Kaip užtikrinti teismo sprendimo vykdymą?

1 Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas (t. y. privalomas vykdymas, nes savanoriškas skolininkų prievolių įvykdymas nereikalauja proceso) apima visas procedūras, kurias atliekant tampa įmanoma priversti skolininką atlikti prievoles pagal vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai visų pirma yra teismo sprendimai (Prancūzijos ar užsienio teismo sprendimai) ir notariniai aktai, kurie yra patvirtinti kaip vykdytini (žr. toliau išdėstytą 2 punktą). Prancūzijos teisėje šiais vykdomaisiais dokumentais skolininkui gali būti nustatytos trijų rūšių prievolės: sumokėti, atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo ir galiausiai perduoti arba grąžinti.

Vykdymo teisė susijusi tik su skolininko turtu. Vykdymas asmenų atžvilgiu neįmanomas. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad skolininkas negali būti įkalintas vien už skolos nesumokėjimą. Tačiau atsisakymas vykdyti tam tikras prievoles (išlaikymo prievoles) yra laikomas nusikaltimu, dėl kurio gali būti pradėtas skolininko baudžiamasis persekiojimas ir skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tą patį galima pasakyti apie skolininko tyčinį bankrotą.

Prievolės sumokėti vykdymas užtikrinamas areštuojant skolininkui priklausančias pinigų sumas, kilnojamąjį turtą ar nekilnojamąjį turtą. Jeigu areštas yra susijęs su pinigų suma, areštuota suma bus perduota kreditoriui (pvz., banko sąskaitos areštas). Jeigu areštas yra susijęs su skolininkui priklausančiu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, arešto padarinys bus priverstinis turto pardavimas, o pardavus turtą gautos pajamos bus perduotos kreditoriui atsižvelgiant į jo reikalavimo dydį.

Prievolės perduoti arba grąžinti priklauso nuo turto pobūdžio. Jeigu tai yra kilnojamasis turtas, jis konfiskuojamas taikant areštą ir turi būti grąžinamas teisėtam turto savininkui. Jeigu tai yra nekilnojamasis turtas, turto valdymo teisė savininkui grąžinama iškeldinant gyventoją.

Kadangi draudžiama fiziškai priversti asmenį atlikti prievolę arba susilaikyti nuo veiksmo atlikimo, teismas paskatina skolininką įvykdyti šias prievoles skirdamas piniginę baudą. Baudos suma yra pinigų suma, kurią skolininkas turi sumokėti, jeigu neįvykdo prievolių. Mokėtina suma apskaičiuojama proporcingai pagal laikotarpį, kurį prievolė nebuvo vykdoma (jei tai yra prievolė atlikti tam tikrą veiksmą), arba pagal prievolės susilaikyti nuo tam tikro veiksmo atlikimo pažeidimų skaičių. Kadangi prievolės sumokėti, perduoti arba grąžinti taip pat yra aiškinamos kaip prievolės atlikti tam tikrą veiksmą, greta kitų priverstinio vykdymo priemonių, kurių gali būti imtasi, taip pat gali būti skiriama piniginė bauda.

Taip pat pažymėtina, kad privalomos vykdymo priemonės iš esmės gali būti taikomos tik dėl vykdomuoju dokumentu nustatytų prievolių.

2 Kokia institucija ar institucijos įgaliotos vykdyti šiuos sprendimus?

Priverstinio vykdymo sritis yra antstolių monopolis. Jie yra teisingumo ministro skiriami valstybės teisės pareigūnai. Teisingumo ministras tikrina, ar jie savo pareigas vykdo griežtai laikydamiesi etikos normų. Antstoliams už jų paslaugas mokama (žr. 8 punktą). Kreditorius sumoka privalomo vykdymo priemonių išlaidas, vėliau šias išlaidas skolininkas privalo jam kompensuoti.

Kai ieškinys pateikiamas teismui, kompetentingas teisėjas paprastai būna vykdymo teisėjas – specializuotas apygardos teismo (pranc. tribunal de grande instance) teisėjas.

Išimties tvarka uždirbtų pajamų areštą atlieka apylinkės teismai (pranc. juges d’instance).

Galiausiai, nors leidimą taikyti apsaugos priemones iš esmės duoda vykdymo teisėjas, jas išimties tvarka taip pat gali patvirtinti komercinių bylų teismo (pranc. tribunal de commerce) pirmininkas, jeigu jomis siekiama užtikrinti komercinių bylų teismo jurisdikcijai priklausantį reikalavimą.

Norint kreiptis į antstolį, kad jis imtųsi privalomo vykdymo priemonių, nebūtina turėti advokato.

Nekilnojamojo turto arešto procese advokatas privalo dalyvauti. Išimties tvarka skolininkas, nesinaudodamas advokato paslaugomis, gali paprašyti vykdymo teisėjo leidimo privačiai parduoti savo turtą.

Kituose privalomo vykdymo procesuose teikiant ieškinį teismui advokato neprivaloma turėti. Taigi, šalys į teismą gali atvykti asmeniškai. Jeigu jos pageidauja, joms gali padėti arba atstovauti advokatas, sutuoktinis, sugyventinis, asmuo, su kuriuo jos yra sudariusios civilinės partnerystės susitarimą, tiesioginiai giminaičiai, šoninės linijos giminaičiai iki trečio laipsnio imtinai arba asmenys, išimtiniais santykiais susiję su bylos šalių asmeniniais darbuotojais arba jų įmone.

3 Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

3.1 Procedūra

Prancūzijoje pripažįstamų vykdomųjų dokumentų sąrašas išdėstytas Civilinio vykdymo proceso kodekso (pranc. Code des procédures civiles d’exécution) L. 111-3 straipsnyje. Tai:

• bendrosios kompetencijos arba administracinių teismų priimti teisiškai privalomi sprendimai ir susitarimai, kuriems teisinio vykdymo statusą suteikė šie teismai;
• užsienio dokumentai ir teismų bei arbitražo sprendimai, kurių vykdytinumas patvirtintas nutartimi, kurios negalima ginčyti paduodant vykdymą sustabdantį skundą, nedarant poveikio taikytinoms Europos Sąjungos teisės nuostatoms;
• Bendro patentų teismo priimti sprendimai;
• teisėjo ir šalių pasirašyti oficialių taikinimo ataskaitų išrašai;
• notariniai aktai, kuriuose yra vykdymą sankcionuojanti išlyga;
• susitarimai, kuriais sutuoktiniai tarpusavyje susitaria dėl santuokos nutraukimo, sudarydami privatų dokumentą, kurį pasirašo abiejų šalių advokatai ir kuris saugomas oficialiame notaro registre Civilinio kodekso (pranc. Code civil) 229-1 straipsnyje nustatyta tvarka;
• dokumentas, kurį išduoda antstolis čekio nesumokėjimo atveju arba jeigu kreditorius ir skolininkas yra sudarę susitarimą pagal Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 125-1 straipsnyje nustatytas sąlygas;
• pagal viešąją teisę įsteigtų juridinių asmenų, kurie įstatyme apibūdinami kaip viešieji juridiniai asmenys, išduoti dokumentai arba priimti sprendimai, kuriems įstatymu suteikiama tokia pati galia kaip teismo sprendimui.

Bendrosios kompetencijos teismų sprendimai yra vykdytini, todėl jais remiantis galima pradėti vykdyti privalomo vykdymo priemones, jeigu jų jau nebegalima skųsti apeliaciniu skundu arba prieštaravimu, kurie sustabdo vykdymą, arba jeigu teisėjas nurodė savo sprendimą laikinai įvykdyti. Administracinių teismų sprendimai yra vykdytini, net jeigu juos galima apskųsti.

Leidžiamos privalomo vykdymo priemonės

Kai asmuo turi vykdomąjį dokumentą, jis iš esmės be išankstinio teisėjo leidimo gali pradėti visas Civilinio vykdymo proceso kodekse numatytas privalomo vykdymo priemones. Išimties tvarka dvi privalomo vykdymo procedūros gali būti pradedamos tik gavus išankstinį teisėjo leidimą:

• uždirbtų pajamų areštas, kurį atlikti leidimą suteikia skolininko gyvenamosios vietos apylinkės teismas, arba, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba neturi žinomos gyvenamosios vietos, trečiojo asmens, kuriam nurodyta perduoti pinigų sumas, gyvenamosios vietos apylinkės teismas,
• nekilnojamojo turto areštas, kurį atlieka vykdymą užtikrinantis turto buvimo vietos teismas.

Norint atlikti bet kokį mažesnės nei 535 EUR sumos areštą gyvenamosiose patalpose taip pat reikia gauti išankstinį vykdymo teisėjo leidimą.

Civilinio vykdymo proceso kodekse numatytos privalomo vykdymo priemonės yra įvairios ir skiriasi priklausomai nuo atitinkamo turto rūšies (nekilnojamasis turtas, materialus kilnojamasis turtas, pinigai ir kt.; žr. 4.2 punktą). Be to, vykdymo procedūros turi būti ribojamos atsižvelgiant į tai, kiek tai yra būtina siekiant išieškoti reikalavimą, be to, pasirenkant šias priemones negalima piktnaudžiauti.

Nukrypstant nuo principo, kad privalomo vykdymo priemones galima pradėti vykdyti tik pagal vykdomąjį dokumentą, apsaugos priemones galima taikyti ir iki vykdomojo dokumento išdavimo. Jomis kreditoriui sudaromos sąlygos užtikrinti savo teises, kol jis laukia vykdomojo dokumento.

Apsaugos priemonės yra areštai ir teisminiai suvaržymai. Leidimą taikyti šias priemones išduoda teisėjas, jeigu pareiškėjo reikalavimas iš esmės atrodo pagrįstas ir pareiškėjas įrodo aplinkybes, dėl kurių, tikėtina, išieškojimas bus apsunkintas. Išankstinis teisėjo leidimas nereikalingas, kai kreditorius turi teismo sprendimą, kuris dar nėra tapęs vykdytinu. Bet kuriuo atveju šiomis sąlygomis priimtos priemonės nustoja galioti, jeigu antstolis labai greitai apie jas nepraneša skolininkui ir jeigu kreditorius neinicijavo bylos dėl dalyko esmės, kad gautų savo reikalavimą patvirtinantį teismo sprendimą.

Laikas, kuriuo gali būti atliekamos privalomo vykdymo priemonės

Vykdymo priemonės gali būti vykdomos tik 6.00–21.00 val. Jas draudžiama vykdyti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, nebent vykdymo teisėjas suteikė išankstinį leidimą.

Privalomo vykdymo priemonių išlaidos

Antstoliams už jų paslaugas mokama. Kreditorius sumoka privalomo vykdymo priemonių išlaidas, vėliau šias išlaidas skolininkas privalo jam kompensuoti kartu su skola. Tačiau kreditorius vis tiek sumoka šių išlaidų dalį.

Antstolių atlyginimas reglamentuojamas 2016 m. vasario 26 d. Nutarimu Nr. 2016-230 ir 2016 m. vasario 26 d. įsakymu, kuriuo nustatoma jiems už kiekvieną vykdymo priemonę mokėtina suma. Visų pirma šiai mokesčių skalei priklauso:

– fiksuotas mokestis už kiekvieną priemonę, t. y. įsakymu nustatyta konkretaus dydžio suma; pagal ieškinio sumą šis fiksuotas mokestis dauginamas iš 0,5 (už ne didesnį kaip 128 EUR reikalavimą), iš 1 (už 128–1 280 EUR reikalavimą) arba iš 2 (už didesnį negu 1 280 EUR reikalavimą);

– mokestis už proceso pradėjimą, kuris gali būti imamas tik vieną kartą už vieną vykdomąjį dokumentą; tai yra 4,29 EUR, kai reikalavimas yra mažesnis negu 76 EUR; jeigu reikalavimas didesnis, mokestis yra proporcingas reikalavimo sumai ir gali būti ne didesnis kaip 268,13 EUR;

– mokestis už išieškojimą ir įvykdymą; tai yra proporcinis kintamas mokestis, kurį antstolis ima tik tuo atveju, jeigu jis išieškojo visą reikalavimo sumą arba jos dalį; bet kuriuo atveju dalį šio mokesčio privalo sumokėti kreditorius (Komercinės veiklos kodekso (pranc. Code de commerce) A. 444-32 straipsnis);

– bylos administravimo mokesčiai; antstolis ima 6,42 EUR už kiekvieną skolininko atliktą mokėjimą dalimis, išskyrus skolos dalį, už kurią jis neturi teisės imti šios sumos; šie mokesčiai už konkrečią bylą negali viršyti 33 EUR;

– 7,68 EUR transporto išlaidos (8,80 EUR, jeigu pranešimas teikiamas tik elektroninėmis priemonėmis);

– PVM (20 %);

– su tam tikromis išimtimis – vienodo dydžio 14,89 EUR mokestis (2017 m. sausio 1 d. duomenimis), kurį antstoliai sumoka valstybei;

– pašto išlaidos, skirtos laiškams, kuriais atliekami privalomi procesiniai formalumai;

– šaltkalvio, kraustymo, transporto priemonės saugojimo ir baldų sandėliavimo išlaidos (pagal sąskaitą faktūrą).

Pavyzdžiui, jeigu išieškoma 10 000 EUR suma, minimali tam tikrų vykdymo priemonių mokesčių suma yra tokia:

• prevencinis banko sąskaitos areštas: 129,64 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• kilnojamojo turto areštas arba pardavimas: 114,21 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• transporto priemonės areštas pateikiant deklaraciją prefektūroje: 124,50 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis);
• oficialus raginimas sumokėti kartu su nekilnojamojo turto areštu: 178,55 EUR, įskaitant mokesčius (fiksuotas mokestis, transporto išlaidos ir vienodo dydžio mokestis).

Be šių fiksuotų mokesčių, taikomi proporciniai mokesčiai, kurie už visą reikalavimą siekia 707,52 EUR, įskaitant mokesčius, iš kurių 118,46 EUR sumoka skolininkas, o 589,06 EUR – kreditorius.

3.2 Pagrindinės sąlygos

Iš esmės norint taikyti vykdomaisiais dokumentais pagrįstas vykdymo priemones nereikalinga jokia teismo nutartis (žr. 3.1 punktą).

Vykdomojo dokumento neturintys kreditoriai gali inicijuoti apsaugos priemones, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos (žr. 3.1 punktą).

4 Vykdymo priemonių paskirtis ir pobūdis

4.1 Į kokį turtą gali būti nukreipiamas vykdymas?

Iš esmės privalomo vykdymo priemonė gali būti taikoma visam skolininkui priklausančiam turtui.

Tačiau išimties tvarka teisės aktuose nurodyta, kad tam tikras turtas negali būti areštuojamas. Tai visų pirma yra:

• sumos, reikalingos pragyvenimui; taigi, pavyzdžiui, negalima areštuoti visų asmens uždirbtų pajamų, nes tam asmeniui turi būti palikta suma, pakankama jo kasdieniams poreikiams patenkinti; ta suma nustatoma kasmet, ją nustatant atsižvelgiama į uždirbtų pajamų sumą ir išlaikytinių skaičių;
• kilnojamieji daiktai, reikalingi kasdieniam skolininko gyvenimui ir darbui; iš esmės šiuos daiktus galima areštuoti tik siekiant užtikrinti jų kainos sumokėjimą arba jeigu jie yra nemažos vertės; šių daiktų sąrašas išdėstytas Civilinio vykdymo proceso kodekso R. 112-2 straipsnyje; pavyzdžiui, negalima areštuoti skolininko lovos arba stalo, nebent areštas grindžiamas jų pirkimo kainos nesumokėjimu arba tai yra didelės vertės daiktai;
• turtas, būtinas neįgaliajam arba skirtas ligoniui prižiūrėti; pavyzdžiui, negalima areštuoti neįgaliųjų vežimėlio.

Tam tikrais atvejais individualiųjų įmonių savininkams taip pat suteikiama viso ar dalies jų turto apsauga.

4.2 Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Privalomo vykdymo priemonės, nukreiptos į kilnojamąjį turtą ir pinigines skolas, vykdomos keliais etapais. Pirmiausia antstolis areštuoja turtą. Areštas reiškia, kad turtu negalima disponuoti. Areštu skolininkui draudžiama perleisti areštuotą kilnojamąjį turtą. Jeigu skolininkas nevykdo šios prievolės išlaikyti savo turto nuosavybę, jis daro nusikalstamą veiką. Areštuotos pinigų sumos lieka užblokuotos skolininko sąskaitoje. Tada antstolis apie areštą informuoja skolininką. Jeigu skolininkas neužginčija arešto perduodamas šį klausimą vykdymo teisėjui, antstolis gali konfiskuoti kilnojamąjį turtą ir surengti jo pardavimą viešame aukcione arba pasirūpinti areštuotų sumų perdavimu. Jeigu areštas užginčijamas, vykdymo teisėjas priima nutartį ir leidžia atlikti privalomo vykdymo priemonę arba ją sustabdo, jeigu ji nebuvo pagrįstai atlikta.

Į pastatus nukreipta privalomo vykdymo priemonė yra nekilnojamojo turto arešto procedūra. Ji pradedama, kai antstolis išduoda skolininkui oficialų raginimą sumokėti, kartu areštuodamas turtą, o tai reiškia, kad turtu negalima disponuoti. Tada kreditorius perduoda bylą vykdymo teisėjui, kad šis nustatytų, kokius veiksmus toliau atlikti byloje. Jeigu galimas privatus turto pardavimas ir skolininkas to prašo, teisėjas nukreipia bylą privataus pardavimo linkme ir nustato terminą tam pardavimui atlikti. Jeigu privatus pardavimas yra neįmanomas arba nepavyko, teisėjas nurodo parduoti turtą viešame aukcione. Viešas aukcionas rengiamas per posėdį, dalyvaujant teisėjui.

4.3 Koks yra tokių priemonių galiojimo terminas?

Vykdomieji dokumentai iš esmės gali būti įvykdyti per 10 metų (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-4 straipsnis). Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai remiantis tuo vykdomuoju dokumentu pradedama vykdyti privalomo vykdymo priemonė.

5 Ar yra galimybė apskųsti sprendimą dėl tokios priemonės skyrimo?

Šis klausimas aktualus tik dėl:

– arešto, kai kreditorius dar neturi vykdomojo dokumento,

– uždirbtų pajamų arešto,

– nekilnojamojo turto arešto.

Šios procedūros yra vienintelės privalomo vykdymo priemonės, dėl kurių leidimą turi duoti vykdymo teisėjas. Teisėjo nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu arba kasaciniu skundu Kasaciniam Teismui (pranc. Cour de cassation), priklausomai nuo ieškinio sumos.

6 Ar vykdymo procedūroje taikomi kokie nors apribojimai, visų pirma susiję su skolininko apsauga ir terminais?

Vykdomieji dokumentai iš esmės gali būti įvykdyti per 10 metų (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-4 straipsnis). Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti, kai remiantis tuo vykdomuoju dokumentu pradedama vykdyti privalomo vykdymo priemonė.

Vykdymo priemonės gali būti vykdomos tik 6.00–21.00 val. Jas draudžiama vykdyti sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, nebent vykdymo teisėjas davė išankstinį leidimą.

Be to, vykdymo procedūros turi būti ribojamos atsižvelgiant į tai, kiek tai yra būtina siekiant išieškoti reikalavimą, be to, pasirenkant šias priemones negalima piktnaudžiauti.

Be to, tam tikras turtas negali būti areštuojamas (žr. 4.1 punktą) ir dėl bet kokio gyvenamajam būstui priskiriamų patalpų arešto ar pardavimo turi būti gautas išankstinis leidimas, jeigu tokiu areštu siekiama išieškoti kitokį reikalavimą negu mažesnės nei 535 EUR sumos išlaikymas (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 221-2 ir R. 221-2 straipsniai).

Galiausiai, jeigu skolininkas turi imunitetą nuo išieškojimo, į jo turtą, kuriam taikomas tas imunitetas, privalomo vykdymo priemonės negali būti nukreipiamos. Siekiant privalomo vykdymo priemonę nukreipti į tokiam asmeniui priklausantį turtą remiantis tuo, kad jam netaikomas imunitetas nuo išieškojimo, reikia gauti išankstinį teisėjo leidimą (Civilinio vykdymo proceso kodekso L. 111-1–L. 111-3 ir R. 111-1–R. 111-5 straipsniai).

Susijusios nuorodos

Legifrance

Šis tinklalapis priklauso portalui Jūsų Europa.

Laukiame jūsų atsiliepimų apie tai, kiek naudinga pateikta informacija.