokos mokamos pagal Grigaliaus kalendoriaus mėnesius, kreditorius gali prašyti, kad išlaikymo išmoka jam būtų sumokėta pirmąją atitinkamo mėnesio dieną.

Dažniausiai išlaikymo išmoka sumokama atliekant pavedimą banke, įnešant pinigus į banke atidarytą sąskaitą, nusiunčiant piniginę pašto perlaidą arba čekį arba asmeniškai įteikiant grynuosius pinigus.

10 Jei atitinkamas asmuo (skolininkas) nemoka geranoriškai, kokiomis priemonėmis galima priversti jį mokėti?

Jeigu išlaikymo skolininkas nemoka išlaikymo išmokų, išlaikymo kreditorius gali prašyti taikyti civilines ir baudžiamąsias vykdymo priemones.

Civilinės vykdymo priemonės

Teismo posėdis iki vykdymo veiksmų pradžios

Jeigu byla dėl vaiko išlaikymo nagrinėjama kaip išlaikymo vykdymo arba tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo byla, pagal įstatymą išlaikymo kreditorius gali nuspręsti prašyti surengti teismo posėdį iki vykdymo veiksmų pradžios.

Išlaikymą gaunantis vaikas gali prašyti surengti teismo posėdį iki vykdymo veiksmų pradžios pagal Bendrosios civilinės globos organizavimo tvarkos aprašo (port. Regime Geral do Processo Tutelar Cível) 48 straipsnį, jeigu tenkinamos šios sąlygos: išlaikymo išmoka nemokama arba ją vėluojama mokėti, išlaikymo skolininkas reguliariai gauna pajamas iš darbo santykių, pensiją, subsidijas, komisinius honorarus, procentinius honorarus, mokesčius, premijas, įnašus arba panašias pajamas.

Prašymas prijungiamas prie teisme nagrinėjamos bylos dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo arba bylos dėl vaiko išlaikymo nustatymo. Išlaikymo skolininkui pranešama apie pareigą mokėti išlaikymą per dešimt dienų nuo pareigos sumokėti išlaikymo išmoką atsiradimo dienos. Jeigu išlaikymo skolininkas neprideda dokumentinių mokėjimo įrodymų, išlaikymo išmoka kiekvieną mėnesį išskaičiuojama iš jo darbo užmokesčio, atlyginimo, pensijos, išmokų ar kitų gaunamų pajamų. Šiuo tikslu už mokėjimą atsakingoms įstaigoms pranešama apie jų pareigą kas mėnesį išskaičiuoti išlaikymą ir pervesti jį tiesiogiai į išlaikymo kreditoriaus nurodytą banko sąskaitą. Į išskaičiuojamas sumas taip pat įtraukiamas išlaikymas, kurio mokėjimo terminas netrukus sukaks.

Visiems informuotiems asmenims ar subjektams, kurie yra atsakingi už pirmiau minėtų pajamų tvarkymą ar sumokėjimą, tenka patvirtintų patikėtinių vaidmuo ir jie privalo išskaičiuoti išlaikymo išmokai lygias sumas. Todėl jeigu tokie asmenys ir subjektai neišskaičiuoja sutartos sumos, jų atžvilgiu pradedamas priverstinis vykdymas jau nagrinėjamoje byloje.

Išskaičiuojamoms sumoms nepriskiriamos išlaikymo sumos, susidariusios iki to laiko, kai išlaikymo skolininkui buvo pranešta apie pareigą mokėti išlaikymą. Tačiau išlaikymas, kurio mokėjimo terminas netrukus sukaks, įtraukiamas. Norėdamas išieškoti iki nagrinėjamoje byloje išsiųsto pranešimo susikaupusį išlaikymą, išlaikymo kreditorius turi iškelti vykdymo bylą. Todėl tais atvejais, kai išlaikymo išmokas reikia mokėti nepilnamečiams, išlaikymo kreditoriui nėra draudžiama tuo pat metu prašyti surengti teismo posėdį iki vykdymo veiksmų pradžios (dėl išlaikymo, kurio terminas netrukus sukaks) ir iškelti specialią išlaikymo vykdymo bylą (dėl uždelstų išmokų sumokėjimo).

Kad būtų pradėti vykdymo veiksmai, nebūtina prašyti surengti teismo posėdį iki vykdymo veiksmų pradžios. Toks posėdis rengiamas tik kaip vykdymo alternatyva. Prieštaravimo pareikšti negalima, tačiau, kita vertus, priemonių, kuriomis gali pasinaudoti išlaikymo kreditorius, yra mažiau, palyginti su vykdymo byla, nes išlaikymo kreditorius gali tik prašyti išskaičiuoti išlaikymą iš atlyginimo, darbo užmokesčio, pensijos, subsidijų ar kitų periodinių pajamų (jis negali prašyti areštuoti turto, indėlių arba kreditorinių teisių).

Jeigu išlaikymą reikia mokėti nepilnamečiams, išlaikymo kreditorius gali pradėti alternatyvią specialią vykdymo procedūrą, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekse. Taip vienu ieškiniu jis gali išieškoti visas mokėtinas sumas arba sumas, kurių mokėjimo terminas netrukus sukaks. Nagrinėjant vykdymo bylą išlaikymo kreditorius gali pasinaudoti įvairesnėmis vykdymo priemonėmis, pvz., areštu ir pajamų įkeitimu. Toliau šis procesas paaiškinamas išsamiau.


Teismo posėdis dėl pareigų nesilaikymo

Kai vaiko išlaikymas nustatomas byloje dėl tėvų pareigų vykdymo tvarkos nustatymo, įstatyme taip pat nustatyta, kad išlaikymo kreditorius gali pareikalauti surengti teismo posėdį dėl pareigų nesilaikymo, kaip numatyta Bendrosios civilinės globos organizavimo tvarkos aprašo 41 straipsnyje.

Kita galimybė – kreditorius gali prašyti surengti Bendrosios civilinės globos organizavimo tvarkos aprašo 48 straipsnyje numatytą posėdį. Šiame posėdyje kreditorius teismo prašo nurodyti imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti pareigų laikymąsi ir skirti baudą pareigų nevykdančiai šaliai. Teismas prašymą prideda prie bylos ir per penkias dienas iškviečia tėvus į posėdį arba, jeigu mano esant reikalinga, prašo atsakovo pateikti gynybos argumentus.

Tėvai gali susitarti dėl nustatytos tvarkos pakeitimo. Jeigu susitarimas nesudaromas, teisėjas priima laikiną sprendimą dėl prašymo ir siūlo šalims pasinaudoti tarpininkavimu arba surengti specialų techninį posėdį. Jeigu susitarti vis tiek nepavyksta, tėvų prašoma pateikti pareiškimus. Vėliau pareiškimai paviešinami, nagrinėjami teismo posėdyje ir priimamas sprendimas.

Speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla

Visais atvejais, kai išlaikymą mokėti vėluojama, išlaikymo kreditorius pagal Civilinio proceso kodeksą gali pradėti specialią išlaikymo vykdymo procedūrą. Ši taisyklė taikoma nepaisant to, ar išlaikymas turi būti mokamas vaikams, ar suaugusiems asmenims ir ar tai yra galutinis ar laikinas išlaikymas.

Nagrinėjant specialią išlaikymo vykdymo bylą pareiškėjas gali prašyti: priteisti sumų, atlyginimų ar pensijų, kurias gauna kita šalis, dalį; įkeisti pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui.

Šis priteisimas arba įkeitimas atliekami nepriklausomai nuo arešto, į priteisiamą sumą turėtų būti įtrauktos ir nesumokėtos sumos, ir sumos, kurių mokėjimo terminas netrukus sukaks.

Kai pareiškėjas prašo priteisti sumas, atlyginimą ar pensiją, už jų mokėjimą ar atitinkamų algalapių tvarkymą atsakinga įstaiga informuojama apie pareigą mokėti priteistą dalį tiesiogiai pareiškėjui. Priteista suma turi būti kas mėnesį įmokama į pareiškėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas nurodo sąskaitos numerį pradiniame prašyme.

Jeigu pareiškėjas prašo įkeisti pajamas, jis turi nurodyti, kokiam turtui taikomas jo prašymas, o teismo antstolis nurodo įkeisti turtą, kuris laikomas pakankamu nesumokėtam išlaikymui ir išlaikymui, kurio mokėjimo terminas netrukus sukaks, sumokėti. Šiuo tikslu galima išklausyti atsakovą.

Jeigu po įkeitimo paaiškėja, kad įkeistų pajamų nepakanka, pareiškėjas gali nurodyti kitą turtą. Jeigu, kita vertus, paaiškėja, kad pajamų per daug, pareiškėjas privalo grąžinti perviršį atsakovui, kai jį gauna. Atsakovas taip pat gali prašyti, kad įkeista būtų tik turto dalis arba kad būtų įkeičiamas kitas turtas.

Priteistos sumos arba įkeistų pajamų vertė turėtų būti pakankama, kad būtų galima sumokėti uždelstus mokėjimus, delspinigius (kai išlaikymo kreditorius jų prašo), sumas, kurių mokėjimo terminas netrukus sukaks, ir automatiškai patikslintas išmokas (jeigu jų tikslinimas nustatytas).

Išlaikymo kreditorius vis tiek gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Galima areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas, kreditorines teises, komercines įmones arba akcijas.

Jeigu siekiant padengti išlaikymo skolą areštuotas turtas parduodamas, gauta didesnė nei reikalinga suma išlaikymo skolininkui neturėtų būti grąžinama, išskyrus atvejus, kai išlaikymo, kurio mokėjimo terminas netrukus sukaks, mokėjimas užtikrinamas tiek, kiek, teisėjo manymu, yra reikalinga, nebent pateikiamas užstatas arba kita tinkama garantija.

Išlaikymo skolininkas į teismą šaukiamas tik areštavus, priteisus ar įkeitus pajamas. Išlaikymo skolininko pareikštas prieštaravimas dėl vykdymo arba arešto nesustabdo vykdymo.

Jeigu nagrinėjant specialią išlaikymo vykdymo bylą pateikiamas prašymas pakeisti išlaikymo išmokų dydį ar nutraukti jų mokėjimą, toks prašymas pridedamas prie vykdymo bylos.

Europos vykdomasis raštas

Jeigu nesilaikoma išlaikymo susitarimo, išdėstyto administracinėje institucijoje sudarytame autentiškame dokumente arba dokumente, kurio autentiškumas patvirtintas tokioje institucijoje, tada valstybėje narėje, kuri nėra pasirašiusi 2007 m. Hagos protokolo, išlaikymo kreditorius gali remtis 2004 m. balandžio 21 d. Reglamentu (EB) Nr. 805/2004, sukuriančiu Europos vykdomąjį raštą (minėtojo reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punktu ir 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 68 straipsnio 2 dalimi).

Baudžiamosios vykdymo priemonės

Baudžiamojo kodekso 250 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už išlaikymo prievolių pažeidimą – skiriama nuo vieno mėnesio iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė arba iki 240 dienų ekvivalento bauda, priklausomai nuo Kodekse nurodytų atvejų.

Norint, kad būtų pradėta baudžiamoji byla, reikia paduoti skundą.

Jeigu prievolė įvykdoma, teismas gali nuosprendžio visai arba iš dalies netaikyti arba nuosprendį visai arba iš dalies panaikinti.

11 Trumpai aprašykite priverstinio išieškojimo apribojimus, visų pirma skolininkų apsaugos nuostatas ir jūsų šalies vykdymo užtikrinimo sistemoje taikomus kitus apribojimus ar senaties terminus.

Iš esmės vykdymo veiksmus galima nukreipti į bet kokį skolininko turtą, iš kurio pagal materialinės teisės nuostatas gali būti išieškoma skola. Areštuoti galima tik tiek turto, kiek reikia išieškomai skolai sumokėti ir numatomoms vykdymo išlaidoms atlyginti.

Be to, įstatyme nustatytos arešto ribos ir toliau nurodytoms išlaikymo prievolėms taikomi ieškinio senaties terminai.

Arešto apribojimai

Tam tikros rūšies turto negalima areštuoti jokiomis aplinkybėmis (absoliučiai neareštuojamas turtas), kitą turtą galima areštuoti tik tam tikromis aplinkybėmis (sąlygiškai areštuojamas turtas), o dar kitą turtą galima areštuoti tik iš dalies (iš dalies areštuojamas turtas).

Absoliučiai neareštuojamas turtas

Be daiktų, kurių negalima areštuoti pagal specialią nuostatą, toliau nurodytas turtas yra absoliučiai neareštuojamas:

  • neatimami objektai arba teisės;
  • valstybės ir kitų viešųjų juridinių asmenų nuosavybei priklausantis turtas;
  • daiktai, kuriuos areštavus būtų pažeistos moralės normos arba dėl kurių nedidelės vertės rinkoje tai nebūtų prasminga ekonominiu požiūriu;
  • daiktai, konkrečiai skirti viešoms religinėms apeigoms atlikti;
  • kapavietės;
  • neįgaliesiems arba ligonių gydymui būtinos priemonės ir daiktai.

Sąlygiškai areštuojamas turtas

Toliau nurodytas turtas yra sąlygiškai neareštuojamas:

  • išskyrus atvejus, kai vykdymo veiksmai atliekami išieškant skolą, kuri užtikrinta realia garantija, areštas netaikomas valstybės arba kitų viešųjų juridinių asmenų turtui, viešuosius darbus atliekančių ar viešąsias paslaugas pagal koncesiją teikiančių arba viešąsias paslaugas teikiančių juridinių asmenų, kuriems šis turtas patikėtas siekiant tenkinti viešąjį interesą, turtui;
  • išlaikymo skolininko darbo įrankiai ir priemonės, būtinos jo profesinės veiklos vykdymui ar profesiniam mokymui, taip pat negali būti areštuojami, išskyrus atvejus, kai išlaikymo skolininkas aiškiai nurodo, kad tokie įrankiai ir priemonės gali būti areštuojami, jeigu vykdymo veiksmai atliekami siekiant sumokėti jų kainą arba remonto išlaidas arba jeigu jie areštuojami kaip įmonės priklausiniai;
  • turtas, be kurio negalima apsieiti namų ūkyje, kuriame gyvena skolininkas, taip pat negali būti areštuojamas, išskyrus atvejus, kai vykdymo veiksmai atliekami siekiant sumokėti už pačius daiktus arba jų remonto išlaidas.

Grynieji pinigai ar banko indėliai, gauti patenkinus neareštuojamą kredito teisę, negali būti areštuojami tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis atsirado tokia kredito teisė.

Patenkinus išieškojimo reikalavimą, taikomos pirmiau minėtos taisyklės dėl absoliutaus ir sąlygiško arešto.

Paprastai išlaikymo vykdymo bylos metu iš dalies areštuojant turtą, suma, kurią galima areštuoti, yra didesnė už kitų vykdymo reikalavimų sumą, kaip paaiškinta toliau.

Iš dalies areštuojamas turtas

Areštas negali būti taikomas dviem trečdaliams atlyginimo, darbo užmokesčio, pensijos arba bet kurių kitų socialinių išmokų, draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų, rentos arba bet kurios kitos rūšies mokėjimų, kuriuos gavo išlaikymo skolininkas ir kurie yra reikalingi jo pragyvenimui.

Šios neareštuotinos sumos maksimali riba yra lygi trims nacionaliniams minimaliems darbo užmokesčiams, kurių dydis nustatomas kiekvieno arešto metu, o minimali riba, kai išlaikymo skolininkas neturi jokių kitų pajamų, lygi vienam nacionaliniam minimaliam darbo užmokesčiui. Kai nesumokėta skola yra susijusi su išlaikymu, nustatyta, kad negalima areštuoti visos neįmokinės pensijos dydžiui lygios sumos.

Areštuojant pinigus arba banko sąskaitas negali būti areštuojama minimaliam darbo užmokesčiui lygi suma arba, kalbant apie išlaikymo prievoles, suma, lygi visai neįmokinės pensijos dydžiui.

Nuostata dėl draudimo areštuoti atlyginimą, darbo užmokestį ar periodinius mokėjimus negali būti derinama su nuostata dėl draudimo areštuoti pinigus arba banko sąskaitas.

2019 m. rengiant šią informacijos suvestinę neįmokinės pensijos dydis buvo 210,32 EUR, o nacionalinis minimalus darbo užmokestis – 600,00 EUR.

Jeigu minėtų arešto taisyklių nesilaikoma, išlaikymo skolininkas gali prieštarauti areštui.

Terminai

Portugalijos Civiliniame kodekse nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas uždelstoms išlaikymo išmokoms. Taigi, praėjus penkeriems metams nuo prievolės mokėti išlaikymą atsiradimo, teisė į mokėtiną išmoką išnyksta dėl nesinaudojimo ja. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas įteikus šaukimą į bylos, susijusios su išlaikymo išmokomis, nagrinėjimą. Praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, išlaikymo skolininkas gali atsisakyti taikyti ieškinio senatį.

Vaiko išlaikymo byloje ieškinio senaties terminas nepradedamas skaičiuoti arba nepasibaigia, kol vaikas neturi atstovo. Net jeigu vaikas turi atstovą, ieškinio senaties terminas pasibaigia ne anksčiau kaip praėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią vaikas sulaukia pilnametystės.

Portugalijos civilinio proceso teisėje nenustatytas ieškinio senaties terminas, po kurio išlaikymo kreditorius nebegali iškelti išlaikymo vykdymo bylos. Todėl dėl išlaikymo išmokų, kurių atžvilgiu senaties terminas suėjęs, gali būti vykdomi vykdymo veiksmai. Šiuo atveju teismas ex officio gali nežinoti apie senaties terminą. Kad senatis būtų pritaikyta, senaties terminu turi remtis išlaikymo skolininkas, kuris šiuo pagrindu gali prieštarauti vykdymui.

Prieštaravimas areštui

Bendras prieštaravimo areštui pateikimo terminas yra dešimt dienų nuo išlaikymo skolininko informavimo apie areštą momento. Bendras terminas prieštaravimui dėl vykdymo pareikšti yra dvidešimt dienų nuo teismo šaukimo įteikimo išlaikymo skolininkui dienos.

Specialioje išlaikymo vykdymo byloje teismo šaukimas išlaikymo skolininkui įteikiamas tik pritaikius areštą, priteisus gautinas sumas arba įkeitus pajamas. Įteikiant teismo šaukimą išlaikymo skolininkas informuojamas apie pritaikytą areštą.

Nepilnamečių bylų teisme rengiant posėdį iki vykdymo veiksmų pradžios, išlaikymo skolininkui pranešimas įteikiamas prieš priimant nutartį įkeisti pajamas, tačiau jis negali pareikšti prieštaravimo. Išlaikymo skolininkas gali tik pateikti dokumentus, įrodančius, kad mokėjimas atliktas.

12 Ar yra organizacija ar valdžios institucija, galinti padėti išieškoti išlaikymą?

Dėl vaiko išlaikymo prokuroras turi teisę iškelti atitinkamą bylą išlaikymui nustatyti. Apie poreikį nustatyti arba pakeisti vaiko išlaikymą prokurorą gali informuoti bet kuris asmuo. Šiuo tikslu kiekviename teisme veikia prokuroro viešųjų konsultacijų tarnyba.

13 Ar organizacijos (valstybės ar privačios) gali anksčiau sumokėti visą ar dalį išlaikymo už skolininką?

Taip, vaiko išlaikymo byloje. Ši institucija vadinama Nepilnamečių išlaikymo garantiniu fondu (port. Fundo de Garantia de Alimentos a Menores, toliau – Fondas). Fondą administruoja Socialinės apsaugos finansinio valdymo institutas (port. Instituto de Gestão Financeira da Segurança Social IP).

Fondas yra atsakingas už nepilnamečių išlaikymo (iki tam tikros ribos) mokėjimą. Pareiga mokėti išmoką nustatoma kompetentingo teismo nutartimi.

Reikalavimai

Fondo garantija galioja, jeigu tenkinami šie reikalavimai:

  • nepilnametis gyvena Portugalijoje;
  • išlaikymo išmokos nustatytos teismo sprendimu (civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos pareigūno sprendimai, kuriais nustatomas išlaikymas jų jurisdikcijai priklausančiose bylose, turi tokią pat galią kaip teismo sprendimai);
  • išlaikymo skolininkas nėra sumokėjęs išlaikymo išmokų;
  • yra įvykęs teismo posėdis iki vykdymo veiksmų pradžios, kaip nustatyta Bendrosios civilinės globos organizavimo tvarkos aprašo 48 straipsnyje (pagal nacionalinę teisę, išskyrus kai kurias išimtis, šis reikalavimas taip pat gali būti laikomas įgyvendintu, jeigu buvo pateiktas prašymas, kuriuo remiantis surengtas teismo posėdis dėl išlaikymo prievolių nevykdymo, kaip nustatyta Bendrosios civilinės globos organizavimo tvarkos aprašo 41 straipsnyje, arba pradėta speciali išlaikymo vykdymo byla);
  • vaiko grynosios pajamos neviršija socialinės paramos indekso (Indexante dos Apoios Sociais, toliau – IAS);
  • vaikas negauna išmokos iš asmens, kuriam nustatyta jo globa ir kurio pajamos yra didesnės už IAS (taip yra tuo atveju, kai nepilnamečio namų ūkio pajamos, tenkančios vienam asmeniui, neviršija IAS).

2020 m. (atnaujinant šią informacijos suvestinę) IAS buvo 438,81 EUR. IAS dydis iš esmės atnaujinamas kasmet; todėl informacijos apie taikytiną sumą visada reikėtų ieškoti susijusiuose nacionalinės teisės aktuose.

Išmokos ribos

Jeigu tenkinami išvardyti reikalavimai, valstybė garantuoja kas mėnesį mokamas išlaikymo išmokas, kurių ribos nurodytos toliau.

Už kiekvieną išlaikymo skolininką mokama mėnesio išlaikymo išmoka negali viršyti 1 IAS, kad ir kiek būtų nepilnamečių vaikų.

Atsižvelgdamas į šią ribą, Fondo garantuojamų išmokų dydį privalo nustatyti teismas. Nustatydamas išmokų dydį, teismas atsižvelgia į namų ūkio ekonominį pajėgumą, nustatytos išlaikymo išmokos sumą ir konkrečius vaiko poreikius.

Fondas negarantuoja uždelstų mokėjimų. Fondo garantuojamos išmokos turi būti mokamos pirmąją kito mėnesio, po kurio teismo sprendimu buvo nustatyta garantuojama suma, dieną.

Mokėjimas garantuojamas tol, kol išlaikymo skolininkas pradeda faktiškai vykdyti savo prievolę.

Vaikui sulaukus aštuoniolikos metų Fondas nustoja mokėti išmokas.

Vaikai, priimti į viešas arba privačias ne pelno socialinės globos įstaigas, kurių veiklą finansuoja valstybė, juridiniai asmenys, įsteigti pagal viešąją ar privačiąją teisę, arba viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, auklėjamosios globos centrai ir sulaikymo centrai neturi teisės gauti Fondo garantuojamų išmokų.

Nagrinėjimas

Prašymai dėl Fondo mokėtinos išmokos sumos nustatymo turi būti pateikiami teismui per posėdį dėl išlaikymo prievolių nesilaikymo. Prašymą turi pateikti prokuroras arba išlaikymo kreditorius.

Teisėjas priima nutartį dėl tyrimo atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tuomet priima sprendimą nustatyti išmokas, kurias Fondas turi mokėti atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas ribas.

Tais atvejais, kai reikalingas skubus išlaikymas, teisėjas gali nustatyti laikiną išlaikymą, kurį Fondas turi garantuoti, iki bus priimtas galutinis sprendimas.

Išlaikymo kreditorius turi kasmet įrodyti, kad vis dar atitinka reikalavimus, kurie taikomi Fondo garantuojamoms išmokoms, priešingu atveju išmokos nebemokamos.

Vaiko teisinis atstovas arba asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa, turi pareigą informuoti teismą arba Fondą apie visas pasikeitusias aplinkybes, pareigų nesilaikymą arba vaiko padėtį.

Vaiko teisės į žalos atlyginimą, atitinkantį Fondo sumokėtą sumą, pereina Fondui, kad pastarasis galėtų pareikalauti iš išlaikymo skolininko atlyginti išlaidas.

14 Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje:

14.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu išlaikymo kreditorius yra Portugalijoje ir nori išieškoti išlaikymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, jis turi pateikti prašymą viešojo sektoriaus subjektui Teisingumo vykdymo generaliniam direktoratui (port. Direcção Geral da Administração da Justiça). Nacionalinės teisės aktuose nenumatyta, kad šiuo tikslu veiksmų galėtų imtis privati organizacija.

Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas yra Portugalijos centrinė institucija, kuri atsako už 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas) taikymą.

Pagal šį Reglamentą galima išieškoti išlaikymą tarpvalstybiniu mastu. Reglamentas taikomas Europos Sąjungos valstybėse narėse (valstybės narės) priimtiems sprendimams ir ne Europos Sąjungos valstybėse narėse (trečiosios valstybės) priimtiems sprendimams. Jis taikomas ne tik po jo įsigaliojimo (2011 m. birželio 18 d.), bet ir iki įsigaliojimo datos priimtiems sprendimams dėl išlaikymo. Reglamente aptariamas uždelstų išmokų ir išmokų, kurių mokėjimo terminas netrukus sukaks, išieškojimas, automatinis sprendime nustatytų išlaikymo išmokų tikslinimas ir delspinigiai. Pagal Reglamentą teismo arba kitos kompetentingos institucijos sprendimu nustatytas išlaikymas gali būti išieškomas.

Prašymas dėl išlaikymo išieškojimo kitoje valstybėje narėje pateikiamas Teisingumo vykdymo generaliniam direktoratui užpildant ir pridedant atitinkamas Reglamento prieduose nustatytas formas. Kreditorius prie formos turi pridėti tam tikrus dokumentus ir informaciją, tai, kai tinkama, gali būti: teismo sprendimo ar nutarties, kuria nustatomas galutinis išlaikymas, kopijos, įskaitant pranešimą, kad nutartis / sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, šis pranešimas pateikiamas užpildant Reglamento I priede pateiktą formą; dokumentas, kuriuo įrodoma, kad kreditorius gavo arba turi teisę gauti teisinę pagalbą arba gali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų; banko sąskaitos, į kurią turi būti mokamos išieškotos sumos, duomenys; nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai; mokyklos lankymo pažymos, jeigu kreditoriaus vaikai yra pilnamečiai; centrinei institucijai suteikti įgaliojimai; mokėtinų išmokų sąrašas.

Tai, kokią formą arba formas reikia užpildyti ir kokius dokumentus bei informaciją reikia pateikti, paaiškinta Teisingumo vykdymo generalinio direktorato parengtose instrukcijose. Šios įstaigos kontaktiniai duomenys nurodyti atsakyme į klausimą „Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Tai, dėl kokio pobūdžio bylos iškėlimo galima kreiptis į Teisingumo vykdymo generalinį direktoratą, paaiškinta atsakyme į klausimą: „Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

14.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti?

Portugalijos centrinės institucijos kontaktiniai duomenys:

Directorate-General of the Administration of Justice,
Av. D. João II, 1.08.01 D/E
1990-097 LISBON - PORTUGAL

Tel. (351) 21 790 65 00

Faksas (351)211545100/60

E. paštas correio.dsjcji@dgaj.mj.pt

Interneto svetainė: http://www.dgaj.mj.pt/

Kalbos: portugalų, ispanų, prancūzų ir anglų.

15 Jeigu skolininkas yra šioje valstybėje narėje, o ieškovas – kitoje:

15.1 Ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 atlikdamas centrinės institucijos vaidmenį, Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas reikalingą paramą teiks, kaip aprašyta atsakyme į klausimą Jeigu ieškovas yra šioje valstybėje narėje, o skolininko gyvenamoji vieta – kitoje šalyje: ar kuri nors šios šalies valdžios institucija ar privati organizacija gali suteikti ieškovui pagalbą?

Jeigu išlaikymo kreditorius yra kitoje valstybėje narėje ir nori, kad būtų taikoma viena iš Reglamente nustatytų procedūrų, jis turėtų pateikti prašymą valstybės narės, kurioje gyvena, paskirtai centrinei institucijai. Ši centrinė institucija savo ruožtu perduoda prašymą Portugalijos centrinei institucijai, o ši jį persiunčia atitinkamam kompetentingam nacionaliniam teismui.

15.2 Jei taip, kaip su šia valdžios institucija ar privačia organizacija susisiekti ir kokią paramą galima gauti?

Jeigu pareiškėjas yra kitoje valstybėje narėje, jam reikėtų sudaryti sąlygas su Teisingumo vykdymo generaliniu direktoratu susisiekti per centrinę valstybės narės, kurioje gyvena, instituciją.

Gali būti teikiama toliau nurodyta pagalba.

Išieškant išlaikymą, kuris buvo nustatytas kitoje valstybėje narėje priimtu sprendimu, Reglamente nustatyti trys skirtingi taisyklių rinkiniai:

i) taisyklės, taikomos kitoje valstybėje narėje, kuri privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo (kaip šiuo atveju yra Portugalijoje), priimtiems sprendimams;

ii) taisyklės, taikomos kitoje valstybėje narėje, kuri neprivalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo, priimtiems sprendimams;

iii) visose valstybėse narėse priimtiems sprendimams taikomos taisyklės.

Sprendimai, kuriems taikomos i punkte nurodytos taisyklės:

  • pripažįstami prašomojoje valstybėje narėje nesuteikiant galimybės prieštarauti pripažinimui;
  • jiems negali būti taikoma egzekvatūros procedūra; jie nedelsiant tampa vykdytini prašomojoje valstybėje narėje;
  • leidžia išlaikymo kreditoriui prašyti taikyti prašomojoje valstybėje narėje nustatytas apsaugos priemones.

Sprendimai, kuriems taikomos ii punkte nurodytos taisyklės:

  • pripažįstami prašomojoje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad galioja Reglamente nustatyti atsisakymo pripažinti sprendimą pagrindai;
  • jeigu jie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, išlaikymo kreditorius gali prašyti, kad prašomosios valstybės narės teismas arba kompetentinga institucija pripažintų jo vykdymą pagal Reglamente nustatytą procedūrą;
  • vykdytina gali būti pripažinta tik sprendimo dalis.

Sprendimai, kuriems taikomos iii punkte nurodytos taisyklės:

  • gali būti laikinai vykdomi, jeigu kilmės valstybė narė paskelbia, kad apeliacinis skundas dėl sprendimo neturės stabdomojo poveikio vykdymui;
  • jeigu išlaikymo kreditorius remiasi sprendimu prašomojoje valstybėje narėje, jis privalo įrodyti sprendimo autentiškumą užpildydamas Reglamente pateiktas formas ir įvykdydamas jame nustatytus reikalavimus;
  • prireikus išlaikymo kreditorius gali pridėti sprendimo vertimą;
  • teismo sprendimas vykdomas pagal prašomosios valstybės narės teisę;
  • teismo sprendimas jokiomis aplinkybėmis negali būti iš esmės peržiūrimas prašomojoje valstybėje narėje;
  • Reglamento taikymo išlaidos atlyginamos tik išieškojus uždelstas išlaikymo išmokas.

Reglamento 56 straipsnyje nustatytos procedūros, kuriomis gali pasinaudoti išlaikymo kreditoriai. Kai kuriais atvejais šios procedūros taikomos ne tik valstybės narės, bet ir trečiųjų valstybių sprendimams.

Konkrečiau tariant, išlaikymo kreditorius gali:

  • prašyti, kad valstybė narė pripažintų ir paskelbtų vykdytinu kitoje valstybėje priimtą sprendimą;
  • pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nustatymo prašomojoje valstybėje narėje;
  • prie ieškinio prijungti prašymą nustatyti vaiko kilmę;
  • pareikšti ieškinį dėl išlaikymo nustatymo prašomojoje valstybėje narėje, kai kitoje valstybėje priimto sprendimo neįmanoma pripažinti ar vykdyti;
  • prašyti pakeisti prašomojoje valstybėje narėje priimtą sprendimą;
  • prašyti pakeisti kitoje valstybėje, negu prašomoji valstybė narė, priimtą sprendimą.

Šios procedūros reglamentuojamos prašomosios valstybės narės teisės normomis ir jurisdikcijos taisyklėmis, išskyrus atvejus, kai Reglamente nustatyta kitokia tvarka. Tokiais atvejais išlaikymo kreditoriui padeda ir jam atstovauja prašomosios valstybės narės paskirta centrinė institucija, kita valstybinė institucija, įstaiga ar asmuo.

16 Ar šioje valstybėje narėje taikomas 2007 m. Hagos protokolas?

Taip, Portugalija privalo laikytis 2007 m. Hagos protokolo. Iš esmės Portugalijoje priimtiems sprendimams dėl išlaikymo taikomos šios 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos: 8, 13 ir 17–22 straipsniai.

17 Jei 2007 m. Hagos protokolas šioje valstybėje narėje netaikomas, kaip, vadovaujantis joje taikomomis tarptautinės privatinės teisės nuostatomis, nustatoma ieškiniui dėl išlaikymo taikytina teisė? Kokios tai tarptautinės privatinės teisės nuostatos?

Šis klausimas neaktualus, nes į ankstesnį klausimą atsakyta teigiamai.

18 Kaip, vadovaujantis Išlaikymo reglamento V skyriaus struktūra, reglamentuojama teisė kreiptis į teismą dėl tarpvalstybinės bylos ES mastu?

Portugalijos nacionalinėje teisėje galioja taisyklės, kuriose nustatyta, kad teisinė pagalba atitinka 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 V skyriaus nuostatas.

Toliau nurodyti fiziniai asmenys turi teisę gauti teisinę pagalbą, jeigu gali įrodyti savo sunkią ekonominę padėtį:

  • Portugalijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai;
  • užsieniečiai ir asmenys be pilietybės, turintys galiojantį leidimą gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje;
  • užsieniečiai, kurie neturi galiojančio leidimo gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje, jeigu pagal jų kilmės šalies įstatymus tokia pati teisė suteikiama Portugalijos piliečiams;
  • asmenys, kurių nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, išskyrus valstybę narę, kurioje bus nagrinėjama byla (tarpvalstybiniai ginčai).

Pagal nacionalinės teisės aktus vertinant fizinių asmenų sunkią ekonominę padėtį taikomi šie kriterijai:

  • pareiškėjai, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias vertinamos teisinės pagalbos teikimo galimybės, sudaro tris ketvirtadalius socialinės paramos indekso arba yra mažesnės, negali mokėti jokių su bylos nagrinėjimu susijusių mokesčių. Jiems taip pat turėtų būti paskirtas teismo antstolis ir suteikta nemokama teisinė konsultacija (2020 m. socialinės paramos indeksas buvo 438,81 EUR);
  • pareiškėjai, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias vertinamos teisinės pagalbos teikimo galimybės, sudaro daugiau negu tris ketvirtadalius socialinės paramos indekso, bet neviršija sumos, gautos socialinės paramos indeksą padauginus iš 2,5 koeficiento, gali padengti teisinių konsultacijų išlaidas, kai mokestis mokamas iš anksto, tačiau negali iš karto padengti bylinėjimosi išlaidų, todėl jiems teisinė pagalba teikiama leidžiant bylinėjimosi išlaidas atlyginti dalimis ir paskiriant teismo antstolį;
  • pareiškėjų, kurių namų ūkio atitinkamos pajamos, pagal kurias vertinamos teisinės pagalbos teikimo galimybės, viršija sumą, gautą socialinės paramos indeksą padauginus iš 2,5 koeficiento, ekonominė padėtis nelaikoma sunkia;
  • atitinkamos pajamos teisinės pagalbos teikimo tikslais yra prilyginamos sumai, kuri gaunama iš visų grynųjų namų ūkio pajamų atėmus atitinkamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (šių sumų apskaičiavimo kriterijai nustatyti įstatyme);
  • tame pačiame namų ūkyje kaip teisinės pagalbos pareiškėjas gyvenantys asmenys priskiriami tam pačiam namų ūkiui;
  • jeigu pareiškėjas arba kuris nors jo namų ūkio narys banko sąskaitose turi kreditų ir vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir jų suma daugiau nei 24 kartus viršija socialinės paramos indeksą, tokio pareiškėjo ekonominė padėtis nelaikoma sunkia, nepaisant namų ūkio atitinkamų pajamų, pagal kurias vertinamos teisinės pagalbos teikimo galimybės, dydžio;
  • išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais pareiškėjas gali prašyti vertinant ekonominės padėties sunkumą atsižvelgti tik į jo arba kai kurių jo namų ūkio narių pajamas, turtą ir asmenines einamąsias išlaidas;
  • jeigu su vienu ar keliais namų ūkio nariais kyla ginčas ir jeigu pareiškėjas to prašo, vertinant ekonominės padėties sunkumą atsižvelgiama tik į pareiškėjo arba pareiškėjo ir kai kurių jo namų ūkio narių pajamas, turtą ir einamąsias išlaidas;
  • jeigu konkrečiu atveju socialinės apsaugos tarnybos direktorius, turintis pareigą priimti sprendimą suteikti teisinę pagalbą, išsiaiškina, kad, taikant pirmiau nurodytose pastraipose nustatytus kriterijus, teisė kreiptis į teismą bus akivaizdžiai suvaržyta, jis gali priimti kitokį pagrįstą sprendimą, negu būtų priimtas pagal pirmiau minėtus kriterijus.

Teisinėmis konsultacijomis šaliai suteikiama galimybė pasitarti su advokatu norint gauti techninės informacijos apie konkretų ginčą prieš jį perduodant teismui arba ginčijant teisme pareikštą ieškinį.

Savo ruožtu teisinė pagalba gali būti teikiama šiomis sąlygomis:

  • atleidžiant nuo žyminių mokesčių ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų;
  • leidžiant dalimis sumokėti žyminius mokesčius ir atlyginti kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas;
  • paskiriant teisinį atstovą ir sumokant jo atlyginimą;
  • paskiriant teisinį atstovą ir leidžiant sumokėti jo atlyginimą dalimis;
  • paskiriant vykdymo pareigūną, kad jis įvykdytų vykdymo priemones (pvz., areštą).

Teisinės pagalbos išlaidoms priskiriamos konkrečios išlaidos, susijusios su tarpvalstybinio ginčo nagrinėjimu.

Todėl, jeigu prašymą suteikti teisinę pagalbą nagrinėjant bylą, kuri priklauso Portugalijos teismų jurisdikcijai, pateikia kitos valstybės narės pilietis, teisinę pagalbą sudaro vertimo raštu ir žodžiu išlaidos ir asmenų, kurie turi atvykti į teismą, kai jų dalyvavimas, teismo manymu, būtinas arba kai teismas mano, kad jų negalima išklausyti kitais būdais, kelionės išlaidos.

Jeigu prašymą suteikti teisinę pagalbą nagrinėjant bylą, kuri priklauso kitos valstybės narės teismų jurisdikcijai, pateikia Portugalijos pilietis, teisinė pagalba apima paramą ikiteisminio bylinėjimosi metu, iki byla bus iškelta kitoje valstybėje narėje, ir reikalavimų ir kitų dokumentų vertimo raštu išlaidas.

Jeigu teisinės pagalbos gavėjas pralaimi bylą, išankstinių mokėjimų ir laimėjusios šalies patirtų išlaidų atlyginimo tvarka yra tokia pati visoms pirmiau nurodytų teisinę pagalbą gaunančių asmenų kategorijoms, jų nediskriminuojant.

Tačiau nacionalinėje teisėje galioja taisyklės, kuriose nustatyta mažesnės apimties teisinė pagalba, negu numatyta Reglamento V skyriuje, todėl būtina atsižvelgti ir į tokias nacionalines taisykles.

Portugalijoje nepilnamečiai atleidžiami nuo mokesčių, kai jiems atstovauja prokuroras arba teismo paskirtas advokatas.

Nepilnamečiai arba jų teisiniai atstovai taip pat atleidžiami nuo išlaidų skundžiant nepilnamečių bylų teismo priimtus sprendimus dėl išlaikymo taikymo, pakeitimo ar nutraukimo.

Nepilnamečių bylų teisme nagrinėjamoje byloje dalyvaujančios šalys ir ieškiniai dėl asmens statuso neapmokestinami išankstiniais žyminiais mokesčiais. Pagal nacionalinės teisės aktus pilnametystė pasiekiama sulaukus aštuoniolikos metų.

Reikalauti bylose, kurios Portugalijos teismuose iškeltos pagal Reglamentą, iš anksto sumokėti teismo mokesčius negalima. Taip yra tuo atveju, kai bylos yra susijusios su vaikais arba suaugusiais asmenimis, nepaisant proceso formos ir to, ar prašymas dėl išlaikymo sutampa su prašymu dėl asmens statuso nustatymo (Reglamento 44 straipsnis).

Bylose, kuriose pareiškėjas neturi teisės gauti teisinės pagalbos arba negali būti atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, teismo mokestį gali būti reikalaujama sumokėti baigus nagrinėti bylą. Reglamento 56 straipsnyje taip pat nustatyta, kad bylos dėl tėvų pareigos išlaikyti vaiką iki dvidešimt vienų metų (Reglamento 46 straipsnis) turi būti nagrinėjamos visiškai nemokamai.

Pirmiau nurodytos Reglamento taisyklės taikomos tiesiogiai ir jomis praplečiamos nacionalinės teisės aktuose nustatytos teisinės pagalbos ribos.

19 Kokiomis priemonėmis šioje valstybėje narėje užtikrinama, kad būtų vykdoma Išlaikymo reglamento 51 straipsnyje nurodyta veikla?

Pagal pirmiau paminėto 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnį Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas, kaip Portugalijos centrinė institucija, teikia paramą Reglamente nurodytose bylose ir imasi visų tuo tikslu tinkamų priemonių.

Visų pirma direktoratas turi pareigą:

  • perduoti ir priimti tokius prašymus;
  • inicijuoti arba palengvinti proceso pradėjimą kompetentingame teisme;
  • kai būtina pagal aplinkybes, suteikti teisinę pagalbą arba sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti;
  • padėti nustatyti skolininko buvimo vietą;
  • padėti gauti reikiamą informaciją, susijusią su skolininko pajamomis ir turtu;
  • skatinti ieškoti taikaus sprendimo būdų siekiant, kad išlaikymas būtų mokamas savanoriškai, kai tinkama naudojant tarpininkavimą, taikinimą ar panašius procesus;
  • palengvinti išlaikymo sprendimų vykdymo procesą, įskaitant bet kokių įsiskolinimų išieškojimą;
  • palengvinti išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą perdavimą;
  • palengvinti dokumentų arba kitų įrodymų gavimą;
  • teikti paramą nustatant tėvystę (motinystę), jeigu to reikia išlaikymo išieškojimo tikslais;
  • inicijuoti bylų iškėlimą arba sudaryti palankesnes sąlygas jas iškelti, kad būtų taikomos visos reikalingos laikinosios priemonės, kurių tikslas – užtikrinti nagrinėjamo prašymo dėl išlaikymo rezultatą;
  • palengvinti dokumentų įteikimą.

Siekdama šių tikslų, Portugalijos valstybė ir ypač Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas, kaip centrinė institucija, įgyvendino šias priemones:

  • sustiprino įvairių teisės ir administracinių darbuotojų kompetenciją priimti ir perduoti nutartis, kaip nurodyta Reglamente;
  • dabar galima naudotis šeimos tarpininko paslaugomis;
  • savo interneto svetainėje sukūrė specialią skiltį, skirtą būtent tarptautiniam teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir komercinėse bylose. Joje pateikiama informacija apie išlaikymo prievoles, paaiškinimai, kokie dokumentai ir formos yra reikalingi norint iškelti Reglamente nurodytas bylas ir užpildyti tipines formas dėl įsiskolinimų dydžio;
  • to paprašius, persiunčia teisinės pagalbos prašymus kompetentingoms institucijoms;
  • persiunčia prašymus kompetentingiems nacionaliniams teismams;
  • verčia dokumentus, kurių reikia ieškiniams pareikšti, kai prašomoji valstybė yra Portugalija;
  • prašo informacijos ir įrodymų, susijusių su išlaikymo skolininko buvimo vieta ir turtu, iš nacionalinių policijos, administracinių, mokesčių, imigracijos ir sienos kontrolės institucijų;
  • dėl taikinimo pažymėtina, kad tais atvejais, kai išlaikymo skolininkas šaukiamas į teismą arba turi susisiekti su centrine institucija, jis yra informuojamas apie prašymą nustatyti, pakeisti ar išieškoti išlaikymą. Jam paaiškinami galimi scenarijai, pirmiausia tie, kurie yra naudingiausi abiem šalims, ir taip stengiamasi paskatinti išlaikymą mokėti savanoriškai.

Pastaba

Kontaktinis centras, teismai ir kiti subjektai bei institucijos šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija vadovautis neprivalo. Taip pat būtina susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Šie teisės aktai reguliariai atnaujinami ir naujai aiškinami atsižvelgiant į teismų praktiką.

 

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.

Your-Europe

Paskutinis naujinimas: 22/07/2021

Šio puslapio turinį nacionaline kalba tvarko atitinkamos Europos teisminio tinklo kontaktinės įstaigos. Vertimus atliko Europos Komisijos tarnyba. Į kompetentingos nacionalinės institucijos originale įvestus pakeitimus vertimuose gali būti neatsižvelgta. Nei Europos teisminis tinklas, nei Europos Komisija neprisiima atsakomybės ar įsipareigojimų dėl šiame dokumente pateiktos arba nurodytos informacijos arba duomenų. Daugiau informacijos apie už šį puslapį atsakingos valstybės narės autorių teisių taisykles rasite puslapyje „Teisinė informacija“.